- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2-901-1025/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06790-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrosales“
- Atsakovas
- G. N.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno NT“
- Išvadą teikia
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, valstybės įmonės „Registrų centras“, biudžetinės įstaigos Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Advokatai
- Giedrius Vitkauskas, Remigijus Bukėnas, Aivaras Škėma
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosales“ atstovui advokatui Remigijui Bukėnui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno NT“ atstovams direktoriui A. K., advokatui Aivarui Škėmai,
institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įgaliotai atstovei L. M.,
institucijos teikiančios išvadą byloje valstybės įmonės „Registrų centras“ įgaliotai atstovei V. K.,
institucijos teikiančios išvadą byloje biudžetinės įstaigos Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įgaliotai atstovei R. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Agrosales“ patikslintą ieškinį atsakovui G. N. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Debreceno NT“, institucijos, teikiančios išvadas byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, valstybės įmonė (toliau - VĮ) „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus įpareigoti atsakovą per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perstatyti ieškovės pastate 3F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančią patalpą, kuri namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėta indeksu 1-2 ir atsakovo patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) skiriančią bendrą sieną taip, kad ieškovės pastate 3F1p, esančios patalpos, pažymėtos indeksu 1-2, matmenys ir bendras plotas būtų atstatyti pagal VĮ „Registrų centras“ 1998 m. sausio 21 d. nustatytus kadastro duomenis; atsakovui per nustatytą 60 kalendorinių dienų terminą neįvykdžius įpareigojimo perstatyti ieškovės pastate 3F1p, esančią patalpą, kuri namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėta indeksu 1-2 ir atsakovo patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) skiriančią bendrą sieną, ieškovė turi teisę reikalingus perstatymo darbus atlikti atsakovo sąskaita ir iš atsakovo tokių darbų atlikimui reikalinga pinigų suma pagal ieškovės pateiktus duomenis išieškoma avansu. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4672, kurios pagrindu įsigijo statinius, esančius P. T. g. 3, Klaipėda, įskaitant ir pastatą-sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 3F1p, bendras plotas 51,68 kv. m. Nuosavybės teisė į statinį 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Ieškovei priklausančio statinio rytinė siena ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančia negyvenamąją patalpa-garažu, žymėjimas plane – 3G1p. 2019 m. gegužės 28 d. UAB „Geosmart“ atliko statinio kontrolinius kadastrinius matavimus, kurių metu užfiksavo faktinius statinio vidaus patalpų matmenis ir nustatė faktinius patalpų plotus. UAB „Geosmart“ specialistai, palyginę patikrinimo metu nustatytus statinio duomenis su statinio duomenimis, nurodytais dokumentuose, užfiksavo, kad Statinio patalpos, plane žymimos indeksu 1-2, plotas yra pasikeitęs iš 25,03 kv. m. į 16,30 kv. m, t. y. šios patalpos plotas dėl apie 2,4 m į vidų perkeltos rytinės sienos sumažėjo net 8,73 kv. m.
3. 2019 m. birželio 11 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir pareikalavo nedelsiant, be ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 10 d. atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. savo lėšomis atstatyti statinio patalpos, plane žymimos indeksu 1-2, plotą iš faktiškai esančių 16,30 kv. m. į 25,03 kv. m.. Iki pretenzijoje nurodyto termino pabaigos atsakovas neatstatė Statinio patalpos, plane žymimos indeksu 1-2, ploto į iki ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį ir nepateikė jokio atsakymo į pretenziją.
Šalies argumentai
4. Ieškovė teigia, kad iš statinio dalinės ekspertizės akto Nr. EB SDE19-04 ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad būtent atsakovui priklausanti patalpa buvo padidinta ieškovės statinio sąskaita, t. y. apie 2,4 m į vidų pastūmus rytinę sieną. Be to, atsakovo patalpą dengianti naujai įrengta stogo danga dengia ir dalį ieškovės nuosavybės teise priklausančių patalpų. Atsakovas pažeidžia ieškovės, kaip statinio savininkės, teises sumažinęs ieškovei priklausančio statinio plotą. Atsakovas, naudodamasis ieškovės statinio ploto sąskaita padidintomis patalpomis, varžo ieškovės teises ir daro tęstinį ieškovės teisių pažeidimą. Negali naudotis visu statinio plotu, nes dalimi statinio ploto neteisėtai naudojasi atsakovas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2012 m. sausio 30 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą Nr. NB3-457 liudijimo pagrindu jam nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-garažas. Negyvenama patalpa- garažas pastatytas 1963 metais. Jo bendras plotas tiek pastatymo metu, tiek paveldint jį 2012 m. buvo ir dabar yra 25,92 kv. m. Kadastriniai duomenys buvo nustatomi 1979 m. sausio 25 d. ir jokių nukrypimų nuo projekto nebuvo nustatyta. Ieškovė savo nekilnojamąjį turtą, įsigijo 2018 metais. Mano, kad tai, jog ieškovės įsigyto statinio plotas neatitinka dokumentuose nurodytų duomenų, yra ieškovės ir pastatų pardavėjo ginčas, kurį ieškovė turi spręsti su statinių pardavėju įstatymo nustatyta tvarka.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Debreceno NT“ į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, juose paaiškino ginčo pastato ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) įsigijimo aplinkybes, t.y. jog minėtą pastatą iš UAB „Vitės valdos“ įsigijo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Sutartyje nurodyta, kokio ploto statinius UAB „Debreceno NT“ įsigijo. Statinių ploto matavimai paskutinį kartą buvo atlikti 1998-01-21. Nei UAB „Vitės valdos“, nei UAB „Debreceno NT“ duomenų apie sienų perstumdymus neturėjo. Abi bendrovės vadovavosi nustatytai kadastriniais matavimai, atliktais 1998-01-21. Įgyjant ir perduodant statinius jų būklė buvo tikrinama vizualiai. Kitokiam statinių tikrinimui nebuvo poreikio, nes patalpos buvo mažai naudojamos, akivaizdžių požymių iš išorės, kad būtų sumažintas sandėlio plotas, niekas nematė.
7. Išvadą byloje teikianti institucija Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pastatas esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos bei valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės - Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22012, buvęs kodas UI6) teritoriją. Departamentas tikrina statinio projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose. Pažymėjo, kad Departamento Klaipėdos skyriui, kuris, vadovaujantis Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. Į-121, 5.2. punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Klaipėdos apskrityje, šiuo atveju statinio projektas pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Departamento Klaipėdos skyrius nėra pritaręs.
8. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės įmonė Registrų centras pateikė išvadą, joje nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas" saugomos MB „Geosmarto sprendimai" 2020-04-21 parengtos Sandėlio 3F1p kadastro duomenų bylos duomenimis, Sandėlio 3F1p patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-1, plotas yra 26,83 kv. m, o patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-2, plotas yra 16,30 kv. m. Registrų centro teritorinis padalinys prašymo MB „Geosmarto sprendimai" 2020-04-21 parengtos Sandėlio 3F1p kadastro duomenų bylos pagrindu pakeisti Sandėlio 3F1p kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre nėra gavęs, todėl Sandėlio 3F1p kadastro duomenys šios matininko parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu nepakeisti Nekilnojamojo turto kadastre. Atsakovui nuosavybės teise priklausanti garažo patalpa Garažo patalpa1 yra Pastate - garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , statinių išdėstymo plane pažymėtame 3G1p, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio bendras plotas - 47,59 kv.m. (toliau - Garažas 3G1p). Garaže 3G1p yra dvi patalpos - Garažo1 patalpos ir 21,67 kv. m ploto negyvenamoji patalpa - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau - Garažo patalpa2), į kurį nuosavybės teisės nuo 2012-02-06 įregistruotos M. C., pagal 2012-01-19 dovanojimo sutartį. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro archyvinėje byloje saugomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, duomenis, 1980-12-22 esančiame statinių išdėstymo plane, Garažo patalpa1, buvo pažymėta kaip atskiras statinys - 6G1p, o Garažo patalpa2 plane buvo pažymėta kaip atskiras statinys - 7G1p. 1980-12-22 buvo nustatyti pastato, plane pažymėto 6G1p, ir pastato, plane pažymėto 7G1p kadastriniai duomenys, pagal kuriuos pastato, plane pažymėto 6G1p plotas - 17,8 kv. m, o pastato, plane pažymėto 7G1p plotas - 25,0 kv. m. Nurodyti kadastriniai duomenys, kuriais nustatyti atskirų statinių, t. y. 6G1p ir 7G1p kadastriniai duomenys Nekilnojamojo turto kadastre neįregistruoti. Dokumentų, pagrindžiančių, kad Garažo patalpa1 ir Garažo patalpa2 buvo suformuotos atskirais nekilnojamojo turto objektais - statiniais, tuometiniam Respublikiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui (Registrų centrui), pateikti nebuvo. Nekilnojamojo turto registro archyviniais duomenimis, Garažo patalpa1 nuo 1979-09-19 iki 2012-02-10 buvo įregistruota E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 1979-09-07 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-7969, kurioje nurodyta, kad ,,<...> A. Ž. parduoda, o E. Z. perka Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), plytų garažą - I boksą, plane žymimą 3GIp, esant dvidešimt vieno kvadratinio metro žemės sklypo“. Atsižvelgiant į tai, kad Garažo patalposl kadastro duomenys, pagal kuriuos šis nekilnojamasis daiktas yra įrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra nustatyti 1979-01-25, todėl, Registrų centro nuomone, tam, kad būtų galima įvertinti ar buvo atlikti Garažo patalposl pakeitimai, turėtų būtų tikslinami šio nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys. Sandėlis 3F1p ir Garažas 3G1p yra nesuformuotame ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame valstybiniame žemės sklype.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad ieškovė remiasi 1983 m. nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenimis, o atsakovas 1979 m. duomenimis, todėl turi būti taikomas principas lex posteriori derogat priori, t.y. jog 1983 m. duomenys nuneigia 1979 m. duomenis. Nėra jokių duomenų, kaip atsakovui priklausanti patalpa kito nuo 1979 m. Ieškovei priklausančių patalpų plotas yra sumažėjęs daugiau nei 8 kv.m. Atsakovui rekonstravus savo garažo patalpą perstumiant sieną į ieškovei priklausančios patalpos pusę, tikėtina, kai buvo remontuojamas stogas, sieną perstačius į 1979 m. ribas. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovui šiuo metu priklausanti patalpa, 1980 m. buvo registruota kaip statinys ir 1980 m. gruodžio mėn. duomenimis, atsakovui priklausančios patalpos plotas buvo 17,8 kv.m., tačiau šie duomenys įregistruoti nebuvo nors matavimai buvo atlikti. Ieškovės matininkas pagal 1983 m. apskaičiavo, kad atsakovui priklausančios patalpos plotą sudaro 13,39 kv.m., o viso pastato plotas 17,81 kv.m. (išorinis perimetras). E. Z., buvusi atsakovui priklausančių patalpų savininkė, įsigijo 21 kv.m. žemės sklypą, t.y. žemės sklypo plotas, ant kurio stovi atsakovo patalpa, yra mažesnis nei pačios patalpos plotas. Ieškovė patalpas įsijo iš trečiojo asmens UAB „Debreceno NT“, o pastaroji patalpas įsigijo iš UAB „Vitės valdos“. Įsigyjant turtą matavimai nebuvo atlikti. Ilgą laiką šios patalpos nebuvo naudojamos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, papildomai nurodė, kad 1979 m. padaryti kadastriniai matavimai rodo, kad garažo plotas yra 25,72 kv.m., šie matavimai nėra nuginčyti. Visi matavimai, kuriais remiasi ieškovė nėra registruoti, todėl nėra pagrindo jais remtis.
