Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Marijampolės savivaldybės ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims UAB „Jarinta“, UAB „Marijampolės butų ūkis“, UAB „Litesko“, atstovaujamam filialo „Marijampolės šiluma“, UAB ,,Sūduvos vandenys“, dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Institucija teikianti išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė, (duomenys neskelbtini), su ieškiniu sutinka, bet pati išsikelti taikiai nepageidauja. Nori, kad jai būtų suteiktas kitas būstas, nes šis - blogas. Paaiškina, kad su kreditoriais pasirašytas taikos sutartis, vekselius ji du mėnesius vykdė, bet paskutiniu metu vėl turėjo daug išlaidų patalpų valymui, vaistams ir skolų nebemokėjo. Dabar ji gavo kompensaciją seniūnijoje už karštą vandenį, todėl priskaitymas už geriamą vandenį ir šildymą bus mažesnis. Teigia, jog pranešimo apie sutarties nutraukimą iš Jarintos ji negavo, nes kažkas išima jai skirtus laiškus. Nurodo, kad pajamų ji gauna 383 Eur per mėnesį pensijos ir išmoką vienišam asmeniui. Papildomų pajamų gauti negali dėl sveikatos, turi neįgalumą, jai nustatytą neterminuotai, dėl reumatoidinio artrido. Jai reikalingi vaistai yra kompensuojami, bet jų nepakanka, perka daug nuskausminamųjų papidomai, dar už 100 Eur per mėnesį. Mokėsi kambarine, bet dirbti negalėjo, nes sutrukdė kalbos barjeras. Turi du pilnamečius vaikus, yra išsituokusi. Dukra gyvena Londone, sūnus čia gyvena, bet su vaikais nebendrauja. Jau 3-4 metai nebendrauja, po skyrybų taip nutiko. Neturi dukters telefono numerio, o sūnus neduoda. Sūnus ją visaip negrąžiai vadina. Atsakovės seserys gyvena Tauragėje, Šilalėje/Kvėdarnoje. Įskaitant ją pačią yra viso 5 sesės, o broliai mirę. Gyventi pas seseris jai galimybės nėra, joms pačioms priežiūros reikia. Paaiškina, kad nemokėjo mokesčių, nes visus pinigus dėjo į dezinfekciją, nes labai nešvaru ten, nešvarūs kaimynai. Kito gyvenamojo būsto neturi. Kad reikia mokėti mokesčius, supranta, tikėjosi, kad duos vienkartinę pašalpą ir susimokės skolas, o jai savivaldybė atvežė baldų. Geriau būtų pinigų davę. Norėtų ji į globos namus, ten jai būtų geriau, bet negali patekti, nes neatitinka reikalavimų. Į bendrabutį nenori, nes žmonės nešvarūs, netvarkingi, žiaurūs. Jeigu savivaldybė duos kitą būstą, vėl reikės jį atšveisti. Šitas atšveistas, bet kaimynai blogi. Neprisimena, kad jai buvo siūlyta kreiptis dėl pagalbos į namus. Labdarą maisto produktais gavo, bet pasikeitus pinigams, t. y. padidėjus išmokoms, ji atsakovei nebepriklauso. Nėra kur skalbti, patalynę perka ir meta, neturi skalbimo mašinos, bet jos nėra ir kur pastatyti. Dėl ieškovės reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.

Tretiesiems asmenims UAB „Jarinta“, UAB „Marijampolės butų ūkis“, UAB ,,Sūduvos vandenys“ procesiniai dokumentai įteikti, atsiliepimai negauti. Šaukimai į teismo posėdžius, į bylosnagrinėjimą neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė.

