Utenos apylinkės teismo nuosprendis, 1-103-731/2019

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-05-09
Bylos Nr.: 1-103-731/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-06-7-00001-2018-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Liudmila Kuzmickienė
Advokatai: Svetlana Radionova

Baudžiamoji byla Nr. 1-103-731/2019Proceso Nr. 1-06-7-00001-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6;1.1.7.2.2; 1.1.8.10.3;1.1.9.8; 1.2.19.1.1;1.2.19.3.1; 2.3.6.4.5.2.

UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė,sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei,dalyvaujant prokurorui Robertui Diksai,kaltinamųjų gynėjams advokatams Svetlanai Radionovai, Algiui Tursai, Kęstučiui Virkečiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

GIEDRĖ PAPIEVYTĖ, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį (dėl Z. L.), baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį ( dėl P. M.), baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį ( dėl G. V., E. N.), baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį( dėl H. Č.), baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį (dėl A. V.).

HENRIKAS ČERNIAUSKAS, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), (dekl. vieta(duomenys neskelbtini), vedęs, dirba pagal individualią veiklą (ūkininkas), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį.

POVILAS MIERKYS, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, nevedęs, ūkininkas ir (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniąja specialiste, reikalavo ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

2013 m. pavasario laikotarpyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, savo naudai tiesiogiai iš Z. L., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 227 str. 6 d. numatytais pagrindais, reikalavo 3000 litų (868.86 eurų) kyšio už tai, kad tvarkė dokumentus leidžiančius Z. L. laikinai naudotis 51 ha valstybine žeme, esančia Zarasų r., Antalieptės kadastro vietovėje, ir 2013-12-24 priėmė 3000 litų (868.86 eurų), kuriuos Z. L. pervedė į jos (G. P.) sąskaitą AB „Swedbank“, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 1 d.

be to, ji būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniąja specialiste, priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

2016 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriuje, adresu Zarasai, Sėlių a. 22, darbo kabinete Nr. 302, iš P. M. tiesiogiai priėmė 500 eurų ir butelį viskio kyšį už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 1 d.

be to, ji būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniąja specialiste, laikotarpyje nuo 2013 m. iki 2016 m. gegužės 19 d., G. V. ir E. N. (V.), kurios atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 227 str. 6 d. numatytais pagrindais, provokavo duoti kyšį bei jų reikalavo ir iš jų priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

laikotarpyje nuo 2013-02-04 iki 2013-03-18, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, savo (G. P.) namuose, adresu(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrai iš E. N. ir G. V., sakydama „ne už dyką“, reikalavo ir priėmė 200 litų (57,92 eurų) kyšį, už tai, kad E. N. gautų leidimą naudotis 24,420 ha valstybine žeme, esančia Zarasų r., Antalieptės kadastro vietovėje;

tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2016-03-21 iki 2016-04-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, darbo vietoje, adresu(duomenys neskelbtini), sakydama, kad nėra laisvų valstybinių žemių laikinam naudojimui, taip provokuodama E. N. ir G. V. duoti kyšį, po to savo (G. P.) namuose, adresu(duomenys neskelbtini), iš E. N. ir G. V., priėmė 100 eurų kyšį, už tai, kad E. N. gautų leidimą naudotis 8,370 ha valstybine žeme, esančia Zarasų r., Antalieptės kadastro vietovėje;

tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2016-05-17 iki 2016-05-19, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, darbo vietoje, adresu(duomenys neskelbtini), sakydama, kad nėra laisvų valstybinių žemių laikinam naudojimui, taip provokuodama E. N. ir G. V. duoti kyšį, po to savo (G. P.) namuose, (duomenys neskelbtini), iš E. N. ir G. V. priėmė 50 eurų kyšį, už tai, kad E. N. gautų leidimą naudotis 4 ha valstybine žeme, esančia Zarasų r., Antalieptės kadastro vietovėje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 1 d.

be to ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniąja specialiste, laikotarpyje nuo 2016 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos, iki 2018 m. kovo 19 d., Zarasų mieste, per tris kartus, tiesiogiai iš H. Č., savo naudai priėmė 2200 eurų kyšį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji (G. P.) tvarkė H. Č. dokumentus dėl valstybinės žemės nuomos ir valstybinės žemės laikino naudojimo, o būtent:

2016 m. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, H. Č. priklausančiame automobilyje VW AMAROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie „Swedbank“, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš H. Č. priėmė 1200 eurų kyšį, už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, H. Č. priklausančiame automobilyje VW AMAROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Zarasuose, Bajorų g., netoli Zaraso ežero, tiesiogiai iš H. Č. priėmė 800 eurų kyšį, už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 19 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), darbo kabinete Nr. 302, tiesiogiai iš H. Č. priėmė 200 eurų kyšį, už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 1 d.

be to, ji būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniąja specialiste, laikotarpyje nuo 2015 m. pabaigos, tiksliai nenustatyto laiko, iki 2018-03-20, iš A. V. reikalavo kyšio ir priėmė dalį reikalauto kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

2015 m. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo iš A. V. kyšio - 30 procentų piniginės sumos nuo tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės plotus, mokamų Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2017-12-30 vakare, A. V. atvykus pas ją į namus tuo pačiu adresu ir pasiūlius 300 eurų kyšį, siūlomo kyšio ji nepriėmė ir pareikalavo 3000 eurų. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2018-3-20, apie 18.00 val., A. V., kuris pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį vykdė sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, atvykus pas ją į namus tuo pačiu adresu, iš A. V. tiesiogiai savo naudai priėmė reikalauto kyšio dalį, t. y. 1500 eurų, iš A. V. gaunamų tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės plotus, už galimybę A. V. naudotis valstybine žeme ir už tai gauti tiesiogines išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 1d.

