Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms B. S., J. K., atsakovei V. B., trečiajam asmeniui S. B., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. B., V. M., E. B., trečiajam asmeniui S. B., institucijai teikiančiai išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, priteisto išlaikymo dydžio ir gavėjo pakeitimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta pasirašytinai. Teismui neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, teismas daro išvadą, kad atsakovas vengia atvykti į teismo posėdį, todėl byla nagrinėjama atsakovui V. M. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246 str.).

Tretysis asmuo S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos dukra V. B. serga depresija, turi problemų su skydliauke, todėl negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, tačiau juos myli. Šiuo metu ji globoja dukters V. B. du sūnus Matą bei Julių ir nori, kad berniukai ir toliau augtų pas ją namuose. Namus vis pasiremontuoja, užsiaugina daržovių, augina paukščius. Nurodė, kad E. B. niekad nebuvo atvažiavęs pasimatyti su sūnumi. Periodines išlaikymo išmokas moka.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad netikslinga taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą E. B. sūnaus J. B. atžvilgiu, nes situacija dar gali pasikeisti, atsakovas nori susitikti ir bendrauti su vaiku, todėl būtina sudaryti sąlygas vaikui ir tėvui susitikti, atstatyti ryšį su vaiku bei bendrauti jiems ateityje. E. B. jiems paaiškino, kad nesutinka su neterminuotu tėvo valdžios apribojimu, nes jis vaikui išlaikymą moka, jokios žalingos įtakos sūnui nedaro, bet jam neleidžiama su vaiku matytis ir bendrauti. Berniukas jo nepažįsta dėl motinos kaltės. Be to, jis nebuvo informuotas apie tai, kad vaikui nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta senelė S. B.. Jis sutinka, kad vaikas liktų gyventi pas močiutę, bet jo manymu ateityje situacija gali pasikeisti, todėl atsakovas neprieštarauja, kad būtų taikomas atskyrimas arba terminuotas tėvo valdžios apribojimas. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius taip pat prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė V. B. turi du mažamečius vaikus: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 25, 30, 31). J. B. tėvas yra atsakovas E. B. (b. l. 30, 31), o M. B. tėvas – atsakovas V. M. (b. l. 24, 25). 2014-01-16 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais dėl vaiko laikinosios globos nustatymo Nr. DĮV-61 ir DĮV-60 J. B. ir M. B. laikina globėja paskirta S. B. (b. l. 28, 33). 2014 m. gruodžio 18 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1673 V. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 37).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Lietuvos Respublikos CK 3.179 str. numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Nurodytos priemonės taikymui būtina nustatyti dvi aplinkybes, t.y. 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nepilnamečių vaikų M. B. ir J. B. motinos V. B. sveikatos būklė nėra visiškai stabili, jai nustatytas šizoafektinis sutrikimas, depresija, 50 proc. darbingumas. Ji ne kartą gydyta VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente, Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje (b. l. 53, 67, 76). J. B. tėvas E. B. gyvena Utenos mieste, savo sūnaus net nėra matęs, su juo visiškai nebendrauja. M. B. tėvas V. M. taip pat nepalaiko jokio ryšio su sūnumi ir yra nurodęs, kad nenori su juo bendrauti. Dėl nurodytų priežasčių nuo 2014 m. sausio 7 d. vaikų Mato ir Juliaus laikinąja globėja yra paskirta S. B.. Pažymėtina, jog pati atsakovė V. B. bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad dėl sveikatos būklės ji negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais sūnumis ir su ieškiniu šioje dalyje sutiko. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovė V. B. šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą sūnų priežiūrą, jų auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas motinos teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą nepilnamečius M. B. ir J. B. atskirti nuo motinos V. B. (CK 3.179 str. 1 d.). Išaiškintina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 2 ir 3 d.).