Trečiųjų asmenų atstovų dalyvavimas nepripažintas būtinu, todėl, dalyvaujantiems byloje asmenims sutinkant, byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog informacinės sistemos ,,Parama“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) 2021-04-08 buvo konsultuota dėl pagalbos į namus paslaugų teikimo, 2021-10-13 pateikė prašymą nemokamoms baseino negalią turintiems asmenims paslaugoms gauti, 2022-03-02 suteikta konsultacija dėl labdaros maisto produktais gavimo. Iki 2021-12-31 atsakovė gavo paramą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų maisto produktais. Šiuo metu gauna bendrąsias socialines paslaugas – baseino paslaugas negalią turintiems asmenims. Nurodė, jog socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu ,,Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, numatyta galimybė socialinę riziką patiriantiems asmenims teikti apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą, kurios tikslas yra laikinas nakvynės, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo bei kitų būtinųjų paslaugų (asmens higienos, buitinių ir kt.) suteikimas asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos ar dėl kitų priežasčių negalintiems ja naudotis, siekiant atkurti savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę (2022-03-16 Nr. DOK - 10539).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Išklausius šalių paaiškinimų, ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad vieno kambario 17,82 m² bendrojo ploto butas su priklausiniais ir su bendro naudojimo patalpomis, esantis Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso ieškovei. (Duomenys neskelbtini) tarp Marijampolės savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Jarinta“ buvo pasirašyta Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Jarinta“ perėmė Marijampolės savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų (su priklausiniais) nuomos administravimo paslaugas. (Duomenys neskelbtini) d., Marijampolės savivaldybė, atstovaujama UAB „Jarinta“, sudarė savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) su atsakove (duomenys neskelbtini) (toliau ir Nuomininkė) (ieškinio 2022-01-06, Nr. CBP-78 priedų 2-8, 14, 15 lapai). Po sutarties pasirašymo gyvenamąją vietą išnuomotose gyvenamosiose patalpose deklaravo ir nuomojamame būste apsigyveno tik Nuomininkė (ieškinio 2022-01-06, Nr. CBP-78 priedų 1 lapas; 2022-03-16 Nr. DOK – 10539 2-4 lapai; šalių paaiškinimai posėdžio metu). Vadovaujantis trečiųjų asmenų: UAB „Marijampolės butų ūkis“, UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“, UAB „Jarinta“, UAB „Sūduvos vandenys“ pateiktais duomenimis, atsakovė už nuomą ir komunalines paslaugas moka nereguliariai, yra susidarę įsiskolinimai (ieškinio 2022-01-06, Nr. CBP-78 priedų 18-21 lapai; atsiliepimo 2022-01-14 Nr. DOK – 1805, 4-7 lapai; atsiliepimo 2022-01-21 Nr. DOK – 2762, 1 priedas). Mėnesio priskaitymai atsakovei nedideli, didžiausia mokėtina suma už būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus žiemos laikotarpiu - 55,77 Eur, vasara - 18,33 Eur (2022-03-14 Nr. DOK – 10181, 2, 3, 4 priedas). 2021 m. vasario mėn. atsakovei buvo skirta vienakartinė 192 Eur pašalpa (2022-03-14 Nr. DOK – 10181, 1 priedas). Teismo išreikalautais duomenimis atsakovės pajamos/pensija – 353,94 Eur per mėnesį. Atsakovė nurodė, kad pajamos šiek tiek padidėjo, nes pridėjo apie 30 Eur išmoką vienišam žmogui. Atsakovei nuo 2020-10-12 neterminuotai nustatytas neįgalumas ir vidutiniai specialieji poreikiai. 2022 m. birželio mėn. ji kreipėsi į seniūniją dėl kompensacijų, socialinės pašalpos skyrimo (2022-05-17 Nr. DOK - 20584). Buities patikrinimo akte nurodyta, jog atsakovė gauna nemokamą maitinimo davinį iš Marijampolės pagalbos centro (2022-03-16 Nr. DOK – 10539, 4 lapas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sudarė susitarimus dėl skolos gražinimo kreditoriams, pasirašė vekselius ir nuo š. m. balandžio mėnesio pradėjo mokėti (2022-05-17 Nr. DOK - 20584). Ieškovės atstovės ir atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad savo įsipareigojimus atsakovė vykdė tik du mėnesius ir nuo š. m. birželio mėnesio skolų visiškai nemoka, jos vėl didėja.

Ieškovė prašo nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę nesuteikiant kitos kitos gyvenamosios patalpos, nes atsakovė nevykdo Sutarties laiku ir tinkamai mokėti nuomos ir kitus mokesčius (ginčo apimtis).

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).

Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių, pažymėtina ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas pažeidimus pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Tų aplinkybių įrodinėjimas ir vertinimas vyksta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, jog ieškovė su atsakove ginčo būsto nuomos sutartį sudarė (duomenys neskelbtini), t. y., atsakovės ryšys su būstu nėra ilgalaikis. Atsakovė (duomenys neskelbtini) dėl savo sveikatos būklės yra neįgali, jos teigimu iki pensijos gavo neįgalumo pašalpą, dirbti negalėjo, dabar gauna senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką. Už būstą priskaičiuojamų nedidelių mokesčių, kuriuos objektyviai, nepaisant gaunamų mažų pajamų sumokėti galėtų, atsakovė nemoka. Nors turi tam laiko, tačiau nesikreipia dėl kompensacijų skyrimo, tą padarė tik bylos nagrinėjimo metu, nors žinojo, kad gali tą daryti,- kaip pati paaiškino posėdžio metu nesikreipė dėl kompensacijų, nes buvo skolos, reikia pasirašyti vekselius, skolas gražinti. Atsakovės paaiškinimai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad savo teises ji geba ginti, rašo įvairius prašymus institucijoje, sudarė sutartis su paslaugų tiekėjais, pasirašė skolos išdėstymo grafikus, vekselius, pati posėdžio metu nurodė, jog yra kreipusis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos skyrimo jos ir sūnaus tarpusavio ginčui dėl kredito spręsti, pateikusi pareiškimą policijai, tačiau šioje byloje pasinaudoti advokato pagalbą, kreiptis į vietos savivaldybę su prašymu tokią pagalbą skirti, ji, nevienkartinai teismui siūlant tą padaryti, atsisakė. Tokiu būdu teismas nenustatė, jog atsakovės atžvilgiu turėtų būti sprendžiamas globos ar rūpybos klausimas, nes savo teises ji geba ginti savarankiškai. Iš kitų paaiškinimų matyti, jog atsakovė jai skirtu gyvenamuoju būstu, kaiminyste, yra nepatenkinta ir todėl už jį nemoka. Ji norėtų būti primta į soc. globos namus, tačiau tam, pasak atsakovės, ji neatitinka sąlygų. Teismas nevienkartinai turėjo atidėti bylos nagrinėjimą tam, kad atsakovė raštu kreiptųsi į savivaldybę su prašymų būstą pakeisti. Jai kreipusis ir gavus atsakymą, jog būsto pakeitimo galimybės nėra, o ji gali būti įrašyta į būsto laukiančių asmenų sąrašą, tokio prašymo savivaldybei neteikė. Kodėl to nepadarė, posėdžio metu paaiškinti negalėjo.

