Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-381-579/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-14
Bylos Nr.: 1A-381-579/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-02-5-00033-2019-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Evaldas Gražys (pirm.), Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Kaltinamasis: T. Š.
Advokatai: Anatolijus Svila

Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-579/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00033-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.5; 1.2.17.1.3; 1.2.17.3; 2.1.7.4.1; 2.1.14; 2.4.6.1

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergej Bekiš),išteisintajam T. Š. (T. Š.),gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,vertėjai Ž. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad T. Š. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Taip pat nuosprendžiu J. Č. (J. Č.), A. T. (A. T.) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį. Apeliacine tvarka nuosprendis dėl J. Č., A. T., J. S. nėra skundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. T. Š. buvo kaltinamas tuo, kad:

1.1. padėjo gabenti kontrabandą, o būtent:

veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. Č., A. T., asmeniu, kurio atžvilgiu vykdomas atskiras ikiteisminis tyrimas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, turėdamas tikslą kontrabandos būdu gabenti cigaretes, 2019 m. balandžio 7 d., apie 11 val., Rindžiūnų kaimo prieigose, Šalčininkų rajone, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0791 ir Nr. 0790, apie 10 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0791 link valstybės sienos ženklo Nr. 0790, pagal išankstinį susitarimą Baltarusijos Respublikos teritorijoje buvusiems nenustatytiems asmenims permetus per valstybės sieną cigaretes, sudėtas į 16 dėžių, J. Č., A. T. ir asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas atskiras ikiteisminis tyrimas, šias dėžes perimant Lietuvos Respublikos teritorijoje, T. Š. stebėjo ir saugojo aplinką, saugojo ir pridengė kitus bendrininkus, siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamos veikos darymą. Tokiu būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką padėjo gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus – 8 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršijo 250 MGL ir sudarė 26 181 Eur sumą.

1.2. padėjo neteisėtai gabenti ir laikyti akcizais apmokestinamas prekes, o būtent:

veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. Č., A. T., J. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu vykdomas atskiras ikiteisminis tyrimas, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2019 m. balandžio 7 d., apie 11 val., Rindžiūnų kaimo prieigose, Šalčininkų rajone, J. S. atvykus automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turint tikslą gabenti cigaretes į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, J. Č., A. T. ir asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas atskiras ikiteisminis tyrimas, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0791 ir Nr. 0790, apie 10 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0791 link valstybės sienos ženklo Nr. 0790, kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabentas cigaretes perėmus, neteisėtai gabenant – nešant bei vežant dviračiais nuo valstybės sienos link Rindžiūnų kaime esančios sodybos, kraunant į J. S. atvairuotą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei šalia šio automobilio, T. Š. stebėjo ir saugojo aplinką, saugojo ir pridengė kitus bendrininkus, siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamos veikos darymą – cigarečių gabenimą į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Tokiu būdu padėjo neteisėtai gabenti ir laikyti akcizais apmokestinamas prekes – 8 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršijo 250 MGL ir sudarė 26 181 Eur sumą, kol juos pastebėjo Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai.

2. J. Č., A. T. nuteisti už tai, kad kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu vykdomas atskiras ikiteisminis tyrimas, veikdami kartu bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, turėdami tikslą kontrabandos būdu gabenti cigaretes, 2019 m. balandžio 7 d., apie 11 val., Rindžiūnų kaimo prieigose, Šalčininkų rajone, tarp valstybės sienos ženklo Nr. 0791 ir Nr. 0790, apie 10 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0791 link valstybės sienos ženklo Nr. 0790, pagal išankstinį susitarimą Baltarusijos Respublikos teritorijoje buvusiems nenustatytiems asmenims permetus per valstybės sieną cigaretes, sudėtas į 16 dėžių, šias dėžes J. Č., A. T. ir asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas atskiras ikiteisminis tyrimas, perėmė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokiu būdu jie per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, nepateikdami muitinės kontrolei, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 8 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršijo 250 MGL ir sudarė 26 181 Eur sumą.