H. Č. laikotarpyje nuo 2016 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos, iki 2018 m. kovo 19 d. Zarasų mieste, per tris kartus davė 2200 eurų kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniajai specialistei G. P., už pageidaujamą teisėtą G. P. veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad G. P. tvarkė jo ( H. Č.) dokumentus dėl valstybinės žemės nuomos ir valstybinės žemės laikino naudojimo, o būtent:

2016 m. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, jam (H. Č.) priklausančiame automobilyje VW AMAROK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie „Swedbank“, adresu Zarasai, Sėlių a. 20, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniajai specialistei G. P. tiesiogiai davė 1200 eurų kyšį, už tai, kad ji tvarkė dokumentus dėl valstybinės žemės laikino naudojimo ir valstybinės žemės nuomos,

2017 m. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, jam (H. Č.) priklausančiame automobilyje VW AMAROK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame netoli Zaraso ežero, esančiame Zarasuose, Bajorų g., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniajai specialistei G. P. tiesiogiai davė 800 eurų kyšį, už tai, kad ji tvarkė dokumentus dėl valstybinės žemės laikino naudojimo ir valstybinės

žemės nuomos,

2018 m. kovo 19 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriuje esančiame, adresu Zarasai, Sėlių a. 22, darbo kabinete Nr. 302, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniajai specialistei G. P. tiesiogiai davė 200 eurų kyšį, už tai, kad ji tvarkė dokumentus dėl valstybinės žemės laikino naudojimo ir valstybinės žemės nuomos, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str.1d.

P. M. 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriuje, adresu Zarasai, Sėlių a. 22, darbo kabinete Nr. 302, valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniajai specialistei G. P., tiesiogiai davė 500 eurų ir butelį viskio kyšį už teisėtą G. P. veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 1d.

Dėl G. P. nusikalstamų veikų

G. P. 2010-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr.2P-104 priimta į vyresniojo specialisto pareigas (13t., b.l. 92-97), pagal pareigybės aprašymą veiklos sritis-žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemės apskaitos ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse (13 t., b.l.99-108). 2018-06-25 įsakymu Nr.1PS1-579-(2.1) atleista iš užimamų pareigų (13t., b.l.121). 2018-07-05 Nacionalinės žemės tarnybos sudarytos komisijos išvadoje „Dėl G. P. darbo pareigų pažeidimo tyrimo“ nurodoma, jog jos veiksmuose yra ir šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (13t., b.l.114-119).

Dėl Z. L.

Kaltinamoji G. P. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad Z. L. 2013 m. pervedė jai 3000 Lt. To daryti jos neprašė ir nereikalavo , kažkokio spaudimo nedarė. Z. L. pakankamai gerai pažįsta apie 30 metų. Ji buvo atvykusi pas ją į namus lapkričio mėnesio viduryje ar gale ir paprašė, kad užrašytų banko sąskaitą, sakė, kad yra jai skolinga. Pagrindo , kad bus nutraukta nuomos sutartis ir nepratęstas leidimas nebuvo, nes nuo 2010 m. leidimai prasitęsia automatiškai ir kiekvienais metais eiti į skyrių pratęsinėti leidimų nereikia.

Z. L. pravedė 3000 Lt gal todėl, kad naudojasi jos ganykla. Jokių išskirtinių sąlygų jai nebuvo, ar kas žadėta atlikti ateityje nebuvo. Negrąžino L. tų pinigų, nes nematė iškart, kad jie pervesti į banko sąskaitą, o kai pamatė, tiesiog negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

G. P. kaltė įrodyta Z. L. parodymais, kita byloje surinkta medžiaga.

Liudytoja Z. L. parodė, kad ji ūkininkauja Antalieptės seniūnijoje. Jai teko tvarkytis dokumentus pas P., kaip NŽT darbuotoją. Klausimai buvo dėl nuomojamos valstybinės žemės, tvarkė dokumentus. Rašydavo pareiškimą, jį palikdavo ar pas P., ar sekretorę. 2013 m. P. pervedė 3000 litų, žodiniu sustirimu, tai atlygis už gautą žemę. P. gražia forma prašė pinigų, kad priklauso ir viskas. Pinigus pervedė pavedimu, nurodė „skolinimas“, o realiai neskolino. Nuomavosi 50 ha žemės. Šalimais bankrutavo vienas ūkininkas, paklausė P. ir ji pasakė rašyti pareiškimą. Sumą 3000 litų įvardijo prieš rašant pareiškimą. Dabar pačiai atrodo labai negražiai, pergyvena dėl to. Pamoka visam gyvenimui.

Iš 2018-03-21 liudytojos Z. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-12-24 G. P. buvo pervesta 3000 litų. Pinigų pervedimo paskirtis – skolinimas (3t., b.l.31,182-184).

Tai, kad G. P. tvarkė žemės nuomos ir pardavimo dokumentus susijusius su Z. L. patvirtina rašytinė bylos medžiaga (2018-03-21 kratos metu G. P. darbo vietoje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriuje, adresu Zarasai, Sėlių a. 22, kabinete Nr. 302, rasti ir paimti dokumentai bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2018-04-06 pateikti dokumentai) (5t.,b.l.58-60,78-82; 7t.,b.l.148,151-152,155-165; 8t.,b.l.71-73,84,87-89; 9t.,b.l.135-136,138-141-142,145-147).

Kaltinamajame akte nurodyta, jog G. P. 2014-12-24 priėmė 3000 litų (868.86 eurų), kuriuos Z. L. pervedė į jos (G. P.) sąskaitą AB „Swedbank, tačiau tiek iš G. P. ir Z. L. parodymų, banko sąskaitos išrašo matyti, kad G. P. 3000 litų buvo pervesta 2013-12-24. Todėl šis netikslumas laikytinas technine klaida, taisytinas ir kaltinime nurodoma, jog G. P. 2013-12-24 priėmė iš Z.L 3000 Lt kyšį.

Tokiu būdu įrodyta, kad G. P., dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniąja specialiste, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, vykdydama įgaliojimus, reikalavo ir priėmė 3000 litų (868.86 eurų) kyšį iš Z. L. už dokumentų, leidžiančių Z. L. laikinai naudotis valstybine žeme, tvarkymą ir jos veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl kyšio gavimo iš P. M. ir P. M. veikos

Kaltinamoji G. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad senai pažįsta M., jam buvo tvarkoma tiek nuosavybės atstatymas, tiek privačios žemės pardavimas, tiek ilgalaikė ir trumpalaikė valstybinė nuoma. 2016 m. prieš Kalėdas P. atnešė jai į kabinetą maišelį dovanų pasakė „su Kalėdomis“, dar pasijuokė ir išėjo. Parsinešė namo, pasižiūrėjo, maišelyje rado viskio butelį ir atviruką, 500 eurų. Paskambino jam ir pasakė, kad labai brangi ir graži rankų darbo atvirutė, jis pasijuokė ir palinkėjo gerų Kalėdų, tuo pokalbis baigėsi. Tai suprato kaip dovaną Kalėdų proga, M. padėkojo už dovaną. Dovanoje buvo atvirukas su Kalėdomis, šį atviruką nešiojasi.

