Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. P. ir P. M. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-05-09 nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį (dėl Z. L.) 100 MGL (3766,00 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl P. M.) 150 MGL (5649,00 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl G. V., E. N.) 150 MGL (5649,00 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl H. Č.) 150 MGL (5649,00 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl A. V.) 200 MGL (10000,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos daliniu sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 400 MGL ( 17532,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018-03-21 iki 2018-04-06 imtinai (17 dienų), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį 100 MGL ( 3766,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1dalies 2 punktu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-04-10 12.22 val. iki 2018-04-10 16.31 val., vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės H. Č., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apskųstas nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. P. nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąja specialiste, reikalavo ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

2013 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, savo naudai tiesiogiai iš Z. L., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 6 dalyje numatytais pagrindais, reikalavo 3000 litų (868.86 eurų) kyšio už tai, kad tvarkė dokumentus, leidžiančius Z. L. laikinai naudotis 51 ha valstybine žeme, esančia (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, ir 2013-12-24 priėmė 3000 litų (868.86 eurų), kuriuos Z. L. pervedė į jos (G. P.) sąskaitą AB „Swedbank“, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje;

be to, ji būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąja specialiste, priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

2016 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), iš P. M. tiesiogiai priėmė kyšį 500 eurų ir butelį viskio už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje;

be to, ji būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąja specialiste, laikotarpyje nuo 2013 m. iki 2016 m. gegužės 19 d., G. V. ir E. N. (V.), kurios atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 6 dalyje numatytais pagrindais, provokavo duoti kyšį bei jų reikalavo ir iš jų priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

laikotarpyje nuo 2013-02-04 iki 2013-03-18, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, savo (G. P.) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bendrai iš E. N. ir G. V., sakydama „ne už dyką“, reikalavo ir priėmė 200 litų (57,92 eurų) kyšį, už tai, kad E. N. gautų leidimą naudotis 24,420 ha valstybine žeme, esančia (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje;

tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2016-03-21 iki 2016-04-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), sakydama, kad nėra laisvų valstybinių žemių laikinam naudojimui, taip provokuodama E. N. ir G. V. duoti kyšį, po to savo (G. P.) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš E. N. ir G. V., priėmė 100 eurų kyšį, už tai, kad E. N. gautų leidimą naudotis 8,370 ha valstybine žeme, esančia (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje;

tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2016-05-17 iki 2016-05-19, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), sakydama, kad nėra laisvų valstybinių žemių laikinam naudojimui, taip provokuodama E. N. ir G. V. duoti kyšį, po to savo (G. P.) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš E. N. ir G. V. priėmė 50 eurų kyšį, už tai, kad E. N. gautų leidimą naudotis 4 ha valstybine žeme, esančia (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje;

be to ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąja specialiste, laikotarpyje nuo 2016 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos, iki 2018 m. kovo 19 d., (duomenys neskelbtini) mieste per tris kartus tiesiogiai iš H. Č. savo naudai priėmė 2200 eurų kyšį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji (G. P.) tvarkė H. Č. dokumentus dėl valstybinės žemės nuomos ir valstybinės žemės laikino naudojimo, o būtent:

2016 m. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, H. Č. priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie „Swedbank“, adresu (duomenys neskelbtini) tiesiogiai iš H. Č. priėmė 1200 eurų kyšį, už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, H. Č. priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš H. Č. priėmė 800 eurų kyšį, už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 19 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš H. Č. priėmė 200 eurų kyšį, už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje;

be to, ji būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąja specialiste, laikotarpyje nuo 2015 m. pabaigos, tiksliai nenustatyto laiko iki 2018-03-20 iš A. V. reikalavo kyšio ir priėmė dalį reikalauto kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

2015 m. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo iš A. V. kyšio - 30 procentų piniginės sumos nuo tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės plotus, mokamų Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2017-12-30 vakare, A. V. atvykus pas ją į namus tuo pačiu adresu ir pasiūlius 300 eurų kyšį, siūlomo kyšio ji nepriėmė ir pareikalavo 3000 eurų. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2018-03-20, apie 18.00 val., A. V., kuris pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį vykdė sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, atvykus pas ją į namus tuo pačiu adresu, iš A. V. tiesiogiai savo naudai priėmė reikalauto kyšio dalį, t. y. 1500 eurų iš A. V. gaunamų tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės plotus už galimybę A. V. naudotis valstybine žeme ir už tai gauti tiesiogines išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

2. P. M. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniajai specialistei G. P. tiesiogiai davė kyšį 500 eurų ir butelį viskio už teisėtą G. P. veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

15. Apeliaciniai skundai atmetami.

16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina neperžengdamas pateiktų apeliacinių skundų ribų.

18. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai G. P. ir P. M. pripažino kaltais pagal jiems inkriminuotus nusikaltimus bei paskyrė teisingas bausmes. Todėl apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kyšio priėmimo iš P. M. epizodo

20. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčijama G. P. ir P. M. inkriminuotų veiksmų objektyvioji pusė, t.y. pripažįstama, kad nuteistajai G. P., einančiai valstybės tarnautojo pareigas, P. M. įteikė kaltinime nurodytą pinigų sumą ir butelį viskio, tačiau nesutinkama su šių materialių vertybių paskirtimi: abu apeliantai skunduose tvirtina, kad P. M. prie G. P. darbo stalo paliktas maišelis su viskio buteliu ir atvirute, kurioje buvo įdėti 500 eurų, yra ne kyšis, o dovana.

23. Šiuo atveju nustatyta ir apeliantai to neginčija, kad G. P., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąja specialiste, tvarkė P. M. dokumentus, susijusius su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma. 2016 metais, prieš Kalėdas P. M. atnešė G. P. į kabinetą dovanų maišelį ir pasakė: „Su Kalėdomis“. Parsinešusi namo, G. P. dovanų maiše rado viskio butelį, atvirutę ir 500 eurų joje. Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad dovanų maišelio turinys negali būti laikomas kyšiu, nes tai yra kalėdinė dovana. Be to dovanos įteikimo metu nebuvo jokio tikslo duoti kyšį, nes 2016 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais visi dokumentai, susiję su P. M. žemės nuoma, jau buvo sutvarkyti. Tačiau minėti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, buvimo G. P. veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas dovanos ir kyšio sąvokas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu byloje Nr. 2K-195/2006, pagal kurį jei valstybės tarnautojas turtines vertybes, papirkėjo įvardijamas kaip dovana, priima po veiksmų atlikimo, tokia dovana, nors jos ir nebuvo reikalauta ar provokuota duoti, laikoma kyšiu, jeigu nustatoma, kad faktiškai ji buvo duodama ir priimama kaip atlygis už valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus jos davėjo interesais. Nors, kaip nurodoma nuteistųjų G. P. ir P. M. apeliaciniuose skunduose, dovanos įteikimo metu nebuvo jokio tikslo duoti kyšį, nes 2016 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais visi dokumentai, susiję su P. M. žemės nuoma, jau buvo sutvarkyti, tačiau pagal BK 225 straipsnio 1 dalyje esančią nusikaltimo sudėtį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, momentas, kada kyšis perduodamas valstybės tarnautojui - ar iki prašomų veiksmų, ar jau po šių veiksmų atlikimo - nėra svarbus. Be to, akivaizdu, kad ūkininkui P. M., numojančiam valstybinę žemę, pastoviai tenka spręsti įvairius klausimus Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, todėl P. M. bendradarbiavimas su šios tarnybos specialiste negali būti apribotas vien 2016 metais sutvarkytais valstybinės žemės nuomos dokumentais, nes jie tęsiasi visu nuomos santykių laikotarpiu. Ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, kad 2017-03-08, 2017-06-01, 2017-07-07 P. M. vėl pateikia prašymus naudotis valstybine žeme, ant prašymų užrašyta rezoliucija G. P. rengti projektą, leidimą, dokumentus. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad P. M. ir G. P. santykiai buvo siejami valstybinės žemės nuomos, jos išsipirkimo klausimais ( 14 t., b. l. 59-62, 8 t., b. l. 116-119, 121-128, 129-135, 139-147) ir P. M. turėjo motyvą G. P. duoti kyšį, siekdamas ne tik atsidėkoti už jos atliktas pareigas praeityje, bet ir už pagalbą tvarkant dokumentus Nacionalinėje žemės tarnyboje ateityje. P. M. ir G. P. apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad iš kaltinimo ir iš nuosprendžio neaišku kuriuo laikotarpiu buvo duodamas kyšis ir už kokio konkretaus žemės sklypo ar sklypų dokumentų tvarkymą, tačiau šios aplinkybės P. M. veikos kvalifikavimui pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir G. P. veikos kvalifikavimui pagal BK 225 straipsnio 1 dalį įtakos neturi.

