Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2021-03-26 · Civilinė byla Nr. e2-421-783/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-26
Bylos Nr.
e2-421-783/2021
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00698-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Ieškovas
K. G.
Atsakovas
V. C.
Išvadą teikia
Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kupiškio rajone
Advokatai
Irmantas Tumas, Valdas Levinas
Kategorijos
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-421-783/2021Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00698-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 26 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujantieškovei K. G., jos atstovui advokato padėjėjui Valdui Levinui,atsakovui V. C., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Vilmai Ribakovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui V. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kupiškio rajone (toliau – Institucija),.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu ieškovė K. G. prašo iš atsakovo V. C. priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti 2930 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. vasario mėnesio iki kreipimosi dienos į teismą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas V. C. yra jų bendro vaiko A. tėvas, su kuriuo kartu gyveno iki 2020 m. vasario mėnesio, kol ji dėl atsakovo elgesio išsikėlė gyventi atskirai. Atsakovas V. C. nuo to laiko vaikui nebeteikia išlaikymo, išskyrus 70 Eur, kuriuos pervedė vaikui po ikiteisminės mediacijos proceso. Todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu, prašo iš atsakovo V. C. priteisti vaikui išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, jog dukters A., kuriai (duomenys neskelbtini) suėjo 6 metai, išlaikymo poreikis per mėnesį yra 610 Eur dydžio išlaidos. Šias išlaidas sudaro 200 Eur maistui, 80 Eur dienpinigiai vaikui (po 2 Eur kasdien einant į mokyklą bei po 5 Eur savaitgaliui), 100 Eur drabužiams ir avalynei (sezonui – apie 300 Eur), 40 Eur vitaminams, maisto papildams, vaistams, 30 Eur už būstą, 45 Eur lavinimo priemonės, mokyklinės prekės, 50 Eur – laisvalaikiui, kultūriniams renginiams, apie 15 Eur higienai. Ši suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad tėvams rekomenduotina per mėnesį vaiko išlaikymui skirti ne mažiau MMA dydžio sumą (CK 6.641 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-58-496/2010), o šiuo metu MMA yra 607 Eur. Ieškovė nurodė, jog iki 2020 m. rugsėjo 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamas sudarė 450 Eur dydžio darbo užmokestis (atskaičius mokesčius), šiuo metu yra bedarbė, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, nes darbo neteko dėl pandemijos sukeltų pasekmių. Nurodė, jog jos pajamas sudaro 200 Eur dydžio bedarbio išmoka, kitam sūnui vaiko tėvas teikia 100 Eur dydžio išlaikymą, ji dar gauna 200 Eur dydžio išmokas už vaikus. Ji, ieškovė, viena augina tris vaikus, iš kurių yra du nepilnamečiai, viena dukra yra pilnametė, tačiau mokosi mokykloje ir yra reikalinga parama. Jai, ieškovei, vaikus padeda auginti ir artimieji giminaičiai. Atsakovo V. C. pajamos jai nėra žinomos, tačiau atsakovas, kiek jai žinoma, po mediacijos proceso išėjo iš darbo, kad dirbtinai pablogintų savo finansinę padėtį, nors faktiškai dirba, yra darbingo amžiaus ir sveikas. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo ir vertindamas atsakovo turtinę padėtį turėtų atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog „nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pažymėjo, jog tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą, būtina yra vadovautis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu. Išlaikymas priteistinas pagal kiekvieno iš tėvų galimybėms proporcingai. Prašydama priteisti 2930 Eur išlaikymo įsiskolinimą nurodo, jog atsakovas V. C. išlaikymo faktiškai neteikia nuo tada, kai ji išsikėlė gyventi atskirai, tai yra 10 mėnesių, kaip išlaikymo įsiskolinimo pagrindą prašo laikyti 300 Eur sumą, kurią turėtų atsakovas per mėnesį skirti vaiko išlaikymui, atskaičius iš jos 70 Eur, kuriuos ieškovas pervedė iki ieškinio pateikimo teismui.

Ieškinyje taip pat buvo keliami reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau šalims 2021 m. vasario 10 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu sudarius taikos sutartį dėl šių reikalavimų, teismui ją patvirtinus bei civilinę bylą nutraukus toje dalyje, plačiau dėl šių reikalavimų nepasisakoma.