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 str. 1 d.). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

2004 m. rugsėjo 22 d. Šilalės rajono apylinkės teismas nustatė, kad V. M. yra M. B. tėvas, ir priteisė sūnaus išlaikymui po 125 litus kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, tačiau atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, nors yra dirbantis UAB „Fortesta LT“ (b. l. 40, 41). V. M. yra sukūręs šeimą ir turi du mažamečius vaikus (b. l. 42). Kaip nurodė Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, atsakovė V. B., tretysis asmuo S. B., liudytoja socialinė darbuotoja B. G. – G., V. M. nuo pat sūnaus gimimo vaiku nesirūpino ir nesirūpina. Pats M. B. paaiškino, kad savo tėvo nepažįsta, jis pas jį nesilanko ir jis nelabai norėtų su juo matytis. Prieš porą metų buvo atvykęs pas V. B., pasisveikino su sūnumi ir tiek. Nuo tada jokio ryšio su vaiku nepalaiko, su juo visiškai nebendrauja, išlaikymo neteikia. Darytina išvada, kad V. M. visiškai nesirūpina sūnumi, yra piktybiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, jo elgesys nėra tinkamas, vengia išlaikyti, auklėti sūnų, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti todėl yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią į sūnų M. B..

Atsakovas E. B. 2012 m. pripažino sūnaus J. B. tėvystę. 2012 m. balandžio 30 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu iš E. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui J. B. po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b. l. 46-47). Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas E. B. sūnui išlaikymą teikia. Atsakovas E. B. yra sukūręs šeimą, augina du mažamečius vaikus bei vieną vaiką globoja (b. l. 120). Šeima gyvena iš gaunamų minimalių pajamų. Teismo posėdžio metu Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, V. B., S. B. paaiškino, kad E. B. savo sūnaus nėra matęs ir niekada su juo nėra bendravęs. Tą pripažįsta ir pats atsakovas E. B.. Tačiau atsiliepime į ieškinį, bei Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui jis nurodė, kad su vaiku nebendrauja ne dėl jo, o dėl atsakovės V. B. kaltės, kuri iš kart po vaiko gimimo jam nepranešė apie sūnaus gimimą. Jis nurodė, jog jam su vaiku neleidžiama bendrauti. Porą kartų buvo atvykęs pas V. B., tačiau su sūnumi jam susitikti nepavyko. Šį atsakovo teiginį paneigė V. B., S. B., kurios paaiškino, jog E. B. po vaiko gimimo niekada nebuvo atvykęs su vaiku pasimatyti, su juo pabendrauti. V. B. paaiškino, jog tuo metu kai buvo nustatinėjama sūnaus Juliaus tėvystė, ji siūliusi E. B. pasimatyti su vaiku, tačiau pastarasis atsisakė. Pasak Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės, E. B. niekada nėra išreiškęs noro bendrauti su vaiku, jokios iniciatyvos dėl susitikimo, bendravimo su sūnumi nerodo. Niekada nesikreipė į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl susitikimo su vaiku. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas E. B. su sūnumi J. B. nepalaiko jokio ryšio, jo nelanko, nesidomi jo sveikata, priežiūra, ugdymu, tai yra faktiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, tėvo valdžios neįgyvendina, išskyrus tai, kad teikia sūnui išlaikymą. Atsakovas dėl savo abejingumo nedalyvauja sūnaus Juliaus priežiūroje, piktybiškai vengia atlikti tėvo pareigas, taip darydamas ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Visa tai rodo, kad atsakovas tinkamai nesirūpino ir nesirūpina vaiko auklėjimu, jo sveikata, ramių ir saugių gyvenimo sąlygų sudarymu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Atsakovas nusišalino nuo vaiko priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis, todėl tikslinga neterminuotai apriboti tėvo E. B. valdžią sūnaus J. B. atžvilgiu.

