Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas N. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. spalio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANT_N-24935-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 17 d. nutarimu N. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 42 mėnesiams; 2) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių; 3) transporto priemonės „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

N. K. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 23 d. 18.19 val. Vilniuje, Pelesos g., pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, vairavo automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,72 promilės neblaivumas, administracinė nuobauda buvo paskirta už tos pačios rūšies teisės pažeidimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi Institucijos 2023 m. spalio 17 d. nutarimas pakeistas ir N. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas sumažintas iki 36 mėnesių. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu N. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutartį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nors formaliai konfiskuoto automobilio savininkas yra N. K., tačiau šis automobilis yra bendras šeimos turtas, kuris buvo įgytas iš N. K. ir jo gyvenimo draugės santaupų. Šis automobilis buvo pirktas daugiau važinėti jo gyvenimo draugei, o ne jam pačiam. Nekonfiskavus šios transporto priemonės, jo draugė galėtų jį vežti darbo reikalais arba, nutikus bėdai, nuvežti jį pas senyvo amžiaus mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini).

1.2. Konfiskavus transporto priemonę, netenka prasmės ir antialkoholinio variklio užraktas, esantis šioje transporto priemonėje. Be to, N. K. patirtų didelę turtinę žalą ir tokia nuobauda būtų tikrai per didelė ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui. Jis pilnai suvokė padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai daugiau nepasikartos. Nuobaudos tikslai jau yra pasiekti N. K. atėmus specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones).

Atsiliepimas į skundą negautas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nesutinka su viena iš jam paskirtų administracinio poveikio priemonių, t. y turto konfiskavimu, kuri, jo teigimu, paskirta nepagrįstai.

Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis).

Šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2023 m. spalio 17 d. nutarimu N. K. paskirta 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir transporto priemonės „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Apylinkės teismas, įvertinęs N. K. skunde dėl Institucijos 2023 m. spalio 17 d. nutarimo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė savo prašymą panaikinti jam transporto priemonės konfiskavimą, padarė išvadą, kad N. K. neskiriant šios administracinio poveikio priemonės nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir administracinės nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai, todėl sprendė, jog aptariama administracinio poveikio priemonė yra paskirta pagrįstai.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, N. K. prašo netaikyti jam minėtos administracinio poveikio priemonės, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad tokia galimybė egzistuoja tik pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes, vadovaujantis ANK 427 straipsnį 3 dalies nuostatomis, už N. K. padarytą administracinį nusižengimą, kurio jis neginčija, privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės arba ją švelninant. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ja žymiai švelninti (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas šioje byloje svarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, tačiau konstatavo, jog šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti minėtas nuostatas ir neskirti N. K. transporto priemonės konfiskavimo. Apygardos teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.

N. K. apeliaciniame skunde, analogiškai kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, transporto priemonės konfiskavimo netaikymą argumentuoja tuo, kad automobilis yra šeimos turtas, t. y. nors ir yra registruotas N. K. vardu, tačiau šiuo automobiliu naudojasi ir jo sugyventinė, nes jis yra įgytas už jų abiejų lėšas, todėl jie abu patirtų didelę finansinę žalą. Pažymėtina, kad, visų pirma, aplinkybė, jog pažeidėjas, darydamas administracinį nusižengimą, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, neužkerta kelio konfiskuoti šį turtą. Tokiu atveju toks asmuo, nukentėjęs dėl kito bendraturčio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios nuosavybės sumažėjimą. Antra, apygardos teismo vertinimu, natūralu ir savaime suprantama, kad dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo N. K. ir jo sugyventinė patirs tam tikrų neigiamų padarinių ir nepatogumų, tačiau prieš vairuodamas transporto priemonę, esant neblaiviam, N. K. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes ne tik sau, bet ir bendraturčiui, o to nepadaręs privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Pabrėžtina, kad turto konfiskavimas nelaikytinas neproporcingu ir suvaržančiu N. K. teises labiau nei šiuo atveju reikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad N. K. ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę neblaivus, kelis kartus yra baustas už greičio viršijimą. Tai parodo, kad apeliantas nėra linkęs laikytis visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių ir nuolat daro naujus teisės pažeidimus.

Taip pat apeliantas akcentuoja, kad transporto priemonė reikalinga vykti į darbą bei pasirūpinti jo senyvo amžiaus mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Tačiau šios aplinkybės negali nulemti transporto priemonės konfiskavimo netaikymą, nes jos egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo jo darymo N. K. nesulaikė. Pabrėžtina, kad N. K. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir galimai tik dėl pareigūnų patikrinimo jis išvengė skaudesnių tokio elgesio padarinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. K. neblaivus vairavo transporto priemonę pakankamai judrioje gatvėje (Pelesos g.) tokiu paros metu (18.19 val.), kai transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimas paprastai yra kur kas intensyvesnis. Be to, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą didina ir tai, kad jis žymiai viršijo įstatyme nustatytą minimalią neblaivumo ribą (0,41 promilės), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė už vairavimą neblaiviam. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galima konfiskuoti transporto priemonės, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti N. K. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.