Šalies argumentai
11. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovės patalpos buvo daugelį metų neprižiūrimos. Nuo ieškovei priklausančios patalpos stogo vanduo tekėdavo ant atsakovo stogo, kuris laikui bėgant supuvo ir įgriuvo, todėl apie 2018 m. buvo priverstas atlikti stogo remontą. Ieškovės stogo lakštai per maždaug metrą buvo išsikišę ir padėti ant atsakovo stogo, todėl jis juos patraukė ir susiremontavo savo stogą. Prieš pradėdamas daryti stogo remonto darbus, klausė kaimynų, kam priklauso kita garažo pusė, tačiau niekas nežinojo. Tais pačiais 2018 m. pas jį atėjo ieškovė su siūlymu parduoti jai garažą, apžiūrėjo garažo patalpas, išsimatavo jas, davė savo bylutę, jis ją nusifotografavo. Patyrė spaudimą iš ieškovės parduoti garažą, o vėliau nugriauti sieną savo lėšomis. Dėl leidimų paaiškino, kad garažas yra pirmo nesudėtingumo statinys, kuriam, remiantis STR 10501 2017 m., nesudėtingiems remonto darbams, o stogo remonto darbas, laikytinas nesudėtingu remontu. Stogą remontavo apie mėnesį laiko, per šį laikotarpį ieškovė nė karto nebuvo priėjusi ir reiškusi nepasitenkinimą dėl ieškovo atliekamų remonto darbų. Stogą tvarkė tik virš savo 25 kv.m. Garažą žino ir jame lankosi nuo 1982-1983 metų, nei jo teta, nei pats atsakovas nebuvo keitę jokios sienos, tai patvirtina ir ekspertas. Neįmanoma atlikti sienos perkėlimo darbų nepažeidus ieškovės vidinių sienų patalpose. Tinkas yra senas, grindys yra senos, sukiužusios, jei jis būtų keitęs sieną, būtų matoma, kad toje vietoje buvo siena. Nebuvo atlikti jokie vidaus darbai. Nežino nieko apie 1980 m. atliktus matavimus, visi matavimai atlikti be atsakovo ir jo tetos žinios. Be to visą laiką mokėjo žemės mokestį už tuos 25 kv.m.
Atsiliepimas
12. Trečiojo asmens atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad remiasi byloje pateiktais matavimais, priežasčių, kodėl pokyčiai atsirado matavimuose komentuoti negali. Ieškovo ieškinyje nurodyti matavimai atitinka VĮ Registrų centro vėliausius duomenis. Tokie plotai nurodyti ir pirkimo pardavimo sutartyje, priešingų duomenų niekada neturėjo ir pardavė turto tiek, kiek turėjo – nei daugiau, nei mažiau. Nei trečiasis asmuo, nei ieškovas prieš sudarydami pirkimo pardavimo sandorį neatliko jokių matavimų. UAB „Debreceno NT“ ir UAB „Vitės valdos“ yra susiję juridiniai asmenys netiesiogiai – per akcininkus, šiuo atveju buvo atliekami turto perkėlimo sandoriai, t.y. viena pusė akcijomis, kita – turtu. Sudarius šį sandorį taip pat buvo remiamasi VĮ „Registrų centro“ duomenimis, tačiau faktinio patalpų ploto tikrinimo nebuvo. Mano, kad ieškovui turi būti suteikta teisė naudotis jam priklausančiomis patalpomis.
13. Trečiojo asmens atstovas direktorius A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonei vadovauja nuo 2021 m. Dirbo UAB „Vitės valdos“ iki 2016 m. taip pat. Kokį turtą trečiasis asmuo įsigijo iš UAB „Vitės valdos“, tokį ir pardavė ieškovei – 51,68 kv.m. Informacijos dėl atsakovo atliktų stogo remonto darbų neturi. Negali komentuoti, ar iki 2016 m. UAB „Vitės valdos“ prižiūrėjo ir kontroliavo ginčo objektą, tačiau žino, kad intensyviai naudojamas turtas nebuvo. Tai buvo sandėliavimo patalpos. Jų nenaudojo ir UAB „Debreceno NT“. Kai turtas buvo perleidžiamas ieškovei, turtas nebuvo matuotas.
14. Išvadą teikiančios institucijos biudžetinės įstaigos Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įgaliota atstovė R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad leidimą gauti iš institucijos siekiant pastatą remontuoti, kitaip rekonstruoti reikia, jei to reikalauja STR 1.05.01 2017 m., 3 punktu. Šiuo atveju statinys patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – naujamiesčio kultūros dalies, teritoriją. Institucija vykdo planinius patikrinimus kultūros paveldo teritorijose. Garažas stovi ant kultūros paveldo vertybe laikomos žemės, šiuo atveju ginčas vyksta dėl garažo, kurio viduje buvo atliekami kažkokie remonto darbai, todėl labai tikėtina, kad šis objektas į patikrinimų sąrašą įtrauktas nebuvo.
15. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įgaliota atstovė L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atliekant nesudėtingo pastato paprastojo remonto darbus leidimo nereikėjo, nes tai nėra viešas pastatas. Jei keičiamos laikančiosios stogo konstrukcijos, tai būtų kapitalinio remonto darbai. Jeigu statiniui keičiamos medinės gegnės iš dalies ar visiškai tai laikoma kapitaliniu remontu. Jei nesudėtingam statiniui daromas kapitalinis remontas, keičiant statinio kategoriją į neypatinga ar ypatingą, reikalingas leidimas. Tačiau šiuo atveju kategorija nebuvo keičiama. Pakeitus garažui tik supuvusią stogo dangą, nekeičiant stogo matmenų (atlikus paprastąjį remontą) 2018 metais atstovė nurodė, kad pagal STR redakciją nuo 2018-01-01 iki 2018-02-05 – leidimo nereikėjo, nuo 2018-02-06 iki 2018-10-31 – nieko nereikėjo, nuo 2018-11-01 iki 2019-01-16 – paprastojo remonto darbams nesudėtingam statiniui nieko nereikėjo. Atlikus kapitalinį remontą nesudėtingam statiniui kultūros paveldo teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, nuo 2018-01-01 iki 2018-02-05 - būtų reikėję leidimo atlikti statinio remonto darbus, tačiau jei tai statinio avarinė būklė – nieko nereikėjo; nuo 2018-02-06 iki 2018-10-31 – būtų reikėję leidimo atlikti statinio remonto darbus, tačiau jei tai statinio avarinė būklė – nieko nereikėjo; nuo 2018-11-01 iki 2019-01-16 – reikėtų statybą leidžiančio dokumento ir projekto, o jei keičiamas tik vidus – nieko nereikėjo. Įprastai sienų perstumti negalima, kadangi reikia pastatyti naują laikančią konstrukciją, išardyti buvusią sieną, pastatyti naują sieną kitoje vietoje ir vertinti, ar tai yra laikanti konstrukcija ar ne. Naujų laikančių konstrukcijų įrengimas galbūt galėtų būti priskiriamas prie rekonstrukcijos darbų.