Iš teismo nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų, konstatuotina, kad atsakovams V. M. ir E. B. neterminuotai apribojus tėvo valdžią į sūnus, vaikų interesai nebus pažeisti. Apribojus atsakovams neterminuotai tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 str. 3 d.) Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t.y. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.), arba, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 1 d.).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad M. ir J. B. nuo 2014 m. sausio 7 d. nustatyta laikinoji globa, jų globėja paskirta močiutė S. B.. Ieškovas prašo Matui ir J. B. nustatyti nuolatinę globą. Lietuvos Respublikos CK 3.255 str. 3 p. nustato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi kai vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Kadangi nepilnamečiai M. ir J. B. yra likę be tėvų globos, tėvams apribojus tėvų valdžią vaikai yra atskirti nuo tėvų, todėl remiantis CK 3.256 str., 3.257 str. 3 p., jiems nustatytina nuolatinė globa. S. B. tinkamai rūpinasi vaikais. Vaikams gyvenimo sąlygos normalios, šeima turi visus būtiniausius baldus, namų apyvokos reikmenis. Daug dėmesio skiriama vaikų savarankiškumo ugdymui, jų gerovei. S. B. administracine tvarka nebausta, neteista (b. l. 12, 13, 14). Ji sutinka ir prašo būti paskirta berniukų globėja (b. l. 9). Tam neprieštarauja Vaiko teisių apsaugos skyrius ir patys Julius bei M., kurie savo norą yra išreiškę Vaiko teisių apsaugos skyriui raštu (b. l. 23, 34). M. B. ir J. B. norą gyventi su močiute S. B. išreiškė ir teismo posėdžio metu. Be to, S. B. globoja kitos dukros du nepilnamečius vaikus. Jos sveikatos būklė, moralinės ir kitos savybės atitinka CK 3.268 str., 3.269 str. keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, M. B. ir J. B. globėja skirtina S. B., berniukų gyvenamąją vietą nustatant globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 str.).

Atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovės V. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė V. B. šiuo metu niekur nedirba, yra neįgali, jai nustatytas 50 proc. darbingumas. Pragyvena iš gaunamos 78,06 € netekto darbingumo pensijos (b. l. 38). Turi sveikatos problemų, sveikatos būklė nėra visiškai stabili, jai nustatytas šizoafektinis sutrikimas, depresija, nuolat vartoja vaistus, dažnai gydosi ligoninėse. Gyvena kartu su mama S. B., kuri ja rūpinasi, jai padeda, nes būna atveju, kai ji pati negali savimi pasirūpinti. Įvertinęs anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis yra labai sunki, todėl nepilnamečių vaikų minimaliems poreikiams tenkinti, remiantis LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., iš atsakovės V. B. priteistinas išlaikymas sūnums M. B. ir J. B. po 10 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2015-10-21 iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina globėja S. B. (CK 3.192 str., 3.201 str.).

Ieškovas teismo prašo pakeisti 2004 m. rugsėjo 22 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-448-01/2004 m. priteistą išlaikymą iš V. M., mažamečiui sūnui M. B. po 125 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir prašo priteisto išlaikymo dydį padidinti iki 60 € kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Lietuvos Respublikos CK 3.210 str. nustato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas - padidintas ar sumažintas, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Tokiu būdu įstatymas nustato, kad sprendžiant priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, be padidėjusių vaiko poreikių, taip pat vertinama šalių turtinė padėtis ir šalių padėties pasikeitimas.

Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 22 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-448-01/2004 m. iš atsakovo V. M. priteista po 125 Lt (36,20 €) kas mėnesį periodinių išmokų sūnaus M. B. išlaikymui (b. l. 40). Šiuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo V. M. neteikia. Išlaikymas buvo priteistas seniai, o šiuo metu vaiko poreikiai yra padidėję. Didėja lėšos mokymosi reikmėms, rūbams ir maistui. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.198 straipsnio l dalis nustato, jog priteisiant išlaikymą, nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Nustatytas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vaikas turi sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių, šiuo metu nepilnamečiui vaikui tuoj bus keturiolika metų, jis mokosi Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje 6 c klasėje. Sūnaus normaliam vystymuisi ir socialinių - buitinių sąlygų užtikrinimui yra reikalingos piniginės lėšos. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog vaikas nuolatos auga, didėja ir jo poreikiai, todėl su laiku būtina užtikrinti, jog būtų patenkinti ne tik vaiko būtiniausi poreikiai, tačiau ir poreikiai, susiję su vaiko išsilavinimu, kultūriniu bei kitokiu ugdymu.

