Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė bausmė – 20 (dvidešimties) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu laisvės apribojimo bausmę keičiant arešto bausme, iš dalies jas sudedant ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 (aštuoniasdešimties) parų areštas ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, A. G. paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant – dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl A. G. paskirtos subendrintos baudos bausmės priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti nuspręsta neteikti, nes priverstinis išieškojimas jau yra vykdomas.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo nuosprendį A. G. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti A. G. 2025 m. spalio 7 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilį „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti R. Ž., nuspręsta palikti teisėtai jų savininkei R. Ž.;

– kompaktinį diską, su jame įrašytais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nuspręsta palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. G. nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: galiojant 2024 m. birželio 12 d Telšių apylinkės teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir būdamas supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei jos nevykdymo pasekmėmis, dėl nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo jau būdamas teistas du kartus, kadangi 2025 m. liepos 18 d. Telšių apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą jo atžvilgiu dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 1 d.) ir 2025 m. rugsėjo 22 d. Telšių apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą jo atžvilgiu dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, piktybiškai nesilaikydamas nustatytų elgesio taisyklių bei jų nepaisydamas ir rodydamas nepagarbą teismui, kaip valstybei atstovaujančiai institucijai, nustačiusiai draudimus, 2025 m. rugsėjo 19 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančią, R. Ž. valdomą, transporto priemonę – automobilį „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai asmeniui teisė vairuoti yra atimta, tokiu būdu piktybiškai ir sistemingai vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Žilvinas Generauskas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: automobilį „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti R. Ž., palikti teisėtai jų savininkei R. Ž.. Prokuroras prašo, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. transporto priemonės „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Kitą nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.

2.1. Prokuroro teigimu, teismo nuosprendis dėl veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės, bausmių bendrinimo priimtas tinkamai taikant įstatymą ir pagrįstas bei teisingas, tačiau teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnyje reglamentuojamos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo normas.

2.2. Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai analizuoja turto konfiskavimo normas ir pritaria, kad nusikalstamą veiką darydamas A. G. naudojosi transporto priemone. Pažymi, jog pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Be to, pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Prokuroro teigimu, BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

2.3. Šioje byloje teismas pagrįstai nuosprendžiu nustatė, jog A. G. vairavo sugyventinei R. Ž. priklausantį automobilį „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei konstatavo, kad šioje situacijoje transporto priemonės savininkė negalėjo numatyti, jog automobilį iš plovyklos išvairuos kaltinamasis, todėl nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas. Tačiau, prokuroro teigimu, teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl nusprendė netaikyti A. G. baudžiamojo poveikio priemonės – BK 72 straipsnio 5 dalyje reglamentuojamo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Nustačius, kad automobilis buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas, o nustatęs BK 72 straipsnio 5 dalyje esančias sąlygas, teismas privalo iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Todėl daroma išvada, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo priimtas netinkamai taikant įstatymą, todėl nepagrįstas ir keistinas.

2.4. Prokuroro teigimu, nuosprendyje motyvuodamas, kad transporto priemonė – automobilis „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas, teismas neatsižvelgė į visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, t. y. turto konfiskavimas yra imperatyvus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Prokuroro teigimu, transporto priemonė – automobilis „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, be kurios nekiltų ir baudžiamoji atsakomybė.

2.5. Nors automobilis „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – R. Ž., tačiau teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. G. sistemingai pažeidinėja jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę naudodamasis būtent šiuo automobiliu. Teisme nustatyti objektyvūs duomenys, kad 2025 m. liepos 18 d. ir 2025 m. rugsėjo 22 d. Telšių apylinkės teismas priėmė baudžiamuosius įsakymus A. G. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo būtent automobiliu „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio jam daryti naujas nusikalstamas veikas šia transporto priemone. Be to, po 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio priėmimo A. G. ir toliau daro nusikalstamas veikas. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate 2025 m. lapkričio 29 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41837-25 A. G. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį, kurioje jis įtariamas tuo, kad galiojant Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, ir būdamas supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei jos nevykdymo pasekmėmis, dėl nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo jau būdamas teistas du kartus, kadangi 2025 m. liepos 18 d. Telšių apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą (įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 1 d.) jo atžvilgiu dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, ir 2025 m. rugsėjo 22 d. Telšių apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą (įsiteisėjo 2025 m. spalio 10 d.) jo atžvilgiu dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, piktybiškai nesilaikydamas nustatytų elgesio taisyklių bei jų nepaisydamas ir rodydamas nepagarbą teismui, kaip valstybei atstovaujančiai institucijai, nustačiusiai draudimus, 2025 m. lapkričio 28 d., apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo R. Ž. valdytojo teise priklausantį automobilį „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai asmeniui teisė vairuoti yra atimta, tokiu būdu piktybiškai ir sistemingai vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. A. G. veikoje yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje. 2025 m. gruodžio 5 d. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41837-25 surašytas pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir byla perduota į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad transporto priemonės – automobilio „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. G. sugyventinė R. Ž., kuri neturi teisės vairuoti transporto priemones.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras patikslino pateikto apeliacinio skundo reikalavimą ir prašė, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. transporto priemonės „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės – 1420 Eur konfiskavimą. Nuteistojo A. G. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas dalyje dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu neskirti nuteistajam A. G. baudžiamojo poveikio priemonės – turto (jo vertės) konfiskavimo.

5. Apeliacinės instancijos teismas nenustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl A. G. kaltės, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme, svarstant apeliacinio skundo reikalavimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nuteistajam, nustatyta, kad transporto priemonės „SAAB 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas šiuo metu nebėra galimas, nes vėlesniu – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2026 m. sausio 13 d., kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, be kita ko, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „SAAB 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (2 t., b. l. 99). 2026 m. sausio 13 d. patvarkymu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendis tiek dėl nuteistajam paskirtos arešto bausmės, tiek dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės perduotas vykdyti. Todėl byloje spręstinas teismo posėdžio metu patikslintas prokuroro apeliacinio skundo prašymas – konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas.

7. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. G. pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad piktybiškai ir sistemingai vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, nes kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančią, R. Ž. valdomą transporto priemonę – automobilį „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai asmeniui teisė vairuoti yra atimta. Nustatyta, kad A. G. automobilį „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasiėmė su R. Ž. leidimu, tačiau vairuoti buvo leista kitam asmeniui. Automobilį jis vairavo išvažiuodamas iš automobilio plovyklos, po to jį vairavo kitas asmuo. Duomenų, kad transporto priemonę A. G. vairavo ir atstumą nuo namų iki plovyklos, bei iš jos iki namų, negauta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šioje situacijoje transporto priemonės savininkė negalėjo numatyti, kad automobilį iš plovyklos išvairuos būtent A. G.. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendė nagrinėjamu atveju automobilio „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nekonfiskuoti. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti R. Ž., o nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti teisėtai jų savininkei R. Ž.. Tačiau teisėjų kolegija tokiam baudžiamojo įstatymo taikymui nepritaria.

8. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Paprastai jos skiriamos kaltu padarius nusikalstamą veiką pripažintam asmeniui kartu su bausme. Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tais atvejais, kai nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, privalo būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotino turto vertės (ar jos dalies) išieškojimo. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

9. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

10. Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ginčo automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą, jog byloje nenustatyta, kad transporto priemonės savininkė R. Ž. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie A. G. nusikalstamos veikos darymą, ir transporto priemonės nekonfiskavęs, visgi nepagrįstai nesprendė šio turto vertės išieškojimo iš A. G. klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

11. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma vadovaujantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

12. Iš šioje byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė analogiškos konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio SAAB) kaina su PVM Lietuvoje yra 1420 Eur (2 t., b. l. 89). Pagrindo nesutikti su šia konfiskuotino automobilio vertę atitinkančia pinigų suma apeliacinės instancijos teismas neturi. Iš bylos medžiagos taip pat nematyti, kad nuteistojo A. G. finansinė padėtis, dėl kurios visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas jam sudarytų neproporcingai sunkią finansinę naštą, būtų itin prasta. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju suvaržytų nuteistojo teises labiau, negu tai būtina prevenciniams tikslams įgyvendinti. Taigi, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistajam A. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš A. G. automobilio SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1420 Eur (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. vasario 4 d. pažymą Nr. APD-2026-05285, kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. G. 112,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Remigijaus Žiubiko nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

15. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendį apskundė prokuroras, kurio apeliacinis skundas šiuo nuosprendžiu tenkinamas. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. G. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjas jam buvo paskirtas Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir į tai, kad apeliacinis procesas vyko tik pagal prokuroro skundą, o gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, o taip pat į nuteistajam paskirtos bausmės ir aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės dydžius, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. G. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą tenkinti.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti R. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti teisėtai jų savininkei R. Ž..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. G. (A. G.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš nuteistojo automobilio SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1420 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt eurų) valstybės nuosavybėn.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 112,50 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 50 ct) išieškojimo iš A. G. (A. G.) netenkinti.