Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. J. gynėjos advokatės Rūtos Miškinienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarčių paskirti V. J. stacionarią teismo psichiatrijos psichologinę ekspertizę ir atiduoti V. J. į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinės teismo psichiatrijos psichologinės ekspertizės atlikimui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-738/2013 kaltinamas padaręs BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, tai yra tuo, kad jis 2011 m. gegužės 16 d. laikotarpiu nuo 15 val. iki 16.33 val. (duomenys neskelbtini)apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), įžeidė valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) postinį S. K., tyrėjus E. R. bei A. E., (duomenys neskelbtini) policijos poskyrio viršininką V. F., išvadindamas juos nusikalstamo susivienijimo nariais, kriminaliniais nusikaltėliais, banditais, nusikalstamas veikas atlikusiais asmenimis, pavojingais asmenimis, t. y. jų garbę ir orumą žeminančiais žodžiais.

Kaltinamajam V. J. Kauno apylinkės teismo 2013-02-20 nutartimi skirta ambulatorinė teismo psichiatrinė psichologinė ekspertizė, tačiau jis nei 2013-04-11, nei 2013-06-11 paskirtu laiku į ekspertizės įstaigą neatvyko, neatvykimo priežasčių nei teismui, nei ekspertams nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įmanoma užtikrinti kaltinamojo V. J. dalyvavimo atliekant ambulatorinę teismo psichiatrinę psichologinę ekspertizę, du kartus paskirtu laiku į ekspertizės įstaigą jis neatvyko, atsisako priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus (atsisakė priimti teismo šaukimą į 2013 m. liepos 9 d. vyksiantį teismo posėdį), tokiais kaltinamojo veiksmais procesas yra vilkinamas, teismas neturėdamas kitos galimybės užtikrinti kaltinamojo atvykimo į ekspertizės įstaigą Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi skyrė stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrinę psichologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams bei 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atidavė V. J. į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinės teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau kaip 3 (trims) mėnesiams.

Skunde teigiama, jog skundžiamas nutartis vykdant nedelsiant, neperdavus ir nepateikus prieš tai būtinų dokumentų, buvo grubiai pažeistos V. J. teisės ir 2003-08-18 SAM ministro įsakymu Nr. 499 patvirtintų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM nuostatų VI d. 62,66., 66.1, 66.1.1, 66.1.2. punktuose įtvirtinti ypatumai. Priimant šias nutartis ir nurodant jas vykdyti nedelsiant Kauno apylinkės teismas grubiai pažeidė BPK 51 str. 1 d. 2 p., kuriame numatyti būtini gynėjo dalyvavimo atvejai.

Skundžiamos nutartys yra neteisingos, nes paskirtos priemonės aiškiai per griežtos ir neadekvačios veikai, kuria V. J. kaltinamas. Teismo parinktų priemonių griežtumas aiškiai neatitinka V. J. asmenybės ir jam inkriminuotos veikos, tuo pažeistas BPK 11 str. įtvirtintas proporcingumo principas.

Skunde taip pat teigiama, jog minėtų nutarčių išvados neatitinka bylos aplinkybių, nemotyvuotos, neatsižvelgta į prieštaringus įrodymus. Teismas rėmėsi teisme nepatikrintais ir neištirtais įrodymais, t. y. tokiais įrodymais, kurių objektyviam bylos ištyrimui ir nuosprendžio priėmimui nepakanka, visiškai ignoravo V. J. pateiktus įrodymus. Nepaneigti kaltinamojo atsakomybę šalinantys įrodymai, nemotyvuotai atmesti gynybos argumentai, neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir nenurodė motyvų, kodėl vienus iš jų priėmė, kitus atmetė. Nutartyse yra esminių prieštaravimų. Be to, netinkamai išspręsti ir kiti klausimai – vieną nutartį teismas nurodė kaip neskundžiamą, o dėl antros nurodė galimybę skųsti, nors šios nutartys tarpusavyje susijusios.