2016 m. lapkričio, gruodžio mėn. P. M. visa nuoma jau buvo sutvarkyta, tuo metu jam jokių dokumentų netvarkė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo didžiulis psichologinis spaudimas, per dieną nežino kiek kartų ateidavo, apklausdavo, spausdavo, sakė, jei prisipažins, greičiau paleis. Ir tada parašė prisipažinimą. Advokatas diktavo kaip rašyti. Kai surašė tą raštą, advokatas telefonu jį nusifotografavo, tikriausiai bijojo, kad suplėšys ar pakeis.

Iš esmės dėl šio epizodo tokias pačias aplinkybes ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (13t.,b.l.17-19).

Kaltinamasis P. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad netikėtai mirus jo tėvui, 2013 m. rudenį, paveldėjo visą jo turtą. Reikėjo tvarkytis dokumentus, nežinojo kas ir kaip vyksta. Ėjo į žemėtvarką, kreipėsi į G. P. ir kitus jos kolegas, t. y. R., J. E., V. V.. Jie paaiškino apie nuomą, kaip žemių išpirkimą iš valstybės, padėdavo, o po to padėjo G. P.. Paaiškino, kaip rašyti prašymus, apmokė skaityti žemėlapius. G. P. atnešė Kalėdinę dovaną, butelį su pinigai. Jam valdant tokį ūkį, 500 eurai nėra dideli pinigai, jo mėnesio pajamos yra 5000 eurų. G. P. pagalba nebuvo išskirtina, ji nesuteikė papildomų paslaugų. Visi sklypai buvo sutvarkyti iki 2014 m. sausio 1 d., o 2016 m. nesitvarkė jokių dokumentų žemėtvarkoje pas G. P.. 2016 m. buvo pasveikinti su Kalėdomis. 2015 m. irgi buvo jos pasveikinti su Kalėdomis ir paliko saldainių už 5 eurus. Šį kartą įdėjo 500 eurų, nes padėkojo už pagalbą praeityje. G. P. iš jo nieko nereikalavo. Nesupranta kuo kaltinamas. 2016 m. gruodžio mėn. netvarkė jokių dokumentų Zarasų NŽT skyriuje, susijusių su žemės tvarkymu ir nuoma. Neatsimena ar dėl dovanos jam skambino P..

Nors kaltinamoji G. P. nurodo, jog jokio kyšio iš P. M. negavo ir nepaėmė, tačiau pripažįsta, jog gavo butelį bei 500 Eur kaip dovaną Kalėdų proga. Kaltinamasis P. M. nurodo, jog pasveikino G. P. su Kalėdomis, atnešdamas jai į darbo kabinetą maišelį su buteliu ir pinigais.

Tačiau tokia jų abiejų pateikta versija neatitinka byloje surinktai medžiagai ir teisminei praktikai.

G. P. buvo sulaikyta 2018-03-21 ir jai nuo pat pradžių buvo žinoma, dėl jai pareiškiamų įtarimų kyšio gavimu. 2018-03-26 G. P. savo rašytiniame pranešime nurodė P. M., kaip vieną iš tų asmenų, iš kurių ji gavo pinigus. G. P. nurodė, jog bendravo su P. M., kaip ūkininku darbiniais klausimais ir nors vėliau nurodo, jog ji 2016 metais jokių dokumentų P. M. NŽT netvarkė, tačiau byloje yra duomenys, jog P. M. jau nuo 2014 metų darbo klausimais dėl jo nuomojamų žemės sklypų ne kartą bendravo su G. P., kuri rengė dokumentus, tai iš dalies patvirtina pateikti dokumentai 2015m. valstybinės žemės nuomos sutartys (7t.,b.l.148,151-152; 9t.,b.l.34-53;10t.,b.l.70-72,81-83,92-94). 2017m.kovo 8d., 2017-06-01, 2017-07-07 P. M. vėl pateikia prašymus naudotis valstybine žeme, ant prašymų užrašyta rezoliucija G. P. rengti projektą, leidimą, dokumentus vėl tvarkė G. P.. Tai, kad P. M. ir G. P. siejo tik reikalai susiję su dokumentais dėl žemių, jis ne kartą į ją kreipėsi su klausimu kaip išsipirkti valstybinę žemę nepaneigia ir pats P. M. nei ikiteisminio tyrimo metu ( 14t., b. l. 59-62), nei teisme. Šios aplinkybės patvirtinamos pateiktais byloje dokumentais, prašymai, leidimai, esantys byloje (8t.,b.l.116-119,121-128,129-135,139-147). Visa tai patvirtina, jog P. M. turėjo motyvą G. P. duoti kyšį, siekdamas ne tik atsidėkoti už pagalbą atliekant pareigas po 2014 metų, bet ir už pagalbą tvarkant dokumentus NŽT ateityje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodoma, jog BK specialiosios dalies straipsnių dispozicijose nevartojamas „dovanos“ terminas. BK 225 ir 227 straipsniuose vartojamas tik vienas terminas - „Kyšis“. Kyšis nuo dovanos iš principo skiriasi tuo, kad kyšis yra susitarimo tarp dviejų pusių dėl tam tikrų veiksmų atlikimo rezultatas, o dovana duodama nesant susitarimo dėl valstybės tarnautojo tam tikrų veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Tačiau ir kyšį, ir dovaną jungia tai, kad ir kyšis, ir dovana duodami ar imami ne šiaip sau, o už kyšio ar dovanos davėjo pageidaujamą valstybės tarnautojo elgesį, kuris gali pasireikšti teisėtu ar neteisėtu veikimu ar neveikimu vykdant įgaliojimus. Taigi, pagal įstatymą baudžiamoji atsakomybė už papirkimą ir kyšininkavimą sąlygojama ne susitarimo tarp kaltininkų buvimu ar nebuvimu, o veikos padarymo motyvu, t. y. už ką duodamos ar imamos materialinės vertybės ar pinigai (kyšis). Susitarimas pagal galiojančius įstatymus nėra būtinas šių nusikaltimo sudėčių požymis. Baudžiamąją atsakomybę apsprendžia ne susitarimo buvimas, papirkimo ir kyšininkavimo motyvas - pageidautinas kyšio davėjui valstybės tarnautojo veikimas ar neveikimas (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 195/2006).

Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu, kad G. P., dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniąja specialiste, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, vykdydama įgaliojimus, 2016 m. gruodžio mėn. iš P. M. tiesiogiai priėmė 500 eurų ir butelį viskio kyšį už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą, ir jos nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. O P. M. G. P., tiesiogiai davė 500 eurų ir butelį viskio kyšį už teisėtą G. P. veikimą vykdant įgaliojimus ir jo nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl G. V. ir E. N. (V.)

Kaltinamoji G. P. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad G. V. pažįsta senai, kai atėjo dirbti į kolūkį, žmonės labai vargingai gyveno, jiems veždavo drabužius, žaislus. G., kai tapo ūkininke, naudodavosi žemės sklypais. Vienais metais ji atvyko į NŽT skyrių ir klausė kaip būtų galima, kad jos žemės sklypai pereitų dukrai. Iš ūkio ji pasitraukė gal 2012 ar 2013 metais. Jai suteikė informaciją, kad tai yra galima ir įstatymas to nedraudžia. G. parašė prašymą, kad atsisako žemės sklypų, buvo uždėta rezoliucija, kad išbraukti iš įsakymo ir buvo parengtas jai įsakymas, kad išbraukti žemės sklypai, išsiųsta lydraščiu, laišku, kad ji nebesinaudoja tais sklypais. Kai gavo šį laišką, 2013 m. vasario laikotarpyje nuo vasario 4 iki kovo 18 d. atvyko G. pas ją į namus, virtuvėje ant spintelės padėjo 100 ar 200 litų ir paklausė ką daryti toliau. Paaiškino, kad E. turi atvykti į skyrių ir rašyti prašymą, kad būtų suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme. Jos paprašė, kad ji atvežtų namo prašymo formas, dokumentus, kad galėtų užpildyti. Tada Erika jai ant stalo padėjo 50 eurų. Jų tikrai neprovokavo ir neprašė duoti pinigų. 2016 m. kovo 21 iki balandžio 18 d. nepaėmė jokių 100 eurų, Erika jai davė vieną kartą 200 litų, o kitą kartą 50 eurų. Nebuvo pagrindo už ką duoti pinigus, jei žmogus ateina ir palieka ant spintelės pinigus, tai negi jį vaikysis.

G. P. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga.

Liudytoja E. N. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ūkininkauja, augina karves. Teko kreiptis į G. P. dėl valstybinės žemės nuomos. Gaudavo valstybinę žemę. Prieš prašydama žemės davė pinigų, 50, 100 Eur. Kad išnuomotų valstybinę žemę davė 50 eurų, tai galėjo būti 2014 - 2016 m.. Prieš pradedant ūkininkauti davė 200 litų, kad perimti iš mamos žemę. G. P. sakė, kad valstybinė žemės yra valstybės, o ne jų. Ji konkrečiai pinigų nereikalavo, bet suprato tai iš jos žodžių ir elgesio. Be pinigų žemės negautų. Kitais metais davė 100 eurų. Dėl duodamų pinigų tarėsi su mama ir tėčiu. Jie patarė eiti pas Giedrę prašyti žemės. Pinigus padėdavo ant stalo jos namuose, G. P. pinigų nepaimdavo, juos padėdavo ir išeidavo, bet tų pinigų P. negrąžindavo. Kai padavė 200 litų, buvo su mama, juos ir padavė mama, kitus kartus buvo taip pat su mama. Brolis apie pinigų davimą Papievytei dėl žemės nuomos žinojo, nes jam pasisakydavo.

Liudytoja G. V. parodė, kad su G. P. turėjo reikalų tik dėl žemės nuomos. Kai pradėjo 2005 m. ūkininkauti, norėjo išsinuomoti žemę ir eidavo pas P., prašymą daugiausia palikdavo P. Rašydavo prašyme, kad nori išsinuomoti valstybinę žemę ilgesniam laikui, numerių nenurodydavo, tik norimą sklypo dydį, kai žinodavo sklypą, nurodydavo vietą. Apie laisvą žemę sužinodavo iš matininko, kreipdavosi pas G., ji pažiūrėdavo ar galima išsinuomoti ar ne, jei būdavo, tai duodavo, jei ne, tai ne. Kai baigė ūkininkauti teko P. palikti pinigų. Su dukra E. N. važiavo pas G. P. į namus paprašyti žemės nuomai, sakė pažiūrės, davė pasirašyti popierius. Geranoriškai ant stalo padėjo 200 litų, kad būtų lengviau gauti žemės. Ji pinigus matė ir sakė „gal nereikia“. Pinigus paliko. Buvo dar, kad dukra palikdavo pinigus. Dukrai 100 eurų nėra dideli pinigai. Vyras patarė duoti P. pinigų dėl žemės nuomos, sakė „gal reikia nuvežti“. Su dukra buvo pas P. namuose 2 -3 kartus. Kalbantis su P., ji nekėlė jokio įtarimo, kad prašytų pinigų, kyšio. Savo iniciatyva davė 200 Eur. Tokius pat parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdžio metu patvirtino, jog jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2t., b.l. 190-192) yra teisingi, niekas jos nevertė tokių parodymų duoti, kurių metu ji nurodė, jog G. P. reikalavo duoti kyšį .

Žemesnės instancijos teismas

Nors G. P. nepripažįsta, kad laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 21 iki balandžio 18 d. iš G. V. ir E. N. būtų paėmusi 100 eurų. Tačiau tokie jos parodymai paneigiami liudytojos E. N. parodymais, kurie atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 2t.,b.l.118-122,123-126,127-130), parodymai nuoseklūs ir netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, ir pati kaltinamoji G. P. ikiteisminio tyrimo metu pranešime (13t., b.l.1-7) nurodė jog ji gavo 100 Eur, ir tai patvirtino apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (13t.,b.l.17-19).

