- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-01
- Bylos Nr.
- 2-688-255/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14274-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- B. P.
- Advokatai
- Evaldas Jonas Šorius, Robertas Ivanauskas
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovams A. L., A. L., jų atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui, atsakovei B. P., jos atstovui advokatui Robertui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L. ir A. L. ieškinį atsakovei B. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu (b.l. 37 -38) kreipėsi į teismą, prašo teismo priteisti iš atsakovės 60300,00 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad 2008 metų vasarą su atsakove sutarė, kad atsakovė pirks ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini). Tarpusavio susitarimu buvo nustatyta žemės sklypo pardavimo kaina - 90000,00 Lt, o atsakovė sutartą kainą sumokės iki metų pabaigos. Atsakovė sumokėjo dalį sutartos kainos, t.y. 31697,00 Lt. Visi dokumentai dėl žemės sklypo pardavimo buvo sutvarkyti, nebuvo jokių kliūčių sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovė ilgą laiką delsė sumokėti visą sutartą žemės sklypo pardavimo kainą. 2011 metų spalio mėnesį atsakovė pareiškė ieškinį dėl įmokėtų pinigų grąžinimo. Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas dėl atsakovės kaltės. Per laikotarpį nuo 2008 metų iki 2012 metų žemės sklypo kaina nukrito nuo 9000,00 Lt iki 29700,00 Lt. Vilkindama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, nevykdydama savo piniginių įsipareigojimų, atsakovė padarė materialinę žalą, kurią prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti (b.l. 54). Nurodė, kad reikalavimas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę atsiranda neįvykdžius sutartyje numatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos sutartis draudžia atlikti, tačiau atsakovė su ieškovais nebuvo pasirašę jokios sutarties, o įstatymas numato, kad nekilnojamojo turto sandoriai sudaromi tik rašytine forma. Anksčiau išnagrinėtoje byloje teismai konstatavo, kad visi tarp šalių sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo susitarimai buvo žodiniai, dėl ko padaryta išvada, kad sumokėti pinigai Lubiams laikytini kaip avansas ir nesudarius pagrindinės sutarties turi būti grąžinami arba priteisiami kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Atsižvelgiant į tai, klausimas, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, ginčo dalykui nėra reikšmingas. Pradėję derybas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo nepasiekė galutinio susitarimo pasirašyti preliminariąją sutartį, pagal kurią joje aptartomis sąlygomis būtų įsipareigoję ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovai, gavę dalį pinigų, visiškai nesistengė paruošti ir sutvarkyti žemės dokumentų, dėl ko sutartis ir liko nesudaryta.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovai prašė teismo ieškinį tenkinti. Be ieškinyje išdėstytų motyvų ieškovai nurodė, kad ieškovė su atsakove buvo artimos draugės, todėl viena kita pasitikėjo ir nesudarė jokios rašytinės sutarties. Žodžiu buvo sutarta, kad iki 2008 metų pabaigos atsakovė nupirks sklypą už 90000,00 Lt, o pinigus sumokės dalimis. Iki susitariant sklypu domėjosi kiti pirkėjai, tačiau ieškovai nusprendė sklypą parduoti savo pažįstamai. Mano, kad atsakovė turėjo pinigų arba galėjo gauti kreditą, tačiau vengė sudaryti sutartį, nes pradėjo kristi nekilnojamojo turto kainos. Apie sprendimo pakeitimą neinformavo ieškovų, o pradėjo vengti su jais bendrauti. Iš ieškovų pusės nebuvo jokių kliūčių sutarčiai sudaryti, visi dokumentai buvo tvarkingi. Dėl neįvykusio sandorio jie patyrė didelių nuostolių, nes turėjo kreditinių įsipareigojimų bankui, kurių dalį būtų padengę, gavę pinigus už sklypą. Dėl susidariusios itin sunkios finansinės padėties teko skubiai pusvelčiui parduoti butą, šiuo metu visas jų turtas areštuotas, šiuo metu sklypu kiti pirkėjai nesidomi, todėl mano, kad atsakovė privalo atlyginti jų patirtus nuostolius, kuriuos sudaro sklypo vertės skirtumas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė prašo teismo ieškinį atmesti. Be to, kas nurodyta atsiliepime į ieškinį papildomai paaiškino, kad nelaiko savęs kalta dėl neįvykusio sandorio. Su ieškovais susitarė dėl sklypo pirkimo, tačiau žadėjo pinigus sumokėti per tris metus. Sumokėjus 1/3 dalį pinigų tikėjosi gauti iš ieškovų žemės dokumentus, tačiau ieškovai dokumentų neperdavė, o ji ir neprašė. Kartu su ieškove ėjo pas jos pažįstamą banko darbuotoją dėl paskolos, tačiau gavo tik 2000,00 Lt, kuriuos pervedė ieškovams. Didesnės banko paskolos ji negavo, pinigų sumokėti už sklypą per vienerius metus neturėjo, todėl planuotas sandoris ir neįvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2008 m. vasarą tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (b.l. 26), pirkimo-pardavimo. Šalims pasiekus žodinį susitarimą dėl žemės sklypo kainos – 90000,00 Lt, ieškovė 2008-08-29 bankiniu pavedimu pervedė į atsakovo A. L. sąskaitą 10000,00 Lt, 2008-11-12 pervedė 19997,00 Lt, 2008-12-04 pervedė 1700,00 Lt, iš viso 31697,00 Lt (c.b. Nr. 2-1256-323/2012, b.l. 6, 7). Šalims nesudarius rašytinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir sandoriui neįvykus 2012-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš ieškovų A. Ir A. L. buvo priteista B. P. visas sumokėtas avansas (b.l. 8-11). Iš ieškovų pateiktų dokumentų (b.l. 59-60) matyti, kad jie turi skolinių įsipareigojimų bankui, o jų nekilnojamasis turtas yra areštuotas (b.l. 10-18). Pagal Registrų centro duomenis žemės sklypo, kurio pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko kaina 2012 -01-01 yra 29700,00 Lt (b.l. 15).