3. Taip pat J. Č., A. T., J. S. nuteisti už tai, kad kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu vykdomas atskiras ikiteisminis tyrimas, veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių; 2019 m. balandžio 7 d., apie 11 val., Rindžiūnų kaimo prieigose, Šalčininkų rajone, J. S. atvykus automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turint tikslą gabenti cigaretes į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, J. Č., A. T. ir asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas atskiras ikiteisminis tyrimas, tarp valstybės sienos ženklo Nr. 0791 ir valstybės sienos ženklo Nr. 0790, apie 10 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0791 link valstybės sienos ženklo Nr. 0790, kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabentas cigaretes neteisėtai gabeno – nešė bei vežė dviračiais nuo valstybės sienos link Rindžiūnų kaime esančios sodybos, kurioje krovė į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie šio automobilio, kuriuo pagal išankstinį susitarimą J. S. turėjo gabenti toliau į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, į Dieveniškes, Šalčininkų rajone, akcizais apmokestinamas prekes – 8 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršijo 250 MGL ir sudarė 26 181 Eur sumą, kol juos pastebėjo Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai, dėl ko J. S. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Songaila apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį, kurioje T. Š. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, ir T. Š. atžvilgiu priimti naują nuosprendį:

1) T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

2) Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti T. Š. galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) baudą.

3) Įskaityti į bausmę T. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 7 d., 12.00 val., iki 2019 m. balandžio 9 d., 11.52 val., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžių baudai, nustatant, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 196 MGL (9 800 Eur).

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalis dėl T. Š. išteisinimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Prokuroro teigimu, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį minėto asmens atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nevertino ar netinkamai vertino bylos duomenis, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog bylos duomenys nepatvirtina T. Š. dalyvavimo bendrai su kitais nuteistaisiais padarytoje nusikalstamoje veikoje.

4.2. Skunde pažymima, kad T. Š. parodymai dėl jo buvimo lauke, Rindžiūnų kaimo prieigose 2019 m. balandžio 7 d., apie 11 val., priežasties yra prieštaringi. Teisme T. Š. tvirtino, kad toje vietoje rinko akmenis paprašytas pažįstamo fermerio, kurio tikslesnių duomenų nenurodė, buvo surinkęs apie 50 cm aukščio akmenų krūvą ir jau ketino akmenis rinkti kitoje lauko pusėje, kai jį sustabdė pareigūnai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 8 d. T. Š. nurodė, kad išvažiavo su tėvu dirbti į laukus, pastarasis nuvažiavo paimti priekabos, o jis (T. Š.) liko laukti laukuose. 2019 m. birželio 4 d. papildomai apklausiamas T. Š. teigė, kad lauke rinko akmenis vienas, ketino skambinti tėvui V. Š. (V. Š.), jog šis jam padėtų. Tuo tarpu sulaikymo metu išteisintasis pareigūnams aiškino, kad per lauką bėgo pas draugą, sportavo.

4.3. Be to, T. Š. parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Š. nurodė, kad su T. Š. nesiruošė važiuoti į laukus dirbti ir niekur nevažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. N. (S. N.) nepatvirtino, matęs T. Š. buvimo vietoje surinktų akmenų krūvos, nurodė, kad apie akmenų rinkimą išteisintasis jį sulaikiusiems pareigūnams nieko nesakė. Taigi, nė viena T. Š. pateikta versija dėl jo buvimo lauke, Rindžiūnų kaimo prieigose 2019 m. balandžio 7 d., apie 11 val., nėra patvirtinta kitais bylos duomenimis.

4.4. Skundo autorius nesutinka su tuo, jog byloje nebuvo galima remtis įtariamojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalį, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Skunde cituojama teismų praktika, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Be to, ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma remiantis tiesioginiais įrodymais, nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

4.5. J. K. 2019 m. balandžio 19 d. apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad jis paprašė T. Š. 2019 m. balandžio 7 d., 9.00 val., būti Krakūnų kaime, nesvarbu kur, tačiau taip, kad matytų kelią, stebėtų ir saugotų gabenant cigaretes per valstybės sieną ir nuo valstybės sienos, bei įspėtų, jei pamatytų link Rindžiūnų kaimo važiuojančius pareigūnus. Išteisintasis T. Š. 2019 m. balandžio 7 d. būtent ir buvo sulaikytas bėgantis lauku nuo Krakūnų kaimo link Dieveniškių, t. y. toje vietoje ir tuo laiku kaip buvo nurodęs J. K.. Liudytojai J. B., S. N. parodė, kad vietoje, iš kurios T. Š. pastebėtas bėgantis, patogu stebėti apylinkes, iš ten gerai matosi pagrindinis kelias, nuo Dieveniškių ir nuo Maciučių kaimo atvažiuojančios transporto priemonės. Liudytojas S. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir tai, kad sulaikytas išteisintasis buvo išsigandęs, kalbėjo nenoriai, negalėjo logiškai paaiškinti, ką darė sulaikymo vietoje, be to, liudytojas tarnybos metu T. Š. yra ne kartą matęs su kitais neteisėta veikla užsiimančiais asmenimis. J. S. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 8 d. apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad, kiek jam yra žinoma, išteisintasis taip pat prisidėjo prie cigarečių gabenimo, nes kažkur turėjo stebėti aplinką, bet kur konkrečiai, nežino.

