Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Julijai Taraškevič, dalyvaujant ieškovės atstovei L. S., atsakovei L. B., trečiajam asmeniui G. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. B., N. M., nepilnamečiams Z. M., F. M., S. M., D. M., T. M., atstovaujamiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl skolos priteisimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė L. B. patvirtino, jog su skola, jos dydžiu sutinka, tačiau nesutinka dėl iškeldinimo. Nurodė, jog nuomos sutarties su ieškove nepratęsė, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Atsakovas N. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimų ir iškeldinimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2012-03-13 tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės L. B. buvo sudaryta socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.40-T12/0196, kurios pagrindu nuomininkei bei jos vaikams Z. M., F. M., S. M., D. M., T. M. išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) išimtiniu tikslu – jame gyventi (sutarties 3 p.). Sutarties 8 p. šalys susitarė, kad nuomojamame bute turi teisę apsigyventi tik tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie įvardinti sutarties 3 punkte. Sutarties 9 punktu šalys susitarė dėl nuomos termino – iki 2013-03-07, kuris gali būti pratęstas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu ir civilinio kodekso (toliau CK) nustatyta tvarka (sutarties 10 punktas). Sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo nedelsdamas atlaisvinti butą. Sutarties 16 punkte numatyta nuomininko pareiga naudoti butą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir laikyti geros būklės, rūpintis turto saugumu, priežiūra, laikytis teisės aktų ir kitų taisyklių, susijusių su buto ir/ar pastato, kuriame yra butas, eksploatavimu ir kt. Sutarties 17 punkte nurodyta, kad nuomininkas privalo naudotis butu taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastate esančių butų ir bendro naudojimo patalpų savininkų teisės bei interesai. Sutarties 31-35 punktuose numatytos nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. Sutartis su atsakove buvo pratęsta iki 2014-03-07 bei dar kartą iki 2015-03-07. Daugiau sutartis tęsta nebuvo, tačiau atsakovai, net ir esant ieškovės raginimui, iš socialinio būsto neišsikėlė.

Kaip jau nurodyta, nuomos sutarties 9 punkte nustatyta, kad butas išnuomojamas iki 2013-03-07 vienerių metų laikotarpiui. Pagal CK 6.582 str. 4 d. šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos nuomos terminą, sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. Analogiškos nuostatos yra ir nuomos sutarties 10 punkte. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 str.). Įstatymas nesieja nuomotojo reikalavimo išsikelti ar iškeldinti nuomininką, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, su kokiu nors terminu. Taigi, 2015-03-07 suėjus nuomos sutarties terminui, ji automatiškai negalėjo tapti neterminuota, o turėjo būti aiškiai išreikšta sutarties šalių valia dėl sutarties atnaujinimo, t. y. turėjo būti sudaryta nauja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui, pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto, tenka procesinė pareiga įrodyti, kad nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011). Taigi, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, būtina tirti ir jų teisės į socialinį būstą turėjimo (neturėjimo) klausimą.

Socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma su asmenimis, turinčiais teisę į socialinį būstą (Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 1 str., 8 str. 1 d., 11 str. 1 d.). Asmenys, turintys teisę į socialinį būstą, savivaldybės vykdomajai institucijai turi pateikti dokumentus, įrodančius teisę į socialinį būstą (Įstatymo 11 str. 1 d.). Šios teisės normos nustato socialinio būsto nuomininko pareigą pateikti nuomotojui teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu yra sprendžiama dėl teisės į socialinio būsto nuomą turėjimo (neturėjimo). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p., 11 str., vaiko teises, tarp jų ir teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, visų pirma užtikrina vaiko tėvai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovų L. B. ir N. M. šeima nuo 2016-03-23 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau atsakovai L. B. ir N. M. nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamą savo nepilnamečių vaikų priežiūrą, atsakovė L. B. teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ne kartą yra bausta administracine tvarka už vaikų nepriežiūrą, bausta už narkotinių medžiagų laikymą, daug kartų teista, paskutinis nuosprendis atsakovės atžvilgiu priimtas 2016-07-11; 2016-08-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi bausmės dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių nuteistajai L. B. buvo subendrintos ir L. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams ir devyniems mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016-08-17. Vaikų tėvas atsakovas N. M. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis taip pat yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, paskutinis nuosprendis atsakovo atžvilgiu priimtas 2015-06-09, jis savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Vilniaus miesto savivaldybėje, į nuomos sutartį kaip atsakovės L. B. šeimos narys, turintis teisę gyventi socialiniame būste, nėra įrašytas. Dėl atsakovų L. B. ir N. M. pasirinkto gyvenimo būdo, jų nepilnamečiai vaikai nuolat buvo neprižiūrimi ir situacijai dėl vaikų nepriežiūros nuolat blogėjant, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-19, 2016-12-22, 2017-01-06 įsakymais likusiems be tėvų globos visiems penkiems nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa laikinosios globos institucijose. Taigi, nepilnamečių vaikų teisėmis į tinkamas gyvenimo sąlygas šiuo metu yra pasirūpinusi vietos savivaldos institucija, o byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovai L. B. ir N. M. dėtų pastangas susigrąžinti vaikų globą.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teisėtu pripažintas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), kuris bylos nagrinėjimo metu sumažino skolą už komunalines paslaugas, bute gyvena ilgą laiko tarpą, kurio materialinė padėtis sunki, tačiau kuris pagal išgales vykdo sutartinius įsipareigojimus, pripažįsta skolas, imasi priemonių skoloms mažinti, turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-645/2013) ir panašūs atvejai. Nagrinėjamu atveju gi, atsakovai nuomojamame socialiniame būste gyvena trumpą laiko tarpą - nuo 2012 m., o nuo 2015-03-07 socialiniame būste gyvena neteisėtai, be to, nuo 2015-08-01 nebemoka nuomos mokesčio, nuo 2015-10-01 nebemoka ir mokesčių už šildymą ir karštą vandenį, dėl ko ieškinyje nurodytais laikotarpiais susidarė 504,95 Eur skola už buto nuomą, 426,17 Eur skola už buto šildymą ir karštą vandenį. Duomenų, jog atsakovai būtų atlikę kokius nors mokėjimus, siekiant padengti įsiskolinimą, ar imtųsi priemonių skoloms sumažinti, nėra. Be to, byloje yra duomenys, jog ginčo buto gyventojai bei jų nuolatiniai svečiai savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi. Šias aplinkybes patvirtino tiek byloje paaiškinimus davęs antro buto gyventojas G. P., tiek į bylą pateikti gyventojų skundai apie vaikų nepriežiūrą, vaikų galimus neteisėtus prisijungimus prie elektros, bute besilankančių ir nakvojančių svetimų asmenų elgesį, triukšmavimą, nuolatinį policijos kvietimą.

