- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-961-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02937-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- D. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme yra priimtas ieškovės D. R. ieškinys atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo nuo 2021 m. sausio 1 d. priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur mokamą kas mėnesį, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R. periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2021 m. sausio 1 d. mokamą kas mėnesį, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Išlaikymo atsakovas neteikia, motinos gaunamų lėšų nepakanka vaikams pilnai išlaikyti. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl nepriteisus laikino išlaikymo, gali nukentėti vaiko interesai – šalių nepilnametis vaikas gali likti be normaliam auginimui, lavinimui ir vystymuisi reikiamų lėšų.
5. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje, nesant įrodymų apie kitus atsakovo išlaikytinius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo turi būti priteistas 200,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį arba ją pakeisti nusprendžiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos nustatyti A. R. laikinąją gyvenamąją vietą su motina D. R., iš atsakovo priteisiant laikiną išlaikymą A. R. periodinėmis išmokomis po 100 Eur mokamą kas mėnesį, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Byloje nėra pateikti įrodymai apie ieškovės pajamas (darbo užmokestį). Šie duomenys preliminariai turėjo būti vertinami sprendžiant ieškovės prašymo pagrįstumą;
1.2. Byloje yra ieškovės banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad ieškovė kasmet, pradedant nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. į savo sąskaitą gauna vidutiniškai apie 8 605 Eur per metus, kurios didžiąja dalimi yra pervedamos atsakovo ir yra skirtos vaiko išlaikymui. Atsakovo pervestos sumos iki 2021 m. kas mėnesį buvo ženkliai didesnės nei 200 Eur per mėnesį, tačiau kilus konfliktui, atsakovas nuo 2021 m. sausio 1 d. dukros išlaikymui skiria 100 Eur per mėnesį;
1.3. Nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad 100 Eur per mėnesį neužtenka vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė kas mėnesį gauna vadinamus vaiko pinigus iš Vokietijos po 204 Eur, bei po 70 Eur kas mėnesį vaiko pinigus Lietuvoje;
1.4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui kas mėnesį yra reikalinga 460 Eur suma, kuri padengiama taip: 60 Eur vaiko išlaikymui yra mokama iš valstybės, o likusią dalį, t. y. po 200 Eur skiria abu tėvai. Kadangi vaikui iš dviejų valstybių yra skiriama 274 Eur suma, vadinasi tėvai turėtų prisidėti po 93 Eur. ((460-274)/2). Priteisus iš atsakovo 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą, ieškovei nereikia prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas privalėjo išlaikyti pusiausvyrą tarp ieškovės ir atsakovo vienodos pareigos prisidėti prie laikino vaiko išlaikymo;
1.5. Priteisti laikinam išlaikymui pagrindo nėra, tačiau jeigu teismas mano, kad laikinosios apsaugos priemonės būtinos, atsakovo nuomone, 100 Eur per mėnesį laikinas išlaikymas iš atsakovo butų pakankamas vaiko poreikiams užtikrinti.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Ieškinyje pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodyti duomenys neatitinka realios faktinės situacijos, t. y. rengiant vaiko poreikių lentelę, buvo padarytas rašymo apsirikimas ir joje nurodytos sumos neužtenka minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, todėl ja vadovautis negalima. Minimaliems nepilnametės dukros poreikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė nei 604 Eur suma per mėnesį;
2.2. Iš 2021 m. sausio 22 d. ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad minėtų 60,00 Eur išmokų ieškovė iš Lietuvos valstybės negauna. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, neva ieškovė kas mėnesį gauna vadinamus vaiko pinigus iš Vokietijos po 204 Eur, bei po 70 Eur iš Lietuvos, iš viso 274 Eur, neatitinka realios faktinės situacijos;
2.3. Ieškovė šiuo metu yra bedarbė, jokios papildomos ūkinės veiklos, iš kurios gautų papildomų pajamų, nevykdo;
2.4. Tarp šalių nėra ginčo dėl jų nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, todėl šis klausimas teisme nebuvo sprendžiamas. Vien ta aplinkybė, jog šalys gyvena skyrium, savaime nesudaro teisinio pagrindo nustatyti vaiko laikinos gyvenamosios vietos. Atsakovas prašymą nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą pareiškė tik atskirajame skunde. Atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme;
2.5. Atsakovas iki 2021 m. sausio 1 d. mokėjo po 200,00 Eur per mėnesį ir savavališkai sumažino mokėtinos sumos dydį, kas rodo, jog atsakovas yra nesąžiningas, klaidina teismą, pateikdamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo dalyko
9. Atskirajame skunde atsakovas taip pat prašo nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos nustatyti A. R. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove.
10. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodytas draudimas taip pat taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimo dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apskritai nenagrinėjo, todėl dėl šio reikalavimo nėra priimtas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog minėto reikalavimo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų atskirojo skundo ribų peržengimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio reikalavimo esmės nepasisako (CPK 320 straipsnis 2 dalis). Pažymėtina, kad šalių nepilnametė dukra A. R. gyvena su savo motina ieškove. Ginčo dėl šalių dukters gyvenamosios vietos tarp šalių nėra.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).
13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo s 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra nepilnametės, gimusios (duomenys neskelbtini), A. R. tėvai. Skundžiama nutartimi iš atsakovo nuo 2021 m. sausio 1 d. nepilnametei dukrai priteistas 200,00 Eur dydžio kas mėnesį laikinas išlaikymas. Atsakovas iki 2020 m. gruodžio 31 d. teikė išlaikymą dukrai, tačiau tarp šalių kilus ginčui, išlaikymo sumą sumažino iki 100,00 Eur. Atskirajame skunde atsakovas nesutinka su laikino išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti nuo 200 Eur iki 100 Eur. Laikino išlaikymo sumažinimo pagrindu atsakovas laiko pirmosios instancijos teismo neįvertintas ieškovės iš Vokietijos ir iš Lietuvos valstybių gaunamas išmokas („vaiko pinigus“). Kvestionuojama ieškovės finansinės galimybės teikti išlaikymą bei išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti pagrįstumas ir jų dydis.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, su vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
16. Atsakovo argumentai dėl ieškovės iš Vokietijos ir iš Lietuvos valstybių gaunamų išmokų („vaiko pinigus“) ir juos pagrindžiantys įrodymai bei vaiko būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų suma, ieškovės finansinės galimybės, bus įvertinti sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
17. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo dydį.
18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 468 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 642 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, net atsižvelgiant į šį kriterijų, kuris nėra privalomas, iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo dydis 200 Eur yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (468/2 – 234 Eur). Be to, atsakovas turi galimybes mokėti priteisto dydžio išlaikymą, kadangi iki 2021 m. sausio 1 d. tokio dydžio išlaikymą teikė savanoriškai.
19. Atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių dukters amžių, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 200,00 Eur dydžio laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų atsakovo galimybes teikti išlaikymą.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.