4.6. Prokuroro nuomone, nors apklausiami teisme J. Č., A. T. nurodė nežinoję, kad T. Š. dalyvauja darant nusikalstamas veikas, bet tai nepaneigia įtariamojo J. K. parodymų, kadangi siūlydamas daryti nusikalstamas veikas J. K. paprasčiausiai galėjo nepasakyti kitiems asmenims apie T. Š. dalyvavimą.

4.7. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 19 d. apklausiamas kaip įtariamasis J. K. nurodė, kad su T. Š. turėjo palaikyti ryšį telefonu, bet apklausiamas 2019 m. balandžio 8 d. paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefoną buvo palikęs sodyboje. Atliekant išteisintojo T. Š. asmens kratą, be kita ko, rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, kuriame buvusių duomenų nepavyko ištirti. Įvertinus tai, daroma išvada, kad nusikalstamos veikos bendrininkų išteisintasis T. Š. neinformavo apie atvykstančius pareigūnus tik dėl to, jog J. K. savo mobiliojo ryšio telefoną pamiršo sodyboje.

4.8. Apibendrinant skunde išdėstytas aplinkybes, t. y. duomenų, patvirtinančių kurią nors išteisintojo T. Š. apklausų metu nurodytų buvimo sulaikymo vietoje priežasčių, nebuvimą, liudytojų parodymus dėl vietos, kurioje T. Š. buvo sulaikytas, ypatybių, logiškai paaiškinamas priežastis, kodėl nuteistieji nežinojo apie T. Š. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, bendrininkų neinformavimą apie atvykstančius pareigūnus, kartu įvertinus pirminę rašytinę medžiagą apie nusikalstamą veiką, darytina pagrįsta išvada, kad išteisintasis T. Š. vykdė J. K. prašymą, t. y. suvokdamas, jog bus vykdomos nusikalstamos veikos, saugojo ir pridengė kitus bendrininkus, siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamų veikų darymą – neteisėtą cigarečių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenimą ir jų gabenimą į Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos gilumą bei laikymą.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Sergejus Bekišas prašė Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis T. Š. ir jo gynėjas advokatas Anatolijus Svila prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Skundžiamu nuosprendžiu J. Č. ir A. T. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį. Byloje nėra paduota apeliacinių skundų dėl J. Č., A. T. ir J. S.. Prokuroro apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl T. Š. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį bei prašoma šioje bylos dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Prokuroro apeliaciniame skunde, ginčijant T. Š. išteisinimą, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl teismo išvados dėl T. Š. vaidmens darant nusikalstamas veikas neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

7. Tačiau prokuroro apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis, kad T. Š. dalyvavimas kartu su kitais nuteistaisiais darant nusikalstamas veikas yra neįrodytas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, numatančios, jog būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuostatų. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Kaip matyti iš skundžiamo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, nagrinėjamoje byloje buvo laikytasi įrodymų vertinimo procesui keliamų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl T. Š. išteisinimo padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą. Skundžiamas nuosprendis iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat aiškiai, logiškai ir suprantamai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, t. y. kodėl savo išvadas teismas grindė vienais įrodymais, o kitais nesivadovavo. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų, gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Būtent prokuroro apeliaciniame skunde pateikiamas selektyvus įrodymų vertinimas, akcentuojami išimtinai tik kaltinimą patvirtinantys atskiri įrodymai, įrodymų fragmentai (atskiros įtariamųjų apklausų metu nurodytos aplinkybės), nevertinant įrodymų visumos. Be to, prokuroro apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje dėl įrodymų, susijusių su T. Š. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, išdėstytuose motyvuose buvo išsamiai aptartos ir įvertintos.

9. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

10. Taip pat įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamojo įstatymo nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nesurinkus įrodymų, neginčijamai ir patikimai patvirtinančių nusikalstamos veikos sudėties požymius, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako (BK 2 straipsnio 4 dalis).

11. T. Š. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su skundžiamu nuosprendžiu nuteistais J. Č., A. T. bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, padėjo jiems kontrabandos būdu per valstybės sieną gabenti 8 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, po to padėjo skundžiamu nuosprendžiu nuteistiems J. Č., A. T., J. S. bei asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, toliau netesėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje kontrabandos būdu per valstybės sieną atgabentas cigaretes. Kaip nurodyta kaltinime, T. Š. vaidmuo bendroje nusikalstamoje veikoje buvo stebėti ir saugoti aplinką, siekiant užtikrinti netrukdomą cigarečių kontrabandą ir tolimesnį gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroro apeliaciniame skunde prašoma pripažinti T. Š. kaltu pagal kaltinamajame akte nurodytas išteisintajam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes. Kadangi T. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas veikdamas bendrininkų grupe su skundžiamu nuosprendžiu nuteistais J. Č., A. T. ir J. S., todėl T. Š. pripažinus kaltu, atitinkamai turėtų būti keičiamos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės. Tačiau prokuroro apeliaciniame skunde nėra prašoma keisti nuosprendžio dalies dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų J. Č., A. T. ir J. S. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. Š. 2019 m. balandžio 7 d. buvo pastabėtas ir sulaikytas bėgantis laukuose, esančiuose prie Krakūnų ir Rindžiūnų kaimų prieigų, netoli sodybos, kurioje buvo į automobilį kraunamos kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabentos cigaretės. Tačiau vien faktinis išteisintojo buvimas netoli vietos, kurioje buvo kraunamos J. Č., A. T., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atgabentos dėžės su cigaretėmis, savaime nepatvirtina T. Š. kaltės bei jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atlikimo, t. y. kad T. Š. 2019 m. balandžio 7 d. į nusikaltimo padarymo vietos apylinkes buvo atvykęs turėdamas konkretų tikslą – stebėti vietovę ir įspėti nusikaltimo bendrininkus.

14. T. Š. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino. Išteisintasis kategoriškai tvirtino, jog nieko nežinojo apie kontrabanda gabenamas cigaretes, ir paaiškino, kad žiemos pabaigoje pažįstamas ūkininkas paprašė už užmokestį padėti surinkti akmenis iš dirbamo lauko, T. Š. pažadėjo padėti kai tik atšils orai. Išteisintasis nurodė, kad 2019 m. balandžio 7 d. ryte pakeleivingu automobiliu atvažiavo iki Dieveniškių, po to pėsčiomis atėjo iki lauko, kuriame vėliau buvo sulaikytas pasieniečių, ir pradėjo rinkti akmenis. Anot šio asmens, akmenis jis dėjo prie kelio į krūvą, iki sulaikymo akmenis rinko apie 2 valandas, buvo surinkęs apie pusės metro aukščio akmenų krūvą, kai pamatė pravažiuojančius valstybės sienos apsaugos pareigūnus, kurie privažiavo arčiau jo (T. Š.), liepė prieiti, o priėjus, sulaikė ir nuvežė į sodybą, kur jau buvo kiti sulaikyti nuteistieji.