Atsakovas V. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija pateikė išvadą, kurioje pritarė ieškinio reikalavimams. Nurodė, jog ieškovė K. G. su nepilnamečiais vaikais A. C. ir G. V. gyvena 3 kambarių socialiniame būste, adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini). A. yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra jos poreikiams patenkinti reikalingi baldai. Bute yra švaru, butas apšildomas krosnimi, yra vonios kambarys, tualetas. A. lanko Kupiškio (duomenys neskelbtini)skyriaus (duomenys neskelbtini) A. A. mokyklos daugiafunkcinio centro priešmokyklinę grupę. K. G. šeimai nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo inicijuota atvejo vadyba (dėl tėvų konfliktų ir nesutarimų dėl bendravimo su vaiku), šeimai teikiamos bendrosios (prevencinės) paslaugos. Institucija nurodė, jog jos atstovei ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo gyvenimo pradžios atskirai yra davęs ieškovei 70 Eur dukters išlaikymui, nupirkęs batus, susitikęs su dukra nuperka jai ir vaišių. Vadovaudamiesi Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 18 straipsnio 1 dalimi, CK 3.192 straipsniu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsniu, skyrius pritaria ieškovės K. G. ieškiniui dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, šis turi atitikti vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

Šalies argumentai

Ieškovė K. G. ieškinį dėl išlaikymo bei įsiskolinimo priteisimo prašo tenkinti visiškai. Parodė, jog jos ir atsakovo faktinės vaiko mėnesio išlaidos yra apie 300 Eur, šią sumą sudaro maistas, dienpinigiai, rūbai, avalynė, laisvalaikio išlaidos, vaistai, vitaminai, komunaliniai mokesčiai, mokyklinės prekės, tačiau mano, jog vaiko išlaidų poreikis yra didesnis, toks, koks nurodytas ieškinyje, tai yra 610 Eur. A. yra sveikas vaikas, rimtesnių sveikatos problemų neturėjo. Tėvas, tai yra atsakovas, nuo to laiko, kai pradėjo gyventi atskirai, yra pervedęs 120 Eur vaiko išlaikymui (70 Eur ir 50 Eur), taip pat vieną kartą nupirkęs batukus mergaitei, jokių kitų pinigų vaikui išlaikyti ieškovas nėra jai davęs. Ieškovė parodė, jog atsakovas nevengia bendrauti su vaiku, jie abu pasiskambina vienas kitam, mergaitė kartą ar du per mėnesį svečiuojasi ir atsakovo namuose, tėtis vaikui nuperka ir saldumynų, bet kitokio išlaikymo neteikia. Ji, be jų bendro vaiko, augina dar vieną nepilnametį sūnų, kas mėnesį po 200 Eur remia pilnametę dukrą, besimokančią Kupiškio (duomenys neskelbtini) mokykloje. Ieškovė nurodė, jog yra nedirbanti (nedirba nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio dėl užklupusios pandemijos bei 2020 metais patirtos rankos traumos, kurios nėra išsigydžiusi iki šiol), gyvenanti jai suteiktame socialiniame būste, jos pajamas sudaro gaunama 230 Eur nedarbo draudimo pašalpa, šeima taip pat gauna 300 Eur už vaikus (po 100 Eur už kiekvieną vaiką), kito nepilnamečio sūnaus tėvas per mėnesį vaiko išlaikymui perveda po 100 Eur, kitų pajamų šeima negauna. Paaiškino, jog ją remia tėvai, per mėnesį būna ir po 300-400 Eur duoda, padeda brolis, gyvenantis Vokietijoje, be to, kito nepilnamečio vaiko tėvas, be 100 Eur, prie šeimos poreikių prisideda ir savo vaikų apipirkimu.

