- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2-1086/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Valitekas“
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valitekas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-852-159/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Valitekas“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sutarties pripažinimo viešojo pirkimo sutartimi.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad tarp UAB „Valitekas“ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudaryta 2009 m. kovo 2 d. sutartis Nr. ST2-9-54 „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“ yra viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.
Ieškovas nurodė, kad šią aplinkybę įrodo tai, kad sudarant šią sutartį buvo tartasi apie paslaugos pirkimą; paslaugos pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Sutarties pripažinimas viešojo pirkimo sutartimi ateityje gali turėti reikšmės šios sutarties šalių tarpusavio turtinėms teisėms ir pareigoms ir gali būti proceso atnaujinimo pagrindas civilinėse bylose Nr. 2-174-637/2011, Nr. 2-9058-255/2011 ir apeliacinėse bylose Nr. 2A-1130-125/2011 ir Nr. 2A-786-513/2012.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs ieškiniu siekiamus tikslus, t. y. tai, kad tokiu reikalaivmu ieškovas įgis teisę reikalauti atnaujinti procesą išnagrinėtose civilinėse bylose, atlikęs ginčo santykių teisinį kvalifikavimą, konstatavo, kad ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. senato nutarimu Nr. 56, kuriame išaiškinta, kad negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, ir šiuo pagrindu 2013 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Valitekas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad pareikštas ieškinys nėra susijęs su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, juo prašoma išaiškinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą 2009 m. kovo 2 d. sutartį Nr. ST2-9-54 „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“. Ieškinio juridinis pagrindas yra Civilinio kodekso 6.193 ir 6.195 straipsniai. Ieškinys pateiktas ne ypatingosios teisenos tvarka, šalys įvardintos ieškovu ir atsakovu, o ne pareiškėju ir suinteresuotu asmeniu, kaip ir pats dokumentas įvardintas ieškiniu, o ne pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimas – teismo prerogatyva. Teismas, priimdamas ieškinį, taip pat turi pareigą įvertinti jo turinį, formą ir nuspręsti dėl jo atitikimo CPK nuostatoms bei nagrinėjimo teisme, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl teismo pareigos besąlygiškai remtis ieškovo pozicija dėl ginčo turinio, kvalifikavimo bei ieškinio formos.
Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Atsižvelgiant į ieškovo pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad ieškinyje nėra ginčijami jokie teisiniai santykiai, o juo siekiama nustatyti faktą, turėsiantį reikšmės šios sutarties šalių teisėms ir pareigoms, o taip pat, kuriuo remiantis ieškovas įgis teisę reikalauti atnaujinti procesą išnagrinėtose civilinėse bylose, sprendžiama, kad pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo ieškovo keliamą ginčą kaip kreipimąsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje. Dėl UAB „Valitekas“ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudarytos sutarties teisinio įvertinimo turi būti pasisakoma sprendžiant konkretų šios sutarties pagrindu ar ikisutartinių santykių etape tarp šalių kilusį ginčą, todėl teismas prieina prie išvados, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ieškovo reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 dalies 1 p.).
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.