15. Analogiškai savo buvimo sulaikymo vietoje priežastis T. Š. aiškino ir per 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. spalio 17 d. papildomas apklausas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 190–191; 4 t., b. l. 6). Tačiau per pirmą apklausą 2019 m. balandžio 8 d. kitą dieną po įvykio T. Š. parodė, kad 2019 m. balandžio 7 d. ryte, apie 8 val., su tėvu (tokiu asmeniu T. Š. įvardija jį auginusį dėdę V. Š.), kuris ūkininkauja, išvažiavo dirbti į laukus prie Dieveniškių, V. Š. nuvažiavo pasiimti priekabos, o T. Š. liko laukti laukuose, bevaikščiojant pamatė atvažiuojantį valstybės sienos apsaugos pareigūnų automobilį ir buvo sulaikytas (3 t., b. l. 185–186). Visgi pirmosios apklausos metu T. Š. pateiktą versiją paneigia pirmosios instancijos teisme perskaityti 2019 m. gegužės 23 d. jo dėdės parodymai, kad vietovėse, kur buvo sulaikytas T. Š., jokių dirbamų žemių V. Š. neturi, tuo metu dirbo visai kitoje vietoje pas ūkininką ir su išteisintuoju niekur nebuvo susitaręs važiuoti, galimai 2019 m. balandžio 7 d. T. Š. skambino ir prašė jį parsivežti iš Dieveniškių, bet tuo metu V. Š. atvažiuoti negalėjo, o vėliau išteisintajam prisiskambinti nepavyko, nes šis, kaip paaiškėjo, buvo sulaikytas (1 t., b. l. 166–167). Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai S. N. ir V. P., sulaikę T. Š., parodė, kad šį asmenį pastebėjo bėgantį lauku link miško nuo valstybės sienos pusės, nuo tos vietos, kurioje buvo pastebėtas. Iki sulaikymo vietos T. Š. nubėgo apie 300–400 metrų, sulaikytas išteisintasis aiškino, jog sportuoja. S. N. teigė, kad sulaikymo metu T. Š. nieko apie akmenų rinkimą neminėjo, taip pat liudytojas sulaikymo vietoje nematė jokios akmenų krūvos, jei apie šias aplinkybes būtų sakęs išteisintasis T. Š., tai būtų pažymėta po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime.

16. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, palyginus T. Š. per pirmą apklausą duotus parodymus su duotais vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, išteisintasis buvo nenuoseklus, aiškindamas priežastis, ką veikė 2019 m. balandžio 7 d., apie 11 val., lauke, kuriame buvo sulaikytas. Be to, nei per pirmą apklausą, nei vėliau proceso metu duotų T. Š. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, netgi priešingai, kaip buvo aptarta anksčiau, išteisintojo pateiktos versijos buvo paneigtos. Tokią pačią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šiais T. Š. parodymais nesivadovauja. Visgi negalima sutikti su prokuroru, kad išteisinto asmens parodymų prieštaringumas vertintinas kaip viena iš aplinkybių, patvirtinančia būtent kaltinimo versiją, jog T. Š. įvykio vietoje pagal išankstinį susitarimą su kitais nuteistaisiais stebėjo ir saugojo aplinką, siekdamas užtikrinti, kad bendrininkai nebūtų užklupti darantys nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija leidžia baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui iš viso atsisakyti duoti parodymus, bet tiek atsisakymo duoti parodymus, tiek prieštaringų parodymų davimo vertinimas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai prieštarautų nekaltumo prezumpcijai ir iš jos kylantiems įrodymų vertinimo baudžiamajame procese reikalavimams. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, būtent valstybinis kaltintojas turi įrodyti kaltininko kaltę ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tačiau nagrinėjamoje byloje jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių T. Š. kaltę nebuvo surinkta.

17. Pirmosios instancijos teismo kaltais pripažintų J. Č., A. T. ir J. S., su kuriais veikęs bendrininkų grupe buvo kaltinamas T. Š., parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių buvo nuoseklūs. Nuteistieji J. Č. ir A. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. balandžio 7 d. J. K. jiems pasiūlė užsidirbti pinigų gabenant kontrabandines cigaretes, nurodė J. Č. susirasti dviratį, pastarasis ir J. K. su dviračiais atvyko į kaimą prie pasienio ruožo, ten susitiko su A. T., visi trys nuėjo iki valstybės sienos, kur sutartoje vietoje perėmė iš Baltarusijos pusės nepažįstamų asmenų permestas dėžes su cigaretėmis, po to J. K. ir A. T. ant dviračių iki sodybos vežė po 6 dėžes, o J. Č. nešė 4 dėžes cigarečių. Atėjus į sodybą, jau laukė automobiliu atvažiavęs J. S.. Bekraunant į automobilį dėžes, atvyko valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Nuteistasis J. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nepažįstamas asmuo, save vadinantis „Malyš“ Šalčininkuose pasiūlė užsidirbti – automobiliu iš pasienio ruožo į Lietuvos gilumą pervežti kontrabandines cigaretes. Automobilis „Audi A6“ buvo paliktas sutartoje vietoje Šalčininkuose. Šį automobilį J. S. apie tris dienas laikė prie tėvų namų, kol 2019 m. balandžio 7 d. ryte gavęs pranešimą į mobilaus ryšio telefoną, 11 val. atvažiavo į nurodytą sodybą, į kurią nešdami dėžes su cigaretėmis atėjo J. Č., A. T. ir J. K. bei pradėjo krauti dėžes į automobilį.

