Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, pensininkas, gyvenamoji vieta ? (duomenys neskelbtini), deklaruojamosios vietos adresas ? (duomenys neskelbtini), neteistas, 2021 m. administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. H. J. 2021 m. gegužės 28 apie 16.24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje –namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso A. J., žodinio konflikto metu, tyčia smurtaudamas – pramoninės gamybos mačete sudavė savo dukrai nukentėjusiajai A. J. į galvą, nukentėjusiajai kairės rankos plaštaka bandant apsiginti, pramoninės gamybos mačetės medine rankena tyčia vieną kartą smogė jai į kairę plaštaką ir tyčia, norėdamas atimti iš nukentėjusios A. J. mobilaus ryšio telefoną, pramoninės gamybos mačete smogė savo dukrai A. J. į dešinės kojos šlaunį. Taip H. J., smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį ir šeimos narį – dukrą A. J., sukėlė nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą galvoje (sritis nepatikslinta), poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. Kaltinamasis H. J. teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, nurodė, kad dukters nemušė, o norėjo ją tik pagąsdinti. Dėl įvykio paaiškino, kad 2021 m. gegužės 28 d. apie 16.00 val. namuose įvyko konfliktas dėl kaltinamajam reiškiamų priekaištų. Dukra nuolat nori išvyti jį iš namų, kartoja, kad namas priklauso jai. Kaltinamasis visų įvykio aplinkybių gerai neatsimena, kadangi prieš konfliktą kartu su kaimynu buvo vartojęs alkoholio, išgėrė butelį degtinės. Konfliktas prasidėjo kambaryje, vos įėjus į namus, o už maždaug 10 metrų, ant krosnies, buvo padėta mačetė. Vykstant konfliktui, kaltinamasis pasiėmė mačetę į rankas, grįžo atgal į patalpą, kur sėdėjo nukentėjusioji. Kaltinamasis, grįžęs į patalpą, mačetę laikė nuleidęs, dėl vyksiančio konflikto žodžiu norėjo pagąsdinti dukrą. Kaltinamasis neatsimena, ką pasakė, kad dukra nusprendė iššokti pro langą, tačiau, galbūt šokdama per langą, ji ir susižeidė. Kiek kaltinamasis atsimena, nukentėjusioji rankose laikė mobilųjį telefoną. Kai dukra iššoko, kaltinamasis pamatė, kad kieme yra policija. Kaltinamasis pats savo noru išėjo į kiemą, kur policijos pareigūnai uždėjo antrankius. Savo elgesį kaltinamasis vertina netinkamai, nenorėjo sužaloti dukters, gailisi dėl esamos situacijos. Po to, kai policija išvežė kaltinamąjį, dukra išregistravo jį iš namų, sakė, kad namą parduos. Kaltinamasis patvirtino, kad teisiamojo posėdžio metu aptartas įrodymas – mačetė – yra tas pats įrankis, su kuriuo grasino dukrai.

3. Nukentėjusioji A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. gegužės 28 d. susiruošė vykti į Elektrėnus. Tėvas išvykstant buvo visiškai girtas, todėl liepė jam eiti prigulti. Grįžus iš Elektrėnų, apie 15.30–16.00 val., tėvas jau buvo prasiblaivęs. Nukentėjusioji sėdėjo pereinamajame kambaryje, o kaltinamasis vis eidavo pro šalį ir priekabiaudavo, vadino necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jam kaime nukentėjusioji padarė gėdą. Nukentėjusioji atsisėdo ant sofos, po savimi pasidėjo koją, susirašinėjo su drauge. Jai rašė, kad tėvas kabinėjasi, kad nežino, kas čia bus, kuo tai gali baigtis. Nukentėjusioji sakė tėvui, kad arba atsikabintų, arba ji kvies policiją, nes yra mažų vaikų. Vieną akimirką, jis kaip ir aprimo. Nukentėjusiajai apie 16.15 val. paskambino R. S., keliant ragelį nukentėjusioji pamatė, kad ant jos tėvas užsimojęs mačete. Ji intuityviai užsidengė galvą, stipraus smūgio nepajautė, tačiau su mačetės šonu tėvas jai įpjovė ranką. Tuo metu nukentėjusioji nepajautė, kad jai skauda galvą, o tik po to, kai atvyko policininkai ir pradėjo nukentėjusiosios klausinėti, ar jai nieko neskauda, ji pasičiupinėjo ir pajautė, kad atsirado guzas galvoje. Kaltinamasis nukentėjusiajai sakė, kad pjaus pilvą, durs į kaklą. Nukentėjusioji visą tą laiką sėdėjo ir negalėjo pasijudinti. R. S. pasakė, kad kviestų policiją, nes tėvas ją muša. Tėvas išmušė nukentėjusiajai iš rankų telefoną tarp sofos ir lovos, tuo metu pataikė į koją, dėl ko susidarė kraujosruva. Nukentėjusioji nežino kaip atsistojo, tačiau jausdama, kad jai ir jos vaikui gresia pavojus, atidarė langą ir iššoko. Kai nukentėjusioji šoko per langą, nesusižeidė. Kai policija kaltinamąjį išsivedė, nukentėjusioji su pareigūnais kartu užėjo į namą ieškoti mačetės, tačiau jos nerado. Paaiškėjo, kad mačetė buvo ant pečiaus, tačiau nukentėjusioji yra įsitikinusi, kad prieš tai jos ten nebuvo, nes ten viskas buvo išvalyta, ją tėvas turėjo atnešti. Po įvykio policija iškvietė greitąją pagalbą, kuri apžiūrėjusi nukentėjusiąją, nusprendė ją vežti į Santariškes. Po apžiūros, nukentėjusioji grįžo namo, kadangi namie buvo pinigai, dokumentai. Vėliau nukentėjusioji pati su automobiliu nuvažiavo į Trakų ligoninę gimdyti. Nukentėjusioji žino, kad tėvas buvo grįžęs namo, policijoje 48 valandų, kaip buvo žadėta, jo nelaikė. Tėvas jau seniai įžeidinėja nukentėjusiąją, ji augo matydama, kaip tėvas mušė mamą. Mama nuolat kentėdavo tėvo smurtą.

4. Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neatsimena, kada jis paskambino nukentėjusiajai dėl darbų. Pokalbio metu išgirdo, kaip nukentėjusioji pradėjo klykti, kad ją tėvas muša su mačete. Nukentėjusioji pasakė tik kelias frazes, tačiau liudytojas iš šaukimo suprato, kad vyksta konfliktas, reikia pagalbos nukentėjusiajai, todėl jis iš karto nutraukė pokalbį ir paskambino policijai. Paskambinus trumpuoju numeriu 112, liudytojas prisistatė ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje mergina, ar moteris šaukia, kad ją puola tėvas mačete ar kardu.

5. Liudytoja R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba greitojoje pagalboje jau 32 metus. Iki įvykio nukentėjusiosios nepažinojo, jokie ryšiai su ja nesieja. 2021 m. gegužės 28 d. apie 15,00 – 16.00 val. gavo pranešimą, jog sumušta moteris. Atvykus į įvykio vietą, rado sužalotą moterį ir policijos pareigūnus. Moteris buvo sumušta, liudytoja tiksliai neatsimena sužalojimų, tačiau teigia, kad galvoje gal buvo žaizda, gal hematoma, buvo sužalotos ranka ir koja. Liudytojos nuomone, sužalojimai padaryti sunkiu daiktu sudavus į galvą, ne kumščiu, ir ranka įpjauta. Tiek daug sužalojimų negalėjo atsirasti iššokant per langą, turėjo būti smūgiai, kitu atveju, reikėjo ant galvos nukristi, koja užsikabinti ar panašiai, kadangi langas buvo didelis ir platus. Liudytoja matė, kad nuo lango buvo išmėtyti daiktai aplinkui, t. y. vazonai ir dar kažkas. Policijos pareigūnas liudytojai nurodė, kad mergina sužalota peiliu ar mačete. Pacientė buvo nėščia, buvo patyrusi stresą, vilkėjo vasarinę suknelę. Nukentėjusiajai pasakė, kad vyks į priėmimo skyrių dėl vaiko apžiūros, nes nukentėjusioji nejautė vaiko judesių. Liudytoja kartu su nukentėjusiąja vyko į Santariškes apžiūrai pas specialistus. Liudytoja kortelėje ištaisė įrašą, nes iš streso galbūt padarė klaidą. Vieną kortelę liudytoja paprastai pildo policijai, o kitą – grįžusi į stotį. Abi korteles liudytoja pildė tą pačią dieną. Nukentėjusiąją apžiūrėjo liudytoja ir pirminėje kortelėje parašė, kad sužalota blauzda, o sužalojimas buvo aukščiau kelio, o tai yra šlaunis, todėl liudytoja ir ištaisė klaidą.

6. Iš nukentėjusios A. J. pareiškimo teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 28 d. apie 16.25 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos tėvas H. J., su kuriuo kartu gyvena nurodytu adresu, būdamas neblaivus, kilus žodiniam konfliktui, paėmęs mačetę puolė ją mušti. Jai tėvas su mačete sudavė vieną kartą į kairės kojos šlaunį, taip padarydamas kraujosruvą, sudavė daugiau nei vieną kartą per galvą ir vieną kartą į kairę ranką, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus. Būdama 39 nėštumo savaitėje, po minėtų sumušimų bėgdama nuo tėvo iš namų, iššokus pro pirmo aukšto langą, nejaučia vaisiaus judesių (b. l. 12–15).

7. Iš teismo specialisto J. R. paaiškinimų protokolo teismas nustatė, kad nukentėjusiajai medicinos dokumentuose buvo užfiksuoti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva galvoje (sritis nepatikslinta), poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Nei vienas iš šių sužalojimų nėra durtinio-pjautinio pobūdžio, todėl tikimybė, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti bylos medžiagoje figūruojančio peilio ašmenimis, atmetama. Tiriamas peilis turi medinę rankeną, kuri vertinama kaip kietas bukas riboto paviršiaus objektas, turintis briaunas. Todėl galimybė, kad nustatyti sužalojimai (ar pvz. vienas iš jų) galėjo būti padaryti tiriamo peilio medine rankena, neatmetama (b. l. 75–77).

8. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad teismo medicinos ekspertas J. R., išnagrinėjęs A. J. medicininius dokumentus bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai nustatyta: poodinė kraujosruva galvoje (sritis nepatikslinta), poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, trimis trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 29–30).

9. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint virtuvės patalpą, ant pečiaus rasta mačetė, su kuria kaltinamasis smurtavo prieš savo dukrą. Einant koridoriumi tiesiai, apie du metrus, pro medines duris patenkama į kambarį Nr. 1, kuriame buvo smurtaujama. Kambaryje ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Apžiūrėjus nukentėjusiąją, matosi išoriniai sužalojimai, t. y. ant dešinės kojos šlaunies kraujosruva, ant kairės rankos tarp nykščio ir rodomojo piršto kraujuojanti žaizda. Įvykio vietoje rasta mačetė paimta saugoti Elektrėnų policijos komisariate. Įvykio vietoje ir apylinkėse vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 31–33, 34–43).

10. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 28 d. 16.24 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, kad pranešėjui paskambino pažįstama mergina, kuri paprašė iškviesti policiją, minėjo, kad tėvas muša ją (mergina šiuo metu nėščia). Įvykių aplinkybių patikrinimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), H. J., būdamas neblaivus (nustatytas 1,37 promilių neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui paėmęs mačetę puolė mušti savo dukrą A. J.. Kaltinamasis su mačete sudavė vieną kartą į kairės kojos šlaunį, taip padarydamas kraujosruvą, sudavė daugiau nei vieną kartą per galvą ir vieną kartą į kairę ranką, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus. Filmuota „BODY 2803“. Nukentėjusioji dėl to, kad nejautė vaisiaus judesių, skubos tvarka su greitąja medicinos pagalba buvo išvežta apžiūrai į Santaros klinikas. 2021 m. gegužės 28 d. apie 20.45 val. susisiekus telefonu su nukentėjusiąja, paaiškėjo, kad po apžiūros Santaros klinikoje, jai buvo nurodyta vykti į gimdymo namus, nurodė, kad vyksta į Trakų ligoninę gimdyti kūdikį (b. l. 44–47).

11. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūrėta mačetė, kurios bendras ilgis yra 67 centimetrai. Rankena medinė kurios ilgis 16 centimetrų ilgio. Geležtės plotis apie 9 centimetrai. Vienoje geležtės pusėje matomas užrašas „Tramontina Brasil“. Ant geležtės ašmenų ir kitų paviršių kraujo pėdsakų nepastebėta (b. l. 92–94, 95–98).

12. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūrai pateiktas peilis susideda iš geležtės su kotu ir rankenos, bendras peilio ilgis – 635 mm. Peilio geležtė – nežymiai lenkta į viršų, vienašmenė, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio pilkos spalvos metalo. Jos paviršiuje yra rūdžių pavidalo metalo korozijų pėdsakų. Geležtės ilgis – 502 mm, plotis – iki 57 mm, storis – 2,2 mm. Geležtės smaigalį sudaro susijungiantys pentis ir ašmenų išlinkimas. Ant geležtės yra žymenys „Tramontina Brasil“. Peilio rankena – rudos spalvos, medinė, prie geležtės koto pritvirtina trimis pilko metalo kniedėmis. Rankenos nugarėlė ir šonai – tiesūs, priekis ir galas yra išsikišę į apačią. Rankenos ilgis – 133 mm, jos plotis ir storis vidurinėje dalyje – atitinkamai 36 mm ir 23, 5 mm. Apžiūrai pateiktas peilis yra ūkinės ir buitinės paskirties įrankis – pramoninės gamybos mačetė, kuri šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriama (b. l. 99–100).

13. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas 2021 m. gegužės 28 d. apie 16.25 val. įvykio metu, adresu (duomenys neskelbtini) darytas vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo ir garso įrašo pavadinimas 2021_0528_162645_003, trukmė – 5 min. Įrašo pradžioje matyti, kaip pareigūnas atvyksta į įvykio vietą, pareigūnams stovint kieme, per pirmo aukšto langą iššoka moteris, kaip tyrimo metu nustatyta, A. J.. Moteris prašo pagalbos, sako, kad tėvas su mačete. Įraše matyti, kad vienas iš pareigūnų, stovėdamas priešais namo langą, liepia viduje esančiam vyrui išeiti. 01:13 min. iš namo išeina vyriškis, kaip tyrimo metu nustatyta, H. J., kuris yra sulaikomas. 03:30 min. pareigūnas kartu su A. J. užeina į namo vidų. Nukentėjusioji pasakoja, kad tėvas nuo vaikystės mušdavo mamą, kai mama mirė, ėmė „ėsti“ ją. Nurodė, jog laukiasi, sako „ai dar per galvą...net nejaučiau“. Vaizdo įraše matosi namų aplinka, kambariai – grumtynių ar kraujo pėdsakų nematyti. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, kurio pavadinimas 2021_0528_163145_004, įrašo trukmė 2 min 20 s. Įrašo pradžioje pareigūnas klausia, dėl ko viskas įvyko. Nukentėjusioji atsako: „mes buvome su sūnumi Elektrėnuose, kai grįžom, sūnus pas tėvą išvažiavo, nes mes kas savaitę kaičiamės. Nukentėjusioji parodo lovą po langu, sako „aš čia sėdžiu ir jis pradėjo prie manęs kabinėtis. Kai mes išvažinėjom į Elektrėnus, jis buvo išgėręs, kai grįžom pradėjo kabinėtis, dėl motinos kažką pradėjo šnekėt, dėl šito namo, kad jis ne mano, gavau jį apgaulės būdu, nors ji turi dokumentus, kad priklauso jai“. Ji pasakė jam, kad iškvies policiją. Jis toliau vaikščiojo po kambarį ir staiga atlėkė su mačete. A. J. paliečia ranka viršugalvį ir sako „ jo, jaučiu kad į galvą gavau“. Toliau pasakoja: „kad kažkaip užsidengiau greitai, kad net nepajaučiau“. Moteris giliai kvėpuoja, atrodo susijaudinusi, pareigūnas ją ramina. A. J. parodo į dešinę koją, taip pat laiko pakėlusi kairę ranką. Pareigūnas pasako, kad dėl tėvo veiksmų bus pradėta baudžiamoji byla, bus paskirta kardomoji priemonė nesilankyti. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 101–103).

14. 2021 m. gegužės 28 d. 16.56 val. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0023“, patikros Nr. 1416079, H. J. nustatytas 1,37 promilės girtumas (b. l. 51–54).

Motyvuojamoji dalis

H. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

15. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad H. J. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, smurtaudamas pramoninės gamybos mačete, sudavė savo dukrai A. J. į galvą, nukentėjusiajai bandant apsiginti pataikė į kairės rankos plaštaką, padarydamas žaizdą tarp nykščio ir rodomojo piršto, ir tyčia, norėdamas atimti iš nukentėjusios A. J. mobilaus ryšio telefoną, pramoninės gamybos mačete smogė savo dukrai A. J. į dešinės kojos šlaunį, šiais veiksmais taip nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, kas neabejotinai sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą:

15.1. Kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino, jog namuose, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir dukters. Konfliktai šeimoje vyksta dėl namo, kurį prieš keletą metų kaltinamasis perrašė dukrai, o dukra, anot kaltinamojo, jį nuolat veja iš namų. Besitęsiant žodiniam konfliktui, kaltinamasis iš kito kambario pasiėmė mačetę, kurią laikydamas rankoje, grįžo pas nukentėjusiąją į kambarį su tikslu pagąsdinti dukrą. Kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusioji, būdama nėščia, iššoko pro pirmo aukšto langą, tačiau dėl kokių priežasčių tai padarė, paaiškinti negalėjo.

15.2. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jos ir tėvo įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas, anot nukentėjusiosios, įvyko dėl tėvo nederamo elgesio, nuolatinių priekaištų nukentėjusios atžvilgiu. Nukentėjusioji teigė, jog prie jos tėvas nuolat kabinėjasi, nukentėjusiąją vadina necenzūriniais žodžiais, grasino, jog iš jos atims namą. Nukentėjusioji nurodė, jog tėvas kartą užsimojo mačete, ruošdamasis trenkti į galvos sritį, todėl siekdama išvengti smūgio, užsidengė galvą ranka. Dėl šio tėvo smūgio, nukentėjusiajai galvos srityje atsirado guzas bei pjautinė žaizda rankos plaštakoje. Besitęsiant konfliktui, kaltinamasis, norėdamas išmušti mobilųjį telefoną nukentėjusiajai iš rankų, smogdamas, pataikė į dešinės kojos šlaunį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą.

15.3. Nukentėjusiosios patirtus sužalojimus patvirtina liudytojos R. P. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja nurodė, jog atvykus į įvykio vietą, rado sužalotą moterį, kuriai buvo sužalota galvos sritis, koja bei ranka. Liudytoja pati apžiūrėjo nukentėjusiąją ir užpildė kortelę, kurioje įrašė, jog sužalota nukentėjusiosios kojos blauzda, tačiau vėliau ištaisė į „šlaunį“. Dėl šios aplinkybės nesutapimo su kita byloje esančia medžiaga, liudytoja paaiškino, jog padarė klaidą, pildydama korteles, – iš tiesų buvo sužalota šlaunis. Tai, jog sužalota nukentėjusiosios dešinės kojos šlaunis patvirtina ir byloje esantis medicininių dokumentų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė bei byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurių matyti susidariusi kraujosruva nukentėjusios dešinės kojos šlaunyje.

15.4. Nukentėjusioji teigia, jog tėvas užsimojęs mačete norėjo smūgiuoti į galvos sritį, tačiau ji spėjo užsidengti ranka, dėl ko nukentėjusiosios plaštakoje atsirado pjautinė žaizda. Nukentėjusioji tiksliai paaiškinti aplinkybę, kuo buvo sužalota ranka negalėjo, paaiškino, kad smūgis į ranką kliuvo ne su mečetės ašmenimis, o mečetės šonu. Medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis bei teismo eksperto paaiškinimais, nukentėjusiajai padarytas odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje nėra durtinio–pjautinio ar pjautinio pobūdžio, todėl aplinkybė, jog padaryta byloje figūruojančio daikto ašmenimis, atmesta. Tačiau teismo ekspertas neatmeta galimybės, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai rankos srityje galėjo būti padaryti byloje figūruojančio daikto medine rankena. Šio sužalojimo faktą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo pridėtos fotolentelės, vaizdo įrašai, kuriuose matyti, jog nukentėjusiosios plaštakoje yra kraujuojanti žaizda, be to, plaštakos sužalojimą teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytoja R. P., kuri pirmoji įvykio vietoje apžiūrėjo nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios paaiškinimai, kokiu būdu plaštakoje atsirado žaizda, iš esmės yra logiški ir nuoseklūs. Natūralu, jog nukentėjusiajai dengiantis nuo smūgio ir jos rankai turėjus kontaktą su kietu buku daiktu, kaltinamasis galėjo sužaloti nuketėjusiąją, nubrozdindamas jai ranką. Tai, jog nukentėjusioji teigia, kad padaryta pjautinė žaizda, o medicinos ekspertai pateikė išvadą, jog ši aplinkybė atmetama, nusikalstamos veikos kvalifikavimo esmės nekeičia. Iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, jog konflikto metu nukentėjusiajai plaštaka buvo sužalota – vaizdo įraše matyti, kad bėga kraujas, dėl ko darytina išvada, jog sužalojimas įvyko neseniai, t. y. konflikto metu.

15.5. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_0528_163145_004“ matyti, kad nukentėjusioji, bendraudama su policijos pareigūnais, nurodo, jog skauda galvos viršų bei laiko iškėlusi kairę ranką. Minėta, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, jog tėvas, atėjęs į kambarį su mačete ir ja užsimojęs, sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, dėl ko susidarė guzas. Sužalojimą galvos srityje patvirtina liudytojos R. P. duoti parodymai, kuriuose ji paaiškino, jog nukentėjusiosios žaizda galvoje galėjo atsirasti, suduodant jai sunkiu daiktu. Tai, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo atsirasti kaltinime nurodytu laiku, trimis trauminiais poveikiais bei kietais bukais daiktais, t. y. mačetės rankenos briauna, patvirtina ir teismo medicinos ekspertas.

16. Nukentėjusios parodymai iš esmės sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino, jog šeimoje vyksta konfliktai, kaltinamasis neneigė, jog rankoje konflikto metu, laikė mačetę ir norėjo ja pagąsdinti dukrą. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusioji susižalojo šokdama per langą, teismo vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui ir rašytiniams įrodymams. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji gražiai iššoka per langą, nekrenta ar kitaip neužsikabina už lango rėmo ar kitur. Kaltinamajam įvykio vietoje nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. 1,37 promilės neblaivumas. Tad jis galimai dėl to negali prisiminti visų įvykio metu buvusių aplinkybių. Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog paskambinus nukentėjusiajai, girdėjo, kaip moteris šaukia, jog ją muša tėvas. Šis faktas, patvirtina, jog nukentėjusiosios šeimoje buvo konfliktas.

17. Kad nukentėjusiajai buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė, liudytojos R. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Teismo medicinos ekspertas pateiktoje išvadoje nurodė, jog nukentėjusiajai padaryta poodinė kraujosruva galvoje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, trimis trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

18. Taigi, kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajai, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šio nuosprendžio 15–16 punktuose aptarti bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 2dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

19. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

20. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

21. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

22. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimą) padarymą t. y. šeimos nariui – dukrai.

23. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

24. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

25. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

26. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

27. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinio ieškinio byloje nėra. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – našlys, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, neteistas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybę, o būtent, tai, kad praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensininkas, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę – paskiriant šią bausmę 1 metams 4 mėnesiams, kartu paskiriant įpareigojimus: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi nusikalstama veika padaryta artimajam giminaičiui, t. y. dukrai, kaltinamajam paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per 6 mėnesius.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 28 d. 16.30 val. iki 2021 m. gegužės 30 d., 10.35 val., t. y. 2 paras (b. l. 134–135, 137).

30. Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 138–139) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

31. Dėl daiktinių įrodymų, turinčių reikšmės nusikalstamai tirti – mačetės, saugoma Vilniaus regiono apylinkės teisme Trakų rūmuose, spręstina, nuosprendžiui įsitiesėjus, ją, kaip nusikalstamos veikos priemonę, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Įskaityti H. J. laikinajame sulaikyme išbūtą sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 28 d. 16.30 val. iki 2021 m. gegužės 30 d., 10.35 val., t. y. 2 paras., dvi sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti H. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

H. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus, turinčius nusikalstamai veikai tirti – mačetę, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.