Tas aplinkybes, jog G. P. tvarkė G. V. ir E. N. (V.) dokumentus dėl žemės nuomos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu byloje gauti NŽT dokumentai (4t., b.l.186-188,190,-200; 5t., b.l.1-3,51-57,73-96; 7t., 155-165, 8t., b.l.38-64)

Tokiu būdu teismas laiko įrodytu, kad G. P., dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniąja specialiste, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, vykdydama įgaliojimus, laikotarpyje, kuris nurodytas kaltinime per tris kartus, bendrai iš E. N. ir G. V., reikalavo ir priėmė viso 207,92 Eur kyšį, už tai, kad E. N. gautų leidimus naudotis valstybine žeme ir jos padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl kyšio gavimo iš H. Č. ir H. Č. veikos

Kaltinamoji G. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad H. Č. niekada nėra pasiūlęs ir ji niekada nereikalavo iš jo kyšio, nes jis yra pakankamai protingas ir pakankamai žino kur sudėti laisvi fondai, jis domisi šia informacija ir protingesnis yra net, nei kai kurie jų specialistai. Jie geri pažįstami, draugai, bendrauja įvairiomis temomis. Ji statė garažą ir jis jai patarė, sakė padės finansiškai. 2017 m. spalį ar lapkritį ėjo pietauti ir sutiko H. prie Swedbanko, kalbėjosi, atsisėdo į jo mašina, paklausė kaip sekasi, jis paskolino 1200 eurų. Prieš Naujus metus, gruodžio mėnesį, buvo Kalėdos, jie susitiko ir prie ežero jis padovanojo kvepalų su Kalėdomis ir garažo statyboms, kaip žadėjo, paskolino 800 eurų. Dėl šių pinigų atidavimo nekalbėjo ir konkrečiai nesuderino, tik sakė, kad kai parduos žemės sklypą, pinigus jam grąžins. Paskolos jokių raštelių nerašė. 200 eurų jai davė kabinete kovo 17-18 d.. Viso jis jai paskolino 2200 eurų. Iki šios dienos skolos negražino. Žemės nuoma H. buvo tvarkoma nuo 2010 m. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bet apie patiriamą skaudimą nieko nesakė, nes bijojo, kad jos nepaleis. Ji pati save apkalbėjo, į pavojų stumdama kitus asmenis. H. konkrečios naudos iš jos tikėtis negalėjo, nes jis pakankamai gerai valdo informaciją, kuri yra vieša ir yra patalpinta NŽT puslapyje.

Ši jos teisme iškelta versija visiškai neatitinka jos duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir tokių aplinkybių nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Kaltinamasis H. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad su G. P. nuo 2010 m. tvarkėsi žemės nuomos reikalus. 2017 m. vasara buvo kalba apie garažo statybą, prašė patarti, ką daryti. Ji paminėjo, kad sunkoka bus su pinigais, jai pasiūlė pagal galimybes padėti, jai jautė simpatiją. Pirmas kartas buvo rudenį, prie Swedbanko, automobilyje įteikė jai 1200 eurų. Antras kartas buvo prieš Kalėdas , paežerėje padavė 800 eurų ir Kalėdinę dovanėlę- kvepalus maišelyje. Viso jai paskolino 2200 eurų. Ji sakė, kad pasistengs grąžinti. Kalėdinė dovana buvo kvepalai. Jis nesuprato, jog duoda kyšį. Teismo posėdžio metu pripažino, jog yra kaltas pagal jam pareikštą kaltinimą. Kaltas tame, kad visas reikalas eina apie pinigų skolinimą, tai kaltas tuo, kad G. P. užsiminė apie savo sunkią finansinę padėtį, o jis pats pasiūlė jai paskolinti ir padėti. G. P. iš pradžių paskolą irgi gal suprato, kaip padėką, galima išversti, kad kaip kyšis galų gale, tai tuo ir kaltas. Vėliau teisme pripažino visiškai pagal jam pareikštą kaltinimą, tik nurodė, jog kaltinime nurodyta suma yra neteisinga. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi ir pergyvena.

Šie jo parodymai visiškai paneigia G. P. iškeltą versiją dėl skolos. Be to, 2018-03-26 G. P. surašė pranešimą, kad ji dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriuje vyresniąja specialiste paėmė pinigus ne tik iš A. V., bet ir iš E. N., V. V., G. V., H. Č., V. S., A. S., S. N., Z. L., P. M., kuriems tvarkė dokumentus dėl valstybinės žemės. Ji nuoširdžiai gailėjosi, suprato, kad veikė neteisėtai. Ši jos pateikta informacija iš dalies pasitvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

G. P. 2018-04-04 įtariamosios apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino 2018-03-21, 2018-03-27, 2018-03-29 apklausų metu duotus parodymus, bei papildomai nurodė, kad nei Č. jai, nei ji Č. nebuvo skolingi, jokių asmeninių santykių su juo nepalaikė, nors dažnai pasikalbėdavo telefonu įvairiais klausimais. G. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu patvirtina kyšio priėmimo iš H. Č. ir H. Č. kyšio davimo G. P. aplinkybes.

Jokių skundų ikiteisminio tyrimo metu dėl jai galimai daryto poveikio tyrimo metu duoti neteisingus, išgalvotus parodymus ji nepateikė nei prokurorui, nei apie daromą poveikį neminėjo advokatui ar apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Be to, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu H. Č. pačio pinigų davimo G. P. fakto neneigė, tik nurodė, kad G. P. per tris kartus davė 2200 Eur. Taigi, kaltinamieji G. P. ir H. Č. nurodo, kad per tris kartus buvo perduota viso 2200 Eur, teisme ištyrus visus įrodymus duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad H. Č. G. P. perdavė 3300 EUR nėra, todėl kaltinamajame akte šiame epizode G. P. ir H. Č. pareikšti kaltinimai tikslintini, nurodant, kad:

G. P. kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniąja specialiste, laikotarpyje nuo 2016 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos, iki 2018 m. kovo 19 d., Zarasų mieste, per tris kartus, tiesiogiai iš H. Č., savo naudai priėmė 2200 eurų kyšį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji (G. P.) tvarkė H. Č. dokumentus dėl valstybinės žemės nuomos ir valstybinės žemės laikino naudojimo, o būtent:

2016 m. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, H. Č. priklausančiame automobilyje, stovėjusiame prie „Swedbank“, adresu Zarasai, Sėlių a. 20, tiesiogiai iš H. Č. priėmė 1200 eurų kyšį, už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, H. Č. priklausančiame automobilyje stovėjusiame Zarasuose, Bajorų g., netoli Zaraso ežero, tiesiogiai iš H. Č. priėmė 800 eurų kyšį, už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 19 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriuje, adresu Zarasai, Sėlių a. 22, darbo kabinete Nr. 302, tiesiogiai iš H. Č. priėmė 200 eurų kyšį, už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 1 d.