Šioje byloje, analizuojant šalių vaiko poreikius, teismas konstatuoja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas V. M. yra sukūręs šeimą, augina dar du nepilnamečius vaikus (b. l. 42), dirba UAB „Fortesta LT“ (b. l. 41). Įvertinus byloje turimus duomenis ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog vaikui augant jo poreikiai didėja, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas priimtas 2004-09-22, tuo metu vaikui buvo apie 2,5 metų, šiuo metu berniukui trylika metų, jis lanko mokyklą, išlaidos vaiko išlaikymui padidėjo, todėl konstatuotina, jog yra pagrindas Šilalės rajono apylinkės teismo 2004-09-22 sprendimu priteistą išlaikymo dydį pakeisti.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jo poreikius, įvertinus tai, jog vaikui nėra nustatyta esminių sveikatos sutrikimų, sužalojimų, dėl ko būtų būtina skirti vaikui ypatingą medicininę priežiūrą, slaugymą, atsakovo turtinę padėtį, į tai, jog berniuko mama V. B. yra serganti, riboto darbingumo, nedirbanti, vaiko poreikiai jam augant didėja, teismas daro išvadą, jog priteistas 36,20 € (125 Lt) išlaikymo dydis neatitinka vaiko interesų, todėl pripažįstama, jog yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį. Todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas – iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis padidintinas iki 60 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2015-10-21 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat pakeistina 2004-09-22 sprendime nurodyta lėšų tvarkytoja V. B. į M. B. globėją S. B..

2012-04-30 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-181-761/2012 nurodyta, kad J. B. priteisto išlaikymo iš E. B. lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise paskirta V. B.. Atsakovę V. B. atskyrus nuo sūnaus J. B. ir nustačius jam nuolatinę globą, minėtas sprendimas dalyje dėl lėšų tvarkytojos keistinas, nurodant, jog J. B. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja skirtina jo globėja S. B..

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. l d.). Iš atsakovės V. B. valstybės naudai priteistinas 61 € dydžio žyminis mokestis (41 € už reikalavimą atskirti vaiką nuo motinos; reikalavimas dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjos paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinamas; 20 € už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (10 € x 2 vaikai x 12 mėn. x 3%, bet ne mažiau kaip 20 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p.)). Iš atsakovo V. M. valstybės naudai priteistinas 61 € dydžio žyminis mokestis (41 € už reikalavimą neterminuotai apriboti tėvo valdžią; 20 € už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (60 € -36,20 € (125 Lt) = 23,80 €; 23,80 € × 12 mėnesių × 3 proc., bet ne mažiau kaip 20 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p.)). Iš atsakovo E. B. valstybės naudai priteistinas 41 € dydžio žyminis mokestis už reikalavimą neterminuotai apriboti tėvo valdžią. Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 12,18 €. (CPK 80 str. l d. 1 p., 5 p., 85 str. l d. 3 p., 10 p., 88 str. 1 d. 3 p.).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Atskirti motiną V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuo mažamečių sūnų M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), mažamečio sūnaus M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sūnaus J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), M. B. ir J. B. nuolatine globėja.

Nustatyti M. B. ir J. B. gyvenamąją vietą globėjos S. B. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams sūnums M. B. ir J. B. po 10 (dešimt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2015-10-21) iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2004 m. rugsėjo 22 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-448-01/2004 m. nepilnamečiui sūnui M. B. priteistą išlaikymo dydį, padidinti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B. iki 60 € (šešiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2015-10-21 iki sūnaus pilnametystės. Padidinto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti globėją S. B..

Pakeisti 2012 m. balandžio 30 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-181-761/2012 dalyje dėl lėšų tvarkytojos, ir vietoj Viktorijos B. J. B. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoją, uzufrukto teise nurodyti jo globėją S. B..

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 61 € (šešiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 4,06 (keturis eurus 6 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 61 € (šešiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 4,06 (keturis eurus 6 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 41 € (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 4,06 (keturis eurus 6 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.