18. Pirmosios instancijos teisme nė vienas iš nuteistų asmenų nenurodė, kad kartu su jais darant nusikalstamą veiką dalyvavo ir išteisintasis T. Š., kurį nuteistieji pamatė tik kai sulaikytas T. Š. buvo atvežtas į sodybą. J. Č. paaiškino, kad T. Š. pažįsta iš matymo, tačiau nežino, koks buvo šio asmens vaidmuo (jeigu jis dalyvavo) bendroje nusikalstamoje veikoje. Apie išteisintąjį (ar jo vaidmenį nusikalstamoje veikoje) šiam nuteistajam nieko nesakė ir J. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą. Pats T. Š. taip pat pripažino iš nuteistųjų pažįstantis tik J. Č.. Kitas nuteistasis, A. T., nurodė, kad išteisintojo T. Š. nepažįsta ir iki sulaikymo nebuvo matęs. J. S. nurodė, kad iš visų sulaikytųjų pažinojo tik asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, bet nežinojo, kad kontrabandines cigaretes gabens ir J. K., nes dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje tarėsi su asmeniu, vadinamu „Malyš“. Taip pat nuteistasis J. S. teigė, kad nežinojo, ar T. Š. irgi dalyvavo darant nusikalstamą veiką, o jei dalyvavo, koks buvo jo vaidmuo. Taigi, nuteistųjų J. Č., A. T. ir J. S. teisme duoti parodymai iš esmės atitinka išteisintojo T. Š. parodymus, jog jis su nuteistaisiais nebendravo ir nesitarė dalyvauti bendroje nusikalstamoje veikoje – padėti gabenti kontrabandines cigaretes.

19. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma vadovautis J. S. ir J. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas šiam pasislėpus, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-77-648/2021). Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017, 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas besąlygiškai neatmetė J. S. ir J. K. parodymų vien dėl to, kad šie parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Skundžiamame nuosprendyje minėtų asmenį – J. S. ir J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra aptarti ir įvertinti, teismas jais nesivadovavo dėl to, kad šie parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, neatitinka kitų bylos duomenų.

20. J. S., apklaustas kitą dieną po sulaikymo, be kitų aplinkybių nurodė ir tai, kad jam yra žinoma, jog T. Š. kažkur turėjo stebėti aplinką (4 t., b. l. 68–69). Tačiau papildomos apklausos metu 2019 m. rugsėjo 24 d. šis nuteistasis jau nieko nenurodė apie T. Š. (4 t., b. l. 81–82). Būtent papildomos apklausos metu J. S. duoti parodymai atitinka nuteistojo teisme duotus parodymus. Teisme paklaustas dėl pirminės apklausos metu nurodytų aplinkybių apie T. Š. nuteistasis J. S. negalėjo paaiškinti, kodėl duodamas parodymus paminėjo šį asmenį (T. Š.). Pažymėtina, kad J. S. buvo nuoseklus dėl to, jog nepažinojo T. Š., nors pažinojo J. K., bet nežinojo, kad šis taip pat dalyvaus darant nusikalstamą veiką, kadangi dėl dalyvavimo darant nusikalstamą veiką bendravo tik su asmeniu, vadinamu „Malyš“, su kuriuo susitarė dėl automobilio vairavimo, bet apie kitus galimus nusikaltimo bendrininkus nieko nekalbėjo. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. nepažinojo T. Š. ir nieko nežinojo apie kitus galimus nusikaltimo bendrininkus, kyla pagrįstų abejonių dėl šio nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie T. Š. patikimumo, tuo labiau kad J. S. 2019 m. balandžio 8 d. parodymuose T. Š. veiksmai niekaip nedetalizuoti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir kito nuteistojo – A. T. 2019 m. balandžio 8 d. apklausos protokole užfiksuotos aplinkybės apie T. Š., su kuriuo neva A. T. ir J. K. nuo valstybės sienos gabeno dėžes su cigaretėmis (3 t., b. l. 111–113), bet jau 2019 m. rugsėjo 25 d. papildomos apklausos metu A. T. nurodė, jog suklydo ir parodymus davė apie J. Č. (kuris ir nuteistas už cigarečių gabenimą), o ne T. Š. (3 t., b. l. 119–120).

