Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriaus įgaliotam atstovui K. J.,

pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) A. U. ir jo gynėjui advokato padėjėjui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. U. gynėjo advokato padėjėjo G. R. 2024 m. sausio 4 d. skundą, kuriuo jis prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimą nubausti pareiškėją (administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį) A. U. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Aprašomoji dalis

nustatė

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė J. G. 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu skyrė pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) A. U. 1 000 € baudą už administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį (nelegalų darbą). Administracinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo), vykdydamas individualią veiklą ir būdamas darbdaviu, esant susitarimui dėl būtinų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, neužtikrino, jog E. P. 2023 m. spalio 30 d. pradėtų dirbti automobilio remonto darbininku pasirašęs darbo sutartį, o apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, bei pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Darbo kodekso 42 straipsnio 1-2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. U. gynėjas advokato padėjėjas G. R. 2024 m. sausio 4 d. skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimą nubausti pareiškėją (administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį) A. U. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skundą grindė tuo, kad E. P. yra senas pareiškėjo pažįstamas, draugas. Pareiškėjui reikėjo įkelti priekinę panelę į automobilio saloną, o vienam tai padaryti itin sudėtinga, todėl paprašė draugo pagalbos. E. P. atvyko į pareiškėjo individualios veiklos vykdymo vietą ir draugiškai padėjo. Pareiškėjo ir E. P. santykiuose nėra tokių darbo teisinių santykių požymių kaip pavaldumas, pavedimo atlikti kokias nors darbo funkcijas, nustatyto darbo grafiko, darbo užmokesčio. Mano, kad viena iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbuotojų, su kuria pareiškėjas turėjo asmeninių nesutarimų, iš keršto „užsakė“ pareiškėjo veiklos patikrinimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) A. U. ir jo gynėjas advokato padėjėjas G. R. nurodė, kad palaiko skundą, ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) A. U. papildomai paaiškino, kad dirbo Anglijoje. Prieš 5 metus grįžo gyventi į Lietuvą. 2 metus užsiima internetine naudotų automobilių dalių prekyba. Automobiliu remontu ar ardymu neužsiima. Nuomoja garažą (duomenys neskelbtini). Garaže sandėliuoja prekes – naudotų automobilių dalis. Tame pačiame garaže stovėjo jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ registruotas A. K. vardu. Jis nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“ iš D. B. už 3 500 svarų sterlingų, bet neperregistravo savo vardu. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo Anglijoje sugedusį ir Lietuvoje ketino sutaisyti variklį, pakeisti priekines sėdynes iš paprastų į komfortiškesnes (su televizoriumi ant atlošo kitoje pusėje). Viena sėdynė sveria apie 40-50 kg. Vienam neįmanoma įkišti tokią sėdynę į mašiną, todėl paprašė draugo E. P. padėti. Jei reikia, pareiškėjas duoda draugams naudotų automobilių dalių. Davė E. P. akumuliatorių. Įvykio dieną (2023 m spalio 30 d.) tarp 12-13 val. į garažą atvažiavo Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius su dviem moterimis ir rado E. P.. Tuo metu E. P. nedirbo – jis galėjo nebent atjunginėti laidus. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius liepė rašyti, ką E. P. dirba. Pareiškėjas įtaria, kad viena moteris, turinti pažinčių Valstybinėje darbo inspekcijoje, supyko ant jo, įsižeidė, todėl po savaitės pas jį atvyko Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, nors jis paprastai nebūna tame garaže.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius 2024 m. sausio 18 d. atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad nelegalaus darbo bylose pagrindiniais įrodymais laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai ir liudytojų – pareigūnų, užfiksavusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Darbuotojas (E. P.) patikrinimo metu dirbo vienas ir paaiškinime nurodė, kad surinkinėja bagažinės instaliaciją. Vėliau atvyko ir pareiškėjas. Taigi nelegalus darbas yra visiškai įrodytas. Nustatant darbo atlygintinumo faktą, nebūtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Tai, kad darbdavys su dirbančiuoju susitarė, jog už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą nemokama, nepaneigia darbo santykių. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo mokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas, kvalifikuojant veiką kaip nelegalų darbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse byloje Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. K.. Automobilio remonto darbai atlikti pareiškėjo, vykdančio individualią veiklą, naudai. Darbas įvardintas „pagalba draugui“, vengiant įteisinti darbo teisinius santykius. Su E. P. nesudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie jo priėmimą dirbti nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tai, kad paprašius dirbti, su E. P. neaptartas darbo užmokesčio klausimas, ir tai, kad jis yra senas pareiškėjo pažįstamas, draugas, nekeičia išvados apie administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvimo. Tai nėra esminis nelegalaus darbo požymis. Svarbiausia, kad E. P. dirbo tokį darbą, už kurį turi būti mokamas atlyginimas.

