Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario mėn. 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 40 MGL, tai yra 1 700,00 Eur dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus ir transporto priemonės „Opel Vectra“ konfiskavimas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. M. K. 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 05 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. vakare jis maršrutiniu autobusu nuvažiavo į Kauną. Kaune jis su pažįstamu dviese išgėrė po aštuonis 0,5 litro talpos butelius alaus. Su draugu alų gėrė iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 01 val. Jo automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo Kaune, daugiabučių namų stovėjimo aikštelėje. Apie 4 val. jis iš Kauno vienas važiavo į savo namus. Apie 05.05 val., stabdant jo vairuojamą automobilį, jo nesuvaldė, automobilį sumėtė, jis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Pamena, kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis prisipažino, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, jo nesuvaldęs, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Įvykio vietoje policijos pareigūnai jam alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu 05.28 val. nustatytė 1,62 promilių girtumo laipsnį, antro tikrinimo metu 05.46 val. jam nustatytas 1,79 promilių girtumas. Labai gailisi, kad, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Jis yra automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas. Šį automobilį jis 2021 m. rugpjūčio 17 d. nusipirko iš vyriškio, kurio nei vardo, nei pavardės neprisimena. Su automobilio pirkėju sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuri, jam atrodo, yra palikta automobilio daiktadėžėje. Automobilio pardavėjas, jam parduodamas automobilį, minėjo, kad automobilio dokumentai yra netvarkingi, automobilis yra nustatyta tvarka neįregistruotas. Automobilio pardavėjas jam automobilio Registracijos dokumento nepateikė, tik davė kažkokius dokumentus apie šį automobilį. Šie automobilio dokumentai irgi turi būti automobilyje. Už automobilį jis sumokėjo 380,00 eurų. Jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi ir neturi teisės vairuoti transporto priemones (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 94 – 97).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. V. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. nuo 20.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 8.00 val. dirbant pagal patvirtintą grafiką, patruliuojant Prienuose, 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 05 val. 06 min. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas radijo ryšiu nurodė vykti į eismo įvykį. Į įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), nuvyko 05.20 val. Įvykio vietoje rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo vairuotojas, automobilis buvo užvestas ir vairuotojas bandė važiuoti, automobilį gazavo. Minėtas asmuo prisistatė esantis M. K., nurodė, kad jis vairavo automobilį ir, nesuvaldęs jo, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Nuo vairuotojo M. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoorodinuoti. Pas vairuotoją pasiteiravus, kada jis vartojo alkoholį, M. K. atsakė, kad iš vakaro. Alkoholio kiekio matuoklio prietaisu 5.28 val. pirmu pūtimu M. K. nustatytas 1,62 promilių girtumas, 5.46 val. antru pūtimu nustatytas 1,79 promilių girtumas. M. K. nei vairuotojo pažymėjimo, nei transporto priemonės dokumentų nepateikė. Paaiškėjo, kad M. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, automobilis nustatyta tvarka nedraustas, išregistruotas. Automobilis iš įvykio vietos autovežiu buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Alytus, Santaikos g. 31 (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 49 – 51).

5. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 05.05 val. (duomenys neskelbtini), automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį G. A., vairavo M. K., neturėdamas teisės vairuoti, neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu 5.28 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,62 promilių girtumas, 5.46 val. antru tikrinimu nustatytas 1,79 promilių girtumas. Vairuotojas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Automobilis iš įvykio vietos autovežiu išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 7 – 10).

6. Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 11 – 13, 14 – 21).

7. 2021 m. rugsėjo 5 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. K. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 5 d. pirmo tikrinimo metu 05.28 val. nustatyta 1,62 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 05.46 val. – 1,79 promilių girtumas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 23).

8. Informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nurodyta, kad transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2020 m. spalio 25 d. yra G. A. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 26).

9. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. K. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 31).

10. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 05 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

12. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis M. K. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), kol 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 05.05 val. (duomenys neskelbtini), nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 1,62 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai. Tokiais veiksmais M. K. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

13. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

14. Teismas konstatuoja, kad M. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 102 – 104, 105 – 108).

15. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

16. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

17. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. K. – vieną kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 59 – 63), per pastaruosius 5 metus keletą kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe vieną kartą baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviu, taip pat baustas ir už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti, turi galiojančių administracinių nuobaudų (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 76 – 83), nedirba (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 84), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 85), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 58). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą.

19. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog M. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu M. K. paskirta bausmę subendrinama su Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 1 700,00 Eur bauda.

20. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis savo nusikalstamą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nėra, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka M. K. asmenybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, M. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas šešių mėnesių terminui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus, jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

21. Baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams.

22. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis M. K. teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka baustas, tame tarpe vieną kartą baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviu, taip pat baustas administracine tvarka ir už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis nedirba, taigi teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Neteisėti M. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti.

24. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo M. K. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

25. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

26. Nagrinėjamoje byloje automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam M. K. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.

27. Nors iš Informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, matyti, kad transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2020 m. spalio 25 d. yra G. A., tačiau 2021 m. rugpjūčio 17 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad A. K. pardavė transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), M. K.. Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas G. A. vardu, yra kaltinamojo M. K. asmeninė nuosavybė, todėl automobilis VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas.

V. Kiti proceso klausimai

28. Bylos duomenimis matyti, jog 2021 m. rugsėjo 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2022 m. kovo 15 d. laikinai apribota M. K. nuosavybės teisė į automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 34 – 36). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

29. Kaltinamajam M. K. vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 102 – 104).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti M. K. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu M. K. paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 1 700,00 Eur bauda ir M. K. paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto ir 1 700,00 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. K. paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam intensyvią priežiūrą – M. K. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus, jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo intensyvios priežiūros vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti M. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruotą G. A. vardu.

Palikti galioti automobiliui VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Palikti galioti M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį M. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam M. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.