H. Č. kaltinamas tuo, kad tomis pačiomis aplinkybėmis per tris kartus davė 2200 eurų kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniajai specialistei G. P., už pageidaujamą teisėtą G. P. veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad G. P. tvarkė jo ( H. Č.) dokumentus dėl valstybinės žemės nuomos ir valstybinės žemės laikino naudojimo, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 1 d.

Tokiu būdu teismas laiko įrodytu, jog G. P., dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniąja specialiste, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, vykdydama įgaliojimus, laikotarpyje, kuris nurodytas kaltinime, per tris kartus, iš H. Č. priėmė 2200 Eur kyšį, už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą ir jos padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas laiko įrodytu, kad H. Č. aukščiau aptartais veiksmais G. P. tiesiogiai per tris kartus davė 2200 Eur kyšį už teisėtą G. P. veikimą vykdant įgaliojimus ir jo padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl A. V.

Kaltinamoji G. P. kalta prisipažino ir parodė, kad A. V. gyvena(duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs į NŽT ir klausė ar prie jo gyvenamosios vietos Grybinės k. nėra laisvų žemės sklypų, jam pasakė, kad visi sklypai yra NŽT puslapyje, ten nebuvo nei vieno laisvo sklypo ir jis išvyko. Vasarą ar pavasarį atvyko pas ją namo, pasiūlė, kad ji surastų laisvus sklypus ir nuo deklaruotos sumos jis sumokės 30 procentų. Ji jam nieko neatsakė. Jis išvyko. 2015 m. jam buvo suteikta 2 ar 3 žemės sklypai Antalieptėje 15-16 ha.. 2016 m. jam buvo suteikta Suvieko sen. 16 ha, jis šiuos žemės sklypus deklaravo, naudojosi kelis metus. Kai jį sutikdavo miestelyje, jis klausdavo ar ji paskaičiavo kiek jis yra skoloj, bet ji nieko jam nesakydavo. Dokumentai buvo jam atvežti namo, jis prašydavo, kad atsivežtų, kad jis galėtų pasirašyti ant planelių, kad būtų galima rengti įsakymus. 2017 m. balandžio mėn. A.s rašė jai SMS žinutę, kad „paskaičiuok kiek skolingas, atsikaitysiu, galime susirašyti skolos raštelį“. Jam atsakė, kad viskas gerai, susitiksim, pakalbėsim. Jis deklaravo 2 metus ir ji niekada neprašė ir nereikalavo, kad jis jai sumokėtų pinigus. Po to jis atvažiavo pas ją į namus gruodžio mėnesį prieš Naujus metus ir klausė kiek jis skoloj, pasakė, kad apie 3000, jis padavė 300 eurų. Jam atsakė, kad eitų su savo visai šiais pinigais ir išprašė iš namų. Jis išėjo. Sausio mėnesį jis nei skambino, nei rašė. Vasario mėnesį jis gavo pranešimą, kad nutraukiamas leidimas Antalieptėje laikinai naudotis valstybine žeme, kadangi dėl žemės sklypo buvo sudaryta ilgalaikė nuoma su kitu asmeniu ir jis sugalvojo, kaip su ja susidoroti. Jis pradėjo rašyti SMS ar ji namie, ar gali atvažiuoti. Atvažiavo ir klausinėjo, kodėl nutraukti leidimai. Jis išėjo. Po kelių dienų rašė SMS „ar namie, ar galiu atvažiuoti“. Po to jis buvo atvažiavęs 2 ar 3 kartus ir jis provokavo, kad ji paimtų kyšį. Jis atvažiavo ir padavė saujoje 1500 eurų , pasakė perskaičiuoti, ji neskaičiavo, padėjo juos virtuvėje ant stalo. Jis stovėjo tarpduryje ir laikė saujoje 1500 ir ji juos paėmė ir po pusvalandžio atvažiavo STT, padarė kratą ir rado pinigus. Namuose dar buvo atvažiavęs kaimynas R. A. .

Be kaltinamosios G. P. jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis ūkininkas ir jam reikalinga žemė. Rašė prašymą išsinuomoti valdišką žemę ir po kurio laiko gavo 15,99 ha valdiškos žemės. Prašymą sudarė G. P.. Pirmus metus deklaravo ir viskas buvo normaliai. 2016 m. vėl tuos 15,99 ha gavo. Tada vėl rašė prašymą dėl žemės Suvieko apylinkėse ir visur aplink, važiavo pas G. ir ji jam sakė, jei sutinka duodi 30 procentų ir rašome sutartis. Jam buvo reikalinga žemė ir jis sutiko. 30 procentų sudaro tai, kai 15,99 ha deklaruoji ir gauni iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pinigus, tai atiduoti jai tuos 30 procentų. Ji sakė, už tai, kad žemes davė. Ji neduoda žemių už dyką. Sutiko jai sumokėti, nes reikėjo žemių. Gavo iš G. žinutę telefonu, kad reikia susitikti. Sakė jai, kad kai gaus pinigus atsiskaitys. Išsisukinėjo, kad nemokėti. Gavo vėl mokėjimą NMA. Gavo žinutę, kad laukia atvykstant. Jis paskambino P., kad važiuoja į Uteną ir grįždamas užsuks. Su drauge J. K. nusiėmė 300 eurų. Jis, jo draugė, motina ir sesuo, grįždami užvažiavo pas G. Mašiną paliko ant keliuko, jos buvo lauke, pas P. nuėjo vienas. Ji sėdėjo su R. A., paklausė ar duoti, ji sakė „duok“, atsisėdo, pasakė, kad turi 300, sakė juokauji. Klausė „ar žinai kiek man skolingas“, atsinešė knygą ir pasakė, kad jis skolingas 5000. Pasikalbėjo, dar nuleido, atėmė šienavimą ir pasakė, kad 3000. Jos klausė ar ims tuos 300, atsakė, kad ne ir kai gaus visus pinigus atnešti. Pašnekėjo su S. K., jis pakalbėjo su V. K., tada surašė lapą ir juos iškvietė Panevėžys. Kai parašė pareiškimą kvietė jį kelis kartus, pinigus perdavė jam STT, jie buvo žymėti ir šiuos pinigus perdavė P. Ji pasidėjo tuos pinigus. A. V. analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1t., b.l.15-17,75-81-95) ir netikėti jo parodymais teismas neturi pagrindo.