Ieškovai ieškinio reikalavimą grindžia Civilinio kodekso 6,1; 6.2; 6.4; 6.38; 6.62; 6.245; 6.249; 6.306 ir 6.13 straipsniais, t.y. civilinę atsakomybę kildina iš pirkimo pardavimo sutartinių santykių, o atsakovė ir jos atstovas laikosi nuostatos, kad reikalavimas taikyti sutartinę atsakomybę negalimas, nes šalys nesudarė jokios sutarties. Taigi, sprendžiant ginčą tarp šalių būtina nustatyti tarp jų susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, nes civilinės atsakomybės apimtis ir taikymo sąlygos priklauso nuo to, kokios tarpusavio teisės ir pareigos (prievolės) sieja civilinio teisinio santykio dalyvius.
Sutartis – tai suderintos šalių valios išraiška. Pagal bendrąją taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai šis susitarimas pasiekiamas - oferentas gauna akceptą (Civilinio kodekso 6.181 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo turto, perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir momento, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta, požiūriu. Nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, privaloma notarinė forma, notarinės formos reikalavimo nesilaikymas daro sutartį niekiniu sandoriu, todėl pagal bendrąją taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo šalių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (Civilinio kodekso 6.159, 6.181 straipsnio 4 dalis, 6.393 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo dėrėjosi žodžiu ir susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, tačiau notariškai sutartis nebuvo įforminta, šalys nereiškia reikalavimo pripažinti sutartį sudaryta. Esant šioms aplinkybėms tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai, ir civilinės atsakomybės klausimas sprendžiamas pagal Civilinio kodekso 6.163 straipsnio taisykles.
Esant ikisutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai; pažeidusiai šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (Civilinio kodekso 6.163 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovai remiasi įsiteisėjusiu 2012-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1256-323/2012 (b.l. 8-11), nurodo, jog sprendime yra konstatuota, jog sandoris neįvyko dėl atsakovės B. P. kaltės, teismo sprendimas yra prejudicinis faktas, todėl aplinkybių, dėl kurių neįvyko sandoris, iš naujo nustatinėti nereikia, o atsakovė privalo atlyginti ieškovams nuostolius, kuriuos sudaro pakitusi žemės sklypo kaina, t. y. skirtumas nuo žodiniu susitarimu aptartos kainos 90000,00 Lt iki 2012 -01-01 nustatytos sklypo vertės - 29700,00 Lt. Civilinėje byloje Nr. 2-1256-323/2012, kurioje ginčas vyko tarp tų pačių šalių priimto sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad „ ...teismas laiko labiau tikėtina, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, jai negalint gauti didesnio banko kredito (kaip pati ieškovė nurodė, atsakovams pervestus 20000,00 Lt ji gavo iš banko) ir sumokėti visos žemės sklypo kainos, t.y. ieškovė iš niekur pasiskolinti pinigų negalėjo, todėl negalėjo iki galo įvykdyti ir žodinio susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo. Be to, suinteresuotumą pirkti žemės sklypą už sutartą kainą sumažino nagrinėjamu laikotarpiu kritusios nekilnojamojo turto kainos“. Teismo nustatytą aplinkybę galima laikyti prejudiciniu faktu (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 2 p. ), tačiau šalių santykius įvertinus kaip ikisutartinius, tam, kad sudaryti sutartį atsisakiusiai šaliai būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuoti Civilinio kodekso 6.163 straipsnio 3 dalyje išvardyti pagrindai. Įstatymas numato, kad šalis, kuri pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesąžiningai privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė tardamasi su ieškovais dėl sklypo pirkimo, neturėjo tikslo tą sklypą įsigyti. Teismų praktikoje (2009 m. rugsėjo 29 d. civilinė byla Nr. 3K-3-363/2009) konstatuota, kad už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis), jai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Taip pat nurodoma, kad asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesąžiningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sąlygų buvimą, tarp jų neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat turi būti nustatyta (2009 m. rugsėjo 29 d. civilinė byla Nr. 3K-3-363/2009). Jeigu derybas šalis nutraukė dėl to, kad negali sudaryti sutarties dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, kasacinis teismas išaiškino, kad, nesudarius sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgėsi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo sutartį sudaryti. Nagrinėjamoje byloje priežastis, dėl kurių nebuvo sudaryta minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis šalys aiškina skirtingai. Ieškovai nurodė, kad sutartą pinigų sumą atsakovė pažadėjo sumokėti dalimis per metus laiko, kad nuo pat derybų dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo pradžios nebuvo jokių kliūčių sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pati atsakovė vengė tai daryti, negalėdama gauti paskolos iš banko ir sumokėti visos kainos, taip pat tuo metu krito nekilnojamojo turto kainos ir ieškovė nebuvo suinteresuota pirkti žemės sklypo už sutartą kainą. Atsakovė nurodė, kad išmokėti sklypo kainą ji žadėjo per tris metus, ieškovai dėl jai nesuprantamų priežasčių vengė parengti žemės sklypo pirkimo-pardavimo dokumentus, ji niekada nematė sklypo plano, kitų dokumentų, tikėjosi, kad po sumokėtos pinigų dalies jai į rankas bus perduoti dokumentai, tačiau šių dokumentų nepaprašė, neragino sudaryti jokios rašytinės sutarties. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato šalims pareigą pateikti įrodymus. Nagrinėjamoje byloje ieškovai atsakovės nesąžiningumo ir neteisėtų veiksmų neįrodinėjo, o teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1256-323/2012, atsakovės nesąžiningumas nebuvo vertintas ir nagrinėtas. Atsakovė paaiškino, kad negavo kredito iš banko (šios aplinkybės neginčija ir ieškovė), kad negavo planuotų pajamų iš verslo, kad šeimoje susiklostė sunki materialinė padėtis. Jos paaiškinimai nenuginčyti ir nepaneigti jokiais ieškovų pateiktais įrodymais. Tuo tarpu suformuotoje teismų praktikoje nurodoma, kad jeigu derybas šalis nutraukė dėl to, kad negali sudaryti sutarties dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-P-382/2006). Ta aplinkybė, jog ieškovė pradėjo derybas dėl sklypo pirkimo neturėdama pakankamai nuosavų lėšų, tikėdamasi jas gauti iš verslo, kad trūkstamas lėšas ketino skolintis iš banko, nereiškia, kad ji derybas pradėjo lengvabūdiškai ir neapdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-488/2010). Tikėtina, kad ieškovės apsisprendimą nesudaryti sandorio lėmė ir kintanti žemės sklypo vertė, tačiau toks numanymas yra tik prielaida, o teismo sprendimas negali būti pagrįstas aplinkybėmis, susijusiomis su prielaidomis (Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio 1 d.)
Ieškovai teigia, kad dėl nesudaryto sandorio sklypo vertė sumažėjo, dėl negautų lėšų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, neįvykdė savo kreditinių įsipareigojimų, pateko į sudėtingą finansinę padėtį, tačiau reikalaujamą priteisti nuostolių dydį susiejo su sklypo vertės pakitimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, kasacinis teismas išaiškino, kad vien turto rinkos vertės pokyčio nepakanka pripažinti, kad kreditorius dėl nutrūkusių derybų patyrė nuostolių; turi būti įvertinami ir nuostolių patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Šios teismų praktikos nuostatos yra išplėtotos vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse (2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009 ir kt.). Nekilnojamojo turto rinkos vertės mažėjimas nėra pakankamas pripažinti, kad tokio dydžio nuostolių ieškovai patyrė dėl nutrūkusių derybų, nes šių dviejų faktų nesieja priežastinis ryšys. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovai turėjo realią galimybę sudaryti sandorį palankesnėmis sąlygomis su kitais asmenimis. Vertinant šalių elgesį pažymėtina, kad ir ieškovai, ir atsakovė nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, derybose elgėsi lengvabūdiškai ir neapdairiai.
Nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovų ieškinio tenkinti nėra pagrindo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 d.). Ieškovų ieškinys atmestinas. Ieškovai sumokėjo 200,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 39). 2013-01-16 nutartimi atleisti nuo 1609,00 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė turėjo 2000,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 61). Atsakovei iš ieškovų priteistina 2000,00 Lt teisinei pagalbai apmokėti. Iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina 1609,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra solidari, ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 805,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovų A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 804,5 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
2012 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.