Teismo posėdyje institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriaus įgaliotas atstovas K. J. teigė, kad Migracijos departamentas turėjo informacijos apie (nelegalų) užsieniečių darbą (duomenys neskelbtini) apylinkėse, todėl su Valstybine darbo inspekcija inicijavo patikrinimą. Tikrinti (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyko jis (K. J.) ir dar dvi Migracijos departamento specialistės L. J. ir D. P.. Betikrindami rado dirbantį E. P.: jis buvo apsirengęs darbo rūbais, darbo pirštinėmis; patalpose matėsi automobilių keltuvas, visokiausių automobilių detalių. Akivaizdu, kad automobilis remontuojamas. E. P. paaiškinime nurodė, kad nuo (2023 m.) spalio 30 d. 9³⁰ val. iki (2023 m.) spalio 30 d. 13³⁰ val. atliko bagažinės elektros instaliacijos darbus. A. U. aiškino, kad draugas tik padeda. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius (K. J.) nustatė, kad A. U. remontavo A. K. priklausantį automobilį. Laiko, kad tarp E. P. ir A. U. susiklostė paslėpti darbo santykiai, tarp A. U. ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininko (A. K.) – civiliniai teisiniai santykiai, teikiama automobilio remonto paslauga. Abi (darbo teisinių santykių) šalys, vengdamos atsakomybės, neigė susitarimą dėl apmokėjimo už darbą. A. U. į pagalbą pasikvietė darbuotoją, nesudaręs su juo (rašytinės) darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV, atsilygino natūra – davė E. P. akumuliatorių. Nors nėra duomenų, kad E. P. būtų dirbęs pas A. U. kitu laiku, buvo priimtas (skundžiamas) nutarimas, kad darbuotojas (E. P.) tą dieną dirbo nelegaliai.

Teismo posėdyje liudytojas E. P. parodė, kad pareiškėjas yra jo draugo draugas, susipažino su juo per draugą prieš 5-6 metus. Jų santykiai draugiški, vienas kitam padeda, jeigu reikia. Bendrauja per „Messenger“ pokalbių programėlę. Pasiskambina vidutiniškai po 4 k./mėn., visaip būna. Vasarą kartu važiuoja žvejoti, (pareiškėjas) paskolina jam mašiną. Pareiškėjas verčiasi mašinų detalių prekyba. Liudytojas E. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas paprašė liudytojo E. P. pravesti elektros laidus iš bagažinės. Mašinos sėdynės buvo su televizoriukais, todėl reikėjo pravesti papildomus laidus. Liudytojas E. P. nebūtų patyręs neigiamų pasekmių (jeigu būtų atsisakęs). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ visu etatu: jei būtų negalėjęs (padėti), tai negalėjęs. Pareiškėjas nežadėjo atsilyginti ir neatsilygino. (Įvykio metu) darbo inspekcijos pareigūnas klausė, ką liudytojas E. P. daro. Atsakė, kad padeda draugui keisti saloną. Jis (draugas) tuo metu buvo išvažiavęs iki kolonėlės nusipirkti cigarečių, už 2 min. grįžo. Tą dieną liudytojas E. P. darbavosi garaže su A. 2-3 val. Buvo apsirengęs savo „garažiniais“ rūbais: treninginėmis kelnėmis, paprasta striuke, kedais. Kai darbo inspekcijos atstovai išvyko, toliau tvarkė dar 1,5 val., kol pabaigė. Daugiau liudytojas E. P. nėra dirbęs pas A. garaže prie mašinų. Yra padėjęs pareiškėjui namuose surinkti stalą. Pareiškėjas už tai neatsilygino. Pareiškėjas leido liudytojui E. P. laikyti pas jį valtį, mašiną paskolindavo, padėjo perkraustyti.

