Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2025-08-29 · Civilinė byla Nr. e2-6576-783/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-08-29
Bylos Nr.
e2-6576-783/2025
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00538-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Trečiasis asmuo
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Vytautas Sketeris
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6576-783/2025Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00538-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 29 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, nuotoliu per vaizdo konferenciją dalyvaujant ieškovo atstovei L. R., trečiojo asmens VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovei E. V., atsakovui A. B., atsakovo atstovui advokatui Vytautui Sketeriui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Panevėžio apskrities VTAS) ieškinį atsakovui A. B. dėl laikino tėvų valdžios ribojimo, trečiasis asmuo byloje yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas Panevėžio apskrities VTAS ieškiniu prašo atsakovui A. B. terminuotai apriboti tėvų valdžią jo dukters A. B., g. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo trečiąjį asmenį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskirti nepilnamečio vaiko A. B. gaunamų lėšų turto administratoriumi.

2. Ieškinyje nurodo, jog nepilnametis vaikas A. B. iki jos paėmimo iš šeimos gyveno kartu su savo tėvu A. B.. 2022 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7295-504/2022 leista paimti nepilnametę A. B. ir kitus šeimos nepilnamečius vaikus, laikinai apgyvendintus (duomenys neskelbtini), iš jų tėvo A. B., nes vaikų tėvas A. B. atsisakė įgyvendinti ir/arba netinkamai įgyvendino tėvų valdžią savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. A. B. nevykdė savo kaip tėvo pareigos auginti, prižiūrėti, ugdyti, rūpintis vaikų sveikata ir jų gerove, dalyvauti vaikų gyvenime ir dėl to kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

3. Ieškinyje ieškovas Panevėžio apskrities VTAS nurodo, jog 2022 m. rugpjūčio 11 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-815, nustatyta vaiko A. B. laikinoji globa, laikinuoju globėju skirti (duomenys neskelbtini) namai. 2022 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5695-1175/2022 A. B. motinai L. B., neterminuotai apribota motinos valdžia dukros A. B. bei kitų šeimos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. 2023 m. rugpjūčio 14 d. Rokiškio rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MV-286 pabaigta A. B. vaiko laikinoji globa, vaikas grąžintas tėvui. 2024 m. gegužės 7 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5169-620/2024 leista paimti nepilnametę A. B. iš jos tėvo A. B., nes tėvas negeba susitvarkyti su savo nepilnamete dukra, užtikrinti jo, kaip tėvo valdžią, dukra jo neklauso, jis su ja negeba susitarti nei dėl jos socialinių ryšių, bendravimo su vyresniais už save asmenimis, nei dėl jos tinkamo elgesio bei mokymosi, tai yra negeba tinkamai auklėti ir prižiūrėti dukros bei ja pasirūpinti, užtikrinant tinkamas jos vystymosi bei ugdymosi sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

4. 2024 m. gegužės 14 d. Rokiškio rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MV-251, A. B. laikinuoju globėju (rūpintoju) skirti (duomenys neskelbtini) namai (dabar – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) bei juose nustatyta A. B. globos (rūpybos) vieta. 2025 m. kovo 25 d. Rokiškio rajono savivaldybės Mero potvarkiu Nr. MV-133 buvo pabaigta A. B. laikinoji globa (rūpyba), tačiau 2025 m. kovo 25 d. gautas A. B. atsisakymas vykdyti savo, kaip tėvo, valdžią dukros A. B. atžvilgiu. Atsisakymą A. B. motyvavo tuo, kad negalės pasirūpinti tinkama dukros priežiūra ir apsaugoti ją nuo neigiamų aplinkos veiksnių. Teigia, jog dukrą myli, nenutrauks su ja ryšio, lankys ją, domėsis jos interesais, sveikata, mokslais, teiks išlaikymą. A. B. nurodė, kad tokį jo poelgį įtakojo jo noras, kad vaiko ateitis būti geresnė. 2025 m. kovo 28 d. Rokiškio rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MV-144, Mero potvarkis Nr. MV-133 pripažintas netekusi galiu. A. B. ir toliau buvo tęsiama laikinoji globa VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

5. Prašydamas taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą atsakovui A. B. ieškovas Panevėžio apskrities VTAS nurodo, jog A. B. šeima žinoma nuo 2006 metų, nuo 2019 m. balandžio mėnesio skyriuje gauti 27 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus vaiko A. B. atžvilgiu, dėl 12 pranešimų vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Vaikui gyvenant biologinėje šeimoje tėvo priežiūroje išnagrinėti 9 pranešimai, kada buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai dėl tėvo atsisakymo pasirūpinti vaikais, tai yra įgyvendinti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, dėl netinkamos vaikų priežiūros, dėl tėvo naudojamo smurto prieš vaiką, dėl tėvo nepakankamo įsitraukimo į vaiko ugdymosi procesą, dėl tėvo netinkamo bendravimo su dukra ir jos auklėjimo. A. B. intensyviai buvo teikiamos paslaugos, sudaromi pagalbos planai, padedama spręsti šeimoje kylančias problemas, ieškomi jų sprendimo būdai. A. B. dalį numatytų įsipareigojimų vykdė. Tačiau pastebėta, kad išliko atsakovo nuomonių ir nuotaikų kaita, vengimas prisiimti atsakomybę auginti ir rūpintis dukra. Du kartus buvo išduoti teismo leidimai paimti vaiką iš tėvo, vaikas antrą kartą yra laikinoje globoje. A. B. globos įstaigoje gyvena po to, kai kategoriškai atsisakė gyventi kartu su tėvu. Nuo 2024 m. gegužės mėnesio, tėvas aplankė dukrą tik 5 kartus. Vaiko ir tėvo ryšys daugiau formalus, pokalbiai dalykiški, emocinis ryšys nėra stiprus. Kad nėra artimo emocinio ryšio su tėvu, matyti iš Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 7GVA-613, kuriame vaikas išsakė, kad tėvo gali ir nebūti, bet mama yra reikalinga. Nurodoma, jog šiai dienai atsakovas A. B. nesudaro sąlygų vaikui grįžti į šeimą, tai yra jis atsisako įgyvendinti tėvo valdžią dukros atžvilgiu. Atsakovo motyvai tokie kaip, kad negalės pasirūpinti tinkama dukros priežiūra ir apsaugoti jos nuo neigiamų aplinkos veiksnių ir, kad tokį jo poelgį įtakojo jo noras, kad vaiko ateitis būti geresnė, nepateisina tokio atsakovo elgesio, todėl jo elgesys laikytinas priešingas vaiko interesams. Atsakovo pasisakymai, jog dukrą jis myli, nenutrauks su ja ryšio, lankys ją, domėsis jos interesais, sveikata, mokslais, teiks išlaikymą, TS vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad ateityje situacija gali keistis. Be to, ir vaikas išsako norą grįžti į biologinę šeimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, kad yra pagrindas atsakovui A. B. laikinai apriboti tėvų valdžią jo dukros A. B. atžvilgiu.

6. Apribojus atsakovui A. B. tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, remdamasis CK 3.192 straipsniu, ieškovas Panevėžio apskrities VTAS prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą po 100 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo VŠĮ (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti ir nurodo, jog sutinka būti A. B. turto administratoriumi, A. B. lėšos bus naudojamas jos interesams užtikrinti.

8. Atsakovas A. B. 2025 m. rugpjūčio 6 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo atmesti. Pabrėžia, kad jo sprendimą atsisakyti dukros globos ir tėvų valdžios dukros atžvilgiu padiktavo daugiau emocijos, nei logiškai apgalvotas sprendimas. Teigia, jog visiems savo vaikams linki tik gero, nori tik pačių geriausių jiems gyvenimo sąlygų. Tuo metu jį buvo užvaldžiusios abejonės, ar jis sugebės tinkamai pasirūpinti Andželika ar ji jo klausys ir ar jie sutars. Pabrėžia, kad jokių kitų priežasčių nėra, tai tik to laikotarpio emocijos kurių nebeliko, kad nusiramino, dar kartą viską apgalvojo ir tikrai mano, kad neliko jokių priežasčių Andželikai toliau gyventi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Galvojo, jog vaikų globos namuose gal jai bus geriau, gal ji susirado draugų, gal taps draugiškesne, geriau išmoks pasirūpinti savimi. Ir tik taip galvodamas priėmė tokį sprendimą, kurio dabar atsisako ir mano, kad jis buvo klaidingas. Nori, kad dukra augtų šeimoje su broliais ir seserimis. Dukrai tuoj sukaks penkiolika metų, nebetoli ir pilnametystė. Mano, kad tuos tris metus dar galėtų visi pragyventi kartu. Ir dabar bendrauja su dura, pasikalba telefonu, viską jai paaiškino ir abu sutarė, kad nori, jog ji grįžtų namo, tai yra jų abipusis jų noras.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdyje ieškovo atstovės L. R. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, išdėstė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, jog atsakovo A. B. šeima Panevėžio apskrities VTAS yra žinoma nuo 2006 metų, ne kartą buvo gauti pranešimai dėl vaiko teisių pažeidimų, dalis jų pasitvirtino. Atstovė patvirtino, jog nepilnametė dukra A. B. iš atsakovo teismo leidimu buvo paimta du kartus, antrą kartą teismas leido mergaitę paimti 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi. Po vaiko paėmimo atsakovui A. B. buvo teikiamos socialinės paslaugos, sudaromi veiksmų planai, atsakovas A. B. dalį vykdė, buvo priimtas sprendimas mergaitę grąžinti tėvui. Tačiau atsakovą informavus apie grąžinamą vaiką, atsakovas telefoninio pokalbio metu atsisakė pasiimti vaiką, tą atsisakymą patvirtino raštiškai, nurodė, kad vaikui bus geriau augti vaikų globos namuose nei šeimoje. Ieškovo atstovė teigia, jog ją neįtikina atsakovo A. B. argumentai apie tai, kad jis dabar jau nori, kad vaikas grįžtų į šeimą, atsakovas vaikui nėra autoritetas, situacija nėra pasikeitusi ir yra tikslinga taikyti laikiną tėvų valdžios ribojimą, tai būtų kaip ir prevencinė priemonė tėvui. Apribojus tėvų valdžią, ieškovo atstovė L. R. palaiko reikalavimą ir dėl išlaikymo priteisimo bei trečiojo asmens paskyrimo nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų turto administratoriumi.

Atsiliepimas

10. Trečiojo asmens atstovė E. V. ieškinio reikalavimams pritaria. Paaiškino, jog A. B. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gyvena nuo 2024 m. gegužės mėnesio, mergina į vaikų globos namus atvyko apleista, praktiškai be higienos įpročių, su negatyviu požiūriu į mokslus. Mergaitei gyvenant vaikų globos namuose pagerėjo jos mokslai, higienos įgūdžiai, atsirado ryšys tarp vaiko ir globos namų darbuotojų, vaikas lanko (duomenys neskelbtini). Neneigia, jog per vaiko gyvenimo laikotarpį mergaitė bendravo su tėvu ir savo broliais bei seserimi, tėvas buvo atvykęs ir po to, kada buvo priimtas sprendimas negrąžinti vaiko į šeimą (2025 m. birželio 12 d. ir 2025 m. birželio 29 d.), bendravo su savo tėvu. Tačiau atstovė taip pat mano, jog neturėtų būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę, jog nori grįžti pas tėvą, nes ši suvokia, kad tėvo namuose bus laisvė, ji darys ką nori ir tėvas jos nesuvaldys.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdyje atsakovas A. B. ieškinį prašo atmesti. Patvirtino, jog jis po to, kai buvo nutarta dukrą A. B. grąžinti 2025 m. kovo mėnesį, parašė pareiškimą ir nurodė, jog atsisako vaiką priimti į namus, tačiau vėliau pergalvojo elgesį ir suprato, kad suklydo, jog savotiškai išdavė savo vaiką. Po to bendravo su mergaite, ši sakė, kad norinti grįžti į namus, jis ir pats nori, kad dukra sugrįžtų į namus. Po mergaitės apgyvendinimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ su kitais vaikais yra lankęsi pas dukrą, nuveždavo lauktuvių. Šiuo metu jis pats gyvena Rokiškio r., tačiau įsigijo namus (duomenys neskelbtini), jie šiuo metu yra remontuojami, įrenginėjamas šildymas. Kai bus suremontuoti namai, kelsis gyventi į juos. Jeigu mergaitė grįžtų į namus, lankytų Juodupės gimnaziją, persikėlus į (duomenys neskelbtini) – lankytų (duomenys neskelbtini). Parodė, jog santykiai su dukra šiuo metu yra geri, mano, kad mergaitė galėtų grįžti į šeimą, jis pasiruošęs prisiimti tėvo pareigas. Supranta, kad mergaitė turės laikytis taisyklių, jis pats privalės reikalauti, kad dukra laikytųsi. Be A. B. šeimoje auga dar trys nepilnamečiai vaikai, vienas vaikas yra neįgalus, šeimos pajamas sudaro gaunamos pašalpos, išmokos už vaikus, jis pats dirba atsitiktinius sezoninius darbus, papildomai gauna apie 500 Eur kas mėnesį.

Atsiliepimas

12. Atsakovo atstovas advokatas V. Sketeris prašo ieškinio netenkinti, teigia, jog tėvų valdžios ribojimui nėra pagrindų, numatytų CK 3.180 straipsnyje, nėra. Vienintelė priežastis, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovo tėvų valdžios ribojimo, pasak atsakovo atstovo, buvo ta, kad atsakovas A. B. po to, kai 2025 m. kovo 25 d. buvo nuspręsta dukrą A. B. grąžinti jam, 2025 m. kovo 26 d. parašė pareiškimą, jog atsisako priimti vaiką į namus. Po šio atsakovo pareiškimo, ieškovas, nesiaiškindamas priežasčių, kreipėsi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo, nors jokios kitos aplinkybės, kad vaikas negalėtų grįžti į šeimą, nepasikeitė – tėvas ir toliau bendravo su dukra, pati mergaitė nori grįžti į šeimą, bendrauti su savo broliais ir seserimis, namuose yra visos sąlygos rūpintis vaiku. Atsakovas A. B. po to, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, vykdė visus tarnybų reikalavimus, vykdė visus planus, užduotis, kurios buvo priskirtos, buvo pripažinta, kad atvejo vadybos planas įgyvendintas ir galima grąžinti mergaitę į šeimą. Dėl šių priežasčių vaikas turėtų būti grąžintas atsakovui, ieškovas, kaip valstybės institucija, kurios vienas iš tikslų yra sugrąžinti į šeimą, turėtų tam nekliudyti.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdyje išklausta nepilnametė A. B. paaiškino, jog po to, kai tėtis pasakė, jog atsisako ją priimti į šeimą, ji juto pyktį, kilo nesutarimai. Tačiau šiuo metu ji su tėčiu yra susitaikiusi, susitarę dėl tolimesnio jos elgesio, ji nori grįžti pas tėtį į namus, bendrauti su savo broliais ir seserimis.

14. Nustatytos aktualios faktinės aplinkybės:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7295-504/2022 leista paimti nepilnamečius vaikus Ž. B., g. (duomenys neskelbtini), Š. B., g. (duomenys neskelbtini), A. B., g. (duomenys neskelbtini), D. B., g. (duomenys neskelbtini), A. B., g. (duomenys neskelbtini), ir A. B., g. (duomenys neskelbtini), iš jų tėvo atsakovo A. B.. (1 t. 23-28 b. l.)

14.2. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5695-1175/2022 neterminuotai apribota L. B. tėvų valdžia Ž. B., g. (duomenys neskelbtini), Š. B., g. (duomenys neskelbtini), A. B., g. (duomenys neskelbtini), D. B., g. (duomenys neskelbtini), A. B., g. (duomenys neskelbtini)., ir A. B., g. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. (1 t. 32-38 b. l.)

14.3. Rokiškio rajono savivaldybės mero 2023 m. rugpjūčio 14 d. potvarkiu Nr. MV-289 vadovaujantis Panevėžio VTAS 2023 m. rugpjūčio 11 d. nurodymu Nr. 7SD-8356 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) panaikinimo“ pabaigta A. B. taikyta laikinoji globa. (1 t. 30 b. l.)

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką A. B. iš jos tėvo atsakovo A. B.. Pripažinta, kad vaiko tėvas A. B. netinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo, valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu, A. B. susidariusi nesaugi aplinka tolimesniam vystymuisi ir tolimesniam augimui, be to, stebimas netinkamas tėvo elgesys dukros atžvilgiu: tėvui yra sunku nubrėžti dukrai aiškias ribas ir pasiekti, kad ši jų laikytųsi, tėvas negeba užtikrinti dukros mokymosi, nepilnametei nesuformuoti elementariausi higienos įgūdžiai. (1 t. 46-54 b. l.)

14.5. Rokiškio rajono savivaldybės mero 2024 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. MV-251 A. B. skirta laikina globa (rūpyba), laikinuoju globėju (rūpintoju) skirti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendruomeniniai vaikų globos namai (tuometiniai (duomenys neskelbtini) namai), juose nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. (1 t. 55-56 b. l.)

14.6. Atsakovas A. B. 2024 m. birželio 6 d., 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. gruodžio 4 d., 2025 kovo 18 d. dalyvavo Rokiškio socialinių paslaugų centre organizuotuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose. 2024 m. birželio 6 d. nutarta A. B. šeimai teikti intensyvios socialinės priežiūros paslaugas bei kompleksinę pagalbą, sudarytas pagalbos planas, pagal kurį atsakovas buvo įpareigotas lankyti tęstines psichologo konsultacijas, reguliariai bendrauti su dukra, domėtis jos kasdienybe (mokslu, sveikata, ugdymu), planuoti susitikimus su dukra, užtikrinti reguliarų seserų ir brolių bendravimą, aktyviai bendrauti su ugdymo įstaigos specialistais, domėtis dukros pasiekimais, stengtis rodyti A. B. dėmesį ir rūpestį, prisidėti prie dukters išlaikymo aptariant su įstaigos specialistais. 2024 m. gruodžio 4 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovas A. B. įpareigotas lankyti tęstines psichologo ar mediatoriaus V. M. konsultacijas, esant poreikiui pasikonsultuoti su psichiatru, reguliariai bendrauti su dukra, siekti susitikti su dukra 1 kartą per mėnesį, užtikrinti seserų ir brolių susitikimus su A. B., aktyviai bendrauti su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globos namais, stengti ir rodyti dėmesį dukrai, pagal galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo. Įpareigojimus atsakovas A. B. įgyvendino iš dalies ar įgyvendino visiškai, 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. gruodžio 4 d. atvejo vadybos posėdžiuose nutarta tęsti socialines priežiūros paslaugų, pagalbos teikimą, o 2025 m. kovo 18 d. atvejo vadybos posėdyje grąžinti A. B. į šeimą (1 t. 80-100 b. l.)

14.7. Laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovas A. B. dalyvavo psichologės konsultacijoje (2024 m. birželio 13 val.), nuolat konsultuojamas socialinės darbuotojos, stengėsi dalyvauti tėvystės mokymuose, buvo skatinamas žinias pritaikyti vaikų auklėjime, konsultuotis su specialistais, atkurti ryšį su dukra. (1 t. 123-124 b. l.)

14.8. Laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d. atsakovas A. B. lankėsi individualiose mediatoriaus V. M. konsultacijose (2024 m. spalio 1 d., spalio 22 d. ir lapkričio 12 d.), 2024 m. rugsėjo 24 d. dalyvavo tėvystės mokymuose „Vaiko psichologinė raida ir jos etapai“, „Kaip padėti vaikams/paaugliams atpažinti ir išreikšti emocijas“. (1 t. 121-122 b. l.)

14.9. Laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. kovo 18 d. atsakovas A. B. su šeima tris kartus (2025 m. sausio 17 d., 2025 m. sausio 29 d., 2025 m. kovo 1 d.) dukrą A. B. aplankė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendruomeniniuose vaikų globos namuose, laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 17 d. iki 2025 m. vasario 3 d. atsakovas A. B. su dukra A. B. dalyvavo mediacijoje, mediacija buvo sėkminga. (1 t. 119, 127, 128 b. l.)

14.10. A. B., 2025 m. kovo 13 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendruomeniniuose vaikų globos namuose bendraudama su ieškovo Panevėžio VTAS vyr. specialiste A. D., nurodė, jog jos santykiai su tėvu A. B. nuo Naujųjų metų yra labai geri, tėvas buvo pas ją atvažiavęs praeitą savaitę, šeštadienį, mergaitė išsakė nuomonę, jog tėtis yra pasiruošęs, kad ji grįžtų, ji ir pati yra pasiilgusi šeimos, nori grįžti į namus. (1 t. 57-59 b. l.)

14.11. Rokiškio rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 25 d. potvarkiu Nr. MV-133 vadovaujantis Panevėžio VTAS 2025 m. kovo 21 d. nurodymu Nr. 7SD-2919 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) panaikinimo“ pabaigta A. B. taikyta laikinoji globa (rūpyba). (1 t. 60-62 b. l.)

14.12. Panevėžio apskrities VTAS 2025 m. kovo 26 d. užregistruotas atsakovo A. B. atsisakymas, kuriame A. B. nurodė, jog atsisako nuo nepilnametės A. B. globos ir priežiūros, informavo, jog negebės apsaugoti jos nuo neigiamų aplinkos veiksnių. A. B. atsisakyme nurodė, jog turi sveikatos problemų ir ateityje jo laukia operacija, gydymosi laikotarpiu vaikus prižiūrės jo sūnus D. B., kuris atsisako prižiūrėti A. B., nes mano, kad nesusitvarkys su mergaitės elgesiu. A. B. atsisakyme pažymėjo, jog dukrą ir toliau mylės, nenutrauks su ja ryšio, bendraus, pagal galimybes lankys vaiką, teiks išlaikymą. (1 t. 63-65 b. l.)

14.13. Rokiškio rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 28 d. potvarkiu Nr. MV-144 vadovaujantis Panevėžio VTAS 2025 m. kovo 26 d. nurodymu Nr. 7SD-3090 „Dėl informacijos pateikimo“ Rokiškio rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 25 d. potvarkis Nr. MV-133 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) panaikinimo“ pripažintas netekusiu galios. (1 t. 67-68 b. l.)

14.14. Rokiškio socialinių paslaugų centre 2025 m. kovo 28 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovas A. B. nedalyvavo, telefonu ir 2025 m. kovo 27 d. raštu socialinei darbuotojai D. B. informavo, jog neatvyks, nurodė, kad jaučiasi blogai, su įpareigojimais ir pagalbos priemonėmis sutinka. Posėdyje nutarta teikti motyvuotą siūlymą Panevėžio VTAS dėl tėvų valdžios ribojimo A. B. dukros A. B. atžvilgiu, tęsti socialinės priežiūros paslaugų teikimą atsakovui 3 mėn. laikotarpiui. Posėdyje dalyvavusi socialinė darbuotoja V. M. teigė, jog po 2025 m. kovo 18 d. atvejo vadybos posėdžio atsakovas A. B. dėl savo sutikimo sugrąžinti vaiką į šeimą abejojo, išreiškė nepasitikėjimą savo jėgomis, pritarė, kad būtų kreipiamasi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. Posėdyje dalyvavusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ socialinė darbuotoja E. V. nurodė, jog A. B. išgyveno tėvo atsisakymą susigrąžinti ją šeimą, tačiau po kurio laiko aprimo, siekė susitaikyti su situacija. (1 t. 80-100, 116 b. l.)

14.15. Panevėžio VTAS ieškinys dėl tėvų valdžios ribojimo atsakovui A. B. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose gautas 2025 m. balandžio 22 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

15. Dėl tėvų valdžios ribojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos CK 3.155, 3.159, 3.160 straipsnių nuostatos, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 1 dalis numato, jog kai tėvai vengia atlikti pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Teismų praktikoje yra pripažinta, jog jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

16. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais nediskriminacijos ir vaiko nuomonės išklausymo principais. Priimant sprendimą, svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik jo priėmimo metu, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 19 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023 30 punktas).

17. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovo dukrą A. B. 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi leista paimti iš atsakovo A. B. konstatavus, jog vaikui buvo susidariusi nesaugi aplinka tolimesniam vystymuisi ir tolimesniam augimui, stebėtas netinkamas tėvo elgesys dukros atžvilgiu (tėvui buvo sunku nubrėžti dukrai aiškias ribas ir pasiekti, kad ši jų laikytųsi, tėvas negebėjo užtikrinti dukros mokymosi, nepilnametei nesuformuoti elementariausi higienos įgūdžiai). Prieš tai vaikas iš atsakovo A. B. buvo paimtas kartu su kitais atsakovo nepilnamečiais vaikais 2022 m. rugpjūčio 5 d., atsakovui A. B. A. B. grąžinta 2023 m. rugpjūčio 14 d. panaikinus laikinąją globą, kartu su kitais nepilnamečiais vaikais Š., A., A., D. (byloje nepateikta tai patvirtinančių įrodymų). Nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. A. B., kartu su Š. (iki šio pilnametystės), A., A., D. gyveno su tėvu A. B., nes motinai 2022 m. rugpjūčio 16 d. teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia, kaip nurodyta aukščiau, teismas leido A. B. paimti iš jos tėvo, kiti nepilnamečiai vaikai (A., A., D.) liko gyventi su atsakovu A. B..

18. Nustatyta, jog nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2025 m. kovo 18 d. atsakovas A. B. dalyvavo visuose Rokiškio socialinių paslaugų centre organizuotuose atvejo vadybos posėdžiuose, bendradarbiavo su socialines paslaugas teikusia institucija, prisiėmė tam tikrus įpareigojimus, susijusius su ryšio atkūrimu tarp jo, šeimos ir A. B. atkūrimu, tris kartus A. B. aplankė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendruomeniniuose vaikų globos namuose, dalyvavo mediacijoje su savo dukra. Tai yra prisiimtus įsipareigojimus atsakovas A. B. iš dalies ar visiškai vykdė, siekė susigrąžinti dukrą A. B. į šeimą. Po šių A. B. pastangų, trūkusių daugiau nei 9 mėnesius, 2025 m. kovo 25 d. buvo priimtas ir administracinis aktas (mero potvarkis) dėl A. B. taikomos laikinosios rūpybos pabaigos bei mergaitės grąžinimo į šeimą. Tai yra vaiko teisių apsaugos institucija pripažino, jog atsakovas A. B. dėjo pakankamai pastangų, kad sugrąžintų dukrą į šeimą, kad vaikas gyventų su tėvu ir kitais šeimos nariais (broliais, seserimi), tai yra pripažino, jog aplinka šeimoje yra saugi, vaikas pasiruošęs grįžti į namus.

19. Tačiau 2025 m. kovo 26 d. atsakovas A. B. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė raštišką pareiškimą, kuriuo informavo, jog atsisako susigrąžinti dukrą A. B. į šeimą, nurodė, jog dėl sveikatos jam gali būti reikalingas gydymas, o likęs namuose pilnametis sūnus, kuris ketina rūpintis kitais nepilnamečiais atsakovo vaikais, atsisako prižiūrėti A. B.. Tą pačią poziciją atsakovas A. B. 2025 m. kovo 27 d. raštu išdėstė rašte, adresuotame socialinei darbuotojai D. B..

20. Atsakovui A. B. po to, kai pripažinta, kad vaikas (A. B.) gali grįžti pas tėvą, pateikus rašytinį atsisakymą vaiką priimti, jį toliau auklėti ir prižiūrėti, galimos išvados, jog atsakovas vengia toliau rūpintis vaiku. Tai yra formaliai CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas – vengimas auklėti vaiką – ieškinio pareiškimo metu egzistavo. Duomenų, jog ta atsakovo pozicija būtų pasikeitusi iki ieškinio pareiškimo teismui 2025 m. balandžio 22 d., taip pat nėra. Priešingai, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, atsakovas A. B., atsisakydamas atvykti į Rokiškio socialinių paslaugų centre 2025 m. kovo 28 d. organizuotą atvejo vadybos posėdį, 2025 m. kovo 27 d. patvirtino 2025 m. kovo 26 d. pateiktą rašytinį atsisakymą priimti vaiką į šeimą, tad ieškovui Panevėžio VTAS formaliai buvo pagrindas kreiptis dėl tėvų valdžios ribojimo.

21. Tačiau, kaip ir nurodyta sprendimo 16 punkte, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, visų svarbiausia yra vaiko interesai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. B. paaiškino, jog po to, kai priėmė sprendimą atsisakyti susigrąžinti dukrą į šeimą, labai išgyveno, bendravo su dukra, su kitais savo šeimos nariais ir suprato, kad toks jo sprendimas buvo neapgalvotas ir paremtas emocijomis, o ne racionalus sprendimas. Pati mergaitė A. B. teismo posėdyje taip pat paaiškino, jog nori sugrįžti į namus.

22. Kaip matyti iš 2025 m. kovo 26 d. rašytinio paaiškinimo, atsakovas A. B., išsakydamas atsisakymą priimti dukrą į namus, nurodė, jog jis nepasitiki savo jėgomis, yra pablogėjusi sveikata ir reikalinga operacija, o pilnametis sūnus D. B. atsisako prižiūrėti dukrą, tą poziciją patvirtino ir 2025 m. kovo 27 d. atsisakydamas atvykti į atvejo vadybos posėdį. Tai yra iš esmės atsakovo A. B. atsisakymą galėjo iš dalies sąlygoti ir objektyvios aplinkybės – numanoma operacija, gydymas, pilnamečio sūnaus, turėjusio pasirūpinti kitais mažamečiais vaikais, atsisakymas prižiūrėti A. B. dėl ne visada kontroliuojamo mergaitės elgesio. Tačiau įrodymų, jog po 2025 m. kovo 27 d. buvo bendrauta su atsakovu A. B. dėl atsisakymo priimti vaiką, aiškintasi priežastis, dėl kurių A. B. 2025 m. kovo 26 d. parašė atsisakymą prižiūrėti vaiką, nepateikta, nors vaiko teisių apsaugos institucija, konstatavusi, jog vaikas gali grįžti į šeimą, yra įpareigota imtis visų įmanomų priemonių, kad tai būtų įgyvendinta.

23. Todėl teismas pripažįsta, jog sprendimas laikinai riboti tėvų valdžią, kad ir ribojimas būtų laikinas, neatitiktų nepilnamečio vaiko A. B. interesų, pažeistų vaiko teises sugrįžti į šeimą, betarpiškai bendrauti su savo artimaisiais asmenimis (tėvu, broliais, seserimis), įrodymų, jog atsakovas po pasirašyto pareiškimo vengtų prisiimti tėvų pareigas ar kitaip veiktų priešingai vaiko interesais, nepateikta, ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas. Trečiojo asmens atstovė E. V. teismo posėdyje teigė, jog A. B. buvo apleista, neturėjo elementarių asmens higienos įgūdžių, buvo prasti jos ugdymosi rezultatai, kas lyg ir pateisina tolimesnį vaiko apgyvendinimą globos įstaigoje. Tačiau dėl šių priežasčių nėra pagrindo riboti tėvų valdžią, nes dar 2025 m. kovo 18 d. administraciniu aktu pripažinta, kad vaikas gali grįžti į šeimą, šeimos gyvenimo ir aplinkos sąlygos nėra pakitusios, šeimoje, jau be A. B., auga dar trys nepilnamečiai vaikai, iš kurių mažiausiai (Avilei) yra tik 6 metai, bet vaiko teisių apsaugos institucijoms nekyla abejonių, kad ten vaikų gyvenimo sąlygos yra netinkamos. Juo labiau, jog šeima ketina keltis į kitą gyvenamąjį būstą, tikėtiną, geriau pritaikyta augti ir gyventi vaikams.

24. Ieškovo atstovė L. R. teismo posėdyje apeliavo ir į tai, jog vaiko teisės galimai bus pažeistos, nes grįžus gyventi į šeimą ji keis ugdymo įstaigą, kurioje dabar mokosi, o šeimai persikėlus gyventi į Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), kur atsakovas A. B. yra įsigijęs naują būstą gyventi, vėl reikės keisti ugdymo įstaigą. Tačiau jokiuose įstatymuose nėra nustatytas draudimas be vaiko teisių apsaugos institucijos sutikimo šeimoms su vaikais keisti gyvenamąją vietą, išskyrus jeigu tai pažeistų ar ribotų kito vaikų tėvo/motinos teises bendrauti su vaikais, tad toks argumentas, kad bus pažeistos vaiko teisės persikėlus gyventi į naują būstą, irgi nepagrįstas.

25. Atmetus ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo, teismas atmeta ir reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš atsakovo ir trečiąjį asmenį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskirti turto administratoriumi.

26. Atsakovui A. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (8.4Mr) ATP-C-T-2025-05045 buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. jį atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų. (2 t. 16-17 b. l.) VGTPT Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. rugpjūčio 16 d. pažymą Nr. APD-2025-08748, jog valstybė dėl atsakovo atstovavimo patyrė 254,17 Eur išlaidų (2 t. 51 b. l.)

27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

28. Kaip konstatuota kasacinio teismo jurisprudencijoje, nors CPK 83 straipsnio pavadinime nurodoma apie atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau šio straipsnio 1–3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, CPK normose nenustatyta, kad valstybės biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, pareiškusi ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), būtų atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su valstybės garantuojama teisine pagalba (CPK 99 straipsnis) arba kitokia teisine pagalba (jeigu ji būtų teikiama privačia tvarka). Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos valstybei priteisiamos šios patirtos atsakovo atstovavimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas 188752021, Lietuvos valstybės naudai 254,17 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 17 ct) atsakovui A. B. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų. Lėšas į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, mokant nurodyti įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Virginijus Skaraitis