Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo H. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į H. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 28 d., 16.30 val. iki 2021 m. gegužės 30 d., 10.35 val., 2 laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, H. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, tačiau padaryta neteisinga bei įrodymais nepagrįsta išvada dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio, jų eiliškumo nukentėjusiosios atžvilgiu bei tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

Dėl įrodymų vertinimo H. J. pripažįstant kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas ir tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bei vertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, surinktus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

6. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas, baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nuteistojo H. J., nukentėjusiosios A. J., liudytojų R. S., R. P. parodymus, specialisto J. R. išvadą, paaiškinimų protokolą, objektų apžiūros protokolus bei kitą rašytinę bylos medžiagą, nustatė, jog H. J. 2021 m. gegužės 28 d. apie 16.24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia smurtaudamas – pramoninės gamybos mačete sudavė savo dukrai nukentėjusiajai A. J. į galvą, nukentėjusiajai kairės rankos plaštaka bandant apsiginti, pramoninės gamybos mačetės medine rankena tyčia vieną kartą sudavė jai į kairę plaštaką ir tyčia, norėdamas atimti iš nukentėjusios A. J. mobiliojo ryšio telefoną, mačete sudavė nukentėjusiajai į dešinės kojos šlaunį, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą galvoje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

7. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, skunde ginčijamas nukentėjusiosios parodymų nuoseklumas, fragmentiškai nurodant neesminius prieštaravimus proceso dalyvių parodymuose. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad, nors nuteistasis H. J. neigė kaltę dėl jam inkriminuotų smurtinių veiksmų atlikimo nukentėjusiosios atžvilgiu, teigdamas, jog nukentėjusiąją ketino tik pagąsdinti mačete, iš esmės neneigdamas bylos duomenimis įvykio dieną nustatytus nukentėjusiajai sukeltus sužalojimus, be kita ko, iškeldamas nepagrįstą versiją, jog nukentėjusioji susižalojo šokdama pro langą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje H. J. kaltė nežymiai sutrikdant nukentėjusiosios A. J. sveikatą ir sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

8. Vertinant baudžiamojoje byloje iš karto po įvykio surinktus pirminius duomenis, matyti, kad nukentėjusioji 2021 m. gegužės 28 d. pareiškime nurodė, jog 2021 m. gegužės 28 d. apie 16.25 val., namuose, jos tėvas H. J., būdamas neblaivus, kilus žodiniam konfliktui, paėmęs mačetę puolė ją mušti: sudavė vieną kartą į kojos šlaunį, padarydamas kraujosruvą, sudavė daugiau nei vieną kartą per galvą ir vieną kartą į kairę ranką, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus (t. 1, b. l. 12-15). Detalizuojant pareiškime nurodytas aplinkybes nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu tiek pirmos, tiek papildomos apklausų metu parodė, jog pokalbio telefonu su liudytoju R. S. metu jos tėtis H. J., laikydamas rankoje mačetę, užsimojo ja suduoti nukentėjusiajai į galvą, dėl ko ji kairės rankos plaštaka užsidengė galvą ir tėtis mačete jai pataikė į kairę plaštaką, suduodamas geležtės aštriąja puse, dėl ko pajautė skausmą. Taip pat nurodė, jog jai suskaudo galvą. Po ko H. J., norėdamas išmušti jai telefoną iš rankos, mačete sudavė jai į dešinę šlaunį. Nukentėjusioji pažymėjo, jog smūgis buvo suduotas su mačetės geležte, tačiau ne su aštriąja dalimi (t. 1, b. l. 18-21; 57-60).

12. Kaip minėta, apeliaciniame skunde fragmentiškai vertinant proceso dalyvių parodymus siekiama paneigti aptartų duomenų įrodomąją reikšmę, pabrėžiant nuteistojo parodymų nuoseklumą, tačiau pažymėtina tai, jog pastarasis, neneigdamas konflikto fakto, apklausiamas teisme įvykio aplinkybių neatsiminė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek skunde laikydamasis iškeltos versijos, kad nukentėjusioji susižalojo šokdama per langą, kurią paneigia byloje esantys įrodymai. Nukentėjusiosios „iššokimo“ per pirmo aukšto nuosavo namo langą aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis darytame vaizdo įraše, iš kurio matyti, jog nukentėjusioji, šokdama per langą, sužalojimų nepatyrė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusioji iššokdama per langą, nenukrito, niekur neužsikabino. Aptarti įrodymai patvirtina, jog proceso dalyvių parodymai dėl esminių detalių yra nuoseklūs, be to, šiuos patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. R. pateikta išvada, jog nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva galvoje (sritis nepatikslinta), poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje (t. 1, b. l. 30).

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžtina tai, jog esminės įvykio aplinkybės buvo nustatytos būtent nukentėjusiosios parodymų pagrindu, kuriuos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, jog nuteistasis sudavė tris tyčinius smūgius, t. y., jog mačete sudavė nukentėjusiajai į galvą, vieną kartą sudavė į kairę plaštaką ir vieną kartą sudavė į dešinės kojos šlaunį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pripažindamas šias aplinkybes įrodytomis, pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių, pastarųjų negretino su kitais byloje esančiais įrodymais bei nepagrįstai nepašalino perteklinius nuteistajam inkriminuotus veiksmus. Analizuojant nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą nustatyta, jog nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad buvo suduoti du smūgiai pramoninės gamybos mačetės geležte – vieną kartą į galvos sritį, dėl ko jai intuityviai nuo smūgio dengiantis ranka buvo sužalota nukentėjusiosios ranka bei viršugalvis, po ko buvo suduotas antras smūgis mačete į kojos – šlaunies sritį. Aptartos aplinkybės rodo, jog kaltinimo dalis dėl tyčinio sudavimo pramoninės gamybos mačetes į galvą ir papildomo kito tyčinio smūgio sudavimo į kairę plaštaką konstatavimas neatitinka byloje esančių įrodymų, nes tai buvo atlikta vienu veiksmu, todėl šios aplinkybės tikslintinos, kadangi jas laikyti įrodytomis nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Detaliau analizuojant skunde ginčijamą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusioji A. J. viso proceso metu nuosekliai nurodė suduotų smūgių lokalizaciją bei konkretų įrankį, bei jo dalį, kuriuo buvo sukelti sužalojimai – mačetės geležte (t. 1, b. l. 57-60); sudavė ašmenimis, nes laikė už medinės rankenos, o toje vietoje ? tarpupirštyje buvo įpjovimas, į dešinės kojos šlaunį pataikė su mačetės geležtes bukąja dalimi (t. 1, b. l. 63-66). Specialistas J. R. paaiškinimų protokole atmetė tikimybę, jog nukentėjusiajai medicinos dokumentuose užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti medžiagoje figūruojančio peilio ašmenimis, kadangi jie nėra durtinio-pjautinio pobūdžio, iškeldamas prielaidą, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai galėjo būti padaryti byloje figūruojančio daikto medine rankena (t. 1, b. l. 75-77). Aptarta prielaida iš esmės grindžiama tuo, jog medinė rankena atitinka kieto, buko daikto požymius, tačiau byloje nustatytų sužalojimų lokalizacija ir rankos plaštakoje, ir galvoje, įvertinus nukentėjusiosios nurodomų smūgių sudavimo seką ? iš esmės negalimas suduodant tik vieną smūgį, kurį nuosekliai apibūdino nukentėjusioji, pažymėdama, jog nuteistasis sudavė mačetės geležte, o ne medine rankena. Apžiūrėjus nusikalstamos veikos padarymo įrankį buvo nustatyta, kad tai pramoninės gamybos mačetė, kurios ilgis – 635 mm, peilio geležtė – vienašmenė, jos plotis – iki 57 mm (t. 1, b. l. 92-100). Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog mačetės geležtės šonas, t. y. jos plokščias paviršius, ne tik atitinka kieto, buko daikto požymius, tačiau jo savybės atitinka nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus, jos nurodomu būdu. Nustatytas mačetės ašmenų ilgis, jos šoninės briaunos plotis pakankamas vienu metu sukelti sužalojimą rankos srityje – odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, ašmens viršutine briauna, nukentėjusiajai besidengiant ranka, bei ašmens plokščiu paviršiumi padaryti poodinę kraujosruvą galvoje, nukentėjusiajai nepavykus apsiginti. Pastebėtina, jog analogišku būdu – suduodant mačetės šoniniu paviršiumi – buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, be to, būtent tokias veikos padarymo aplinkybes – „pataikė mačete, ne ašmenimis, o šonu“ nukentėjusioji ir nurodė pirmosios instancijos teisme. Taigi, sugretinus specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, specialisto nurodytą sužalojimų atsiradimo mechanizmą kietu, buku daiktu, su byloje esančiais įrodymais, akivaizdu, kad specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus nukentėjusioji patyrė būtent jos nurodytomis aplinkybėmis.

15. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teisme pakartotinai sugretinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad nuteistasis H. J. 2021 m. gegužės 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu tarp 16.00 val. ir 16.26 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia smurtaudamas – pramoninės gamybos mačete, savo dukrai nukentėjusiajai A. J. kairės rankos plaštaka bandant apsiginti, sudavė jai į kairę plaštaką, galvą ir tyčia, norėdamas atimti iš A. J. mobiliojo ryšio telefoną, mačete sudavė jai į dešinės kojos šlaunį, sukeldamas nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą galvoje (sritis nepatikslinta), poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

16. Įvertinus byloje nustatytus nuteistojo atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, konstatuotina, jog nuteistojo suduodamų smūgių sistemingumas, jų lokalizacija, t. y. du smūgiai nukentėjusiajai į galvos ir kojų sritis, smūgiavimas panaudojant įrankį – pramoninės gamybos mačetę, rodo tai, kad nuteistasis suvokė, jog naudodamas smurtą prieš nukentėjusiąją, daro pavojingą veiką, numatė, kad padarinių kilimo – sveikatos sutrikdymo tikimybė buvo dėsningai numatoma, t. y. kad dėl tokios veikos gali būti sutrikdyta šeimos nario – dukters sveikata, ir jų siekė. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes daro išvadą, jog H. J. nežymiai sutrikdė A. J. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde ginčijamų faktinių aplinkybių patikslinimas nuteistojo teisių į gynybą nepažeidžia, nes neturi įtakos inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitokios teisinės reikšmės gynybai ir nėra pagrindo manyti, jog dėl taip pasikeitusių aplinkybių gynyba galėjo būti organizuojama kitaip.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

17. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pastebėtina, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

18. Nagrinėjamoje byloje H. J. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamai bylai aktualioje BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu apeliantui skyrė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, H. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl H. J. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, stadiją – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: pensininkas, administracine tvarka nebaustas, neteistas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta ir į nuteistojo socialinius ryšius – nuteistasis našlys. Taip pat teismas atsižvelgė į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

20. Nagrinėjamu aspektu skunde teigiama, jog nuosprendyje nurodyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimo faktas, neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi nuteistojo veiksmams įtakos turėjo būtent provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Pažymėtina, jog BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.). Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, H. J. po veikos padarymo 2021 m. gegužės 28 d. 16.56 val., buvo nustatytas 1,37 prom. girtumas (t. 1, b. l. 51-54). Pastarasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog įvykio dieną buvo neblaivus, todėl konflikto metu jam neišlaikė nervai ir jis paėmęs mačetę norėjo dukrą pagąsdinti (t. 1, b. l. 118-120). Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nusikalstamą veiką darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, kadangi nuteistasis anksčiau fizinio smurto nenaudojo, ką patvirtina ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys – pastarasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, o pabrėžiamas kilęs konfliktas, remiantis tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymais, truko ilgą laiko tarpą, dėl ko pats nuteistasis pripažino, jog būtent alkoholio vartojimas susilpnino nuteistojo savikontrolę bei paskatino nuteistojo veiksmus – apklausta nukentėjusioji patvirtino, jog ginčai, užgauliojimai truko ilgą laiko tarpą, tačiau fizinis smurtas prieš ją buvo panaudotas pirmą kartą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo klaidos, nustatydamas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. ???

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė ir jos dydis atitinka bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės patvirtina, jog H. J. padarytas nusikaltimas, panaudojant fizinį smurtą šeimos nario – nėščios dukters atžvilgiu, be kita ko, pasitelkiant įrankį – pramoninės gamybos mačetę, rodo didesnį asmens pavojingumą. Kita vertus, teigiamai charakterizuojama nuteistojo asmenybė, leidžia spręsti apie vienkartinį šios veikos pobūdį ir tai suteikia pagrįstą pagrindą teigti, kad švelnesnė, su asmens izoliavimu nesusijusi, bausmė yra pakankama bausmės tikslams pasiekti. Aptartų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog būtent teismo paskirtų įpareigojimų ir draudimų laikymasis teismo nustatytu laikotarpiui pakankamas bausmės paskirčiai pasiekti (BK 41 straipsnis), o paskirtas bausmės dydis, artimas laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (past. – 1 metai 1 mėnesis 15 dienų (BK 48 straipsnio 2 dalis)), nustačius kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nelaikytinas per griežtu.

Kiti klausimai.

22. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodoma, jog vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, H. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kadangi byloje nebuvo taikomas supaprastintas procesas, o byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, priimant nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 1 dalis). Padaryta rašymo apsirikimo klaida nekeičia nuosprendžio esmės, todėl taisytina patikslinant nuosprendį: nurodant, kad H. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo H. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytą aplinkybę, jog H. J. nusikalstamą veiką padarė apie 16.24 val., ir šią dalį išdėstyti taip:

veiką padarė 2021 m. gegužės 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu tarp 16.00 val. ir 16.26 val.;

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, jog H. J. tyčia smurtaudamas – pramoninės gamybos mačete sudavė savo dukrai nukentėjusiajai A. J. į galvą, nukentėjusiajai kairės rankos plaštaka bandant apsiginti, pramoninės gamybos mačetės medine rankena tyčia vieną kartą smogė jai į kairę plaštaką, ir šią dalį išdėstyti taip:

H. J., tyčia smurtaudamas – pramoninės gamybos mačete, savo dukrai nukentėjusiajai A. J. kairės rankos plaštaka bandant apsiginti, sudavė jai į kairę plaštaką ir galvą.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nustatant, kad H. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.