Skunde teigiama, jog nutarties motyvai, kad kaltinamasis du kartus neatvyko į ambulatorinę ekspertizę, nėra galimybės įteikti siunčiamus dokumentus ir nėra galimybės užtikrinti V. J. dalyvavimo atliekant ambulatorinę ekspertizę, nepagrįsti ir prieštarauja teismo nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei BPK 37 straipsnyje nurodytoms svarbioms nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastims. Teismas nenurodė jokių konkrečių, aiškių įrodymų, jog V. J. būtų sąmoningai kenkęs ar vengęs gauti šaukimus, laiku atvykti į ekspertizę. Iš V. J. charakterizuojančios medžiagos nėra pagrindo teigti, kad jam būtų būdingas atsakomybės vengimas. Priešingai, yra duomenys, kad V. J. rūpinosi ambulatorinės ekspertizės skyrimo klausimais – kreipėsi paaiškinimų į respublikinę psichiatrijos įstaigą, prašė ekspertizę atlikti kitoje psichiatrijos ekspertinėje įstaigoje Vilniuje, pateikė užklausimus kitoms institucijoms. Be to, teismui paaiškino ir kitas jo neatvykimo į ambulatorinę ekspertizę priežastis – neįteiktas šaukimas dėl naujos ekspertizės datos, be to, dėl pablogėjusios sveikatos buvo priverstas kreiptis į gydymo įstaigas. Visos aplinkybės priskirtinos įstatymo numatytoms svarbioms priežastims, kurios nurodytos BPK 37 str. 1 d. ar toms, kurias teismas gali pripažinti svarbiomis. Baudžiamojo proceso paspartinimas pažeidžiant BPK 37 str., Konstitucijoje įtvirtintas teises, pažeidžiant įstatymus, neatitinka demokratiškos valstybės ir teisės pagrindų bei dvasios.

V. J. veiksmai, jo sveikatos būklė nekėlė poreikio V. J. tirti ir laikyti izoliuotą nuo visuomenės, apriboti jam laisvės, nes V. J. buvo skirta ambulatorinė ekspertizė, jis nepripažintas pavojingu visuomenei ar pačiam sau. Vien dėl pašto tarnybos ar kitų įstaigų darbuotojų neįteiktų šaukimų V. J., dėl jo susirgimų ar dėl jo negalėjimo atvykti dėl svarbių priežasčių, nesant jo tiesioginės tyčios griežtinti ekspertizės atlikimo sąlygas, apriboti jo teises ir laisves, gynėjos manymu, nėra pagrindo. Tai neatitinka baudžiamojo proceso ir ekspertizė skyrimo tikslų. Teismas neįvertino V. J. parodymų dėl policijos pareigūnų nurodomo tariamo jų įžeidimo priežasčių ir tuo grubiai pažeidė BPK 7 str. įtvirtintą rungimosi principą.

Skunde teigiama, jog V. J. nepagrįstai atiduotas ekspertiniam skyriui nurodant ilgą trijų mėnesių terminą, nes jo būklė tinkama ir ambulatoriniam tyrimui, juo labiau, kad Utenos ekspertinis skyrius taip pat nematė reikalo savo įstaigoje laikyti ir stebėti V. J. tokį laikotarpį.

Skunde taip pat pažymima, jog bylos medžiaga susipažinimui, atšvietus dokumentų nuorašus, gynėjai įteikta tik 2013-09-23, o į rašytinį gynėjos prašymą, ar bus pratęstas terminas nutartims apskųsti, raštu neatsakyta, tik telefonu teisėja išreiškė skeptišką nuomonę. Taip, gynėjos manymu, buvo daromas spaudimas, sunkinamos sąlygos tinkamai ginti V. J.. Skundžiamos nutartys priimtos grubiai pažeidžiant esminius BPK principus ir žmogaus teises, jose yra absoliutūs nutarčių naikinimo pagrindai, todėl, gynėjos manymu, jos turi būti panaikintos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip matyti iš skundo turinio, jis paduotas dėl dviejų 2013-09-02 Kauno apylinkės teismo nutarčių – dėl nutarties paskirti kaltinamajam V. J. stacionarinę teismo psichiatrinę psichologinę ekspertizę ir dėl nutarties atiduoti V. J. į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinės teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės atlikimui.

BPK 439 str. 2 d. imperatyviai nurodyta, kokios teismų nutartys neskundžiamos. Tai nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą V. J. atžvilgiu, išnagrinėjo vieno iš proceso dalyvių – prokuroro prašymą paskirti stacionarinę teismo psichiatrinę psichologinę ekspertizę ir šį prašymą patenkino. Todėl Kauno apylinkės teismo 2013-09-02 nutartis dėl proceso dalyvio prašymo teisiamajame posėdyje yra neskundžiama, kas nurodyta ir minimoje nutartyje. Pažymėtina ir tai, kad BPK 318 straipsnis, kuris reglamentuoja pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo tvarką, taip pat numato, jog apeliacine tvarka neskundžiamos nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo (BPK 318 str. 4 d.), o prieštaravimai šioms nutartims gali būti nurodomi apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio. Būtent tokia yra ir teismų praktika analogiškose bylose (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1N-81/2011, 1N-17/2011). Todėl šioje nutartyje bus plačiau pasisakyta tik dėl V. J. atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą.