21. J. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas jam pasislėpus, todėl teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti šio asmens parodymai. 2019 m. balandžio 8 d. pirmos apklausos metu J. K. paaiškino, kad 2019 m. balandžio 5 d. vakare paskambinęs J. Č. pasakė, jog reikės eiti prie valstybės sienos, gabenti kontrabandines cigaretes, iš viso bus 16 dėžių cigarečių, žadėjo sumokėti 15 Eur. Sutartą dieną jis (J. K.) ir J. Č. dviračiais nuvažiavo į sodybą, kur jau laukė A. T. ir visi trys nuėjo prie valstybės sienos. Kelią rodo J. Č., kuris per raciją bendravo su Baltarusijos Respublikos pusėje esančiais asmenimis, perėmė iš tų asmenų dėžes su cigaretėmis, kurias paskui nešė iki sodybos, o ten krovė į automobilį, kuriuo buvo atvažiavęs J. S.. J. K. tvirtino, kad nežino, kas yra cigarečių gabenimo organizatorius, paaiškino, jog bėgant nuo pasieniečių J. Č. ir A. T. liepė sakyti, jog nusikaltimo organizatorius yra būtent jis (J. K.), paėmė iš J. Č. raciją. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, apie išteisintąjį T. Š. paaiškino tiek, kad yra porą kartų šį asmenį matęs Dieveniškėse, bet vardo ir pavardės nežino, ankstesniais kartais, kai (J. K.) gabendavo kontrabandines cigaretes, T. Š. nėra matęs (2 t., b. l. 82–84). Papildomai apklausiamas 2019 m. balandžio 9 d. J. K. parodymus pakeitė, nurodė, jog ankstesni parodymai yra neteisingi, melavo dėl J. Č. kaip nusikaltimo organizatoriaus vaidmens ir prisipažino, kad pats susitarė su baltarusiais dėl 16 dėžių cigarečių kontrabandos, padėti gabenti cigaretes pasiūlė J. Č. ir A. T., su J. S. suderino dėl šio atvažiavimo į sodybą tolimesniam cigarečių gabenimui Lietuvos teritorijoje. Dėl T. Š. paaiškino, kad 2019 m. balandžio 5 d. vakare susitiko Dieveniškėse, pasiūlė stebėti teritoriją gabenant cigaretes bei įspėti apie atvažiuojančius pareigūnus, nurodė išteisintajam 2019 m. balandžio 7 d., apie 9 val., būti Krakūnų kaime, nesvarbu kur, bet taip kad matytų kelią ir praneštų apie link Rindžiūnų kaimo važiuojančius pasieniečių automobilius, su T. Š. ryšį turėjo palaikyti telefonu (2 t., b. l. 87–89).

22. Kaip matyti iš išdėstytų J. K. parodymų, ikiteisminio tyrimo metu asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, parodymai keitėsi ir dėl savo vaidmens darant nusikalstamą veiką ir dėl T. Š. (ne)dalyvavimo darant nusikalstamą veiką. Tačiau skirtingai nei parodymų dalis dėl paties J. K. ir nuteistųjų J. Č., A. T., J. S. nusikalstamų veiksmų, kuri atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus, J. K. parodymų dalis dėl T. Š. neatitinka jokių kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, išskyrus J. S. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad T. Š. neva turėjo saugoti vietovę. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, J. S. ir J. K. parodymų dalis dėl T. Š. ne tik neatitinka jokių kitų bylos įrodymų, bet ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nors kaip nurodė J. K., jis su T. Š. turėjo palaikyti ryšį telefonu, bet tiek J. K., tiek nuteistieji J. Č. ir A. T. nurodė, kad J. K. su savimi turėjo tik raciją, kuria naudodamasis ir bendravo su Baltarusijos Respublikos sienos pusėje buvusiais asmenimis. Joks mobilaus ryšio telefonas nebuvo rastas nei pas J. K., nei sulaikymo vietoje, nei sodyboje, kur buvo kraunamos cigaretės į automobilį ir kur neva J. K. buvo palikęs telefoną. Kartu su J. K. buvę J. Č. ir A. T. išvis jokių ryšio priemonių neturėjo. Raciją taip pat turėjo ir automobiliu į sodybą atvažiavęs J. S.. Pas T. Š. buvo rastas tik mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Taigi, T. Š. neturėjo jokios galimybės susisiekti su kitais tariamais bendrininkais ir juos informuoti apie atvykstančius valstybės sienos apsaugos pareigūnus. Akivaizdu, kad niekas nuteistųjų ar asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, ir neinformavo apie atvykstančius pareigūnus, kadangi jie nebandė pasišalinti iš nusikaltimo vietos iki buvo užklupti valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sodyboje bekraunantys cigarečių dėžes į automobilį.