Liudytoja J. K. parodė, kad A. V. yra sugyventinis. Žino, kad Aidas turėjo paduoti Giedrei 300 eurų, nepamena kuriais metais. Pas Giedrę važiavo su A. V., G. V. ir E. N., važiavo paduoti jai 300 eurų. Pinigus ėjo paduoti A. vienas, E. sėdėjo mašinoje, o ji su G. buvo lauke. Aidas sakė, kad G. P. pinigų nepaėmė. Aidas sakė, kad reikalaujama iš jo 5000 ar 3000, ir kad reikalauja G. už žemes. Aidas iš pradžių galvojo duoti tuos pinigus, o paskui ne. A. nelabai turėjo tokių pajamų, kad galėtų duoti tokius pinigus P..

Liudytojas R. A. parodė, kad jam faktiškai nieko nėra nežinoma apie A. V. ir G. P. bendravimą. Trumpam buvo užsukęs, kai A. atnešė pinigus G. P.. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, kad girdėjo P. sakant A. V., „kai turėsi pinigus atvažiuok“(2t., b. l. 92-94).

Liudytojas S. K. parodė, kad A. V. atvažiavo į fermą, kur buvo V. K. ir pradėjo pokalbį, kad G. P. prašė pinigų 5000 eur, bet nusileido iki 3000. Su V. K. pasakė, kad tai yra korupcija ir taip negali būti. V. K. kreipėsi į pažįstamą žmogų, kuris davė adresą kur kreiptis. Raštą surašė V. K. , pasirašė A., išsiuntė į Panevėžio STT. A. rodė žinutę, kad P. prašė susitikti.

Liudytojas V. K. parodė, kad užėjo pas S. K. į fermą ir A. pradėjo skųstis, vos neverkė ir sakė, kad P. reikalauja pinigų ir jei nebus pinigų atims žemes ir jam šis dalykas nepatiko. A. pasakė, kad nemoka rašyti, todėl A. sudiktavo, o jis surašė spec. tarnyboms ir A. pasirašė. Apie P. kalbėjo visas miestelis, kad ji ima pinigus, nuomoja žemes žmonėms, tik visi bijojo kalbėti.

Kaltinamosios G. P. kaltę šiame epizode įrodo ir A. V. savanoriškai pateikti dokumentai (1t.,b.l.139-164,175-1177-18476), telekomunikacijų priemonėmis gauti duomenys 1t., b.l.171-172; 2t., b.l.53-59; 4t., b.l.37-39; 3t., b.l.129-131,141-142), nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolai (2t., b.l.60-71,73-77), 2018-03-20 kratos metu G. P. namuose rasti A. V. perduoti pinigai-1500 eurų (4t., b.l.12-29), duomenys apie A. V. sąskaitas bankuose (3t.,b.l.182-184), NŽT paimti ir apžiūrėti dokumentai, susiję su žemės nuoma A. V. (4t., b.l.129-140,157-165; 5t., b.l.22-29,116,125-138; 7t., b.l.155-165; 8t., b.l.162-179,188,189; 9t., b.l.6-9).

Kaltinamoji G. P. nesutinka su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad ji priėmė kyšį už galimybę A. V. naudotis valstybine žeme ir už tai gauti tiesiogines išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau tokią G. P. išsakytą poziciją paneigė liudytojas A. V. ir aukščiau išvardinta medžiaga.

Tokiu būdu teismas laiko įrodytu, kad G. P., dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vyresniąja specialiste, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, vykdydama įgaliojimus, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, reikalavo iš A. V. 3000 Eur kyšio ir 2018-03-20, apie 18.00 val., savo namuose tiesiogiai savo naudai priėmė reikalauto kyšio dalį 1500 Eur. Jos padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamosios G. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę G. P. teismas atsižvelgia į tai, kad ji anksčiau neteista, padarė penkis apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 4d.), seniūnijoje charakterizuojama teigiamai, šiuo metu niekur nedirba, kalta prisipažino iš dalies. Esant tokioms aplinkybėms jai skirtina bausmė bauda, mažesnė nei numatytas bausmės vidurkis (LR BK 47 str.,61 str.).

G. P. buvo sulaikyta 2018-03-21 00,36 val. (12t.,b.l.165-166), Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-03-22 nutartimi G. P. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas vienam mėnesiui (13t., b.l.45-46). 2018-04-06 prokuroro nutarimu G. P. paleista į laisvę (13t.,b.l.47-50), todėl šis sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpis įskaitytinas jai į paskirtos bausmės laiką.

Panevėžio apygardos prokuroro 2018-04-06 nutarimu G. P. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (13t.,b.l.51-54), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę P. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4d.), charakterizuojamas teigiamai , dirba, kaltės nepripažino. Jam skirtina bausmė bauda, mažesnė nei numatytas bausmės vidurkis (LR BK 47 str., 61 str.).

P. M. buvo sulaikytas 2018-04-10 12,22 val., paleistas 2018-04-10 16,31 val. (14t., b.l. 47-54), todėl šis laikotarpis įskaitytinas P. M. į paskirtos bausmės laiką.

Panevėžio apygardos prokuroro 2018-04-10 nutarimu P. M. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (14t., b.l.67-69), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamojo H. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1d.1p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisme yra gautas H. Č. žmonos O. Č. prašymas atleisti H. Č. nuo atsakomybės pagal laidavimą (16t., b.l.1-2).

Laiduotoja O. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad parašė prašymą laisvanoriškai laiduoti už savo vyrą. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pirmą kartą gyvenime įvyko, jis geras žmogus ir dėl visko labai pergyvena. Juo pasitiki, pergyvena visa šeima ir vaikai. Ji supranta savo atsakomybę.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis H. Č. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą jo sutuoktinės O. Č. atsakomybei. Jis mano, kad sutuoktinė galės daryti jam teigiamą įtaką.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015).

