Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2022-11-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-680-667/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-11-11
Bylos Nr.
II-680-667/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01048-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius (pirm.)
Pareiškėjas
V. S.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-680-667/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01048-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. lapkričio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant pareiškėjai V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos V. Š. 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15191-2022 (ROIK: 22173393277) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. liepos 8 d. V. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad V. S. 2022 m. liepos 5 d. 16 val. (duomenys neskelbtini)vairavo transporto priemonę, automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti ne stovėjimui skirtoje vietoje. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.5 punktą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15191-2022 (ROIK: 22173393277) V. S. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 30 eurų bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. S., nesutikdama su Institucijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu, pateikė skundą. Pareiškėja skunde nurodė, kad vietoje, kurioje stovėjo jos automobilis, nėra to daryti draudžiančio ženklo ar draudimą statyti automobilį pažymėtos linijos, ar kokio nors kito žymėjimo, draudžiančio statyti automobilį. Tam, kad išsiaiškintų, ką ji pažeidė ir ateityje išvengtų tokių situacijų, grįžusi iš užsienio kur gyvena ir dirba, š. m. rugpjūčio mėn. 29 d. dalyvavo bylos nagrinėjime žodine tvarka. Bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūnė negalėjo jai atsakyti, kodėl toje vietoje negalima statyti automobilio, nors nėra jokių to draudžiančių žymėjimų ar kelio ženklų. Ji manė, kad galbūt pastatė automobilį ant žolės, nes toje vietoje yra pravažiavimas į daugiabučio kiemą ir šalia daugiabučio, kur stovėjo jos automobilis, likęs kuokštelis žolės. Tačiau pareigūnė jai atsakė, kad „dėl žolės galima ginčytis, bet mes negalime statyti automobilio visur kur norim“. Š. m. rugsėjo 16 d. nutarimą apskundė tam pačiam Kauno apskrities VPK, tačiau jos skundas buvo atmestas. Ji gavo atsakymą, kad buvo nubausta už tai, kad pastatė automobilį ant žolės. Prašo teismą išnagrinėti bylą iš esmės ir nurodyti, ką ji konkrečiai pažeidė.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Institucija nurodė, kad 2022 m. liepos 7 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK: 22173393277 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad V. S. 2022 m. liepos 5 d. 16:00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko stovėti ne stovėjimui skirtoje vietoje. Protokolo grafoje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas” nurodyta, kad V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, KET 150.5 punktą. V. S. dėl šio nusižengimo buvo užtikrinta galimybė pasinaudoti administracinio nurodymo institutu, tačiau asmuo per administraciniame nurodyme nurodytą laiką administracinio nurodymo neįvykdė, todėl 2022 m. rugpjūčio 29 d. Institucijos pareigūnas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant. Institucijos pareigūnas įvertinęs visas bylos aplinkybes, asmens paaiškinimą, įrodymus esančius administracinio nusižengimo byloje bei vadovaujantis ANK 34 straipsniu, nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustačius sunkinančių aplinkybių priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-15191-2022 ir juo paskyrė 30 eurų baudą, tai yra administracinės nuobaudos, numatytos ANK 417 straipsnio 2 dalyje minimumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinė teisena pradėta gavus asmens skundą, kad automobilis pastatytas šalia namo ant žalios vejos, tyrimui prie pareiškimo buvo pateikta fotonuotrauka. Iš fotonuotraukos matyti, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi šalia pastato (duomenys neskelbtini)g., o iš po automobilio matosi ne vientisos žalios vejos plotai, automobilis akivaizdžiai pastatytas vietoje, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra sukonstruota blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (draudimas sustoti ir stovėti) turi būti išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl būtina įvertinti kitų teisės aktų turinį, šiuo konkrečiu atveju KET 150.5 punktą. Keliu eismo taisyklių 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Lingvistiniu aiškinimu, veja suprantama kaip žolė, pievelė. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi. Kelių eismo taisyklėse nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių - ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Tuo tarpu iš byloje esančios nuotraukos nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje. Taip pat iš byloje esančios nuotraukos matoma, kad ši zona dėl nuolat ten statomų automobilių tame plote yra netaisyklingai išvažinėta, dėl to žolė auga ne visame plote, tačiau akivaizdu, jog tai nėra automobilių statymui skirta teritorija. Teritorijoje, kurioje užfiksuotas pažeidimas, augo žolė, ir toliau, kur neužvažiavę automobiliai, ji tebeauga. Veja toje vietoje į vientisą visumą neatauga dėl nuolat statomų automobilių. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog žolė ir suplūktos žemės plotas, kur buvo pastatytas automobilis, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdama nutarimą ir teikdama, kad ji nežino, kuo yra kaltinama, pareiškėja siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Pareiškėjai kaltinimas suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas administracinis nusižengimas, kad automobilį paliko stovėti ne stovėjimui skirtoje vietoje ir nurodyta konkreti blanketinė teisės norma, kurią pareiškėja pažeidžia KET 150.5 p., kurioje nurodo, kur draudžiama stovėti. Pareiškėjos skundo argumentai vertintini kritiškai ir nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Institucija mano, kad institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti V. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, administracinę nuobaudą - 30 Eur piniginę baudą, kurios naikinti nėra jokio pagrindo. V. S. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Prašo teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-15191-2022 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. S. skundą palaikė jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti ir panaikinti jai skirtą nuobaudą, nes mano, kad teisės pažeidimo nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų Nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši norma yra blanketinė.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu nutarimu pareiškėja nubausta už Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto, reglamentuojančio automobilių sustojimo ir stovėjimo taisykles, nuostatų pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas draudžia transporto priemonių vairuotojams sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Pareiškėjos vertinimu, vieta, kurioje buvo pastatytas jos automobilis, nelaikoma veja, nurodytoje vietoje jokių draudžiančių ženklų statyti automobilį nebuvo, todėl, jos įsitikinimu, jokio administracinio nusižengimo ji nepadarė.