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Valdas Levinas yra įsitikinęs, jog ieškinys turėtų būti tenkinamas visiškai. Teigia, jog ieškinyje nurodyta vaiko išlaidų poreikio suma (610 Eur) atitinka būtinus vaiko poreikius, ieškovė, teismo posėdyje iš pradžių nurodžiusi 300 Eur išlaidų poreikį, suklydo, buvo pasimetusi ir neteisingai įvardino sumą, reikalingą vaikui išlaikyti. Vaikas yra sulaukęs 6 m. amžiaus, vaikui reikia išvykti ir kino teatrą, lankytis vaikiškuose spektakliuose, tam, kad namuose matyti filmukus, už juos irgi reikia mokėti pinigus. Vaikui yra būtini ir kiti poreikiai, kuriuos patenkinti yra reikalingos lėšos, išvardintos ieškinyje. Be to, ieškovė, be šalių vaiko, viena augina dar du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis, kita pilnametė, tačiau mokosi ir jai reikalinga parama, o atsakovas, be bendro vaiko, kitų išlaikytinių neturi, bendras vaikas gyvena su ieškove. Todėl ir atsakovo indėlis į vaiko išlaikymą turi būti didesnis, jį teikti atsakovas turi visas galimybes: nedarbingumas jam nenustatytas, iš paskutini darbo, kurį dirbo, išėjo savo noru, objektyvių priežasčių, dėl ko išėjo, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė. Mano, jog atsakovo pateikta pažyma apie prieš 8 metus patirtą traumą nepatvirtina, jog atsakovas negali dirbti darbų, už kuriuos gautų atlyginimą ir prisidėtų prie vaiko išlaikymo. Ieškovės atstovas nurodė, jog tikėtina, kad atsakovas sąmoningai, siekdamas perkelti vaiko išlaikymo naštą, neieško darbo, gyvena iš pašalpų, apie kurių mažą dydį nurodė iškart teikdamas paaiškinimus po priesaikos dėl melagingų parodymų davimo. Atstovas yra įsitikinęs, jog reikia gyventi ne iš pašalpų, o rūpintis vaiko gerove, jo interesais, ieškoti geriau apmokamo darbo.

Šalies argumentai

Atsakovas V. C. su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodo, jog su ieškove negyvena kartu nuo 2020 m. vasario mėnesio, sutinka jų bendram mokėti po 120 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, išlaikymo įsiskolinimo nesutinka mokėti, jį teikdavo bendraudamas su vaiku, duodavo K. ir po 20 Eur, nupirkęs batus. Nesutinka su ieškovės nurodomu 610 Eur vaiko išlaidų poreikiu, mano, šis išlaidų poreikis yra per didelis, nerealus, nes jis ir pats gyveno su ieškove, žino, kiek yra skiriama vaikui, kiek yra reikalinga šeimai pragyventi. Mano, jog vaiko išlaidų tuo labiau, jog ieškovė pateikia neteisingą informaciją, jog pilnametė dukra gyvena kartu su ja, ieškove, nes ši jau dveji ar treji metai, kada pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), gyvena atskirai su draugu Kupiškyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje bei pati savo motinai skolina pinigų, o ne ieškovė vaikui duoda. Atsakovas taip pat teigia, jog ieškovė melagingai nurodo, kad ją remia ją tėvai, nes šie ir patys iš pašalpų pragyvena, nebent šventėms duoda, be to, kito ieškovės nepilnamečio vaiko tėvas per mėnesį moka po 100 Eur, jokių kitų pirkinių, kol jis, atsakovas, gyveno su ieškove, nepirkdavo sūnui. Mano, jog pati ieškovė visą gyvenimą nedirba, pragyvena iš pašalpų ir tokiu būdu ieškosi pinigų iš kur gauti. Jis ir pats ieškosi darbo, bet yra sulaukęs 50 m. amžiaus, užsienin kaip ir per vėlu vykti, galėtų dirbti pas ūkininką, bet ir tai ne visus darbus dirba. Jis gyvena kaime, iš kaimo sunku pajudėti, nes ir ta pati turima transporto priemonė yra sugedusi, išvažiuoti niekur negali. Vienintelis ūkininkas, pas kurį gali gauti darbo, yra V. N., tačiau ir šis jam sakė, kad dabar jam nereikia. Jo pajamas sudaro gaunama nedarbo draudimo pašalpa, kuri yra apie 340 Eur, bet ši išmoka kas keli mėnesiai mažėja ir po kurio laiko nebus mokama. Per tuos metus, kai gyvena atskirai nuo ieškovės, nupirko vaikui batukus, kieme čiuožyklą pastatė, pirko spalvinimo popierių, kitų lavinimosi priemonių, duodavo vaikui po 5-10 Eur, davė ieškovei ir po 20 Eur į rankas. Turėtų galimybę vaikui ir daugiau duotų, dažniau su mergaite matytųsi, ją pasiimtų į savo namus, tačiau jos neturi, pats vos galą su galu suduria. Neneigia, kad nemokėdavo laikino išlaikymo, nes, visų pirma, pats tokių pinigų neturėjo, be to, netenkino ir pačios ieškovės elgesys, kai žmonės pradėjo kalbėti, jog pas šią pradėjo vaikščioti vyrai, be to, vaiką palikdavo vieną namuose, o pati išeidavo kur nors. Iš kapinių prižiūrėtojo darbo išėjo, nes iki seniūno pasikeitimo jo užimtumas darbo vietoje buvo jį tenkinantis, jis žolę nupjaudavo per kelias dienas ir visą mėnesį būdavo laisvas, galėdavo dirbti ir kitus atsitiktinius darbus, tačiau seniūnu tapus R. Kiaulėnui, šis jam nurodė dirbti visą dieną, jis to negalėjo daryti dėl turimos rankų pirštų traumos bei laisvo laiko trūkumo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas advokatas I. Tumas mano, jog ieškinys dėl išlaikymo priteisimo turėtų būti tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą po 120 Eur, o ieškinio reikalavimas dėl įskolinimo turi būti atmetamas. Atsakovo atstovas mano, jog ieškovė neįrodė tokio vaiko išlaikymo išlaidų poreikio, kurį nurodė ieškinyje, teiginiai yra abstraktūs, o įrodymai nepateikti. Mano, jog ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji remia pilnametę dukra yra ginčytina, tuo labiau, jog remti nepilnametį vaiką yra prioritetinis sprendimas. Taip pat atsakovo atstovas mano, jog atsakovas turi sveikatos problemų, nors ir nenustačius nedarbingumo lygį, atsakovui yra sunkiau susirasti darbą negu ieškovei, kuri iki 2020 m. rugsėjo dirbo pamaininį darbą ir galėjo dirbti toliau, o kad negali dirbti dėl turimos rankos traumos, ieškovė neįrodė. Mano, jog šalių nurodytos aplinkybės dėl turimų sveikatos problemų turėtų būti vertinamos analogiškai, nesuteikiant prioriteto vienos ar kitos šalies nurodytai aplinkybei, jeigu nėra pateikti įrodymai dėl su trauma susijusio nedarbingumo.

Institucijos atstovė V. Ribakovienė patvirtino pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje pateiktų ir išreikalautų įrodymų nustatyta, jog: ieškovė K. G. ir atsakovas V. C. turi nepilnametį vaiką A. C., g. (duomenys neskelbtini). Šalys iki 2020 m. vasario mėnesio augino vaiką kartu, 2020 m. vasario mėnesį ieškovė K. G. su dukra A. ir nepilnamečiu sūnumi G. V., g. (duomenys neskelbtini), išsikėlė gyventi atskirai nuo atsakovo V. C., nuo 2020 m. balandžio 16 d. gyvena ieškovei K.. G. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos suteiktame socialiniame būste. A. C. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokosi Kupiškio (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) A. A.s daugiafunciniame centre, jungtinėje ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo klasėje. A. C. yra sveika. Ieškovei K. G. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės mėnesio buvo mokama 198 Eur dydžio socialinė pašalpa, ieškovė nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. spalio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos buvo 475,39 Eur (atskaičius mokesčius), be to, ieškovei kas mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d. yra mokama 300,69 Eur dydžio išmoka vaikams, 2020 m. birželio mėnesį išmokėta 600 Eur vienkartinė išmoka vaikams, skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo mėnesio – per mėnesį mokama 63,64 Eur dydžio šildymo išlaidų kompensacija. Ieškovės išlaidos laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d iki 2021 m. vasario 9 d. buvo ne mažesnės kaip 9 494,15 Eur. Ieškovė registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas V. C. nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2020 m. liepos 31 d. dirbo Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje, jo pajamos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. per mėnesį gaunamas 607 Eur dydžio darbo užmokestis (neatskaičius valstybei privalomų mokesčių), nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. yra mokama nedarbo draudimo išmoka, viso iki 2020 m. sausio 15 d. išmokėta 1591,50 Eur, arba vidutiniškai 318,30 Eur per mėnesį. Atsakovui V. C. po 2013 m. birželio 17 d. patirtos traumos buityje yra amputuoti kairės rankos II-IV pirštai. Atsakovas V. C. savo vardu turi butą, esantį Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais pagrindinio daikto priklausiniais, taip pat turi 0,30 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2003 m. Bendro šalių vaiko A. C. išlaikymo išlaidų poreikis kas mėnesį yra ne mažesnis negu 300 Eur, šiam vaikui per mėnesį valstybė moka 100,23 Eur dydžio išmoką, atsakovas V. C. šio vaiko išlaikymui laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. pervedė 120 Eur (70 Eur pervedė 2020 m. spalio 1 d., 50 Eur – 2021 m. sausio 20 d.).

Nustatydamas faktines aplinkybes dėl šalių tėvystės teismas remiasi pateiktu gimimo liudijimu, dėl šalių turtinės padėties, pajamų 2020-2021 metais, gaunamų išmokų, mokamų kompensacijų teismas remiasi pateiktomis Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. pažyma, VSDFV Marijampolės skyriaus 2021 m. vasario 10 d. pažyma, pateiktomis ir išreikalautomis VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“, VSDFV pažymomis. Teismas ieškovės K. G. nurodomą faktinę aplinkybę, jog jos tėvai kas mėnesį duoda 300-400 Eur, laiko neįrodyta, kadangi tokiems parodymams prieštaravo atsakovas V. C., teigęs, jog patys tėvai pragyvena iš pašalpų ir galimybių papildomai prisidėti prie K. G. ir vaikų išlaikymo negali, o kitų įrodymų ieškovė, be savo parodymų, nepateikė ir tos aplinkybės neįrodinėjo. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl ieškovės gyvenamosios vietos kartu su nepilnamečiais vaikais teismas remiasi 2020 m. balandžio 16 d. Socialinio būsto nuomos sutartimi, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 29 d. pažyma apie šeimos sudėtį, Institucijos pateiktoje išvadoje nurodyta aplinkybe. Teismas, nustatydamas faktinę aplinkybę dėl ieškovės gyvenimo kartu su dviem nepilnamečiais vaikais bei nenustatydamas aplinkybės, jog ieškovė gyvena kartu su pilnamete dukra K., atsižvelgia į Institucijos pateiktą išvadą, kurioje nenurodyta, jog ieškovės K. G. gyvenamojoje vietoje gyvena ir ieškovės dukra K., į atsakovo V. C. paaiškinimus, jog ieškovės dukra K. jau 2-3 metus gyvena savarankiškai, kartu su draugu Kupiškyje. Pažymima, jog tos aplinkybės, kad K. gyvena atskirai, neneigė ir pati ieškovė, po atsakovo prieštaravimų patvirtinusi, kad K. turi draugą ir ieškovės namuose tik svečiuojasi. Teismas taip pat pripažįsta kaip neįrodytą tą aplinkybę, jog ieškovė K. G. kas mėnesį papildomai 200 Eur remia šiuo metu pilnametystės sulaukusią dukrą K., kadangi, visų pirma, ji tokių įrodymų nepateikė, visų antra, kaip matyti iš jos pačios pateikto banko išrašo, ji savo dukrai K. V. perveda tik tas išmokas, kurias pilnametei dukrai skiria valstybė (po 100 Eur pervedė 2020 m. liepos 15 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d., 2020 m. rugsėjo 12 d., 2020 m. spalio 10 d., 2020 m. liepos 30 d. pervedė 200 Eur (dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiems vaikams)), įrodymų, jog skiria ir didesnes sumas, ieškovė nepateikė. Tikėtina, jog šios sumos, kurias, pasak ieškovės, ji moka pilnametei dukrai, matytųsi ir jos pačios pateiktame sąskaitos išraše. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl atsakovo V. C. 2013 m. birželio 17 d. patirtos buitinės traumos teismas remiais pateikti 2021 m. vasario 1 d. išrašu, dėl registracijos užimtumo tarnyboje – Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Kupiškio skyriaus 2021 m. vasario 9 d. pažyma. Nustatydamas ieškovės K. G. išlaidas 2020 m. vasario – 2021 m. vasario mėnesiais, atsakovo V. C. pervestas lėšas vaikui išlaikyti teismas remiasi ieškovės K. G. pateiktu banko sąskaitos 2021 m. vasario 9 d. išrašu. Teismas, nustatydamas faktinę aplinkybę dėl vaiko A. C. vaiko išlaikymo poreikio dydžio teismas iš esmės remiasi ieškovės K. G. parodymais teismo posėdyje bei pateiktu banko sąskaitos 2021 m. vasario 9 d. išrašu, kuris iš esmės patvirtina, jog ieškovės šeima, susidedanti iš trijų asmenų, per mėnesį vidutiniškai patiria apie 800 Eur išlaidų. Be to, šis nurodytas 300 Eur išlaikymo išlaidų poreikis iš esmes atitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A1-1229 patvirtintą 2021 metų minimalių vartojimo poreikių dydį (toliau – MVPD), kuris nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 260 Eur. MVPD yra rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo, priimto Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. liepos 15 d. įstatymu Nr. X-1710 (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.). Nors šis dydis yra taikomas kaip atskaitos taškas socialinėms išmokoms, mokamoms iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto apskaičiuoti, ieškovės atstovei iš esmės nepateikus jokių įrodymų dėl konkretaus išlaikymo dydžio, juo remtis taip pat galima. Kaip neįrodytą teismas atmeta ieškinyje nurodomą 610 Eur vaiko išlaikymo poreikio dydį, nes vieninteliai įrodymai, kurie buvo pateikti kartu su ieškiniu, be banko sąskaitos išrašo, tai buvo įrodymai dėl kas mėnesį mokamų įmokų už mobilųjį telefoną SAMSUNG S10 (24,93 Eur) bei televizorių SAMSUNG (15,20 Eur), nors vien jau iš mobilaus telefono modelio yra akivaizdu, jog šis telefonas akivaizdžiai nėra skirtas 6 m. amžiaus vaikui. Kitų įrodymų dėl vaiko poreikių ieškovė K. G. nepateikė ir neįrodinėjo, nors kai kurios išlaidos, atsižvelgus, jog ieškinys buvo ruošiamas jau nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškovei K. G. suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba), ginčas dėl išlaikymo yra prasidėjęs dar anksčiau (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. birželio 30 d. sprendimu paskirtas mediatorius privalomai mediacijai atlikti), galėjo būti įrodytos (tokios kaip lavinimo priemonės, lėšos, skiriamos drabužiams, avalynei, kurias, pasak ieškovės, jos įsigyjamos kiekvienam sezonui). Galima daryti išvadą, jog ieškovė K. G. iš esmės pasirinkdama tokį išlaikymo dydį (610 Eur) ieškinyje apsiribojo rekomendacija vaikui išlaikyti skirti dydį, atitinkantį valstybės nustatytą MMA dydį, kaip precedentą nurodė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą 2010 metais civilinėje byloje Nr. 2-58-496/2010, tačiau, visų pirma, toks dydis yra rekomenduojamas, visų antra, dar 2012 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012 yra išaiškinęs, jog „pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė, vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad minimalaus išlaikymo vaikui dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga, be to, vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009)“. Pripažįstama, jog ieškovė K. G., nurodžiusi tokį vaiko išlaidų poreikį, kuris beveik siekia ¾ visos šeimos per mėnesį 2020 metais patirtų išlaidų, jį turėtų įrodyti, o ne apsiriboti vien deklaratyviais teiginiais. Tuo labiau, jog iš esmės abiejų šalių, įvertinus jų asmenybes, įgytas profesijas ar anksčiau dirbtus darbus, galimybės per mėnesį gauti didesnį nei MMA atlygį irgi yra labai abejotinos. Todėl teismas nustatydamas vaiko išlaidų poreikį iš esmės remiasi valstybės patvirtintu MVPD bei ta aplinkybe, jog iš tiesų vaikas yra augantis, poreikis laisvalaikio užsiėmimų, lavinimosi yra didesnis, nei galbūt suaugusių asmenų, todėl išlaikymo išlaidų poreikį nustato šiek tiek didesnį nei MVPD.