16. Išvadą teikiančios institucijos VĮ „Registrų centras“ atstovė V. K. teismo posėdžio metu dėl atsakovui priklausančios patalpos paaiškino, kad garažas pastatytas 1963 m., įregistruotas 1979-03-29, šiuo pagrindu: 1979-02-02 Registracijos išvadoje nurodyta, kad A. Ž. pateikė Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto 1975-03-28 sprendimą Nr. 169 dėl žemės sklypo paskyrimo ir pateikė 1979-01-19 Valstybinio pastato priėmimo aktą, kuriuo buvo priimtas naudoti garažas. 1979-03-23 Klaipėdos miesto deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas, juo suteikta teisė A. Ž. asmeninės nuosavybės teise registruoti garažą. 1979-01-25 buvo atlikti kadastriniai matavimai, nustatyta, kad garažas susideda iš dviejų boksų, vieną iš jų valdo nuosavybės teise atsakovas, kurio plotas 25,92 kv.m. Vėliau duomenys perkelti į VĮ „Registrų centro“ duomenų bazę, kuri sukurta tik 1998 m. Kitų duomenų apie kitus matavimo duomenis Registrų centras neturi, kitų prašymų pakeisti duomenis nebuvo gauta. Atsakovo garažo pastatas buvo suformuotas atskira archyvinė byla Nr. 21/24274 1979 m. Dėl 2021-12-22 išvadoje nurodyto fakto, kad 1980-12-22 buvo atlikti atsakovui priklausančių patalpų kadastriniai matavimai, nurodė, kad tai yra išoriniai pastato matmenys, vidaus matmenys nenustatyti. Jeigu pastatas 3g buvo performuotas į du atskirus pastatus – 6g ir 7g, tai pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, būtų reikėję statybą leidžiančio dokumento ir užvesta atskira kadastrinių duomenų byla. Tam kad būtų pakeisti duomenys registre reikia asmens valios, statybą leidžiantys dokumentai, kadastrinių duomenų. Ieškovo nuosavybės teise valdomas pastatas buvo įregistruotas tik po 16 m. - 1995-04-26, pastatytas 1972 m. 1980-04-17 darbų pavedimas Klaipėdos inventorizavimo biuro, kurioje nurodoma, kad bus vykdomi inventorizacijos darbai (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu 1980-04-29 buvo sandėlio 3 f patalpų eksplikacija, kurio plotas 51,68 kv.m. 1980-05-06 sudarytas statinių išdėstymo planas. 1980-05-06 išdėstymo plane atsakovui priklausantis garažas 3g nebuvo pavaizduotas eksplikacijoje, kadangi šis garažas buvo išskirtas į kitą archyvinę bylą. Ieškovui priklausančios nuosavybės byla yra visiškai atskira Nr. 21/5180. Vėliau buvo tikslinami duomenys 1980-12-22 sudarytas naujas statinių išdėstymo planas, kuriame pavaizduotas ieškovui nuosavybės teise 3f1p pastatas ir jame atvaizduoti ir kiti pastatai, tarp jų ir 6g ir 7g, taigi darytina išvada, kad buvo nustatyti šių pastatų išoriniai matmenys. Tačiau 1980-12-22 nėra garažo vidaus duomenų. Vertinant šias dvi bylas, mano, kad arba A. Ž., arba E. Z. sieną perstatė arba matininkas galimai nurodė duomenis, kurie neatitiko tikrovės. Negali atsakyti, kodėl VĮ „Registrų duomenys“ yra prieštaringi, kadangi tai yra 40 m. senumo duomenys. Nuo 1980-12-22 6g ilgis - 4,52 m, plotis – 3,95 m., pastato plotas – 17,8 kv.m. Nežino, kas atliko šiuo kadastrinius matavimus ir kas užsakovas, tačiau turtas buvo valstybinis, o 1995 m. buvo pirmą kartą įregistruotas būtent Darbo ūkio Nr. 2 pagrindu, tai tikėtina, kad užsakovas buvo valstybinė įmonė. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, savininkas turi pareigą paviešinti apie pastatytą objektą, tačiau ankstesniais laikotarpiais tokios pareigos nebuvo. 1998-01-21 atlikti kadastriniai matavimai ieškovui priklausančiose patalpose, tačiau patalpų eksplikacija neatlikta. Matininkas negali matuoti kito asmens turto nei kas užsakovo, tai numato Kadastro įstatymas, kuriame nurodyta, kad matininkas sudaro sutartį su užsakovu būtent turto savininku. Koks reglamentavimas šiuo klausimu buvo 1980 m. atsakyti negali. Kodėl duomenys prieštaringi, atsakymą gali pateikti tik asmuo, atlikęs matavimus 1980 m., dėl duomenų tikrinimo ir įtraukimo į registrą taip pat atsakingi asmenys tuo metu vykdę šias funkcijas. Skirtingi kadastrinių matavimų duomenys, reiškia skirtingu metu atliktus skirtingus matavimus. Dėl 1979 m. pirkimo pardavimo sutarties ir nurodyto žemės sklypo dydžio atstovė nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo statiniai yra laisvoje valstybinėje žemėje, žemės sklypas nėra suformuotas po šiais objektais. Žemės sklypo duomenis nurodė notaras, patvirtinęs sutartį, šie duomenys surašyti pagal sklypo skyrimo dokumentus, jie įrašyti 1979-02-02 registracijos išvadoje pagal Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto 1975-03-28 sprendimo dėl žemės paskyrimo, darytina prielaida, kad A. Ž. buvo išskirta garažo statybai 21 kv.m. ploto žemės sklypo dalis. Toje pačioje išvadoje taip pat nurodyta prie nurodyto žemės sklypo plotas 21 kv.m, tačiau pagal paskutinius inventorizacijos duomenis – 32 kv.m. Tačiau žemės sklypai nesuformuoti ir ribos nenustatytos. 2022-05-06 posėdis 1980-12-22 kadastriniai matavimai atlikti 1980-12-17 prašymu, kurį pateikė Klaipėdos miesto valdyba, su siekiu inventorizuoti turtą. Jie nebuvo įregistruoti, kadangi niekas tokio prašymo nepateikė. Į klausimą, kaip 1980-12-22 atliekant kadastrinius matavimus, sumažėjo atsakovo garažo plotas, atsakė, kad 1979 m. buvo suformuotas atskiras objektas byloje ir pateiktas atsakovo bei trečiojo asmens, jie buvo išskirti į atskirus objektus, o asmuo 1980-12-22 atlikęs kadastrinius matavimus, neturėjo plano schemoje atvaizduoti atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančių objektų, kadangi jie jau buvo atvaizduoti 1979 m. planuose. Kodėl atsakovo garažas atvaizduotas 1980-12-22 plane atsakyti negali, kadangi tai žino, tik planą braižęs asmuo. 1980 m. Registrų centras nebuvo įkurtas, duomenų bazė egzistavo popieriniu pagrindu. Šiuo metu matininkas turi matuoti tiek išorės, tiek vidaus matmenis, leidimo gauti iš kitų greta esančių asmenų nereikia. Taigi ginčo atveju, kiekvienas matininkas tikėtina apskaičiavo ginčo objektus atitinkamais laikotarpiais ir parengė planus, nederinant su greta esančiais asmenimis. Bendro visų trijų pastatų – 3F1p, 3G1p, 7G1p įregistruoto plano nėra ir išmatavimų nėra. Iš 1998-01-21 įrašo kadastrinėje byloje, plane nurodytas statinių savininko parašas reiškia, kad jis dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus. Negali paaiškinti, kodėl 1980-12-22 atliktų matavimų byloje nėra perkelti kadastriniai duomenys iš 1979 m., bei kodėl nėra net nuorodos į minėtus matavimus 1979 m. Dviejuose kadastrinių matavimų bylose negali būti tas pats objektas atskirais aprašytas, nes tai fakto klausimas. Atskiruose registro įrašuose tas pats objektas negali būti įrašytas. 1980 m. matininkas atliko 6G1p ir 7G1p išorinius pastato matmenis, o ne vidaus patalpų. 3F1p vidaus patalpų eksplikacija atlikta 1980-04-29. 6G1p išorės sienų ilgiai yra: 3,95 m ir 4,52 m. 3F1p kadastrinėje byloje 3 puslapyje „Pagalbiniai pastatai“ nurodyti 6G1p garažo matmenys, tačiau jie yra išbraukti. Tikslios priežasties atstovė nurodyti negalėjo, bet darė prielaidą, kad įvertinus tai, kad garažo duomenys yra užfiksuoti kitoje atskiroje kadastrinėje byloje, šie duomenys yra neaktualūs.