Vejos apibrėžimas Kelių eismo taisyklėse nepateiktas, tačiau Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (2007 m. birželio 28 d. redakcija Nr. X-1241) 2 straipsnio 20 punkte „veja“ apibrėžiama, kaip lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišinių apsėtas prižiūrimas žolynas. Bendrinėje kalboje veja paprastai suprantama kaip žemės sklypas, apsėtas žole.

Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis pastatytas žemės plote prie pat pastato. Pareiškėja nurodė, kad toje vietoje yra pravažiavimas link daugiabučio namo. Nuotraukos patvirtina, kad pareiškėjos automobilis buvo paliktas stovėti namo kieme, kuris akivaizdžiai yra kiemo aikštelė ir skirtas automobilių stovėjimui. Jokių kelio eismo ženklų, draudžiančių stovėjimą šioje važiuojamojoje dalyje, nėra, taip pat nėra jokios aiškios ir suprantamos ribos tarp kiemo aikštelės ir žolės augančios palei pastatą (duomenys neskelbtini), nes visas kiemas yra dengtas žvyrkelio danga.

Kaip matyti iš bylos duomenų, jokių kelio ženklų ar kelių horizontaliojo ženklinimo linijų, draudžiančių stovėjimą toje aikštelėje, nėra, kadangi visa aikštelė yra padengta vienoda žvyrkelio danga. Iš byloje esančių ir pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vieta, kurioje stovėjo pareiškėjos automobilis, neapželdinta, neprižiūrima ir tikrai neatlieka specialios kultūrinės funkcijos. Ji neatitinka Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkto nuostatų. Be to, iš įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini)namo kiemo aikštelėje tėra suvažinėtas žvyras, kuris nėra niekuo atribotas nuo pievos.

Taigi, byloje esantys duomenys kategoriškai nepatvirtina, kad vieta, kurioje pareiškėja pastatė automobilį, yra veja. Teismo vertinimu, ši vieta neatitinka vejos apibrėžimo. Vien žvyrkelio dangoje išaugusi žolė nepatvirtina, kad ši vieta yra veja. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis Nr. ATP-666-312/2014, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. ATP-1325-166/2013, 2013 m. birželio 26 d. nutartis Nr. ATP-659-628/2013).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja savo automobilį pastatė ant vejos, taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ar kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose vietose, kur sustoti ir stovėti draudžia KET 150.5 punktas.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėja V. S. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje nesurinkta neginčytinų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjos V. S. veiksmuose būtų pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Šių aplinkybių pagrindu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15191-2022 (ROIK: 22173393277), kuriuo V. S. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 30 eurų bauda, panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena V. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjos V. S. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15191-2022 (ROIK: 22173393277) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną V. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius