- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- 1-556-850/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15335-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- J. K.
kaltinamajam A. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 2008 m. kovo 17 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėn.; 2013 m. balandžio 10 d. pagal BK 235 str. 1 d., laisvės apribojimu 8 mėn.; 2019 m. vasario 18 d. pagal BK 281 str. 7 d. 38 MGL bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. G. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2023 m. balandžio 27 d., apie 11.30 val., Tauragės m., A. – V. sankryžoje, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pamatęs gatvėje numetusį šiukšlę J. K., priėjęs prie pastarojo tyčia sugriebė jam už rūbų ir tempdamas iki A. g. namo įvažiavimo sudavė rankomis 1-2 smūgius J. K. į šoną ir nurodė pakelti numestą šiukšlę, o J. K. šiukšlę įmetus į konteinerį, A. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. K. spyrė į šlaunį, ranka sudavė du kartus į veidą, taip nukentėjusiajam J. K. sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis A. G. teisme pareiškė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Parodymus teisme duoti atsisakė. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino visiškai, teigė kad prieš vaikiną nesmurtavo. Parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) m. pas tėvus. 2023 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, galėjo būti 27 d., jis sėdėjo automobilyje, modelio neprisimena, tamsios spalvos, pas pavežėją, vardo ir pavardės nežino. Automobilis stovėjo A. gatvėje ties namu, kur taisomi automobiliai, namo numerio nežino. Apie 11.30 val. pamatė pro šalį einančius du vaikinus. Vienas iš jų, buvęs su akiniais, numetė maišelį. Supykęs, kad vaikinas šiukšlina, išlipo iš automobilio, priėjo prie to vaikino. Vaikiną pagriebė už rūbų ir nutempė prie šiukšlės. Jam nei spyrė, nei sudavė į veidą nei į šoną. Jis vaikinui sakė nusiimti akinius, sakė kad duos į nosį, tačiau akinių jis nenusiėmė, todėl smūgių nesudavė. Vaikiną paleido, kai jis paėmė šiukšlę ir įmetė į konteinerį. Jokio smurto prieš vaikiną nenaudojo, tik paėmęs už rūbų tampė (t. 2, b. l. 57-60).
Akistatos su nukentėjusiuoju J. K. metu kaltinamasis parodė, kad jį tik paėmė už rūbų ir nuvedė iki šiukšlinės, kuri buvo prie vieno namo A. gatvėje, kad tą šiukšlę išmestų į šiukšlinę. Smūgių jam nesudavė (t. 1, b. l. 178-180).
Nukentėjusysis J. K. parodė, kad iš IKI parduotuvės nusipirkęs bandelę su klasioku D. G. ėjo į profesinę mokyklą. Eidamas, suvalgęs bandelę, numetė nuo jos popieriuką į pievą ir nuėjo. Kažkiek paėjus, apie 10-15 metrų, prie sankryžos automobilis užsuko, tai yra užblokavo jiems kelią ir, iš keleivio vietos išlipęs žmogus jam smūgiavo. Sugriebė už rūbų ties apykakle ir tempė jį iki šiukšlės. Betempdamas smūgiavo į šoną, spyrė į nugarą. Nevyko joks pokalbis - kaltinamasis sugriebė už drabužių ir tempė. Vėliau J. K. patikslino, kad išmesti šiukšlę kaltinamasis prašė pakeltu tonu (šaukdamas). Jis, šiukšlę paėmęs, išmetė į šiukšlinę, bet smūgiuoti kaltinamasis nesustojo, jis dar sudavė porą smūgių į kaklo sritį ir į šoną su ranka. Iš viso jam sudavė gal 6 smūgius. Sakė jog sulaužys jam kojas jei taip dar padarys. Daugiau nieko neprisimena. Į koją ar buvo suduota nepamena, tik po įvykio skaudėjo koją. Paskui kaltinamasis įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Jam buvo prakirsta lūpa. Suprato dėl ko tai vyksta, girdėjo eidamas, kad kažką kažkas iš galo šaukė. Suprato, kad šaukė dėl to, jog numetė šiukšlę. Negrįžo, kai šaukė, nepaėmė šiukšlės. Kaltinamasis jam pasirodė blaivus. D. G. matė tą įvykį, iškvietė policiją, nufotografavo mašiną ir jos numerius. Dar tą įvykį matė kaltinamąjį vežęs vairuotojas. Jis kaltinamojo nuotrauką rado facebook socialiniame tinkle tarp vairuotojo draugų, nes žinojo kas yra vairuotojas. Dėl sumušimo kaklo ir kojos srityje jautė skausmus. Iš lūpos bėgo kraujas, nes ji buvo prakirsta. Prašo priteisti 500 eurų už fizinę ir psichologinę žalą, sukeltą išgąstį. Dabar sunku praeiti pro tą vietą, sukyla prisiminimai, anksčiau niekada nėra dalyvavęs muštynėse. Kaltinamasis jo neatsiprašė.
Akistatos su A. G. metu J. K. patvirtino, kad prieš jį sėdintis asmuo prieš kelis mėnesius jį užpuolė gatvėje einant link Tauragės profesinio rengimo centro, sudavė į veidą keletą kartų, sudavė į pilvo sritį, spyrė į kojas, nugarą dėl jo numestos šiukšlės.
Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 79-90) matyti, kad J. K. parodė vietą A. gatvėje, tarp namų, pažymėtų Nr., kur prie įvažiavimo į kiemą stovėjo juodos spalvos automobilis "Chrysler". J. K. parodė kryptį link Šilalės gatvės, iš kurios pusės atėjo, ir kryptį link V. gatvės, į kurią pusę ėjo. Atėjus iki A. ir V. gatvių sankryžos, J. K. ranka parodė kryptį iš kur atvažiavo juodos spalvos automobilis "Chrysler", kryptį į kur sankryžoje pasuko ir sustojo. J. K. parodė vietą Aerodromo gatvėje, prie namo Nr., kur priėjęs vyras jį sugriebė už rūbų ir pradėjo tempti. J. K. parodė, kad buvo tempiamas link A. g. Nr. namo, jį tempė vyras ir sudavė smūgius. A. g., prie namo pažymėto, įvažiavimo į kiemą, parodo konteinerį, kuris yra juodos spalvos, į kurį nurodžius vyrui, įmetė šiukšlę. Parodė vietą A. g., tarp namų, pažymėtų Nr., kur, po to kai įmetė šiukšlę į konteinerį, jam dar vyras sudavė smūgius ranka ir spyrė.
L. R. K. parodė, kad J. K. yra jos anūkas, įvykio metu ir dabar gyvena pas ją. A. G. nepažįsta. Ji buvo darbe. Anūkas paskambino ir pasakė, kad jį užpuolė. Parbėgo namo. Jis papasakojo kaip ėjo su draugu iš parduotuvės nusipirkęs bandelių. Suvalgęs bandelę, popierių numetė. Ėjo toliau. Priėjo kitą gatvę, kur automobilis užblokavo praėjimą. Iššoko iš keleivio pusės vaikinas, nutvėrė jį už striukės, pradėjo tempti ir mušti. Tempė iki šiukšlės. Tempdamas jį, toliau smūgiavo. Vaikų teisės išvežė jį į ligoninę, klausė ar nenori pasitikrinti, jie sakė, kad gerai būtų. Pareiškimą ji parašė, nes jis buvo nepilnametis. Civilinį ieškinį surašė tardytoja. Lūpa buvo prakirsta. Guodėsi skausmu šone, nes buvo suspardytas, sakė juntąs sudaužtas vietas. Valerijonų davė, naktį buvo neramus. Nei ji naktį nemiegojo, nei jis. Kitas dienas buvo susijaudinęs, kaip nesavas. Paskui kaip ir nieko. Anūkas nelinkęs meluoti. Jis geras vaikas.
Iš R. K. pareiškimo matyti, kad 2023 m. balandžio 27 d., apie 11.38 val., jos nepilnametį anūką J. K., Tauragėje, A. gatvėje, ties pastatu, užpuolė nepažįstamas vyriškis, kuris anūkui rankomis sudavė smūgius į kaklo sritį, galvą, šoną, spyrė į kairę koją. Po įvykio anūkui buvo praskelta lūpa, skauda sumuštas vietas (t. 1, b. l. 1-9).
Liudytoja B. B. parodė, kad grįžo iš parduotuvės, įvažinėjo į savo kiemą, išsikrovinėjo prekes ir išgirdo triukšmą, girdėjo balsus. Tai buvo garsiau, nei įprastai žmonės kalbasi. Atsisukusi pamatė kaip išbėgo du pacaniukai, o trečias vienam koja spardė užpakalį. Jai atrodė, kad ten buvo G., jį matė tik iš silueto. Jį pažįsta, nes jis gyvena netoliese. Pacaniukų neįsidėmėjo. Jaunuolio nepažinojo ir dėl ko jį mušė, nežino. Jie labai greit išsiskirstė, tai truko kokią minutę. Nematė, kad laikytų už rūbų. Kas vyko iš pradžių, nematė.
Nepilnametis D. G., apklausiamas kaip liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė: kada viskas buvo, dienos nepamena, prieš 4-5 mėnesius, jis ir draugas J. ėjo iš IKI parduotuvės nuo 11.20 iki 12 val., per ilgąją pertrauką į mokyklą, Tauragės profesinio rengimo centrą. Pusiaukelėje, prie remonto ženklo, J. numetė šiukšlę, kažkoks vyras pradėjo šūkauti, jie toliau ėjo. Mašina privažiavo, išlipo ne vairuotojas, pradėjo spardyti, trankyti, J. bandė atsistoti, kai trankė ir spardė. Įvykį matė vairuotojas ir dar vienas žmogus toliau, kuris šaukė, kad paliktų tą vaikiną ramybėje. Vyras, išlipęs iš mašinos, paėmė J. už rūbų nugaroje su viena ranka ir pradėjo tempti prie numestos šiukšlės. Jis buvo tempiamas į priekį, tempė iki šiukšlės, kurią buvo numetęs, tempė maždaug per dviejų namų atstumą. Matė, kad vyras trenkė ir spyrė J. K. J. bandė paimti šiukšlę vyriškis gal du kartus spyrė jam į šikną. J. nugriuvo, buvo nukritę akiniai, o kai jis stojosi, kumščiu jam trenkė kelis kartus, kur pataikė tiksliai nepamena. Matė, kad J. kraujavo lūpa. J. tam vyrui nieko nesakė. Po visų trankymų tas vyras iki mašinos nuėjo. Tas žmogus dar grasino, kad perlauš per pusę. Viską matydamas pats nelabai ką darė, jautėsi negerai, paskambino policijai, nufotografavo mašinos numerius. Buvo greitoji atvažiavusi, nes draugas skundėsi, kad jam svaigsta galva. Vairuotoją nustatė pagal jo darytą mašinos nuotrauką. Tas vairuotojas atvažiavo dviračiu, kai jau buvo pareigūnai, aiškino, kad buvo su žmona, bet jis melavo. J. nugriuvo kai ėjo šiukšlę mesti, kai spyrė į šikną, nukrito šonu. Kai kėlėsi jam spyrė antrą kartą, kai atsikėlė trenkė į petį (t. 1, b. l. 139-142, 161-162).
Iš 2023-04-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-04-27, apie 11.38 val., gautas pranešimas ROIK:0123000233433, apie tai, jog Tauragės m., A., pranešėjo draugą J. K., 17 m., ką tik gatvėje užpuolė nepažįstami asmenys. Mušė ir spardė. Konfliktas galimai įvyko dėl draugo numestos šiukšlės. Užpuolikai buvo su a/m ?? v/n (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, reikalinga GMP, vaikinui kraujuoja iš lūpos. Laukia tarnybų prie Tauragės profesinio rengimo centro A.. Nuvykus nurodytu adresu rasti pranešėjas D. G. ir J. K., kurie paaiškino, kad einant A., ties pastatu, kur yra įrengtas autoservisas, J. K. ant gatvės išmetė šiukšlę. Prie autoserviso buvo du vyrai, jie jaunuoliams kažką sakė, tačiau jie ėjo toliau link profesinio rengimo centro. Vaikinams pasiekus A. ir V. gatvių sankirtą, prie jų sustojo tamsios spalvos automobilis, sedanas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio keleivio pusės išlipo vyras, kuris J. K. tempė už rūbų gatve link numestos šiukšlės, šaukė ir sudavė keletą kartų į galvos bei veido sritį, bei spyrė (t. 1, b. l. 29-30, 43).
Iš 2023-04-27 apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 20-28) matyti, kad įvykio vieta yra gatvė nuo A. iki V. sankirtos, Tauragės m.
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, reagavusių į 2023-04-27 įvykį, pranešimo ROIK 0123000233433, nešiojamų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašo apžiūros duomenys. Įrašuose fiksuota, kaip policijos pareigūnams atvykus prie Tauragės profesinio rengimo centro, vienas vaikinas, panašus į D. G., pareigūnams aiškina, kad ant dviračio sėdintis vyriškis, atpažįstamas kaip S. L., buvo automobilio vairuotojas, draugą mušė ne tas vyriškis. Pareigūnai tikslina galimą nusikalstamos veikos padarymo vietą, su vaikinais, kurie atpažįstami kaip D. G. ir J. K.. Jaunuolis, panašus į D. G. sako “prasidėjo čia (ranka parodo į prieš tai rodytą sankryžą), tempė (ranka parodo į priekį ėjimo kryptimi) pradėjo tempti, trankyti tenais”. Jaunuolis, panašus į J. K., į pareigūno klausimą "ties kuria vieta jis prasileido į veidą", eina į priekį, sako „kažkur...visu tuo keliu, visu tuo keliu, visu tuo keliu, žinau, kad iš tenais dar žmogus šaukė“. Jam ranka „smūgiavo į veidą“. Jaunuolis sako „čia yra labai sunku tokioj situacijoj“… davi ir į veidą, ir čia į šoną, į koją biškį“ (t. 1, b. l. 45-47).
Iš 2023-05-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą pagal pateiktą nuotrauką, fotografuotą 2023-04-27, 11 val. 27 min., A. – V. sankryžoje, užfiksuotas automobilis "Chrysler", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis "Chrysler", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas S. L. vardu (t. 1, b. l. 148-149).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju S. L. parodė, kad 2023 m. balandžio 27 d. ryte, tikslaus laiko neprisimena, su automobiliu Crysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tauragės m. iki Aerodromo gatvės pavežė nepažįstamą vyriškį. Atvažiavus iki A., sustojo, po to vyriškį pavežė dar toliau ir išleido kitoje gatvėje. Vyriškiui išlipus, jokio konflikto nematė (t. 1, b. l. 171-173)
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-159-976/2021 ir kt.). BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas taip pat savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-01-489/2021).
Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, o teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino iš dalies, teisme neduodamas parodymų ir nedetalizuodamas, kurioje kaltinimo apimtyje pripažįsta kaltę, teismas sprendžia, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kuri yra vieša, kitų asmenų akivaizdoje mušė nukentėjusįjį dėl jo numestos šiukšlės, tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą ir sutrikdydamas visuomenės rimtį. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str.). Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Baudžiamojoje byloje nustatytų įrodymų visuma, teismo įsitikinimu, sudaro vientisą įrodymų grandinę, pagrindžiančią kaltinamojo A. G.kaltę.
Aplinkybės, kad A. G. buvo kaltinime nurodytu laiku kaltinime nurodytoje vietoje ir kad jis tempė nukentėjusįjį link jo numestos šiukšlės, bei privertė ją paimti ir įmesti į šiukšlinę, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino. Jis neigia tuo metu mušęs nukentėjusįjį, tačiau byloje esantys įrodymai šią kaltinamojo gynybinę versiją paneigia. Tai, kad nukentėjusysis viešoje vietoje buvo mušamas kaltinamojo, J. K. patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su A. G. metu, bei duodamas parodymus teisme. Visais atvejais jis nuosekliai nurodė esmines aplinkybes, tai yra, kad kaltinamojo buvo mušamas tiek tuo momentu kai A. G. buvo tempiamas paimti šiukšlės, tiek tuo metu kai ją paiminėjo (smūgiai koją į apatinę kūno dalį), tiek po to, kai šiukšlę įmetė į šiukšlių dėžę. Vėlgi, aplinkybę, kad viešoje vietoje J. K. buvo mušamas kaltinamojo, patvirtino nepilnametis liudytojas D. G. – tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Liudytoja B. B. parodė, kad grįžusi iš parduotuvės, savo kieme išgirdo triukšmą, kuris buvo garsesnis, nei įprastai žmonės kalbasi. Atsisukusi pamatė kaip išbėgo du pacaniukai, o trečias vienam koja spardė užpakalį. Atpažino A. G.. Minima liudytoja ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip iš matymo gerai žinomas A. G. spardė vieną paauglį ir kažką garsiai šaukė (t. 1, b. l. 165-168). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, todėl daro išvadą, kad kaltinamojo smurtavimo prieš nusikalstamos veikos metu nepilnamečiu buvusį J. K. faktas, įrodytas. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju S. L. parodė, kad pavežęs nepažįstamą asmenį jokio konflikto nematė, teismas sprendžia, kad šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, todėl jais nesivadovauja. Juo labiau, kad nukentėjusysis pats nustatė kaltinamojo asmenybę socialiniame tinkle facebook jį radęs tarp S. L., privežusio kaltinamąjį prie A. - V. gatvių sankryžos, draugų, kas liudija, kad jie yra pažįstami, taigi S. L., norėdamas kad kaltinamasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, vengia nurodyti tikrąsias įvykio aplinkybes.
Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų juto fizinį skausmą. Iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad Viešojoje įstaigoje Tauragės ligoninė įvertinant J. K. būklę buvo nustatytas skausmingumas kaklo srityje judesių metu, skausminga ir kairės pusės apatinio žandikaulio srityje, palpuojant skausminga šlaunies viduriniame trečdalyje. Pacientui rekomenduota ramybė, tausojantis režimas, priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo, šaltis vietiškai pirmas 2-3 dienas (t. 1, b. l. 105). Aptarti įrodymai patvirtina, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis juto fizinį skausmą. Aplinkybė, kad J. K. dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nebuvo padaryta sužalojimų, veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi, nes sveikatos sutrikdymas nėra būtinasis kaltinamajam inkriminuotos veikos požymis.
Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje – A. ir V. gatvių sankryžoje Tauragės mieste, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl mažareikšmės dingsties - gatvėje numestos šiukšlės, nukentėjusįjį J. K.tyčia sugriebė už rūbų ir tempdamas sudavė rankomis ir kojomis smūgius J. K. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veika dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atskirai neinkriminuotina, nes ją apima viešosios tvarkos pažeidimo norma.
Kaltinamojo priešingus teisei smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu matė kiti asmenys – kartu su kaltinamuoju ėjęs nepilnametis D. G., liudytoja B. B., tikėtina, tai girdėjo ar matė ir daugiau asmenų, nes nukentėjusysis ir liudytojas D. G. teigė girdėję, kaip dar vienas žmogus šaukė, kad kaltinamasis paliktų vaiką ramybėje. Neabejotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam ir įvykį mačiusiems asmenims sukėlė sumaištį, išgąstį, todėl kaltinamasis baustinas.
Kaltinamasis A. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis smurtą panaudojo prieš fiziškai smulkesnio sudėjimo nepilnametį nukentėjusįjį, nusikalstamos veikos motyvas - mažareikšmis, dėl nukentėjusiojo ne vietoje numestos šiukšlės. Neabejotina, kad šiukšlinimas viešosiose erdvėse nėra toleruotinas, tačiau šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis, užuot sugėdinęs šiukšlintoją ar paliepęs paimti šiukšlę, ėmėsi smurtinių veiksmų jaunuolio atžvilgiu, puikiausiai suprasdamas, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, juo labiau, kad už viešosios tvarkos pažeidimą kaltinamasis jau teistas - kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, teistumas išnykęs, jis teistas ir užsienyje - Lenkijoje (t. 2, b. l. 30-43), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 44-46).
Nurodytų aplinkybių pagrindu kaltinamajam skirtina baudžiamajame įstatyme už šią veiką nustatyta bausmė - laisvės apribojimas, nustatant šios bausmės terminą, artimą sankcijoje numatytam jos vidurkiui, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą nėra, todėl teismas sprendžia, kad jam paskirti intensyvią priežiūrą nėra tikslinga.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam paliktinos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 61-64) ir dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 65-67).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD su nepilnamečių liudytojų J. K. ir D. G. apklausų vaizdo ir garso įrašais, bei 1 CD su vaizdo ir garso įrašu iš pareigūno kūno kameros, esantys prie 2023-05-19 kitų objektų apžiūros protokolo, iš viso 3 vnt. CD, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų atlyginimo
Nukentėjusysis J. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo jo naudai prašo priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 1-2). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo jo atžvilgiu panaudoto smurto patyrė išgąstį, stresą, skausmą, dėl ko buvo priverstas kreiptis į gydytojus, teismo medicinos ekspertą. Tokia A. G. veika jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi eidamas pro tą pačią vietą kur buvo sumuštas, jaučia baimę, patiria didelį dvasinį sukrėtimą, iškyla daug neigiamų emocijų. Yra pablogėjusi jo savijauta, jam sunkiai sekėsi užmigti dėl skausmų.
Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis palaiko pareikštą civilinį ieškinį iš esmės jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad anksčiau niekada nėra dalyvavęs muštynėse, kaltinamasis jo neatsiprašė.
Nukentėjusiojo J. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenis civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali vadovautis ir kitais kriterijais.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoto smurto, nes tai patvirtina objektyvūs baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nes jam suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbią vietą – veidą, nukentėjusiajam buvo praskelta lūpa. Akivaizdu, kad lieso kūno sudėjimo nepilnametis nukentėjusysis neturėjo galimybės pasipriešinti fiziškai stipriam kaltinamajam, dėl ko jis patyrė didelį išgąstį ir dvasinius išgyvenimus, dėl sveikatos sutrikdymo jautė fizinį skausmą. Kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos net iš dalies neatlygino. Tiek kaltinamojo elgesys ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme rodo, kad dėl nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoto smurto jis nė kiek nesigaili. Teismas įvertina ir aplinkybes, kad nukentėjusiajam kaltinamojo nusikalstama veika ilgalaikių sveikatos sutrikimų nepadaryta, kaltinamasis šiuo metu sveikas ir darbingas. Sprendžiant dėl priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, reikšminga laikytina aplinkybė, kad kaltinamasis savo veiksmais prisidėjo prie žalos jam padarymo – jis viešoje vietoje numetė šiukšlę, nereagavo į kaltinamojo reiškiamą pasipiktinimą dėl tokio veiksmo ir toliau ėjo negrįždamas ir nepakeldamas numestos šiukšlės, kas iššaukė ūmų kaltinamojo pykčio priepuolį, pasibaigusį smurtiniais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu.
Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, matyti, kad neturtinės žalos dydis yra labai įvairus ir paprastai svyruoja nuo 100 eurų iki 1200 eurų (pvz., A. T.nutartys 2K-130-387/2023, 2K-70-942/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.).
Dėl aptartų priežasčių, teismas sprendžia, kad iš A. G. nukentėjusiojo naudai priteistina 300 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, jo kaltės laipsnį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – Klaipėdos TLK) civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 69,06 Eur žalą dėl nukentėjusiajam J. K. suteiktų gydymo paslaugų (t. 1, b. l. 191-193).
Iš civilinio ieškinio ir jo priedų matyti, kad nukentėjusysis J. K. po to, kai kaltinamojo buvo sumuštas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų buvo pristatytas į VšĮ Tauragės ligoninė, kur jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Šias gydymo paslaugas patvirtinantis apskaitos išrašas pateiktas į bylą. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos J. K. buvo realiai suteiktos, jas patvirtina minimos gydymo įstaigos pateikti dokumentai, sprendžia, kad civilinio ieškovo Klaipėdos TLK civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai – jo naudai iš kaltinamojo A. G. priteistina 69,06 E. P. sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui.
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo 78,66 Eur išlaidų, patirtų dėl apmokėjimo psichologėms jų kelionės išlaidas apklausiant nepilnamečius proceso dalyvius (t. 2, b. l. 93-102, 128-135). Minėtos išlaidos buvo būtinos atliekant aptariamus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, jos pagrįstos šias išlaidas pateisinančiais dokumentais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 7 d., teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėn. (devyniems mėnesiams) bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamasis turi įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD su nepilnamečių liudytojų J. K. ir D. G. apklausų vaizdo ir garso įrašais, bei 1 CD su vaizdo ir garso įrašu iš pareigūno kūno kameros, esančiu prie 2023-05-19 kitų objektų apžiūros protokolo, iš viso 3 vnt. CD, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti jo naudai iš kaltinamojo A. G. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje J. K. civilinį ieškinį atmesti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai - priteisti iš A. G. 69,06 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir 6 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai, į. k. 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, nukentėjusiojo J. K. gydymo išlaidų.
Pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. G. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas dėl liudytojų apklausos - 78,66 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus ir 66 ct). Nurodyti A. G. šią sumą pervesti į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.