17. Teismo ekspertas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuvykęs į ginčo objektą ir jį fiziškai apžiūrėjęs sieną, jungiančią ieškovės ir atsakovo garažus, negalėjo tiksliai nustatyti, kada ji buvo remontuota, kadangi nėra tokių technologinių galimybių nebent siena būtų statyta kelių šimtų metų skirtumu. Kad siena būtų buvusi perstatyta išvis, ekspertas nenustatė. Bendra siena tarp ieškovės ir atsakovo yra tinkuota iš abiejų šalių pusių, tinkas skiriasi. Perstatant sieną, galimai turėjo likti sienos perstatymo žymės sienose ir grindyse, tačiau ekspertas kairėje sienoje, ir grindyse tokių požymių nenustatė, tik dešinėje sienoje matyti kažkokie tinko skirtumai. Lubose yra skirtingos gegnės – gale garažo, arčiau ginčo sienos, iš atsakovo pusės, dvi gegnės yra senos, o kitos, esančios priekinėje garažo dalyje – naujesnės. Tai rodo, kad dalis stogo buvo perstatytos. Ieškovo pusėje visos gegnės stačiakampės, o atsakovo – gegnės, esančios arčiau sienos apvalios, kitos – taip pat stačiakampės. Stogas ieškovės ir atsakovo garažuose skiriasi – ieškovės pusėje esantis stogas yra su nuolydžiu, atsakovo – taip pat, tačiau nuolydis eina į kitą pusę; ieškovės pusėje yra gegnės ir lentų paklotas virš jų, atsakovo pusėje - taip pat, o ant viršaus bituminė danga. Gegnės, esančios arčiausiai ginčo sienos iš ieškovės ir atsakovo garažo pusių, yra skirtingos. Dėl jų amžiaus skirtumo, atsakyti negalėjo. Medienos paklotas akivaizdžiai skiriasi – ieškovės pusėje jis geltonos spalvos, atsakovo – dažytos. Vandens patekimas ant tinkuotos sienos neabejotinai daro neigiamą įtaką sienai ir tinkui. Perkeliant sieną yra atliekami šie darbai: nugriaunama ir pastatoma kitoje vietoje. Stogas greičiausiai nesiremia į pertvarinę sieną, tik į šonines sienas. Ieškovės garažo ploto sumažėjimą nustatė, remdamasis į bylą pateiktais kadastriniais matavimais. Ekspertizės 2 punkto išvadoje dėl ploto sumažėjimo ekspertas nustatė išorinių sienų plotą, t.y. užstatymo plotą (sudaugindamas sienų ilgius). Į klausimą, ar galėjo taip būti, kad 1972 m. pastačius ieškovės statinį, sumažėjo ir atsakovo garažo užstatymo (išorinių sienų) plotas, atsakyti negalėjo, nes rėmėsi pateiktais į bylą kadastriniais duomenimis, todėl to reikėtų klausti Registrų centro. Atsakovas teismui pateikė nuotrauką Nr. 2, kurioje kairėje pusėje pavaizduota atsakovo tinkuota siena, o dešinėje – ieškovės mūrinė siena, o į šią sieną yra įeinantis balkis iš atsakovo pusės reikšmės neturi sienos perkėlimui, nes pertvarinė siena nėra laikančioji konstrukcija, todėl ir perkeliant sieną balkio nebūtų reikėję judinti. Teismo ekspertizės akto 2 klausimo išvadoje, 17 p., padarytas rašymo apsirikimas, analizuojant 1983-06-15 kadastro ir registro dokumentų bylą, antrame sakinyje nurodyta: „1980 m. brėžinyje 3G1p pastato užstatytas plotas – 31,78 kv.m.“, turi būti – „1979 m. brėžinyje 3G1p pastato užstatytas plotas – 31,78 kv.m.“. Užstatymo plotas apskaičiuotas pagal išorinių sienų ilgius, juos sudauginant. Užstatymo plotas visada yra didesnis nei bendrasis naudingasis statinio plotas. Analizuojant 1979 m. dokumentus yra nustatytas bendras naudingasis plotas – 25,92 kv.m., o 1983 m. brėžinyje bendrasis užstatymo plotas, kuris siekia – 31,78 kv.m., kadangi nėra duomenų apie atsakovo vidaus plotą, buvo apskaičiuotas išorės sienų plotas. Lyginant 1979 m. ir 1983 m. planus, matyti, kad 1979 m. plane nėra ieškovei priklausančio statinio, o 1983 m. jis jau yra plane. Atsakyti, ar ir kodėl galėjo pasikeisti atsakovo garažo užstatymo plotas atlikus ieškovės statinio matavimus, negalėjo, kadangi jis tik palygino esamus planus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
18. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
19. 2018-08-14 ieškovė pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4672, pagrindu iš trečiojo asmens UAB „Debreceno NT“ įsigijo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įskaitant ir ginčo pastatą-sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 3F1p, bendras plotas 51,68 kv. m. Ieškovės nuosavybės teisė į statinį 2018-08-27 buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Registro išraše nurodyta, kad pastato sandėlio bendras plotas 51,68 kv. m., o tūris 178 kub. m. Iš į bylą pateikto ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto išrašo, nustatyta, kad minėto nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys buvo nustatomi 1998-01-21.
20. Iš į bylą pateiktų ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto patalpos - sandėlio kadastrinių duomenų bylos duomenų nustatyta, jog 1998-01-21 buvo patikslinti minėto turto kadastriniai duomenys, remiantis 1980-12-22 atliktais kadastriniais matavimais, kurie 1980-12-22 juos atlikus, įregistruoti nebuvo.
21. Atsakovui nuo 2012-01-30 paveldėjimo teisės pagal testamentą Nr. NB3-457 liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-garažas (žymėjimas plane – 3G1p), kuris pastatytas 1963 metais, garažo plotas – 25,92 kv. m. Iš į bylą pateikto atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto patalpos – garažo nekilnojamojo turto išrašo, nustatyta, kad minėto nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys buvo nustatomi 1979-01-25.
22. Ieškovei priklausančio statinio, žymėjimas plane – 3F1p, rytinė siena ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančia negyvenamąją patalpa-garažu, žymėjimas plane – 3G1p.
23. 2019-05-28 ieškovės užsakymu UAB „Geosmart“ atliko ieškovės statinio kontrolinius kadastrinius matavimus, kurių metu užfiksavo faktinius statinio vidaus patalpų matmenis ir nustatė faktinius patalpų plotus. UAB „Geosmart“ specialistai, palyginę patikrinimo metu nustatytus statinio duomenis su statinio duomenimis, nurodytais dokumentuose, užfiksavo, kad statinio patalpos, plane žymimos indeksu 1-2, plotas yra pasikeitęs iš 25,03 kv. m. į 16,30 kv. m, t. y. šios patalpos plotas dėl apie 2,4 m į vidų perkeltos rytinės sienos sumažėjo net 8,73 kv. m.
24. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019-10-19 rašto matyti, jog inspekcija duomenų apie pastato – garažo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perstatymą neturi.
25. 2020-12-01 nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, ją pavedant atlikti Lietuvos Respublikos teismo ekspertui D. K.. Ekspertui pateikta atsakyti į klausimus: 1) koks ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosales“ priklausančio pastato 3F1p plotas buvo laikotarpiu nuo 1972 m. iki 2020 m. ir, jeigu vadovaujantis bylos medžiaga pastato 3F1p plotas per nurodytą laikotarpį kito, tuomet nurodykite kada, kokia apimtimi (kiek padidėjo/sumažėjo) ir dėl kokių priežasčių pastato 3F1p plotas keitėsi? 2) Koks atsakovui G. N. priklausančio pastato 3G1p plotas buvo laikotarpiu nuo 1963 m. iki 2020 m. ir jeigu, vadovaujantis bylos medžiaga pastato 3G1p plotas per nurodytą laikotarpį kito, tuomet nurodykite kada, kokia apimtimi (kiek padidėjo/sumažėjo) ir dėl kokių priežasčių pastato 3G1p plotas keitėsi? 3) Ar yra požymių rodančių, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosales“ priklausančio pastato 3F1p stogo konstrukcijos (įskaitant stogo dangą) buvo ardomos? Jeigu taip, tuomet vadovaujantis esama pastato 3F1p būkle ir pastate (ant pastato) faktiškai esančias stogo konstrukcijų medžiagų kiekiais (likučiais) nurodykite, kokio pastato 3F1p plotui uždengti buvo panaudotos esamos stogo konstrukcijos (esama stogo danga)? Ar, atsižvelgiant į esamą pastato 3F1p plotą, faktinis šiame pastate randamas stogo dangos kiekio likutis nėra perteklinis? 4) Ar pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, kuri namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėta indeksu 1-2 ir patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra siena buvo perstatyta (perstumta) laikotarpyje nuo 1963 m. iki 2019 m.?
26. 2021-04-08 į bylą pateiktas ekspertizės aktas pateikiant atsakymus į teismo suformuotus klausimus.
27. VĮ „Registrų centras“ į bylą pateikė nekilnojamojo turto (žemės sklypo su jame esančiais pastatais), adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastrinius duomenis su istorija, iš viso 7 bylas. Iš nurodytų kadastrinių duomenų 2 bylos yra istorinė medžiaga, 2 yra (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančio ieškovei) kadastro ir registro dokumentų bylos, viena žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastro ir registro dokumentų byla, ir 1 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme esančio autogaražo, priklausančio byloje nedalyvaujančiam asmeniui techninės apskaitos byla bei viena atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato garažo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro dokumentų byla.
28. VĮ „Registrų centras“ pateikė 1980-12-22 statinių išdėstymo planą bei inventorinės techninės kortelės namų valdai kopijas, turto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1979-09-07 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1-7969 kopiją, iš kurios nustatyta, kad E. Z. nusipirko (duomenys neskelbtini) plytų garažą-boksą, plane pažymėtą 3G1p, kurio plotas 21 kv.m. Sutartis patvirtina notarine tvarka. Taip pat pateikė 1989-01-31 pastatų planų kopijas, kadastro duomenų kopijas, kuriuose nurodyta atsakovui priklausančio statinio 3G1p statinio duomenys 1981-01-31.
29. Iš antstolės Vidos Daugirdienės 2020-01-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/20/F-1178, nustatyta, jog faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo sulyginti faktiniai ir patalpų kadastrinėje byloje nurodyti vidiniai garažo matmenys. Jo metu antstolė konstatavo, kad garažas su sienomis sušlietas su sandėliukų pastatu bei kitomis sandėliavimo / garažo patalpomis. Sandėliuko ir garažo patalpos turi bendrą sieną bei dalį bendro stogo. Garažo vidaus sienų bei grindų apdaila sena, nusidėvėjusi, suskilinėjusi, akivaizdžiai nesimato jokių mūro siūlių ar kitokių sienų perkėlimo požymių.