Esant pasibaigusiam socialinio būsto nuomos sutarties terminui, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad atsakovai yra išlaikę teisę į socialinį būstą, atsakovams nevykdant nuomos sutartyje bei įstatyme nustatytos pareigos pateikti savivaldybės vykdomajai institucijai teisę į socialinio būsto nuomą patvirtinančius dokumentus, atsakovams L. B. ir N. M. nededant jokių pastangų užtikrinti nepilnamečių vaikų teises, dėl ko nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, esant skoloms už komunalinius mokesčius ir dėl ko butui buvo atjungta elektra, esant nuolatiniams kaimynų skundams dėl bute nuolat besilankančių svetimų asmenų, kurie triukšmauja, šiukšlina, grasina kitiems gyventojams, esant duomenų apie galimą ketvirto buto gyventojų neteisėtą prisijungimą prie elektros, esant duomenų, jog atsakovė L. B. pažeidė sutarties 16, 17, 18, 31-35 punktus (dėl tinkamo naudojimosi būstu pagal paskirtį, būsto priežiūros, mokesčių mokėjimo) bei Vilniaus miesto privatizuoto ir neprivatizuoto buto fondo, gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklių, kurios įteiktos atsakovei L. B. asmeniškai 2014-10-08, 3.6; 3.7; 13 punktus ( netriukšmauti, nerūkyti tam neskirtose vietose, mokėti mokesčius), atsisakymas atsakovus iškeldinti iš socialinio būsto nebūtų pagrįstas kitų asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, teisių atžvilgiu.

Sprendžiant klausimą dėl atsakovų iškeldinimo vertintina ir tai, ar jie tinkamai naudojasi savivaldybės nuomojamu būstu (plačiąja prasme – jos teikiama parama), ar ši parama jiems būtina, ar atitinka siekiamus tikslus, ar nepagrįstai neapriboja kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisių išsinuomoti būstą. Socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-194/2012). Byloje nustačius, kad atsakovai L. B. ir N. M. niekur nedirba, nei nuomos mokesčio, nei komunalinių mokesčių nemoka ir nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ketina tai daryti, į nuomojamą būstą įleidžia pašalinius asmenis, kurių veiksmų pasėkoje namo (duomenys neskelbtini)gyventojai rašo skundus, kviečia policiją, baimindamiesi dėl savo ir savo turto saugumo, palieka vaikus be priežiūros, ko pasėkoje nepilnamečiai vaikai agresyviai elgiasi kaimynų atžvilgiu, apmėto kaimynus akmenimis, spjaudosi, įžeidinėja, triukšmauja, grasina susidorojimu, gadina kaimynų turtą ( 2016-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-10283-865/2016), taigi, iš esmės pripažinus juos būstą naudojant ne pagal tokio pobūdžio nuoma siekiamus tikslus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju būtina taikyti griežčiausią nuomos sutarties pažeidimo sankciją – iškeldinimą iš gyvenamojo būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Dėl skolos už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų L. B. ir N. M. 504,95 Eur skolos už buto nuomą, 426,17 Eur skolos už buto šildymą.

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.583 straipsnio 1 dalį, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (nuompinigius). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties. Atsakovė L. B. pripažino, kad ieškovei nei nuomos mokesčio, nei skolos už šildymą ir karštą vandenį už ieškinyje nurodytą laikotarpį nėra sumokėjusi, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kadangi atsakovai skolos fakto ir dydžio neginčija, todėl 504,95 Eur skola už buto nuomą, 426,17 Eur skola už buto šildymą priteistina iš atsakovų L. B. ir N. M. solidariai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (931,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iškėlimo dienos (2016-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečius Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), F. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), T. M., gim. (duomenys neskelbtini)su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti solidariai iš atsakovų L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 504,95 Eur (penkis šimtus keturis eurus 95 ct) skolos už buto nuomą, 426,17 Eur (keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 17 ct) skolos už šildymą ir karštą vandenį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (931,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas”, į. k. 124568293, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.