BPK 141 str. numatyta, kad jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam (kaltinamajam) daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis (kaltinamasis) ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Atiduodant į sveikatos priežiūros įstaigą apribojama asmens laisvė, todėl įstatymų leidėjas šiai procesinei prievartos priemonei skirti numatė tokius pačius žmogaus teisių apsaugos reikalavimus (tokią pačią tvarką) kaip ir skiriant suėmimą (BPK 141 str. 3 d.).

Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte, jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant procesinę prievartos priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Taigi šiuo metu byloje yra pakankamai duomenų tvirtinti, jog V. J. galimai padarė jam inkriminuojamą naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, tenkinant prokurorės S. Naskauskaitės prašymą, atsižvelgiant į gautus duomenis iš medicinos įstaigų apie V. J. psichikos būklę, į jo elgesį teisiamųjų posėdžių metu, 2013-02-20 Kauno apylinkės teismas paskyrė kaltinamajam V. J. ambulatorinę teismo psichiatrinę, psichologinę ekspertizę. Tačiau tokios ekspertizės atlikti nepavyko išimtinai dėl kaltinamojo V. J. veiksmų: nei 2013-04-11, nei 2013-06-11 jis neatvyko į ekspertinį skyrių ekspertizės atlikimui, nors abudu kartus pasirašytinai buvo įpareigotas atvykti (b. l. 19-20, 22-23 T. 5). Iš esmės jokių priežasčių, leidžiančių laikyti V. J. neatvykimą svarbiu, kaltinamasis 2013-09-02 apylinkės teismo teisiamajame posėdyje nepateikė. V. J. aiškinimas, kad sutinka, jog ekspertizė jam būtų atlikta, bet tik po to, kai psichiatrinė ekspertizė bus atlikta byloje dalyvaujančiai prokurorei S. Naskauskaitei ir teisėjai B. Drozdienei, taip pat nukentėjusiesiems yra akivaizdžiai neadekvatus reagavimas į situaciją, keliantis abejonių, ar kaltinamasis supranta savo procesinę padėtį ir pareigas byloje, savo veiksmų esmę. Aukštesniojo teismo nuomone, toks V. J. elgesys tik patvirtina, kad atlikti psichiatrinę ekspertizę kaltinamajam tikrai yra reikalinga. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. kviečiamas psichiatrinio tyrimo atlikimui taip pat neatvykdavo, o jo atvesdinti policijos pareigūnams nepavykdavo (b. l. 79-104 T. 1). Taigi, iš tokio kaltinamojo V. J. elgesio, taip pat iš Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus viršininko S. S. rašto (b. l. 21 T. 5) galima neabejotinai spręsti, kad V. J. vengia nuvykti į ekspertinę įstaigą ambulatorinės ekspertizės atlikimui.

BPK 11 str. numato, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Taigi priimant sprendimą taikyti procesinę prievartos priemonę, kiekvieną kartą turi būti įvertinama, ar tokiu suvaržymu gali būti pasiektas tam tikras tikslas, ar tas tikslas negali būti pasiektas taikant švelnesnes priemones. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui kilo pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo byloje – V. J. psichikos būklės, jo galėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Todėl kaltinamajam pirmiausiai buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė, psichologinė ekspertizė. Ir tik tokios ekspertizės atlikti nesant galimybės, taigi nesant galimybės švelnesnėmis priemonėmis pasiekti reikiamo tikslo, V. J. buvo paskirta stacionarinė ekspertizė ir taikyta priverstinė prievartos priemonė – kaltinamojo atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, numatyta BPK 141 str.

Nėra abejonių, kad tokia ekspertizė yra būtina siekiant įvertinti kaltinamojo psichinės sveikatos būseną galimai nusikalstamos veikos padarymo metu (ir šiuo metu). Taigi skundo argumentai dėl BPK 11 str. pažeidimo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad siekiant užtikrinti netrukdomą, tinkamą bei išsamų visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą teisme, kaltinamasis V. J. pagrįstai atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą iki ekspertizės akto pateikimo prokurorei, bet ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui.

Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad skiriant ekspertizę buvo pažeistos 2013-06-12 sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-616 „Dėl teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2003-08-18 sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-499 patvirtintų „Dėl teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM nuostatų“ nuostatos, kadangi šie įsakymai taikomi ir jais turi vadovautis teismo psichiatrai ekspertai, atlikdami teismo psichiatrijos ekspertizes, bet ne teismas, skirdamas ekspertizes.

priešingai negu teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, Kauno apylinkės teismas, skirdamas kaltinamajam V. J. procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo išvadų. Dėl nurodytų motyvų naikinti 2013-09-02 skundžiamą nutartį dėl V. J. atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. J. gynėjos advokatės Rūtos Miškinienės skundą dėl V. J. atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Kaltinamojo gynėjos adv. R. Miškinienės skundo dėl stacionarinės teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės skyrimo nagrinėjimo procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.