30. Trečiasis asmuo pateikė teismui 2016-04-20 akcijų pasirašymo sutartį, ją UAB „Vitės valdos“ (perleidėjas) ir UAB „Debreceno NT“ (įgijėjas), iš kurios nustatyta, kad šalys už perleidėjo įgyjamas iš įgijėjo akcijas, perleidėjas perleidžia, o įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, kurių vienas yra šiuo metu ieškovui priklausantis ginčo objektas pastatas- sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda pažymėjimas plane 3F1p, bendras plotas 51,68 kv.m., tūris 178 kubiniai metrai. Kadastro duomenų fiksavimo data – 1998-01-21.
Dėl ieškovės teisės reikšti negatorinį reikalavimą
31. Šioje byloje ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį atsakovui, nurodydama, jog ieškovės, kaip statinio, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, plane žymimo indeksu 3F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, nuosavybės teisės yra apribojamos, nesudarant galimybės naudotis visu ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio (patalpos, žymimos plane indeksu 1-2), pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytu plotu (51,68 kv. m.).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas).
33. Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020).
34. Pažymėtina, kad negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Taigi, šiuo atveju ieškovės pareikštas reikalavimas vertintinas kaip negatorinis ieškinys, kadangi ieškovė prašo atkurti jos pažeistą subjektinę teisę į iki pažeidimo buvusią padėtį, t.y. įpareigoti atsakovą perkelti statinio pažymėto indeksu 3F1p ir atsakovui priklausančio garažo pažymėto 3G1p indeksu bendrą sieną, kad ieškovės pastate 3F1p esančios patalpos, pažymėtos indeksu 1-2, matmenys ir bendras plotas būtų atstatyti pagal VĮ „Registrų centras“ 1998-01-21 nustatytus kadastro duomenis, pagal kuriuos buvo parengtas Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. EB SDE19-04.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl ieškovės nuosavybės teisės į 51,68 kv.m. patalpą 3F1p.
35. Taigi visų pirma, vadovaujantis teismų praktika, byloje svarbu nustatyti, ar asmuo, ginantis savo nuosavybės teisę į turtą, yra to turto savininkas, taigi šiuo atveju bylai reikšminga aplinkybė, ar ieškovė pagrįstai save laiko vienos iš ginčo patalpų - kadastrinėje byloje pažymėtos 3F1p, savininke, kurios bendras plotas 51,68 kv. m., o ne 43,13 kv.m., o patalpos pažymėtos indeksu 1-2 plotas yra 25,03 kv. m., o ne 16,30 kv. m., remdamasi Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. EB SDE19-04 pagrindu.
36. Ieškovė savo teisę į 51,68 kv.m. ploto patalpą, plane pažymėtą 3F1p, grindžia į bylą pateiktu minėtu Statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. EB SDE19-04, kuris parengtas Klaipėdos Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro Namų valdos techninės apskaitos bylą, inventorizacinis Nr. 418, pagrindu. Šioje Namų valdos techninės apskaitos byloje yra pateiktas 1983-04-20 (ieškovė įvardija, kaip 1983-06-15) ginčo statinių planas bei ieškovei priklausančių ginčo statinių 3F1p, patalpų, pažymėtų indeksais 1-1 ir 1-2, 1983-04-20 (ieškovė įvardija, kaip 1983-06-15) vidaus eksplikacija. „Pastato inventorinės žinios“ dalyje nurodyta, kad statinio, plane pažymėto 3F1p, statybos metai 1972 m., bendras naudingas plotas - 51,68 kv.m., bendras užstatymo plotas – 60,9 kv.m. 1980-04-29 duomenimis, „Pastatų vidaus eksplikacija“, patalpos 1-1 plotas – 26,65 kv.m., 1-2 – 25,03 kv.m.
Žemesnės instancijos teismas
37. VĮ „Registrų centras“, į bylą įtraukta, kaip išvadą teikianti institucija, pateikė ieškovei priklausančio ginčo Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. 21/5180, pradėtą pildyti 1948-02-02. Šioje Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų byloje pateikti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pagrindinio pastato kadastro duomenys, iš kurių nustatyta, kad ieškovei priklausančio statinio-sandėlio, plane pažymėti 3Fp1, statybos metai – 1972 m., jo plotas 51,68 kv.m., užstatymo plotas 61 kv., šie kadastro duomenys užfiksuoti/įregistruoti 1998-01-21. Teismo posėdžio metu VĮ „Registrų centras“ atstovė paaiškino, jog 1998-01-21 kadastriniai duomenys užfiksuoti ir įregistruoti, remiantis 1980-12-22 atliktais kadastriniais matavimais, kurių metu ir buvo parengtas ieškovei priklausančio ginčo turto kadastro planas, o ieškovei priklausančio ginčo turto 3F1p vidaus eksplikacija atlikta 1980-04-29. Šie duomenys tuo metu įregistruoti nebuvo. Iš 1980-12-22 parengto kadastrinio ieškovei priklausančio turto plano, matyti, kad 1981-07-14 ir 1983-04-20 buvo atlikta einamoji inventorizacija, o 1998-01-21 šie duomenys buvo patikrinti ir įregistruoti.
38. Iš VĮ „Registrų centro“ pateiktos Istorinės medžiagos nustatyta, kad 1980 m., šiuo metu ieškovei priklausančio ginčo statinio 3F1p valdytojas buvo Klaipėdos miesto Namų valdyba Nr. 3, t.y. valstybė, o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 21/5180 / 50/116863 nurodyta, jog ginčo turtas buvo nacionalizuotas - nuo 1949 m. spalio 13 d. iki 1993 m. sausio 12 d. valdė Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų taryba, vėliau valstybės nuosavybė, įskaitant statinį, patikėjimo teise buvo valdoma UAB „Vitės valdos“. 2016-04-20 UAB „Vitės valdos“ perleido nuosavybės teisę į ieškovės ginčo statinį 3F1p UAB „Debreceno NT“, kurio plotas nurodytas 51,68 kv.m. 2018-08-14 UAB „Debreceno NT“ ir ieškovė sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsigijo ginčo statinį 3F1p, nurodomo, jog plotas 51,68 kv.m..
39. Taigi iš šių pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad ieškovei priklausantis ginčo statinys-sandėlis 3F1p buvo pastatytas 1972 m., ginčui aktualiu laikotarpiu 1979-1983 m. priklausė valstybei, o 1998-01-21 UAB „Vitės valdos“. Statinio kadastriniai matavimai atlikti tik 1980-12-22 1980-04-17 Darbų pavedimo Nr. 56 pagrindu, kurį užsakė Klaipėdos miesto Namų valdyba Nr. 3, t.y. valstybė, dirbtuvių inventorizacijos tikslais (Istorinė medžiaga, l. 155), o šie atlikti matavimai įregistruoti tik 1998-01-21.
40. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentu, jog ieškovei priklausančio statinio 3F1p plotas (51,68 kv. m.) yra sumažėjęs dėl ginčo šalis skiriančios sienos perstatymo, kurį atliko atsakovas, ir atsakovui priklauso ne 25,92 kv.m., o 13,39 kv.m., o užstatymo plotas – 17,81 kv.m. (2020-04-21 ieškovės pateiktas Pastatų ploto apskaičiavimas). Atsakovas teigia, kad 1979-01-25 atliktais kadastrinių matavimų duomenimis, kurie įregistruoti 1979-01-25, atsakovui nuosavybės teise priklausančio statinio-garažo plotas 25,92 kv.m., o ginčo siena, skirianti šalių statinius niekada nebuvo perstatyta.
41. Taigi su tikslu nustatyti, ar ieškovė pagrįstai teigia turinti nuosavybės teisę į statinio- sandėlio, plane pažymėto 3F1p, 51,68 kv.m. plotą, svarbu nustatyti ir atsakovui priklausančio statinio-garažo, plane pažymėto 3G1p, plotą.
42. VĮ „Registrų centras“ į bylą pateikė Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. 21/24274, kurioje yra šie dokumentai: 1979-01-19 Vykdomojo komiteto pirmininko aktas valstybiniam pastato priėmimui, kuriame nustatyta, kad statinio statyba pradėta 1961 m. balandžio mėn. pagal 1961-03-31 sudarytą projektą; Sklypas išskirtas Vykdomojo komiteto 1975-03-28 sprendimu Nr. 169; naudingas plotas – 18 kv.m. 1979-02-02 Klaipėdos Tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras parengė Išvadą Pastatų teisinei registracijai atlikti, kurioje nustatyta, kad Biuras, susipažinęs su A. Ž. pateiktais dokumentais – Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto 1975-03-28 sprendimu Nr. 169 dėl žemės sklypų paskyrimo ir aktu valstybiniam pastato priėmimui, remdamasis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970-01-04 nutarimu Nr. 2, nustatė asmeninės nuosavybės teisių atsiradimą ir teisių perėjimo pasekmes ginčo garažui, plane pažymėtam 3G1p (1 boksas). Nustatyta, kad minėto garažo statybos metai – 1963 m., o bendras naudingas plotas – 25,92 kv.m. Išvadoje pažymėta, kad pagal sklypo skyrimo dokumentus žemės sklypo plotas yra 21 kv.m., o pagal paskutinės inventorizacijos duomenis – 32 kv.m. 1979-03-23 išrašas iš sprendimo Nr. 173, kurio pagrindu A. Ž. pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į minėtą ginčo garažą. 1979-09-03 Klaipėdos Tarpmiestinis technikinės inventorizacijos biuras A. Ž. išdavė pažymėjimą pirkimo pardavimo sutarčiai įforminti, kurioje nurodyta, kad A. Ž. nuosavybės teisę į garažą įgijo 1972-03-23 Nr. 173 (tačiau remiantis minėtoje byloje esančių duomenų visuma, turi būti 1979-03-23); bendras žemės sklypo plotas pagal sklypo skyrimo dokumentus – 21 kv.m., o pagal paskutinės inventorizacijos dokumentus – 32 kv.m.; garažo naudingasis plotas – 25,92 kv.m., žymėjimas plane – 3G1p. 1979-09-07 A. Ž. sudarė garažo pirkimo pardavimo sutartį su E. Z., kurios pagrindu A. Z. įgijo nuosavybės teisę į ginčo garažą, plane pažymėtą 3G1p, žemės sklypo plotas – 21 kv. m. Ši pirkimo pardavimo sutartis teisiškai įregistruota 1979-09-19. Atsakovas nuosavybės teisę į ginčo garažą, plane pažymėtą 3G1p, įgijo 2012-01-30 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu iš E. Z., kuriame nurodyta, kad garažo bendras plotas 25,92 kv.m., kadastro duomenų fiksavimo data – 1979-01-25.
43. Pažymėtina, kad Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (atsakovui priklausančio turto kadastriniai matavimai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007; 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).
44. Įvertinus šiuos faktinius duomenis, darytina išvada, kad atsakovui priklausantis statinys 3G1p, pastatytas 1963 m., buvo priimtas 1979-01-19 aktu, kuriame nustatyta, kad statinio plotas yra 18 kv.m., tačiau Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos Respublikinis techninės inventorizacijos biuras Klaipėdos tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras pateiktoje 1979-02-02 išvadoje Pastatų teisinei registracijai atlikti, nustatė, kad garažo naudingasis plotas 25,92 kv.m., o paskutinės inventorizacijos duomenimis žemės sklypo plotas 32 kv.m., o ne 21 kv.m., todėl laikytina, kad valstybė A. Ž. paskyrė papildomus 7,92 kv.m. statinio ploto ir 11 kv.m. žemės sklypo, skirto statinio naudojimui. Atsižvelgus į tai, jog 1979 m. atlikus atsakovui priklausančio statinio 3G1p teisinę registraciją, ieškovei priklausantis statinys jau stovėjo (statybos metai 1972 m., buvo valstybės nuosavybė), darytina išvada, kad valstybė, valdydama pastatą 3F1p, suteikė A. Ž. papildomus 7,92 kv.m., todėl atsakovas teisėtai valdo 25,92 kv. m. garažo. Kitų rašytinių įrodymų, kuriais remiantis, būtų galima nustatyti, kad minėtas atsakovui priklausančio statinio plotas vėl buvo sumažintas jį nacionalizuojant, byloje nėra.
45. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovui priklausanti patalpa statant naujus statinius (ieškovės 3F1p), buvo teisėtai perstatyta, jos plotą teisėtai sumažinant iki 13,39 kv.m., ir būtent tokiu būdu buvo pakeistas atsakovui priklausančios patalpos plotas. Tačiau atsakovas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, ją atstatė pagal anksčiau atliktų kadastrinių matavimų duomenis. Teismas, remdamasis anksčiau išdėstytų faktinių aplinkybių pagrindu, su šiuo ieškovės argumentu neturi pagrindo sutikti. Kaip minėta anksčiau, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu, atsakovui šiuo metu priklausanti patalpa 1972 m., kai buvo statomas 3F1p, būtų sumažinta ją nacionalizuojant ar kitais pagrindais. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad atsakovo ginčo patalpa 3G1p buvo padidinta Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos Respublikinis techninės inventorizacijos biuras Klaipėdos tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuro pateiktos 1979-02-02 išvados Pastatų teisinei registracijai atlikti pagrindu. Be kita ko, pati ieškovė neginčija 1979-01-25 atliktų kadastrinių matavimų teisingumo, o neginčytinų įrodymų, paneigiančių šių kadastrinių matavimų teisingumą, teismui nepateikė, todėl jie laikytini teisėtais ir pagrįstais.
46. Be to, VĮ „Registrų centras“ taip pat pateikė Klaipėdos Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro Autogaražo techninės apskaitos bylą Nr. (104) 4654 (21/24274), kurioje pateikti garažo 3G1p 1 ir 2 boksų kadastriniai matavimai, žemės sklypo nuotraukos ir eksplikacija. Statinio garažo, plane pažymėto 3G1p kadastriniai matavimai atlikti 1979-01-25 (l. 1 ir 2). Pateikta 1979-01-25 žemės sklypo nuotrauka (l.13), kuriuose pavaizduotas 3G1p garažo 1 ir 2 boksai, atliekant A. Ž. (E. Z. ir šiuo metu atsakovui) priklausančio 3G1p statinio 1 bokso kadastrinius matavimus ir pastatą įregistruojant. Taip pat pateikta 1980-01-11 žemės sklypo nuotrauka, kuriuose pavaizduotas 3G1p garažo 1 ir 2 boksai, atliekant 2 bokso kadastrinius matavimus. Pateikta 1979-01-25 3G1p 1 bokso eksplikacija, o 1980-01-11 – 2 bokso eksplikacija. Teismas atkreipia dėmesį, jog analizuojant ir vertinant 1979-01-25 kadastrinių matavimų planus (l. 1, 2), 1979-01-25 žemės sklypo nuotrauką ir 1979-01-25 bei 1980-01-11 1 ir 2 boksų eksplikacijas, matyti, jog garažo 3G1p 1 ir 2 boksų padėtis plane vienas kito ir kitų aplinkinių statinių atžvilgiu atvaizduota skirtingai, t.y. ginčo siena, skirianti šalims priklausančius nuosavybės objektus, atvaizduota skirtingose vietose atliekant matavimus tą pačią dieną – 1979-01-25, nors 3G1p statinio 1 bokso plotas nustatytas 25,92 kv.m. Taip pat skirtingai 1 ir 2 boksai atvaizduoti ir 1980-01-11 planuose, t.y. ginčo siena atvaizduota skirtingose pozicijose besiribojančių statinių atžvilgiu, nors 3G1p 1 bokso plotas nepakito, liko nustatytasis – 25,92 kv.m. Ši nustatyta aplinkybė leidžia daryta išvadą, jog 1979-01-25, 1980-01-11 ir 1980-12-22 atliekant kadastrinius matavimus, ginčo pastatų – 3F1p ir 3G1p pastatų padėtis planuose atvaizduotos netiksliai vienas kito ir tuo pačiu 3H1p (kaimyninio 3G1p) statinio atžvilgiu, todėl šie duomenys nėra patikimi analizuojant ginčo sienos galimo perstatymo buvimo faktą. Be to tokie akivaizdžiai netiksliai atlikti kadastriniai matavimai, kelia abejonių ir dėl ieškovo statinio atliktų kadastrinių matavimų, kadangi statinių atvaizdavimas 1980-04-29 (Istorinė medžiaga, l. 156) 1980-12-22 (Istorinė medžiaga l. 160 ir Kadastro dokumentų duomenų bylą Nr. 21/5180 l. 1) planuose taip pat skiriasi, t.y. ginčo statiniai 3F1p ir 3G1p atvaizduoti skirtingai besiribojančių statinių atžvilgiu. Šią aplinkybę patvirtina, kad VĮ „Registrų centras“ atstovės parodymai teismo posėdžio metu, kai ji nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus 1980-12-22, 3G1p ir 3H1p statiniai negalėjo būti atvaizduoti, kadangi jie buvo išskirti į atskirą bylą.
47. Kaip minėta, ieškovė savo reikalavimus grindžia Statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. EB SDE19-04, kuriame pateikti ieškovės statinio 3F1p ploto kadastriniai matavimai remiantis 1998-01-21 ir 1980-04-20 (ieškovė nurodo - 1983-06-15) atliktais kadastriniais matavimais. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, VI „Registrų centras‘ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kadastriniai matavimai atlikti 1980-12-22, tai patvirtina ir į bylą pateikta kadastrinių duomenų byla, o 1981-07-14 ir 1983-04-20 buvo atlikta einamoji inventorizacija, o 1998-01-21 šie duomenys buvo patikrinti ir įregistruoti. Be kita ko, ieškovė teigia, kad 1998-01-21 kadastriniai matavimai buvo patikrinti ir įregistruoti atlikus pačius kadastrinius matavimus faktiškai. Tačiau įvertinus Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. 21/5180 tomas 1 esančius duomenis, matyti, kad 1998-01-21 buvo tik patikrinti 1980-01-21 kadastriniai matavimai, duomenų, ar 1998-01-21 kadastriniai matavimai buvo atlikti faktiškai, nėra. Taigi iš esmės ieškovė ieškinį grindžia tik 1980-12-22 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, o teismas šioje byloje jau konstatavo, kad šiais metais atlikti kadastriniai matavimai kelia abejonių dėl jų netikslumo.