Svarstydamas kaltinamojo H. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog jis anksčiau neteistas, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4d.), charakterizuojamas teigiamai , dirba, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas, svarstydamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į tai, jog nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis H. Č. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str.1d., perduodant jį pagal laidavimą jo žmonos O. Č. atsakomybėn vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str.1d., nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti O. Č. kaip laiduotoja, nes ji neteista ir bausta administracine tvarka tik už KET (16 t., b. l.28-29), charakterizuojama išskirtinai teigiamai, dirba (16 t., b.l. 1-3). Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam H. Č. teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir H. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

H. Č. 2018-04-07 prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad 2013-2017 m. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 Eur nuo 2008 metų, t.y. vieno MGL dydis, jis pakeistas Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, pakeitus ir nauja redakcija išdėsčius 2008 10 14 nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo". Nuo 2018-01-01 vieno MGL dydis yra 50 Eur.

Atsižvelgtina ir į tai, jog G. P. nusikalstamos veikos pagal LR BK 225 straipsnio 1 dalį padarytos 2013-2018 metais, P. M. 2016 metais gruodžio mėn., todėl baudos dydis skiriamas pagal BK 47 straipsnio iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusią redakciją (Žin., 2011, Nr. 49-2374).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2018-03-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus pateikta skaitmeninė laikmena su įrašytais duomenų registrais, 1 vnt.; 2018-03-01 liudytojo A. V. pateikto mobilaus ryšio telefono „Samsung Grand Prime G531F“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Telia Lietuva“ duomenų ataskaita, įrašyta į skaitmeninę laikmeną, 1 vnt.; 2018-03-28 daiktų apžiūros metu G. P. mobilaus ryšio telefono „Samsung SM-A520F“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų ataskaita įrašyta į skaitmeninę laikmeną, 1 vnt.; 2018-04-03-2018-04-04 daiktų apžiūros metu G. P. mobilaus ryšio telefono „Samsung SM-A520F“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų ataskaita įrašyta į skaitmeninę laikmeną, 2 vnt.; 2018-03-16 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo priedas - kompaktinis diskas reg. Nr. 18-09-8, 1 vnt.; 2018-03-21 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo priedas - kompaktinis diskas reg. Nr. 18-09-9, 1 vnt.; 2018-12-12 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo priedas - skaitmeninė laikmena Nr. 18-09-56, 1 vnt.; 2018-03-21 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo priedas - skaitmeninė laikmena Nr. 18-09-10, 1 vnt.; 2018-12-12 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo priedas - skaitmeninė laikmena Nr. 18-09-57, 1 vnt.; 2018-05-17 AB „Luminor Bank“ pateiktas A. V. sąskaitos išrašas - kompaktinis diskas, 1 vnt.; 2018-05-25 AB „Swedbank“ pateiktas A. V. sąskaitos išrašas-kompaktinis diskas, 1 vnt.; 2018-04-12 AB „Luminor Bank“ pateiktas G. P. sąskaitos išrašas - kompaktinis diskas, 1 vnt.; 2018-04-16 AB „Swedbank“ pateiktas G. P. sąskaitos išrašas - kompaktinis diskas, 1 vnt.; 2018-03-21 UAB „Bitė Lietuva“ pateikta informacija apie abonentinio telefono numerio telekomunikacijų sujungimus - skaitmeninė laikmena, 1 vnt.; 2018-03-19 UAB „Telia Lietuva“ pateikta informacija apie abonentinių telefonų numerių telekomunikacijų sujungimus - skaitmeninė laikmena, 1 vnt.; 2018-04-04 UAB „Tele2“ pateikta informacija apie abonentinių telefonų numerių telekomunikacijų sujungimus - skaitmeninė laikmena, 1 vnt.

Išvardinti daiktai paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos.

2018-03-20 kratos metu G. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje(duomenys neskelbtini), P. V. g. 1, paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-A520F“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas G. P..

Turto konfiskavimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. To paties straipsnio 3 d. numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji G. P. iš nusikalstamų veikų gavo 3776,78 Eur. Šie pinigai laikytini nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuotini.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. G. P. buvo paskirtas laikinai nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas - 7000 eurų, esančias G. P. vardu atidarytoje sąskaitoje(13t.,b.l. 133-135, 149-151,154-156,161-163, 174-178; 16t., b.l. 31-38).Todėl šios lėšos nukreiptinos į 3776,78 Eur konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį (dėl Z. L.) ir nuteisti 100 MGL (3766,00 Eur) dydžio bauda.

Ją pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį ( dėl P. M.) ir nuteisti 150 MGL (5649,00 Eur) dydžio bauda.

Ją pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį ( dėl G. V., E. N.), ) ir nuteisti 150 MGL(5649,00 Eur) dydžio bauda.

Ją pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį( dėl H. Č.), ) ir nuteisti 150 MGL (5649,00 Eur) dydžio bauda.

Ją pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį (dėl A. V.). ) ir nuteisti 200 MGL (10000,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę G. P. paskirti 400 MGL ( 17532,00 Eur ( 10000,00 Eur + 7532,00 Eur ) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu į bausmės laiką įskaityti G. P. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir kardomąjame kalinime- suėmime nuo 2018-03-21 iki 2018-04-06 imtinai (17 dienų), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Nustatyti, jog paskirtą 366 MGL( 15832,00 Eur dydžio (17532,00-34 MGL (vienas MGL 50 Eur, t.y. 1700 Eur )) baudą G. P. turi sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti G. P. 3776,78 Eur .

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą G. P. palikti galioti.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

P. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnį 1 dalį ir nuteisti 100 MGL ( 3766,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio1d.2 punktu į bausmės laiką įskaityti P. M. laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-04-10 12,22 val. iki 2018-04-10 16,31 val. , vieną dieną prilyginant dviem MGL dydžio baudai ir laikyti jį atlikusiu 2 MGL, t.y. 75,32 Eur baudą.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad teismo paskirtos baudos G. P.- 366 MGL (15832,00 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos , o P. M. paskirta 98 MGL (3690,68 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą – Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Pinigų mokėjimo kvitas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų raštinei, adresu Sėlių a. 24, Zarasų m. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai per antstolį.

H. Č. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato O. Č., gim. 1965-01-18, atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą H. Č. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti H. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Išaiškinti H. Č., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą kardomąją priemonę H. Č. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktinius įrodymus- 17 vnt. kompaktinių diskų, esančių vienoje dėžėje, palikti prie bylos, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-A520F“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti G. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė