Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trucking Logistics“ (toliau tekste – UAB) atstovui J. V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trucking Logistics“ ieškinį atsakovui L. P. dėl darbuotojo padarytos materialinės žalos atlyginimo ir atsakovo L. P. ieškinį ieškovei UAB „Baltic Trucking Logistics“ dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Darbo ginčų komisijoje, nagrinėjant UAB „Baltic Trucking Logistics“ ieškinį, pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui (toliau – Komisija) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jį byloje atstovauja profesionalus teisininkas advokato padėjėjas, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015-03-12 sudarė darbo sutartį Nr. 0177, pagal kurią atsakovas nuo 2015-03-14 buvo priimtas dirbti pas ieškovę vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2017-03-09 pagal LR darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (savo noru) (b.l. 10-12). Su atsakovu ieškovė buvo sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį (b.l. 13). Iš 2017-03-10 atsakovo paaiškinimo pateikto ieškovės direktorei N. K. matyti, kad 2017-01-16 Vokietijoje su atsakovo vairuojamu ieškovo įmonės sunkvežimiu Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitiko eismo įvykis, kurio metu įmonės sunkvežimis su priekaba buvo apgadintas (b.l. 14). Į bylą pateikti sunkvežimio Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos S. C., valst. nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo draudimo sutarties liudijimai Nr. 7660540 (draudimo pradžia 2016-10-21, pabaiga – 2017-01-20) ir Nr. 7657663 (draudimo pradžia 2016-10-29, pabaiga – 2017-01-28) (b.l. 139-141). Transporto priemonės sunkvežimis Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo laikotarpis 2016-04-05 – 2017-04-04), ir priekaba S. C., valst. nr. FS502, (draudimo laikotarpis 2017-01-05 – 2017-04-04) buvo drausti ir savanorišku Sausumos transporto priemonių draudimu (KASKO) (b.l. 142-147). UAB „Baltijos sunkvežimių servisas“ ieškovei pateikė pasiūlymus dėl sunkvežimio Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos, valst. Nr. FS502, remonto kaštų jų įmonėje (b.l. 17-18).

Dėl darbo ginčus reglamentuojančių teisės aktų taikymo

2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Ieškovo ieškinys teisme yra pareikštas 2017 m. gegužės 25 d., todėl sprendžiamas pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso (toliau tekste – DK) nuostatas.

Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. DGKS-1944 ir ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2242,47 Eur žalos atlyginimo

Byloje esančiais duomenimis ieškovas 2017-03-27 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbuotojo padarytos materialinės žalos atlyginimo. 2017-04-25 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-1944 ieškovės UAB „Baltic Trucking Logistics“ prašymą atsakovui L. P. dėl materialinės žalos atlyginimo atmetė visiškai (b.l. 34-37).

Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Ji atsiranda esant DK 246 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai). DK 253 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų sąrašas. Pagal jį darbuotojas privalo atlyginti materialią žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo) (1 punktas); išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (4 punktas); netinkamo materialinių vertybių saugojimo (5 punktas). Darbuotojų materialinė atsakomybė būna dviejų rūšių: ribotoji ir visiška. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, turi į darbuotoją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę; atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (DK 257 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2015-03-12 sudarė darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria, be kitų įsipareigojimų, darbuotojas įsipareigojo atlyginti materialinę žalą dėl turto sugadinimo.

Ieškovė nurodo, kad jau kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, Klaipėdos skyrių, dėl atsakovo padarytos ir neatlygintos žalos priteisimo. Tačiau Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-3-5193/2017 UAB „Baltic Trucking Logistics“ ieškinį atmetė. Su tokiu darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovė absoliučiai nesutinka, nes, jos nuomone, juo formuojama iškeipta praktika, kurios pasekoje, darbuotojas savo veiksmais padaręs materialinę žalą darbdaviui, gali jos neatlyginti. Mano, kad tokia savo praktika Darbo ginčų komisija darbuotoją pastato į kur kas palankesnę padėtį, kadangi eliminuoja deliktinės atsakomybės, taikymą, kuomet darbuotojas savo kaltais veiksmais (administraciniu teisės pažeidimu) apgadinęs įmonės turtą yra atleidžiamas nuo prievolės atstatyti apgadintą darbdavio turtą į buvusią padėtį iki apgadinimo arba atlyginti šio daikto atkūrimo, iki apgadinimo kaštus.

Darbuotojo materialinės atsakomybė atsiranda, kai nustatoma DK 246 straipsnyje numatytų sąlygų visuma: 1) padaroma žala; 2) žala padaryta neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Konkrečioje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti darbuotojo materialinę atsakomybę, reikia nustatyti, ar egzistuoja visos DK 246 straipsnyje nurodytos būtinos sąlygos.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.).

Ieškovė Darbo ginčų komisijai teiktame paaiškinime nurodo, kad transporto priemonės automobilis/sunkvežimis Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojama ieškovės įmonės, bet lizingo pagrindu priklauso „Nordea Finance Lithuania“ įmonei, o transporto priemonė S. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovės įmonei (b.l. 15, 16, 60). Pažymėjo, kad kaip nurodyta 2017-03-10 vairuotojo-atsakovo paaiškinime, eismo įvykis įvyko dėl to, kad jis atsitrenkė į metalinį viaduką. Teigia, kad nors eismo įvykio metu buvo apgadintas ir trečiųjų asmenų turtas, bet apie eismo įvykį vairuotojas-atsakovas Vokietijos policijai nepranešė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovė nurodo, kad už pranešimą apie eismo įvykį yra atsakingas vairuotojas, kuris ir sukėlė eismo įvykį. Paaiškina, kad kadangi vairuotojas-atsakovas kaip tiesioginis eismo įvykio kaltininkas pasielgė neatsakingai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tai ieškovei iš karto buvo užkirstos galimybės kreiptis į draudimo kompaniją. Atkreipia dėmesį, kad pagal Sausumos transporto priemonių draudimo, draudimo liudijimas Nr. 710-850-1602757 sąlygas yra numatyta: vilkikams, krovininiams automobiliams (keliamoji galia virš 2 t.), priekaboms puspriekabėms vagystės ir plėšimo atvejais yra taikoma 10 procentų besąlyginė išskaita, kitų draudžiamųjų įvykių atvejais taikoma 1500,00 Eur besąlyginė išskaita. Ieškovo nuomone, visa tai reiškia, kad jeigu atsiranda bet kokia žala dėl vairuotojo kaltės, tai jis turi įmonei padengti 1500,00 Eur, bet šiuo atveju turi padengti visą žalą, nes pasišalino iš įvykio vietos ir apie tai nepranešė policijai, taip užkirsdamas ieškovei kelią susigrąžinti nuostolio dydį, kuris viršija besąlyginės išskaitos dydį. Ieškovė teigia, kad atsakovas savo padarytos žalos faktą pripažįsta, kadangi parašė paaiškinimą dėl aplinkybių, susijusių su šia avarija. Iš į bylą pateikto atsakovo parašyto pasiaiškinimo ieškovei nustatyta, kad pasiaiškinimas parašytas 2017-03-10, t.y. dieną po atsakovo ir ieškovės darbo santykių pasibaigimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad į draudimo kompaniją nesikreipė dėl žalos sureguliavimo, nes KASKO sutartyje buvo numatyta besąlyginė 1500,00 Eur išskaita (franžizė). Jeigu ieškovė būtų kreipųsis dėl draudiminio įvykio, draudimo įmoka padidėtų. Kadangi žala buvo nedidelė, ieškovė nusprendė į draudimo bendrovę nesikreipti. Pažymėjo, kad atsitikus draudiminiam įvykiui draudėjas pats sprendžia ar kreiptis į draudimo bendrovę ar žalą pašalinti savo lėšomis, kadangi dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę pagal KASKO sutartį nėra privaloma kreiptis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas atsakydamas į teismo klausimą nurodė, kad dėl žalos dydžio nustatymo niekur nesikreipė, nes atsakovas žodžiu pripažino žalos padarymo faktą, tarėsi su juo dėl dalies žalos atlyginimo. Pažymi, kad atsakovas pažadėjo atlyginti dalį žalos. Iš pradžių buvo šnekėta apie 1600,00 Eur sumą, tada susitarta dėl 1000,00 Eur sumos. Atleidžiant atsakovą iš darbo buvo aptarta su juo, kad atsakovas parašys prašymą, jog jo padaryta žala būtų išskaičiuota iš atsakovui sumokamo atlyginimo. Teigia, kad pasitikėjo atsakovu ir žodiniu susitarimu su juo. Tuo tarpu atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas savo kaltės ar neteisėto veikimo nepripažino. Paaiškino, jog atsakovas vairuodamas ieškovės jam patikėtą sunkvežimį su priekaba komandiruotės metu Vokietijoje kliudė apsauginius kelio atitvarus, avarinės situacijos nesukėlė, pranešė ieškovės darbuotojui vadybininkui M. J., iš kurio gavo nurodymą, kad yra padaryta menkavertė žala ir atsakovas turi važiuoti toliau, nes reikia pristatyti krovinį. Atsakovui buvo atgabenta daiktadėžė, kurią jis pakeitė, taip pat pasikeitė sugadintas transporto priemonių lemputes ir tęsė komandiruotę toliau. Pažymi, kad atsakovui važiuojant į komandiruotę prieš tai Prancūzijoje taip pat buvo įvykęs eismo įvykis dėl kurio jis užpildė eismo įvykio deklaraciją, ko pasekoje ieškovui pabrango draudimo įmokos, ir atsakovui buvo išsakyti priekaištai dėl eismo įvykio apiforminimo. Su automobiliu Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba atsakovas tęsė komandiruotę, toliau važiavo dar porą mėnesių. Atsakovas abejoja ar ieškovo į bylą pateikti transporto priemonių pažeidimai yra padaryti jo, kadangi automobiliu į mėnesį yra nuvažiuojama apie 10000 km., jam išėjus iš darbo kitas įmonės darbuotojas naudojasi tomis transporto priemonėmis. Teigia, kad jeigu atsakovas būtų padaręs žalos, jis pats būtų susitaręs su darbdaviu ir pradėjęs mokėti dalimis. Atsakovo atstovas nurodė, kad niekas įvykyje nenukentėjo, nei ženklai, nei žmonės, nei atitvarai, transporto priemonė važiavo toliau, o transporto priemonės apibraižymų ir įbrėžimų buvo ir iki jo atsitrenkimo į metalinį viaduką. Atsakovo atstovas teigia, jog į bylą ieškovė nepateikė kompetentingų institucijų duomenų apie patirtą žalą, ir jo nurodomas transporto priemonių patirtas žalos dydis yra faktinis, kadangi transporto priemonių apgadinimai šiai dienai nėra pašalinti.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.251 straipsnį žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota įstatymų, ji turi būti įgyvendinama nustatyta tvarka, nepažeidžiant nei bendrųjų teisinės valstybės principų, nei teisingumo principo. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

