- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-14
- Bylos Nr.
- 2K-195/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Antanas Klimavičius, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- L. Š.
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutarties.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu L. Š. nuteista pagal BK 227 straipsnio 1 dalį penkiolikos parų areštu.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi nuteistosios L. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios, jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. nuteista už tai, kad 2005 m. sausio 14 d., apie 15 val. 10 min., į (duomenys nesklebtini) apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), kabinetą Nr. 603 atnešė polietileninį maišelį su užrašu „Maxima“, kuriame kartu su materialinės vertės neturinčiais maisto produktais, buvo du užklijuoti vokai, L. Š. paskirti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjui A. V. ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo posėdžių sekretorei S. P. Vokuose buvo atitinkamai - dviejų šimtų litų kupiūra, kurios numeris AA9700014, ir šimto litų kupiūra, kurios numeris AC8272604. Paaiškinusi A. V. ir S. P., kad tai ne kyšis, o dovanėlė, paliko maišelį su jame esančiais daiktais minėtame kabinete, prie drabužių kabyklos, ir skubiai pasišalino. Tuo būdu L. Š. tiesiogiai davė ne mažesnį kaip dviejų šimtų litų vertės kyšį (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjui A. V. ir ne mažesnį kaip šimto litų vertės kyšį (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo posėdžių sekretorei S. P. už pageidaujamą veikimą vykdant įgaliojimus - atitinkamai: už baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą ir 2004 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už jos padarytas nusikalstamas veikas, kaltininkei bei nukentėjusiesiems susitaikius bei susitarus su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo, o baudžiamoji byla nutraukta, priėmimą, ir sekretoriavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Kasaciniu skundu nuteistoji L. Š. prašo teismą pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Kasatorė skunde nurodo, kad nepadarė BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, nes paliktos „dovanėlės“ negalima laikyti kyšiu. Be to, nebuvo prasmės to daryti, nes teisėjo A. V., kuriam buvo skirta „dovanėlė“, nuosprendį ji buvo apskundusi. Kasatorė nurodo, kad papirkimas negalimas be kyšininkavimo, t. y. būtina, kad asmuo, kuriam buvo adresuotas kyšis, šį kyšį priimtų. Tuo tarpu teisėjas A. V. ir teismo posėdžių sekretorė kyšio nepaėmė. Esant tokioms aplinkybėms, jos veiksmuose nėra BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Taip pat kasatorė skunde nurodo, kad buvo padaryta eilė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nepilnai ir neišsamiai išnagrinėjo nuteistosios L. Š. apeliacinį skundą, nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o būtent: dėl BPK 308 straipsnio 4 dalies pažeidimo, nes nei prokuroras G. Danėlius, nei gynėja advokatė L. Balčiūnienė teismo posėdžių salėje skelbiant nuosprendį nedalyvavo; dėl BPK 310 straipsnio, nes kasatorė teigia teismo nuosprendžio nuorašą gavusi pavėluotai; dėl BPK 309 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nes pirmosios instancijos teismo teisėjas V. Antanėlis neturėjo teisės nuteistąją paliesti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Be to, kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 322 straipsnio 2 dalį, nes nuteistoji negavo šaukimo, kuriuo informuojama apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Taip pat kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje ją gynęs advokatas V. Rutkauskas dalyvavo teismo posėdyje savavališkai, neturėdamas nuteistosios L. Š. įgaliojimo. Nėra duomenų, kuo remiantis ir kada į apeliacinės instancijos teismo posėdį atvyko advokatas V. Rutkauskas: advokato orderis išduotas 2005 m. lapkričio 11 d., tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdis vyko 2005 m. lapkričio 17 d.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios L. Š. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 227 straipsnio 1 dalyje (Papirkimas) numatyto nusikaltimo sudėties
Nuteistoji ginčija BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo buvimą keliais aspektais.
Kyšis ir dovana.
Nuteistoji teigia, kad jos perduoti daiktai yra „dovanėlė“, bet ne kyšis, nes teisėjas A. V. jau buvo atlikęs veiksmus, už kuriuos ji kyšį davė. Kolegija pažymi, kad BK specialiosios dalies straipsnių dispozicijose nevartojamas „dovanos“ terminas. BK 225 ir 227 straipsniuose vartojamas tik vienas terminas - „Kyšis“. Kyšis nuo dovanos iš principo skiriasi tuo, kad kyšis yra susitarimo tarp dviejų pusių dėl tam tikrų veiksmų atlikimo rezultatas, o dovana duodama nesant susitarimo dėl valstybės tarnautojo tam tikrų veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Tačiau ir kyšį, ir dovaną jungia tai, kad ir kyšis, ir dovana duodami ar imami ne šiaip sau, o už kyšio ar dovanos davėjo pageidaujamą valstybės tarnautojo elgesį, kuris gali pasireikšti teisėtu ar neteisėtu veikimu ar neveikimu vykdant įgaliojimus. Taigi, pagal įstatymą baudžiamoji atsakomybė už papirkimą ir kyšininkavimą sąlygojama ne susitarimo tarp kaltininkų buvimu ar nebuvimu, o veikos padarymo motyvu, t. y. už ką duodamos ar imamos materialinės vertybės ar pinigai (kyšis). Susitarimas pagal galiojančius įstatymus nėra būtinas šių nusikaltimo sudėčių požymis. Baudžiamąją atsakomybę apsprendžia ne susitarimo buvimas, papirkimo ir kyšininkavimo motyvas - pageidautinas kyšio davėjui valstybės tarnautojo veikimas ar neveikimas.
Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės nei veikos (Papirkimo) padarymo laikas (iki valstybės tarnautojui atliekant veiką papirkėjo naudai ar po to), nei susitarimo buvimas. Palikusi kyšį nuteistoji L. Š. manė, kad atliko visus veiksmus, būtinus BK 227 straipsnyje įtvirtintai papirkimo sudėčiai realizuoti. Todėl kasatorės teigimas, kad kyšio davimas už pageidaujamą teisėtą veikimą po to, kai teisėjas A. V. jau buvo priėmęs jai palankų nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta, o A. Š. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra papirkimas BK 227 straipsnio prasme, neatitinka šio baudžiamojo įstatymo aiškinimui. Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad nuteistosios L. Š. veika teisingai kvalifikuota kaip papirkimas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.
Dėl papirkimo ir kyšininkavimo santykio bei papirkimo baigtumo momento.
Nuteistoji L. Š. teigia, kad baudžiamoji atsakomybė už papirkimą negalima be kyšininkavimo, t. y. būtina, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priimtų kyšį. BK 227 straipsnyje numatyta papirkimo sudėtis ir BK 225 straipsnyje numatyta kyšininkavimo sudėtis yra dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, kurias apibūdina skirtingi šių straipsnių dispozicijose aprašyti požymiai. BK 225 straipsnyje įtvirtintoje kyšininkavimo sudėtyje veika pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai priima kyšį arba pažada ar susitaria priimti kyšį, reikalauja ar provokuoja jį duoti. Papirkimas BK 227 straipsnio prasme - tai tiesiogiai arba netiesiogiai pareikštas pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba kyšio davimas per tarpininką siekiant tų pačių rezultatų. BK 227 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos išvardytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 227 straipsnį pakanka bent vienos iš dispozicijoje išvardytų alternatyvių veiksmų. Kolegija laiko, kad papirkimas yra įmanomas ir be kyšio priėmimo.
„Papirkimas“ BK 227 straipsnio prasme - tai veikimas, kurio metu asmuo siūlo, pažada ar duoda valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui pinigų, daiktų ar paslaugų forma kyšį. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta papirkimo sudėtis yra formali, todėl kyšio davimas yra baigtas nuo atitinkamų veiksmų padarymo (pabaigimo) momento. Nusikaltimo baigtumo momentui reikšmės turi ir kitos pusės veiksmai, t. y. valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens sutikimas, pritarimas ar kyšio priėmimas ir kaltininko suvokimas, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priėmė kyšį. Jeigu asmuo perduoda kyšį ir suvokia, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas pareigūnas nepriėmė kyšio, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas kyšininkauti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio atitinkamą dalį priklausomai nuo kyšio dalyko vertės. Tačiau tuo atveju, kai papirkėjas atlikęs savo veiksmus nutraukia pokalbį ar pasišalina, nesulaukęs kyšio priėmėjo reakcijos į jo veiksmą, ar ji jam nesvarbi, veika laikoma baigta, neatsižvelgiant į tai, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priėmė ar nepriėmė duotą kyšį
Be to, papirkimo baigtumas nepriklauso nuo to, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Veiksmai, kuriais suinteresuotas kyšio davėjas gali būti atliekami tiek iki kyšio davimo, tiek ir po to.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistoji L. Š. palikusi kyšį tuoj pat pasišalino iš kabineto nei teisėjui A. V., nei teismo posėdžių sekretorei S. P. nespėjus išreikšti savo nuomonės dėl kyšio priėmimo ar nepriėmimo.
Nuteistoji L. Š. tiesiogiai davė ne mažesnį kaip dviejų šimtų litų vertės kyšį (duomenys nuasmeninti) apylinkės teismo teisėjui A. V. ir ne mažesnį kaip šimto litų vertės kyšį (duomenys nuasmeninti) apylinkės teismo posėdžių sekretorei S. P. už pageidaujamą veikimą vykdant įgaliojimus. Palikusi kyšį, nuteistoji L. Š. pasišalino, nei teisėjui A. V., nei teismo posėdžių sekretorei nespėjus išreikšti savo nesutikimo priimti kyšio. Tačiau nei teisėjas A. V., nei teismo posėdžių sekretorė S. P. kyšio nepriėmė ir tuoj pat atliko veiksmus, nekeliančius abejonių dėl jų apsisprendimo nepriimti kyšio: informavo raštinės vedėją J. Ž. bei paskambino į policiją. Tai patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja J. Ž., kurios parodymai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų A. V. ir S. P. parodymais, kurie pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
Esant minėtoms aplinkybėms, teismai pagrįstai nuteistosios veiką įvertino kaip baigtinę ir kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.
Dėl baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, taikymo (BPK 331 straipsnis)
Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo jos apeliacinį skundą bei padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkte, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, nutartimi atmesdamas nuteistosios L. Š. apeliacinį skundą, nurodė, kad dalis apeliacinio skundo argumentų nėra susiję su skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ar pagrįstumu, todėl nenagrinėjami. Apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą neviršydamas apeliacinio skundo ribų ir tik dėl tų asmenų,dėl kurių skundai paduoti. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Tuo tarpu nuteistoji L. Š. apeliaciniame skunde nenurodė baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, dėl kurių nuosprendį galima pripažinti neteistu ar nepagrįstu.
Nuteistoji L. Š. tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 308 straipsnio 4 dalį, pagal kurią skelbiant nuosprendį, kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas privalo būti posėdžių salėje. Šis apeliacinio skundo argumentas nebuvo susijęs su nuosprendžio teisėtumu ar pagrįstumu, todėl pagrįstai nenagrinėtas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 202-205), tiek prokuroras G. Danėlius, tiek gynėja advokatė L. Balčiūnienė dalyvavo nagrinėjant bylą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jie nebuvo teismo posėdžių salėje skelbiant nuosprendį, kaip to reikalauja BPK 308 straipsnio 4 dalis.
Taip pat kasatorė tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistas BPK 310 straipsnis, pagal kurį ne vėliau kaip per penkias dienas po nuosprendžio paskelbimo jo nuorašas turi būti įteiktas arba išsiųstas nuteistajam. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat neįtakoja nuosprendžio pagrįstumo ar teisėtumo, todėl pagrįstai nenagrinėtas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad tą pačią dieną po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2005 m. rugsėjo 15 d., nuteistajai L. Š. buvo išsiųstas teismo nuosprendžio nuorašas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 208). Tačiau 2005 m. rugsėjo 20 d. gavus nuteistosios pranešimą apie negautą nuosprendžio nuorašą, 2005 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio nuorašas L. Š. buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, nuosprendžio nuorašo išsiuntimo terminai nebuvo pažeisti. Be to, L. Š. apeliacinį skundą padavė laiku – per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2005 m. spalio 4 d. ir jis buvo išnagrinėtas.
Nepagrįstas ir nesusijęs su nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumu nuteistosios L. Š. teiginys, kad teisėjas V. Antanėlis po nuosprendžio paskelbimo paleido nuteistąją iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Kada paskirtosios arešto bausmės trukmė neviršija atbūto suėmime laiko (BPK 309 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nuteistasis paleidžiamas iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad baudžiamojo proceso teisės normos, reglamentuojančio bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, nebuvo pažeistos.
Dėl BPK 322 straipsnio
Nuteistoji L. Š. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 322 straipsnio 2 dalį ir tinkamai nepranešęs apie bylos nagrinėjimo laiką, išnagrinėjo jos apeliacinį skundą jai nedalyvaujant. Pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį nuteistasis turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Nuteistojo neatvykimas, jeigu jam laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, nekliudo nagrinėti bylą, tačiau nepranešus nuteistajam apie bylos nagrinėjimo laiką, pažeidžiamas baudžiamojo proceso įstatymas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kasatorė buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laiką, nes jai pranešimas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą buvo išsiųstas paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu. Be to, kasatorė pati teismui faksu atsiuntė dokumentus, kuriais teismas jai buvo pranešęs apie bylos nagrinėjimo laiką (b. l. 242-243). Todėl kolegija laiko, kad kasatorė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio laiką. Apeliacinės instancijos teisme nuteistosios L. Š. interesus atstovavo gynėjas advokatas V. Rutkauskas. Kasatorė teigia, kad advokatas V. Rutkauskas neturėjo jos įgaliojimo. Tačiau apeliantė posėdyje nedalyvavo ir gynėjo nepasisamdė. Teismas siekdamas užtikrinti teisę į gynybą. paskyrė gynėją. Tuo jis nuteistosios teisių ne tik kad nepažeidė, bet ir jas gynė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios L. Š. kasacinį skundą atmesti.