24. Nuteistoji G. P. skundo argumentą, kad nuteista už kyšio paėmimą iš P. M. nepagrįstai, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 2K- 89/2009, kurioje išaiškinta, jog kyšio priėmimas, pažadėjimas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas jį duoti paprastai siejamas su konkrečių kaltininko tarnybinių veiksmų atlikimu ar neatlikimu, todėl kyšiu nelaikomas asmens papirkinėjimas, tikintis įgyti jo palankumą, gauti kokią nors paramą, išvengti galimų nemalonumų ar panašiai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad toje pačioje nutarties pastraipoje LAT kolegija tęsia mintį, kad kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties, ir pirmiausia tai yra veiksmai, kurie siejasi su pareigūno ar tarnautojo darbo pobūdžiu ar funkcijomis ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas. Kaip jau nustatyta, P. M. pastoviai kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl disponavimo valstybine žeme, o dokumentai pagal jo prašymus buvo tvarkomi Nacionalinės žemės tarnybos specialistės G. P. ir „dovaną“ P. M. G. P. į darbo kabinetą atnešė būtent už veiksmus, kuriuos ji galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties. Todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis prieštarauja LAT formuojamai teismų praktikai ir konkrečiai – apeliaciniame skunde nurodytai nutarčiai baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 89/2009.

25. Pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, vykdančiam viešojo administravimo veiklą, yra keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai, kurie įtvirtinti ne tik baudžiamajame kodekse, bet ir kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia valstybės tarnautojams priimti dovanas. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.470 straipsnio 5 dalyje numatyta norma, draudžianti priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 1 dalį valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims draudžiama priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti šio įstatyme numatytą interesų konfliktą. Taigi, G. P., suvokdama valstybės tarnautojo elgesiui keliamus reikalavimus, jų nesilaikė ir elgėsi nusikalstamai, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

26. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad G. P. iš P. M. tiesiogiai priėmė kyšį 500 eurų ir butelį viskio už teisėtą veikimą, t. y. už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą, ir tokie jos veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Atitinkamai pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad P. M. valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniajai specialistei G. P. davė kyšį 500 eurų ir butelį viskio už teisėtą G. P. veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1dalyje. G. P. ir P. M. apeliacinių skundų argumentais naikinti teisėtą ir pagrįsta nuosprendį šioje dalyje, G. P. ir P. M. išteisinti ir bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Dėl kyšio priėmimo iš H. Č.

27. Kaip jau minėta, nuteistosios G. P. apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą ir darydamas išvadas dėl BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos epizodų, tame tarpe ir dėl 2200 Eur kyšio priėmimo iš H. Č. epizodo, pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes kyšio priėmimo faktą iš H. Č. laikė įrodytu, remiantis iš esmės vien jos (G. P.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (13 t., b. 1.17-19), kai ji prisipažinimą parašė dėl areštinėje daromo didžiulio psichologinio spaudimo. Apeliantė teigia, kad šio prisipažinimo nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Su šiais nuteistosios argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.

28. Vertinant G. P. parodymus, matyti, kad ji neneigia, kad per tris kartus gavo iš H. Č. 2200 eurų sumą, t.y. 2017 m. spalį ar lapkritį iš H. Č. jo mašinoje prie Swedbanko paėmė 1200 eurų, po to gruodžio mėnesį prie ežero jo mašinoje gavo dovanų kvepalus ir 800 eurų, kovo 17-18 dienomis kabinete paėmė dar 200 eurų. Tačiau nuteistoji skunde tvirtina, kad minėtos pinigų sumos yra ne kyšis, o H. Č. jai suteikta paskola garažo statybai, kurią jam grąžins ateityje. Versiją dėl paskolos G. P. iškėlė tik teisiamojo posėdžio metu.

29. Ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino, kad ėmė kyšį iš H. Č.. 2018-03-26 rašytiniu pranešimu prisipažino, kad ji dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje vyresniąja specialiste, priėmė pinigus iš H. Č. ir kitų asmenų (13 t., b. l. 1-7). Po to net tris kartus apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad H. Č., atsidėkodamas už dokumentų tvarkymą dėl ilgalaikės žemės nuomos bei laikino žemės naudojimo, davė kyšį (12 t., b. l. 190-196, 13 t., b. l. 11-14, 13 t., b. l. 17-19). Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės H. Č. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje (Papirkimas). Jis viso proceso metu teigė, kad G. P. užsiminus apie sunkią jos finansinę padėtį, pasisiūlė paskolinti pinigų garažo statybai. G. P. neprašė paskolinti pinigų, tačiau jis pats savo iniciatyva jai per tris kartus davė ir ji priėmė 2200 eurų. Paskolos raštelio nesurašė, dėl termino skolai grąžinti nesitarė. Jo žodžiais tariant, G. P. galėjo iš pradžių paskolą suprasti kaip padėką ar kaip kyšį.

30. Atmestinas skundo argumentas, kad G. P. parodymams ikiteisminio tyrimo metu turėjo įtakos jos atžvilgiu pareigūnų darytas psichologinis spaudimas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokolus, atmeta bet kokio psichologinio spaudimo įtaką jos parodymams. Reikia pažymėti, kad nuo pat pirmųjų apklausų apeliantė kalta prisipažino tik iš dalies ir laikėsi savo pasirinkto gynybos būdo. Ji nesutiko su pareikšto įtarimo dalimi, pagal kurį reikalavo ir provokavo duoti pinigus iš Z. L., G. V., E. N. (V.) ir A. V.. Tai rodo, kad apeliantė, pasinaudodama savo kaip įtariamosios teise, nebijojo pasirinkti gynybos būdo, kuris teismo buvo paneigtas byloje surinktais įrodymais. Jei G. P. parodymai nebuvo įtakoti psichologinio spaudimo vienuose epizoduose, tai, akivaizdu, kad jie nebuvo įtakoti ir kituose epizoduose, šiuo atveju pinigų paėmimo iš H. Č. epizode. Be to, kaip ir nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų ji turėjo galimybę, bet nesiskundė nei ją ginančiam advokatui, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui. Todėl atmestinas skundo argumentas, kad ji dėl psichologinio spaudimo save apkalbėjo pinigų paėmimo iš H. Č. epizode.

31. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad net jei G. P., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, būtų priėmusi beprocentinę neterminuotą paskolą iš H. Č., kurio atžvilgiu ji tvarko dokumentus dėl disponavimo valstybine žeme, jos veiksmų kvalifikavimui jokios įtakos neturėtų, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėtu atlygiu korupcijos bylose yra laikomas ne tik turtas, bet ir turtinės paslaugos, pavyzdžiui remontas, neprocentinių paskolų suteikimas, mokesčių sumažinimas ir kt. (Teismų praktika Nr. 26, 317 psl.).

32. Įvertinus minėtas aplinkybes, atmestinas G. P. skundo prašymas naikinti nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl kyšio ėmimo iš H. Č. ir ją išteisinti.

Dėl reikalavimo ir provokavimo duoti kyšį.

33. Apeliantė G. P. ginčija skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, kad ji reikalavo ir provokavo duoti kyšį, o būtent: 2013 m. pavasarį iš Z. L. reikalavo 3000 litų (868.86 eurų) kyšio, 2016-05-19 ir laikotarpyje nuo 2013-02-04 iki 2013-03-18, laikotarpyje nuo 2016-03-21 iki 2016-04-18, laikotarpyje nuo 2016-05-17 iki 2016-05-19 provokavo G. V. ir E. N. (V.) duoti kyšį bei jo reikalavo; laikotarpyje nuo 2015 m. pabaigos, tiksliai nenustatyto laiko, iki 2018-03-20 iš A. V. reikalavo kyšio, t.y. 2015 m. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pareikalavo iš A. V. kyšio - 30 procentų piniginės sumos nuo tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės plotus ir toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2017-12-30 vakare pareikalavo iš jo 3000 eurų. Skunde nurodoma, kad apklausti bylos nagrinėjimo metu minėti liudytojai tokių parodymų nedavė, todėl teismas be jokio pagrindo inkriminavo šiuos nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymius. Tačiau ši nuteistosios pozicija paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Bylos duomenimis liudytojas A. V. kreipėsi pareiškimu į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybą dėl to, kad žemėtvarkininkė G. P. iš jo reikalavo 3000 eurų kyšį už tai, kad ji tvarkė dokumentus dėl valstybinės žemės nuomos (1 t., b. l. 11-13). Šis liudytojas viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kad važiavo pas G. P. ir rašė prašymą dėl žemės. Ji pažadėjo žemę, jei sutinka duodi 30 procentų iš gautų Nacionalinės mokėjimo agentūros pinigų. Sutiko jai sumokėti, nes reikėjo žemių, tačiau nuo mokėjimo išsisukinėjo. G. siuntė žinutes, kuriose rašė, kad reikia susitikti. Kai nunešė G. P. į namus 300 eurų, ji pinigų neėmė ir pasakė, kad jis skolingas 5000. Po derybų G. P. nusileido iki 3000 eurų. Šiuos A. V. parodymus patvirtino tuo metu pas G. P. viešėjęs R. A.. Viso pokalbio R. A. negirdėjo, tačiau girdėjo ir patvirtino, kad G. P. pasakė A. V.: „kai turėsi pinigus, atvažiuok“. Tai kad iš A. V. buvo reikalaujami pinigai, patvirtino ir netiesioginiai liudytojai – tai J. K., S. K., V. K., o taip pat ir telekomunikacijų priemonėmis gauti duomenys, kita rašytinė medžiaga.

35. Liudytojos G. V. ir jos dukra E. N. ikiteisminio tyrimo metu, rašydamos protokolus - pareiškimus, nurodė, kad G. P. reikalavo mokėti už tai, kad leistų išsinuomoti valstybinę žemę trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai. Jų parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

36. Byloje nėra duomenų, kad minėti ūkininkai konfliktavo su G. P. ir kad jie buvo sutarę apeliantę apkalbėti, tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistoji. Be to reikalavimą ir provokavimą duoti kyšį patvirtina rašytinė bylos medžiaga (daiktų apžiūros, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose ir kt.). Aptartų įrodymų visetas davė pirmosios instancijos teismui pagrindą vidiniam įsitikinimui, kad liudytojai sako tiesą - nuteistoji G. P. minėtuose epizoduose reikalavo ir provokavo duoti kyšį iš ūkininkų, kuriems tvarkė dokumentus dėl valstybinės žemės nuomos. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl bausmės

37. Nuteistoji skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę ir prašo mažinti skirtą baudą arba skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Prašymą nuteistoji grindžia tuo, kad skirtos baudos dydis 400 MGL (17532,00 Eur) yra neproporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms ir tai jai (G. P.) bei šeimos nariams taptų nepakeliama našta. Turi 20 metų sūnų ir prižiūri ligotą mamą, kuriai reikalinga slauga. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neįvertino, kad padarytos veikos nėra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje nebuvo teista, nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn, iš dalies prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jos veiksmais sunkių pasekmių sukelta nebuvo.

38. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią nuosprendžio dalį, su skundu nesutinka ir konstatuoja, kad nuteistajai paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

39. Priešingai nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertino skunde minimas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t.y. įvertino tai, kad G. P. neteista, padarė penkis tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), seniūnijoje charakterizuojama teigiamai, kalta prisipažino iš dalies. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Negalima pritarti skundo argumentui, kad nuteistosios padarytais nusikaltimais nebuvo sukelta sunkių pasekmių. Kaip žinia, G. P. nusikalstamų veikų objektas yra valstybės tarnyba ir viešieji interesai. Dėl valstybės tarnautojų kyšininkavimo žlugdomas pasitikėjimas valstybe ir institucijomis, prarandamos vienodos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis, skatinama ir gilinama socialinė nelygybė. Tai kad NŽT specialistė G. P. už žemės dokumentų tvarkymą ėmė kyšius, diskreditavo šios institucijos autoritetą. Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios teismas už padarytas veikas paskyrė baudas, ženkliai mažesnes nei BK 47 straipsnyje numatytos baudos vidurkis, todėl dar labiau švelninti bausmes skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

40. Nėra abejonės, kad dėl paskirtos baudos neigiamas pasekmes pajus ne tik nuteistoji G. P., bet ir jos išlaikomas sūnus bei priežiūros reikalinga serganti motina. Tačiau tokia padėtis atsirado dėl pačios nuteistosios tyčinių veiksmų, kai ji suvokdama tokio elgesio nusikalstamą pobūdį, elgėsi neteisėta ir turi prisiimti atsakomybę už tai.

41. Negali būti tenkinamas prašymas skirti laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymą atidėti, nes laisvės atėmimo bausmė, jei ji straipsnio sankcijoje yra numatyta kaip viena iš alternatyvių bausmių, paprastai pirmą kartą teisiamiems asmenims neskiriama (BK 55 straipsnis).

42. Kolegijos nuomone, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl G. P. ir P. M. apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų G. P. ir P. M. apeliacinius skundus atmesti.