Ieškovės atstovė posėdžio metu nurodė, kad savo reikalavimą nutraukti būsto nuomos sutartį ir iškeldinti iš jo atsakovę, ieškovė grindžia nuomos ir kitų mokesčių nemokėjimu, kitais argumentais, nurodytais civilinio kodekso 6.611 straipsnyje, nesiremia. Teismas nustatė, kad nuo to laiko, kai atsakovei buvo pareikštas ieškinys teisme, ji buvo pradėjusi mažinti savo įsiskolinimus komunalinių paslaugų teikėjams ir mokesčio už nuomą skolą ir šie faktai būtų pagrindas teismui konstatuoti, jog aplinkybės, kuriomis ieškinys yra grindžamas – išnyko, tačiau tą atsakovė darė tik du mėnesius ir jau beveik pusė metų mokesčių visiškai nemoka, skolos už būsto nuomą ir kitus mokesčius didėja. Pati paaiškino, jog visus gaunamus pinigus ji išleidžia dezinfekcijai ir valymui. Neturi kur skalbti patalynės, todėl perka naują, o seną išmeta. Neturi šaldytuvo, todėl nesuvalgytą maistą meta lauk. Nemažai pinigų išleidžia vaistams, nes nors šie jai yra kompensuojami, tačiau jų nepakanka, todėl jų perka dar savo nuožiūra, maždaug už 100 Eur per mėnesį (atsakovės paaiškinimai).

Nors ieškovė teikė į bylą įrodymus apie atsakovės ir kaimynų santykius, tačiau šiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškinio negrindė ir neįrodinėjo, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Aukštesnės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-151-921/2022, yra nurodęs, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014). Socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).

Nustatyta, jog atsakovę netenkina esamas būstas, gyventi jame ji nenori ir pati ieško galimybių iš jo išsikraustyti (su ieškiniu iš esmės ji sutinka), todėl nemoka mokesčių. Nors jos pajamos mažos ir dėl sveikatos būklės papildomų pajamų ji gauti negali, tačiau priskaitymai už būstą ne dideli ir atsakovė, minėta, objektyviai turėdama galimybes šiuos dar labiau sumažinti (kreiptis dėl kompensacijų skyrimo, nes geba tą daryti, o nedirbdama turi tam laiko), nieko nedarė. Nors pati išreiškia norą, kad jai būtų suteiktas kitas būstas, tačiau iš karto nurodo, kad ir ten bus nešvaru, reikės valyti, teikti prašymą. Kad būtų įrašyta į eilę kitam būstui gauti, ji priemonių nesiima. Tokiu būdu, ieškovei nesiimant jokių veiksmų esamai situacijai pakeisti, nėra galimybės taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, todėl teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina išvadą, kad atsakovės elgesio pokyčiai, turėję įtakos sprendimo priėmimui, buvo trumpalaikiai ir jau beveik pusė metų, kai nuomininko pareigų atsakovė vėl nevykdo ir neketina vykdyti, todėl šie nuomininko padaryti Sutarties pažeidimai sudaro pagrindą nuomos sutartį nutraukti ir iškeldinti atsakovę iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Įvertinęs aukščiau nurodytus argumentus, atsakovės elgesį proceso metu, teismas daro išvadą, jog Sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, atsižvelgiant į padarytus Sutarties pažeidimus, kurių ji nesistengia pašalinti, nors nevienkartinai buvo raginama tą daryti, yra proporcinga priemonė, Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą nepažeidžianti, todėl ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį tenkinus visiškai, remiantis CPK 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. 100 Eur žyminis mokestis ir 15,15 Eur pašto siuntimo išlaidos, viso 115,15 Eur priteistinos iš atsakovės. Atsakovei išaiškintina, jog ji turi teisę teikti teismui motyvuotą prašymą ir įrodymus, prašydama iš dalies atleisti ją nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti tarp ieškovės Marijampolės savivaldybės, atstovaujamos UAB „Jarinta“, ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškeldinti atsakovę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos, esančios Marijampolėje (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminį mokestį ir 15,15 Eur (penkiolika eurų, 15 ct) pašto siuntimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.