Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. V. 2009 m. gruodžio 7 d. apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiojo K. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), K. P. užmigus, tyčia slapta pagrobė svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajam priklausantį televizorių „Samsung L 32B 350 F1W“, kurio vertė 1699 litų, tuo nukentėjusiajam K. P. padarydamas 1699 litų turtinę žalą.

Šiais veiksmais R. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 178 str. 1 d.

Iš R. V. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu prisipažino ir parodė, jog 2009 m. gruodžio 7 d. maždaug nuo pietų, kartu su K. P. pastarojo namuose gėrė įvairius alkoholinius gėrimus. Apie 17 val. 30 min. K. P. užmigo. Miegamajame kambaryje stovėjo apynaujis televizorius „Samsung“, kurį jis, norėdamas vėliau parduoti, pagrobė ir rankose parsinešė iki Išlaužo kaimo. Eidamas į namus, paskambino Ž. M. ir pasiūlė pirkti televizorių „Samsung“. Ž. M. sutiko nupirkti televizorių, todėl jis nunešė televizorių tiesiai į Ž. M. namus ir už 400 litų pardavė iš K. P. pavogtą televizorių. M. pasakė, kad televizorius yra jo. Apie įvykdytą vagystę niekam nepasakojo. Elektrinio grąžto iš K. P. namų nevogė. Po įvykdytos vagystės buvo susitikęs su K. P., tačiau apie įvykdytą vagystę neprisipažino. Dėl įvykdytos vagystės nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju K. P. susitaikė, neprieštarauja, kad tyrimas būtų užbaigtas supaprastinto proceso tvarka (b.l. 37-38, 42).

Iš nukentėjusiojo K. P. apklausos protokolo matyti, kad 2009 m. gruodžio 7 d. ryte, apie 8 val. 30 min., pastebėjo, kad iš jo gyvenamojo namo miegamojo kambario yra dingęs televizorius „Samsung L 32B 350 F1W.“ Namuose taip pat nerado elektrinio grąžto „Borhammare“, kuris vėliau atsirado. Dėl jam priklausančių daiktų vagystės kreipėsi į policiją. 2009 m. gruodžio 6 d. pas jį buvo atėjęs R. V. ir jie kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Dėl išgerto didelio alkoholio kiekio pavakarėje jis užmigo. Neradęs nurodytų daiktų, suprato, kad juos galėjo pagrobti R. V., tačiau pastarasis apie televizoriaus vagystę jam neprisipažino. Pagrobtą televizorių „Samsung L 32B 350 F1W“ įvertino 1699 Lt. Televizorius yra grąžintas, veikia, todėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Apie tai, kad televizorių pagrobė R. V., sužinojo policijos komisariate. Televizorių atpažino pagal jo individualų numerį. Su R. V. susitaikė, pretenzijų dėl vagystės neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinto proceso tvarka (b.l. 21-22, 23).

Iš liudytojo V. S. apklausos protokolo matyti, kad prieš du metus, tikslaus laiko pasakyti negali, nes neprisimena, jam paskambino pažįstamas Ž. M. ir pasiūlė pirkti televizorių „Samsung“, kuris žinojo, kad jis planuoja pirkti naują televizorių. Jis nuvažiavo pas Ž. M. ir jo namuose apžiūrėjo parduodamą televizorių, kuris atrodė kaip naujas. Televizorių nupirko už 1000 ar 1200 litų. Ž. M. paaiškino, kad šis televizorius yra jo, pažadėjo vėliau atvežti televizoriaus dokumentus, bet neatvežė. Nupirktą televizorių „Samsung“ parsivežė namo ir juo naudojosi iki atvyko policijos pareigūnai, kurie televizorių paėmė. Apie tai, kad televizorius gali būti vogtas nežinojo ir neįtarė (b.l. 30-31).

Iš liudytojo Ž. M. apklausos protokolo matyti, kad 2009 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos ir laiko neprisimena, pavakarėje, jam į mobilųjį telefoną paskambino R. V., kuris pasiūlė pirkti televizorių. Jis sutiko. R. V. netrukus atnešė į jo namus plokščiu ekranu televizorių „Samsung“. R. V. už parduodamą televizorių paprašė 400 litų. Kadangi televizorius buvo beveik naujas, todėl jis sutiko televizorių nupirkti. R. V. paaiškino, kad parduoda savo televizorių, nes jam reikia pinigų. Jis nepagalvojo ir neįtarė, kad šis televizorius gali būti vogtas. Televizorium naudojosi apie mėnesį laiko. Po to sužinojęs, kad pažįstamas V. S. nori pirkti televizorių, nusprendė, kad šį televizorių galėtų parduoti už didesnę kainą nei įsigijo, paskambino V. S. ir pasiūlė pirkti televizorių už 1200 litų. V. S., apžiūrėjęs televizorių, sutiko jį pirkti, sumokėjo pinigus ir išsivežė televizorių „Samsung“ (b.l. 32).

Iš R. V. 2012-03-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. V. parodė K. P. gyvenamojo namo kambarį, iš kurio jis 2009-12-06 pagrobė ant stalo stovėjusį televizoriių „Samsung“ (b.l. 45-47).

Iš nukentėjusiojo K. P. 2012-03-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. P. parodė savo gyvenamojo namo kambarį, iš kurio 2009-12-06 buvo pagrobtas ant stalo stovėjęs televizorius „Samsung“ (b.l. 27-29).

Iš K. P. 2012-03-09 pakvitavimo matyti, kad K. P. iš Kauno apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato pasiėmė jam priklausantį televizorių „Samsung“ , nurodyto televizoriaus ir elektrinio grąžto garantinius talonus (b.l. 20).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. V. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė - bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagrobti daiktai nukentėjusiajam grąžinti. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato.

K. R. V. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį praeityje ir šiuo metu ir pan. Kaltinamasis padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką (BK 11 str. 3 d.).

K. R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str., pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 str., laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas, praeityje neteistas, tačiau eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų, jog turėtų sveikatos sutrikimų, nėra, sutinka sumokėti baudą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. nuostatas ir į tai, kad prokuroro siūlomas baudos dydis teismo nesaisto, kaltinamajam R. V. skirtina 15 MGL (1950 Lt) bauda, kuri, įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jos padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį praeityje, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nukentėjusiojo poziciją, yra teisinga bausmė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir jam skirti jam skirti 15 MGL (1950 Lt) baudą, įpareigojant R. V. paskirta baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

I. R. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.