Dėl išlaikymo priteisimo. Remiantis CK 3.192 straipsniu, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas V. C. iš esmės neginčija šios prievolės mokėti išlaikymą, todėl šis reikalavimas iš esmės yra pagrįstas ir tenkinamas. Byloje buvo nustatyta, jog šalių dukters A. išlaikymo išlaidų poreikis yra apie 300 Eur, valstybės kas mėnesį šiam vaikui moka 100 Eur dydžio išmokas, tai abu tėvai privalo skirti šiam vaikui išlaikyti ne mažesnį nei 200 Eur išlaikymą (ši nurodyto 100 Eur dydžio išmoka yra skirta vaikui, šia suma yra mažinamas išlaikymo, teikiamo abiejų tėvų, dydis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 ir joje nurodytą teismų praktiką)). Nustatant išlaikymo dydį, priteistiną iš atsakovo V. C., teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė K. G., be dukters A., augina ir kitą nepilnametį sūnų, G. V., be to, šalių dukra auga su ja, ieškove, šeima gyvena socialiniame būste, ieškovė yra bedarbė, jos galimybės įsidarbinti yra mažesnės negu atsakovo, teismas atsakovui V. C. nustato didesnę sumą, kurią jis privalo skirti dukrai išlaikyti, bei nurodo atsakovui kas mėnesį dukters išlaikymui skirti ne mažesnę negu 120 Eur dydžio sumą. Nors atsakovas V. C. ir teigė, jog yra bedarbis, jo paties pajamos yra gaunama nedarbo draudimo išmoka, kuri įstatymų nustatyta tvarka mažinama ir po kelių mėnesių nebus mokama, jam, atsakovui, dėl amžiaus, turimos pirštų traumos yra sunku susirasti darbo, tačiau nustatęs, jog atsakovas 2020 m. rugpjūčio 4 d. be objektyvių priežasčių paliko savo darbo vietą (pasak atsakovo, netenkino naujai paskirto seniūno nustatytas darbo grafikas bei neturėjimas laisvo laiko, skirtino kitiems atsitiktiniams darbams), kurioje išdirbo daugiau negu devynerius metus ir kurioje gaudavo ne mažesnį negu minimalus darbo užmokestis, į šias atsakovo nurodytas aplinkybes teismas neatsižvelgia. Pripažįstama, jog atsakovas V. C., kartu su ieškove turėdamas bendrą vaiką ir suvokdamas, jog šį vaiką reikia išlaikyti, palikdamas turimą darbo vietą pasielgė labai neatsakingai, taip sumažindamas savo galimybes užsidirbti bent minimalų darbo užmokestį ir prisidėti prie bendro vaiko išlaikymo. Nors ir atsakovas nurodė tam tikras aplinkybes, kliudžiusias jam toliau tęsti sutartinius santykius su Kupiškio rajono savivaldybės administracija, šios priežastys (pavargimas, užimtumas ar psichologinės problemos), kaip ir nurodyta, nepateikus kitų įrodymų dėl negalėjimo dirbti tokio darbo, kurį atsakovas dirbo, pavyzdžiui, darbingumo lygio nustatymo pažymos bei atžymų apie ribojimą dirbti tam tikros rūšies darbus ar specialistų išvados dėl turimų psichologinių sveikatos problemų, negali būti pripažįstamomis objektyviomis. Išlaikymo priteisimo momentas nustatomas nuo 2020 m. lapkričio 1 d., tai yra mėnesio, kada kreiptasi į teismą, pirmos dienos, iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Į išlaikymą yra įskaitoma atsakovo 2021 m. sausio 21 d. ieškovei pervesta 50 Eur dydžio išlaikymo suma. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas skubiam vykdymui (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl įsiskolinimo priteisimo. Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, tai yra netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje buvo nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena kažkur nuo 2020 m. vasario mėnesio, vaiko išlaikymo išlaidų poreikis per mėnesį, priteistinas iš atsakovo, yra apie 120 Eur, V. C. per tą laiką iki ieškinio pateikimo teismui ieškovei K. G. dėl dukters A. išlaikymo yra sumokėjęs 70 Eur, be to, vaikui per šį laikotarpį buvo išmokėta 200 Eur dydžio išmoka COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, kuri taip pat turi būti įskaitoma į išlaikymo išlaidas, teismas, iš atsakovo V. C. priteisia 910 Eur išlaikymo įsiskolinimą (120 Eur (atsakovo kas mėnesį mokama išlaikymo suma) x 9 mėn. (2020 m. vasario 1 d. – 2020 m. spalio 31 d.) -70 Eur (atsakovo 2020 m. spalio 1 d. pervesta suma) – 100 Eur (atsakovui tenkanti valstybės išmokėta išmokos, skirtos pandemijos dėl COVID-19 pasekmėms mažinti, dalis). Nors atsakovas V. C. teismo posėdyje laikė, jog ta aplinkybė, kad dukra A. po to, kai ieškovės K. G. išsikėlė gyventi kur, kartą per mėnesį ar du lankėsi jo namuose, jis jai nupirkdavo vaišių, yra nupirkęs batus, pastatęs čiuožyklą, be to, duodavo ir kišenpinigių po 5-10 Eur per kartą, patvirtina tinkamą teikiamą išlaikymą, pažymėtina, jog vaiko apsilankymas kartą ar du per mėnesį atsakovo namuose, vaišės, maisto pirkimas ar tų pačių batelių nupirkimas nėra pripažįstama tinkamu išlaikymo teikimu, tuo labiau, jog kišenpinigių davimas, vaišių nupirkimas apskritai negali būti laikoma viena iš vaiko išlaikymo formų, o tik patvirtina tarp tėvo ir vaiko susiklosčiusius gerus santykius ir įprastą elgesį. Pažymima, jog visi klausimai, susiję su vaiko išlaikymu ar jo dydžio mažinimu nuperkant vaikui tam tikrus daiktus ar tenkinant poreikius papildomomis išlaidomis, turėtų būti derinami su vienu iš tėvų, pas kurį vaikas gyvena ir kuriam priklauso faktinės vaiko globos teisės. Atsakovas V. C. teismo posėdyje teigė, jog ieškovei K. G. vaiko išlaikymui ne tik pervesdavo sumas į sąskaitą, bet ir būdavo, jog duodavo grynaisiais į rankas (po 20 Eur), tačiau kokią konkrečią sumą perdavė, nenurodė, Be to, šios atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtino ieškovė, teigusi, kad pinigai, kuriuos duodavo atsakovas, būdavo skirti ne vaikui išlaikyti, o padengti atsakovo įmokoms už išsimokėtinai įsigytą daiktą, kitų įrodymų, jog atsakovas ieškovei perduodavo vaiko išlaikymui skirtas sumas, atsakovas nepateikė.

Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 82 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, iš atsakovo, proporcingai tenkinto reikalavimo daliai (tenkinta 40 % reikalavimo), taip pat atsižvelgus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. sausio 26 d. sprendimą atleisti atsakovą V. C. nuo 50 % valstybės patiriamų bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai priteisiamos 104,69 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalis: 50 Eur už žyminį mokestį (18 Eur (9 Eur + 9 Eur) už reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, dėl kurių tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, bei 32 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą), 53,77 Eur už ieškovės K. G. atstovavimą pirmosios instancijos teisme (2021 m. vasario 9 d. pažyma) ir atsakovui V. C. tenkanti 0,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2021 m. kovo 22 d. pažyma).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei CPK 259, 260, 263 – 265, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukters A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis piniginėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat iš atsakovo V. C. nepilnamečiam vaikui A. C. priteisti 910 Eur (devynių šimtų dešimties eurų) dydžio įsiskolinimą už 2020 m. vasario 1 d. – 2020 m. spalio 31 d. laikotarpį. Nustatyti, jog lėšas, skirtas nepilnamečio vaiko išlaikymui, uzufrukto teise tvarko vaiko motina K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui nukreipti skubiam vykdymui, į priteistą išlaikymą įskaityti atsakovo V. C. 2021 m. sausio 20 d. sumokėtus 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

Panaikinti 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Priteisti iš atsakovo V. C. valstybei 104,69 Eur (vieną šimtą keturis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų (lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, mokant 50,92 Eur nurodyti įmokos kodą 5660 (žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusiosioms su procesinių dokumentų įteikimu), mokant 53,77 Eur nurodyti įmokos kodą 5630 (atstovavimo išlaidoms)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Virginijus Skaraitis