48. 2020-12-01 teismas nutartimi civilinėje paskyrė statybos techninę ekspertizę. 2021-04-08 į bylą pateiktas teismo ekspertizės aktas, kurį parengė teismo ekspertas D. K.. Ekspertas atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad: 1) ieškovei priklausančio pastato 3F1p plotas laikotarpiu nuo 1972 m. iki 2019 m. buvo 51,68 kv.m. 2021-03-08, ekspertizės metu, apžiūrėjus pastatą 3F1p ir palyginus apžiūros metu užfiksuotus pastato duomenis su pastato duomenimis, nurodytais dokumentuose, konstatuota, kad pastato patalpos, plane žymimos indeksu 1-2, plotas yra pasikeitęs iš 25,03 kv. m. į 16,30 kv. m.; 2) atsakovui G. N. priklausančio pastato 3G1p plotas laikotarpiu nuo 1963 m. iki 1983 m. buvo 25,92 kv.m. Nuo 1983 m. pastato plotas sumažėjo, 12,6 kv.m. tai apskaičiuojama palyginus 1983 ir 1979 metų kadastrinių matavimų brėžinius. 1980 m. brėžinyje 3G1p pastato užstatytas plotas - 31,78 kv.m., o 1983 m. brėžinyje 3G1p pastato užstatytas plotas - apie 17,81 kv.m. Pagal brėžiniuose nurodytas pastatų sienų pozicijas, daroma prielaida, kad 3G1p plotas sumažėjo pastatą perstatant, į vidų perkeliant vakarinę sieną. Nuo 2012 m. pastato plotas padidėjo, tai parodoma dokumente: 2012-01-30 paveldėjimo pagal testamentą liudijime NR NB3-457 nurodomas 3G1p pastato plotas - 25,92 kv.m. 2021-02-01 ekspertizės metu, apžiūrėjus pastatą 3G1p ir palyginus apžiūros metu užfiksuotus pastato duomenis su pastato duomenimis, nurodytais 1983-06-15 Kadastro ir registro dokumentų byla, konstatuota, kad pastato plotas yra pasikeitęs iš 13,39 kv. m. į 25,98 kv. m. Pažymėtina, jog ekspertas, atsakydamas į teismo jam suformuotus 1 ir 2 ekspertizės klausimus, išvadas padarė, palyginęs byloje esančią rašytinę medžiagą ir 2021-03-08 ekspertizės apžiūros metu užfiksuotus pastatų 3F1 ir 3G1p duomenis.
49. Teismas nurodo, jog ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.
50. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, jog teismo ekspertas, atsakydamas į 2 klausimą apie atsakovui priklausančio garažo plotą, vadovavosi 1979-01-25 atliktais kadastriniais matavimais ir į bylą pateiktu planu bei 1980-12-22 (ekspertizės akte nurodoma 1983-06-15) atliktų kadastrinių matavimų planu, tačiau VĮ „Registrų“ centras atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti 1980-12-22, o ne 1983 m. 1983 m. tik buvo atlikta inventorizacija, remiantis 1980-12-22 matavimais. Taigi vertinant teismo ekspertizės aktą, laikytina, kad jame nurodyta kadastrinių matavimų atlikimo data turi būti 1980-12-22, o ne 1983-06-15.
51. Antra, teismo ekspertas vertino du planus – 1979-01-25 ir 1980-12-22 (ekspertizės akte nurodyta – 1983-06-15), kurių pagrindu nustatė, kad ginčo siena, atlikus kadastrinius matavimus, pasislinko į atsakovo garažo vidų, t.y. atsakovo garažo plotas sumažėjo, kadangi tai vizualiai atvaizduota, tiek planuose, tiek ir Inventorinėje techninėje kortelėje namų valdai, kurioje nurodoma, kad 1980-12-22 statinio, plane pažymėto 6G1p, ilgis – 4,52 m, plotis – 3,95 m, plotas – 17,8 m. Tiek ekspertas, tiek VĮ „Registrų centro“ atstovė nurodė, kad šie duomenys yra išorinių sienų ilgiai bei statinio užstatymo plotas, o ne vidaus plotas. Kita vertus VĮ „Registrų centras“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausantys statiniai 6G1p ir 7 G1p buvo išskirti į atskirą kadastrinę bylą, todėl šioje ieškovei priklausančių patalpų kadastrinėje byloje negalėjo būti atvaizduoti. Tai patvirtina ir Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970-01-04 nutarimas Nr. 2 Dėl Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo 4 punktas, kuriame nurodoma, kad registracijos objektas yra visas pastatas su jam priklausančiais pagalbiniais statiniais atskirame žemės sklype, turintis atskirą eilės numerį gatvėje, skersgatvyje, aikštėje, nepriklausomai nuo bendros dalinės nuosavybės dalyvių skaičiaus. Atsižvelgus į šią aplinkybę, darytina išvada, kad atsakovo statinys-garažas, plane pažymėtas 3G1p, be pagrindo atvaizduotas ir atlikti jo išorės sienų matavimai 1980-12-22, todėl, kaip jau minėta šioje byloje, 1980-12-22 atlikti kadastriniai matavimai kelia abejonių dėl savo teisėtumo ir teisingumo. Be to, VĮ „Registrų centras“ atstovė teismo posėdžio metu pasisakė dėl Inventorinėje techninėje kortelėje namų valdai nurodytų atsakovui priklausančio statinio 6G1p (3G1p) matmenų ir nurodė, kad šie duomenys yra išbraukti ir nors priežasties detalizuoti negalėjo, tačiau darė prielaidą, jog šie duomenys buvo neaktualūs, kadangi atsakovui ir kitam asmeniui priklausantys statiniai 6G1p ir 7G1p, šioje kadastrinėje byloje ir negalėjo būti fiksuojami (Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970-01-04 nutarimas Nr. 2 Dėl Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo 4 punktas). Papildomai teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip jau minėta anksčiau, visuose 1979-01-25, 1980-01-11 ir 1980-12-22 planuose atlikti statinių atvaizdavimai skiriasi, duomenys nėra tikslūs. Taigi įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad užtikrintai teigti, jog planuose 1979-01-25 ir 1980-12-22 atvaizduota ginčo sienos padėtis yra pasikeitusi, nėra pagrindo dėl pačių duomenų netikslumo.
52. Kaip minėta, 1980-12-22 kadastrinių matavimų byloje yra pateikti tik išorinių sienų ilgiai ir ginčo statinių užstatymo plotai. Kaip nurodė VĮ „Registrų centras“ atstovė, ieškovei priklausančios patalpos 3F1p eksplikacija buvo atlikta 1980-04-29 (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 21/5180, t. 1, l. 7), kurios metu nustatyta, kad patalpos bendras plotas – 51,68 kv.m., o kiekvienos atskirai: patalpos indeksas 1-1 – 26,65 kv.m., o ginčo patalpos indeksu 1-2 – 25,03 kv.m. Atsakovo patalpos vidaus patalpų kadastriniai matavimai atlikti 1979-01-25, kurių metu nustatyta, kad patalpos 3G1p vidaus plotas 25,92 kv.m. (Klaipėdos Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro autogaražo techninės apskaitos byla Nr. (104.4654), l. 2 ir 15). Teismas, vertindamas šiuos kadastro duomenis, atkreipia dėmesį, kad ieškovės ginčo statinio 3F1p statybos metai 1972 m., o atsakovo statinio 3G1p – 1963 m. Taigi 1979-01-25 atsakovo vidaus patalpos matavimai atlikti jau esant pastatytam ieškovės statiniui, o tai įtakos atsakovo patalpos plotui neturėjo, todėl tai reiškia, kad atlikus 1979-01-25 kadastrinius matavimus atsakovui priklausančios patalpos plotas jau buvo 25,92 kv.m. Duomenų apie tai, kad statant ieškovės statinį 1972 m. atsakovui priklausantis statinys buvo sumažintas išgriaunant ginčo sieną, byloje nėra, taip pat nėra jokių duomenų, jog ankstesni savininkai – A. Ž. ar E. Z., buvo davę sutikimus atsisakyti jiems valstybės suteiktą papildomą plotą. Be to, kaip jau konstatuota šioje byloje, atsakovo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 21/24274 pateiktoje Lietuvos TSR Komunalinio ūkio ministerijos Respublikinio techninės inventorizacijos biuro Klaipėdos tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro Išvadoje dėl Pastatų teisinės registracijos atlikimo, nustatyta, kad atsakovui buvo suteiktas papildomas 7,92 kv.m. plotas ieškovės 3F1p 1-2 patalpos sąskaita ir išskirtas didesnis 32 kv.m. žemės sklypas. Priešingų duomenų, kuriais remiantis ši išvada būtų paneigta, byloje nėra, priešingai visuose vėlesniuose dokumentuose, atsakovo ginčo patalpos plotas yra 25,92 kv.m., toks plotas yra išlikęs iki šių dienų, tai patvirtina ir pačios ieškovės atlikti kadastriniai matavimai pateikti byloje.
53. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog jai priklauso 51,68 kv.m. ploto ginčo 3F1p statinio, remiantis UAB „Geosmart“ atliktų kadastrinių matavimu pagrindu, t.y. ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, kad ieškovei priklauso 51,68 kv.m. 3F1p statinio; ieškovė neįrodė, kad 3F1p statinys buvo sumažintas dėl atsakovo kaltės - priešingai, esančių duomenų byloje pagrindu, nustatyta, kad atsakovo ginčo statinio 3G1p plotas buvo teisėtas padidintas valstybiniu aktu. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog jai priklausančio statinio 3F1p plotas yra 51,68 kv., o patalpos, pažymėtos indeksu 1-2 plotas yra 25,03 kv.m.
Dėl ieškovės reikalavimo atsakovui pašalinti ieškovės teisių pažeidimus – perstatyti sieną į iki pažeidimo buvusią padėtį.
54. Teismas turi vertinti, ar ieškovės teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu statiniu yra pažeistos. Tiek ieškovė, tiek atsakovas į bylą pateikė vaizdinę medžiagą – fotonuotraukas, kuriose atvaizduota ginčo siena, skirianti šalių patalpas; byloje taip pat atlikta teismo statybos ekspertizė, kurioje taip pat analizuota, ar ginčo siena galėjo būti perkelta ir taip padidintas atsakovui priklausančio statinio 3G1p plotas ieškovės statinio 3F1p sąskaita. Teismo vertinimu, išanalizavus į bylą pateiktus šalių įrodymus, ieškovė neįrodė, kad yra pagrindas atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – ginčo sienos perstatymo, dėl toliau sprendime dėstomų motyvų.
55. Ieškovė savo poziciją dėl pasikeitusio jai nuosavybės teise priklausančio sandėlio ploto grindė į bylą pateiktu UAB „Geosmart“ atliktos statinio dalinės ekspertizės aktu, 2021-06-01 į bylą pateiktomis nuo 1995 m. iki 2020 m. darytomis statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, palydovinėmis fotonuotraukomis.
56. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą, nurodo, kad nuo pat jam nuosavybės teise priklausančio pastato, plane žymimo 3G1p, įsigijimo paveldėjimo teisės pagrindu iki šiol nurodyto pastato ploto nekeitė, jokių kitų darbų, išskyrus pastato stogo remontą neatliko. Jis paveldėjo 25,92 kv. m. ploto garažą, kurio plotas nuo pat šio pastato pastatymo 1963 m. yra nepasikeitęs. Kadangi atsakovas paveldėjo garažą iš savo tetos E. Z., teigia, jog šios patalpos jam buvo žinomos ir jų plotas buvo toks, koks nurodytas VĮ Registrų centras dokumentuose pagal 1979 m. kadastro duomenis. Mano, kad ieškovės reikalavimas perkelti pastato sieną pažeidžia atsakovo, kaip pastato savininko, teises disponuoti visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
57. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
58. Atsakovas į bylą pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymą Dėl 2019 m. spalio 15 d. prašymo, kurį parengė atsakovas. Institucija nurodė, kad patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir duomenų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“, užregistruotų prašymų ir skundų dėl Prašyme nurodyto pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perstatymo nebuvo gauta.
59. Kaip minėta anksčiau, 2021-04-08 į bylą pateiktas ekspertizės aktas. Atsakydamas į teismo užduotą 3 ir 4 klausimus ekspertas nurodė, kad 3) Stogo dalis virš patalpos, plane žymimos indeksu 1-2, yra avarinės būklės (statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. EB SDE19-04). Požymių rodančių, kad pastato 3F1p stogo konstrukcijos (įskaitant stogo dangą) virš patalpos, plane žymimos indeksu 1- 1, buvo ardomos, negalima nustatyti, nes stogas yra įgriuvęs. Požymių rodančių, kad pastato 3F1p stogo konstrukcijos (įskaitant stogo dangą) virš patalpos, plane žymimos indeksu 1-2, buvo ardomos, nebuvo rasta; 4) Apžiūrėjus pastatą 3G1p unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš vidaus, nustatyta, kad pastato mūrinės sienos, tinkuotos iš vidaus, grindys - betoninės, šlaitinis stogas - medinių konstrukcijų. Vizualiai apžiūrėjus, požymių rodančių, kad bendra siena su pastato 3F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, kuri namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėta indeksu 1-2 buvo perstatyta (perstumta) nebuvo rasta. Esamos sienos yra skirtingos: kairėje esanti siena yra grubaus tinko. Tinkas vietomis nukritęs. Dešinėje esanti siena yra tinkuota, esamas tinkas yra pažeistas, vietomis nukritęs. Galinės sienos vizualiai yra tokios pat struktūros kaip ir dešinės sienos tinkas, bet yra geriausiai išlikęs - tikėtina, kad darytas vėliau. Ekspertas nurodė, jog tiksliai nustatyti ar buvo ir kada perstatyta siena nėra galimybės.
60. Remiantis pirmoje sprendimo dalyje aptartais kadastriniais duomenimis, teigti, kad siena buvo perstumta nėra galimybės, kadangi kaip minėta anksčiau tiek ieškovės ginčo statinio, tiek atsakovui priklausančio ginčo statinio atvaizdavimas planuose yra labai netikslus – atvaizdavimas skiriasi net ir tą pačią dieną atliktuose kadastriniuose matavimuose. Tikimybė, jog siena galimai galėjo būti perstumta išlieka tik atsižvelgus į kitus kadastrinius duomenis – šalių nuosavybės teisę grindžiančius dokumentus, t.y. kaip minėta anksčiau, atsakovui priklausantis statinys 3G1p, pastatytas 1963 m., buvo priimtas 1979-01-19 aktu, kuriame nustatyta, kad statinio plotas yra 18 kv.m., tačiau Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos Respublikinis techninės inventorizacijos biuras Klaipėdos tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras pateiktoje 1979-02-02 išvadoje Pastatų teisinei registracijai atlikti, nustatė, kad garažo naudingasis plotas 25,92 kv.m., o paskutinės inventorizacijos duomenimis žemės sklypo plotas 32 kv.m., o ne 21 kv.m., todėl laikytina, kad valstybė A. Ž. paskyrė papildomus 7,92 kv.m. statinio ploto ir 11 kv.m. žemės sklypo. Atsižvelgus į šią Išvadą, tikėtina, kad ginčo siena galėjo būti perstatyta, tačiau net jei siena ir buvo perstatyta, tai buvo atlikta teisėtai, esant teisiniam pagrindui - Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos Respublikinis techninės inventorizacijos biuro Klaipėdos tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuro pateikta 1979-02-02 išvada Pastatų teisinei registracijai atlikti.
61. Taigi, minėti kadastro ir registrų dokumentų bylose nurodyti ir teismo eksperto patvirtinti duomenys, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pastato 3F1p stogo konstrukcijos (įskaitant stogo dangą) virš patalpos, plane žymimos indeksu 1-2, buvo ardomos, kadangi kaip nurodo ekspertas atsakydamas į teismo 3 užduotą klausimą, tokių požymių nebuvo rasta. Ekspertas atsakydamas į teismo užduotą 4 klausimą ar ieškovei ir atsakovei priklausančių patalpų bendra siena buvo perstatyta (perstumta) laikotarpyje nuo 1963 m. iki 2019 m. nurodo, jog vizualiai apžiūrėjus, požymių rodančių, kad bendra siena buvo perstatyta (perstumta) nebuvo rasta. Be to, teismo posėdžio metu teismo ekspertas papildomai paaiškino, jog nuvykęs į ginčo objektą ir jį fiziškai apžiūrėjęs sieną, jungiančią ieškovės ir atsakovo garažus, negalėjo tiksliai nustatyti, kada ji buvo remontuota, kadangi nėra tokių technologinių galimybių nebent siena būtų statyta kelių šimtų metų skirtumu. Kad siena būtų buvusi perstatyta išvis, ekspertas nenustatė. Bendra siena tarp ieškovės ir atsakovo yra tinkuota iš abiejų šalių pusių, tačiau tinkas skiriasi. Perstatant sieną, galimai turėjo likti sienos perstatymo žymės sienose ir grindyse, tačiau ekspertas kairėje sienoje, ir grindyse tokių požymių nenustatė. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, jog pati ieškovė pripažįsta, jog byloje trūksta tvirtų, patikimų įrodymų, kurie patvirtintų ginčo sienos tarp ieškovės ir atsakovo perkėlimo faktą.
62. Pažymėtina, kad buvusi atsakovui priklausančio patalpos 3G1p savininkė yra mirusi, o atsakovas teigia, jog sienos neperstatė, patalpą 3G1p (garažą) paveldėjo tokio ploto kaip nurodyta VĮ Registrų centro ir 1979 m. kadastro duomenų byloje. Vadovaujantis eksperto padarytomis išvadomis ir byloje esančiais tiek ieškovei, tiek atsakovui priklausančio turto kadastriniais duomenimis, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog nustatyti, kas ir kada bei kokiu pagrindu galimai perstatė (perstūmė) ieškovės įsigyto pastato sieną nėra galimybės (CPK 178, 185 straipsnis).
63. Tuo tarpu įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - garažą, plane pažymėtą 3G1p, darytina išvada, kad atsakovas įrodė, jog jam priklausantis garažas yra valdomas ir naudojamas teisėtai, viešajame registre įregistruoti šio pastato kadastriniai matavimai nėra nuginčyti, todėl negalima konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo pareikšto ieškinio kontekste. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, lėmusius ieškovės teisių pažeidimą.
64. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje nenustatytos negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos – t.y. nei ieškovės kaip savininko teisių, nesusijusių su valdymo netekimu, pažeidimas, nei atsakovo neteisėti veiksmai, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).
66. Atmetus ieškovės ieškinį ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Debreceno NT“, kuris dalyvavo ieškovės pusėje, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
67. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat sumokėjo 1 500,00 Eur už byloje paskirtą statybos ekspertizę bei 70,00 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą; taip pat atsakovas sumokėjo 760,00 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą. Bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas nepatyrė. Bendra atsakovo prašomų bylinėjimosi išlaidų suma – 2 830,00 Eur.
68. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovo atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus. Atsakovo patirtos išlaidos antstolei ir ekspertui buvo būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).
69. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra pagrindas atsakovui priteisti 2 830,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 269-270 ir 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosales“ atsakovo G. N. naudai 2 670 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.