23. Byloje nesurinkta ir duomenų apie bet kokį išteisintojo T. Š. bendravimą su kitais nuteistaisiais ar J. K., galintį patvirtinti išteisintojo bendrininkavimą su nuteistaisiais J. Č., A. T., J. S.. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyrius nurodė, kad jokia papildoma informacija apie nusikaltime dalyvavusius asmenis ir jų bendrininkus nedisponuoja (2 t., b. l. 51). Kaip jau buvo nurodyta, nors pas T. Š. buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, bet jokių telefono duomenų nepavyko nuskaityti (3 t., b. l. 171–173). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrintas galimas išteisintojo ir kitų asmenų bendravimas analizuojant naudotų telefono numerių išklotines, tikrinant informaciją apie prisijungimus prie mobilaus ryšio bazinių stočių.

24. Prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojami liudytojų S. N. ir J. B. parodymai, kad iš vietovės, kurioje buvo sulaikytas T. Š. patogu stebėti apylinkes, tuo pačiu ir pamatyti atvažiuojančius valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, todėl, J. B. manymu, papildomas asmuo darant nusikalstamą veiką galėjo būti reikalingas tam, kad informuotų kitus bendrininkus apie atvykstančius pareigūnus, tėra bendro pobūdžio teiginiai apie galimą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, bet niekaip nepatvirtina T. Š. dalyvavimo darant konkrečią nusikalstamą veiką, juolab, kad ir pranešta apie atvykstančius pareigūnus nuteistiesiems nebuvo. Liudytojo S. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis T. Š. yra ne kartą matęs su kitais neteisėta veikla užsiimančiais asmenimis, yra nekonkretūs, kadangi liudytojas nedetalizavo, nei su kokiais asmenimis (teisiamais nagrinėjamoje byloje ar kitais) matė T. Š., nei su kokia neteisėta veikla (tapati nagrinėjamoje byloje ar kitokia) tie asmenys susiję, nei kada tai buvo.

25. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinimo versijos ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad T. Š. bendrininkavo su nuteistaisiais J. Č., A. T., J. S., taip pat asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą stebėjo aplinką ir saugojo bei pridengė bendrininkus, gabenančius kontrabandines cigaretes, siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamos veikos darymą, todėl T. Š. atžvilgiu pagrįstai buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, atskirų įrodymų fragmentų negalima sujungti į vientisą loginę grandinę ir daryti abejonių nekeliančias išvadas apie T. Š. nusikalstamus tikslus, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, o vien prielaidų pobūdžio tikėtinomis išvadomis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima.

26. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Kadangi gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), išteisintajam nesusiradus gynėjo, siekiant užtikrinti gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus sprendimą, T. Š. gynėju paskirtas advokatas Anatolijus Svila (6 t., b. l. 5-6). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. (12.32 Mr) PT-7964 nurodyta, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 119,50 Eur. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016 ir kt.). Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti T. Š. atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir T. Š. nuteisti dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau prokuroro apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas ir išteisinamasis nuosprendis T. Š. atžvilgiu paliktas galioti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo iš T. Š. išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, sprendžiant savo pobūdžiu analogiškus klausimus dėl civilinio ieškovo patirtų proceso išlaidų išieškojimo, pažymėta, kad proceso išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-1073/2021, 2K-162-648/2021). Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas buvo gauta 2021 m. lapkričio 15 d., kai baudžiamoji byla apeliacine tvarka iš esmės baigta nagrinėti 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti galutinį procesinį sprendimą byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo iš T. Š. (T. Š.) netenkinti.

Teisėjai Evaldas GražysJustas NamavičiusLinas Šiukšta