Į bylą ieškovė pateikė UAB „Baltijos sunkvežimių serviso“ įstatus iš kurių nustatyta, kad bendrovės veiklos tikslai yra pelno siekimas, efektyvus ir produktyvus komercinės ir ūkinės veiklos vystymas; bendrovės vykdomos ūkinės veiklos – sunkiasvorių transporto priemonių remontas, detalių pardavimas, logistika, sunkiasvorių transporto priemonių pardavimas, sunkiasvorių transporto priemonių krovinių logistika, o taip at bet kokia kita įstatymų nedraudžiama ūkinė-komercinė veikla (Įstatų 5 punktas) (b.l. 148). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad atsakovui išėjus iš darbo sunkiasvoriu vilkiku Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi kiti įmonės darbuotojai, iki šiol jis nėra suremontuotas ir toliau eksploatuojamas. Atsakovo atstovas atsikirsdamas į ieškovės pareikštą ieškinį pažymėjo, kad vilkikas yra toliau eksploatuojamas, transporto priemonės nėra suremontuotos, apmokėjimas nėra įvykdytas, pažymi, kad byloje nėra duomenų ar su nurodytu vilkiku galimai nebuvo įvykę pakartotinių eismo įvykių, todėl ieškovė neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Nagrinėjamu atveju bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad byloje duomenų apie tai, kad įmonei UAB „Baltijos sunkvežimių serviso“ būtų suteikta teisė teikti transporto priemonių sugadinimų ekspertizės/eksperto paslaugas nėra nustatyta. Eismo įvykis su ieškovės valdomomis transporto priemonėmis įvyko 2017-01-16, kai tuo tarpu komerciniai pasiūlymai UAB „Baltijos sunkvežimių serviso“ ieškovui pateikti 2017-03-21, t.y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po eismo įvykio, kuriuo ieškovės turtui padaryta žala. Iš ieškovės į bylą pateiktų fotonuotraukų taip pat nėra įmanoma nustatyti, kada ir kieno šios nuotraukos yra darytos. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonės pažeidimai šiai dienai nėra pašalinti ir ji yra toliau eksploatuojama ieškovės darbuotojų. Pažymėtina, kad ieškovei kaip juridiniam asmeniui, užsiimančiam krovinių pervežimu, t.y. profesionaliam verslininkui, yra taikomi didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovės įmonė, įvykus eismo įvykiui užsienyje su jos valdomomis transporto priemonėmis, turėjo pareigą elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, t.y. ieškovės turtui patyrus žalą nedelsiant ją nustatyti kreipiantis į kompetentingas institucijos, turinčias teisę teikti žalos nustatymo paslaugas, tačiau ieškovės atstovai tokių veiksmų neatliko – turtas nebuvo defektuotas Vokietijoje iškart po eismo įvykio, įmonės automobiliams, patyrusiems žalą užsienyje, grįžus su vairuotoju iš reiso nebuvo kreiptasi dėl žalos dydžio (turto vertės netekimo) nustatymo, neužfiksuoti automobilio apgadinimai ieškovės darbuotojų jam grįžus iš komandiruotės, iš atsakovo nepaprašyta parašyti pasiaiškinimo dėl eismo įvykio iškart jam atsitikus ar grįžus iš komandiruotės), tuo užsitikrinant savo teisių ir teisėtų interesų gynybą, ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai reikalavimų laikymąsi. Ieškovės atstovas nurodė, kad nesikreipė į draudimo kompaniją dėl padarytos žalos atlyginimo ir nefiksavo padarytų pažeidimų kreipdamasis į kompetentingas institucijas, nes siekė dėl patirtos žalos su atsakovu susitarti taikiai, jam geranoriškai sutinkant atlyginti dalį žalos. Tai, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi siekdama nustatyti ir pagrįsti jos galimai patirtą žalą, kurią jį siekia prisiteisti iš atsakovo, ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje esančius ieškovės pateiktus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė siekiamos prisiteisti iš atsakovo patirtos žalos ir jos dydžio (DK 253 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 178, 180 straipsniai). Pažymėtina, kad nustačius, jog nėra bent vienos sąlygos materialinės darbuotojo atsakomybės konstatavimui, kitų prielaidų nustatinėjimas neturi teisinės reikšmės.

Ieškovė taip pat teigia, kad žala yra padaryta neteisėta veika – atsakovas padarė žalą autoįvykiu, kuris yra administracinis nusižengimas, kas reiškia neteisėtą neveikimą, bei yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo – žala padaryta dėl atsakovo neapkankamo atidumo vairuojant įmonės automobilį, ko pasekoje ir buvo padarytas autoįvykis, dėl kurio yra kaltas atsakovas. Pažymėtina, kad nurodydama šias aplinkybes ieškovė nepateikia teismui jokių jas patvirtinančių įrodymų – kaip patvirtino tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovo atstovas į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai nebuvo kviesti, eismo įvykio deklaracija nėra užpildyta, nėra pateikiama policijos pareigūnų pažyma dėl įvykusio eismo įvykio su nurodytu dėl eismo įvykio kaltu asmeniu. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad savo kaltės ar neteisėto veikimo niekada nepripažino, kadangi buvo priverstas pasitraukti į viaduko pakraštį dėl kitos, priešais atvažiuojančios transporto priemonės, to pasekoje atsakovo vairuojama transporto priemonė patyrė apgadinimų, tačiau atsakovo kaltės dėl to nėra, nes avarinę situaciją, kaip teigia atsakovas sukėlė kitas lengvasis automobilis. Teismas pritaria Darbo ginčų komisijos nurodytam teiginiui, kad atsakovo 2017-03-10 paaiškinimas, parašytas dieną po darbo santykių nutraukimo, tik įrodo buvus kažkokį įvykį su ieškovės turtu, kuris objektyviai yra neištirtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, ieškovo nurodyti teiginiai dėl atsakovo padarytos neteisėtos veikos ir atsakovo kaltės atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 180 straipsniai).

Darbo kodekso 296 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu sprendimu, pasinaudojo teise jį apskųsti, nors ir nenurodydama rezoliucinėje dalyje reikalavimo panaikinti Darbo ginčo komisijos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesutikdama su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu pateikė teismui ieškinį įstatymų nustatyta tvarka, teismas išnagrinėjęs bylą ir pasisakęs dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo žalą konstatuoja, kad Darbo ginčų komisijos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. DGKS-1944, yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 187 straipsniai, CK 6.249 straipsnis, DK 253 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovo pareikšto ieškinio dėl išlaidų advokato pagalbai, atsakovo patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo

Prie civilinės bylos Nr. 2-9782-1032/2017 prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-9817-639/2017 atsakovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai darbo ginčų komisijoje – 1000,00 Eur – už procesinių dokumentų parengimą, konsultacijas dėl ieškovo pareikšto ieškinio, atstovavimo Darbo ginčų komisijos posėdyje. 2017-04-25 Darbų ginčų komisijos sprendime bylinėjimosi išlaidų klausimu pasisakyta „Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo komisija nesprendžia“.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, kuri yra privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos, ir darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti šį klausimą, kai jis iškyla, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, jeigu ginčas vėliau tapo teisminis, rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai nustatyti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 10 punktuose bei 2015 m. kovo 16 d. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko raštu Nr. 141 ir 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 8.19 punktuose. Darbo ginčų komisija minėtus teisės aktus turi taikyti pagal analogiją, kai ginčo santykio tiesiogiai nereguliuoja specialusis teisės aktas (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas Darbo ginčų komisijos, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas išsprendžiamas taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šioje byloje teismas neturi pagrindo nesivadovauti tokia formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos Darbo ginčų komisijos sprendimu nebuvo atsakovui priteistos, atsakovo ieškinys dėl 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas visiškai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b.l. 123, 124). Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovės ieškinį atmetė, atsakovui iš ieškovės priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino atsakovo ieškinį dėl 1000,00 Eur Darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš ieškovės valstybei priteisiamas žyminis mokestis už priteistas atsakovui pinigines lėšas (1000,00 Eur x 3 procentai = 30,00 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trucking Logistics“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trucking Logistics“ atsakovui L. P. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

A. L. P. ieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Trucking Logistics“ tenkinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trucking Logistics“ atsakovui L. P. 1000,00 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtų Darbo ginčų komisijoje.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trucking Logistics“ 30,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.