Teismo posėdyje liudytojas D. B. parodė, kad Anglijoje verčiasi automobilių pirkimu ir perpardavimu. Jis iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Mašina važiavo, bet buvo su variklio defektu. Automobilis baisiai barškėjo, nebuvo galima su juo važiuoti. Kadangi Anglijoje brangu tvarkyti (remontuoti automobilį), todėl pasiūlė pirkti A. U. ir šis 2022 m. nupirko automobilį. Liudytojas D. B. užpildė „eksportą“ ir dokumentą, kad (automobilis) išvažiuoja iš Anglijos (mėlyną šaknelę); išrašė „invoice“ (liet. sąskaitą) tralo vairuotojo A., t. y. to žmogaus, kuris vežė automobilį į Lietuvą, vardu. „Invoice“ (liet. sąskaita) buvo išrašyta tuo adresu, iš kur (A.) paėmė (automobilį). Lietuvos adreso ((duomenys neskelbtini)) ten nebuvo.

Iš pareiškėjo ir liudytojo E. P. susirašinėjimo 2019 m. ir 2022-2023 m. pokalbių programėle „Messenger“ matyti, kad jie bendrauja neformaliai: sveikina su šventėmis, juokais vadina (kreipiasi) „pijoke“.

Naudotos transporto priemonės sąskaitoje faktūroje (ang. used vehicle invoice) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 18 d. pardavė A. K. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir užklausoje iš integracijos su VSDFV informacine sistema rezultatų teigiama, kad A. U. nuo 2021 m. lapkričio 15 d. vykdo individualią veiklą – variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas.

VSDFV duomenimis, liudytojas E. P. nuo 2021 m. gruodžio 19 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2022 m. lapkričio 16 d. registracijos liudijime, kas atsakingas už registraciją ir mokesčių mokėjimą už transporto priemonę (ang. United Kingdom registration sertificate is not proof of ownership. It shows who is responsible for registering and taxing the vehicle), rašoma, kad A. B. perduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), eksportuoti ilgiau kaip 12 mėnesių.

Negyvenamųjų namų nuomos 2022 m. gruodžio 16 d. sutarties Nr. 01 kopija įrodo, kad J. U. nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. išnuomojo A. U. 250 m² patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriaus vedėjas Z. G. 2023 m. spalio 30 d. pavedimu Nr. 1513 pavedė keturiems Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams, įskaitant K. J., nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. Šiaulių rajono savivaldybėje atlikti neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais.

E. P. 2023 m. spalio 30 d. paaiškinime rašė, kad padeda draugui A. U. surinkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Padeda šiandien 9⁰⁰ val. Surinkinėja bagažinės instaliaciją.

A. U. 2023 m. spalio 30 d. paaiškinime nurodė, kad paprašė E. P. padėti sudėti atgal automobilio „(duomenys neskelbtini)“ saloną. Automobilis važiuos atgal į UK.

Nelegalaus darbo tyrimo 2023 m. gruodžio 13 akte Nr. NDA 0658-0528, be kita ko, teigiama, kad tikrinant gamybinėse patalpose rastas E. P., remontuojantis automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškinime E. P. nurodė, kad padeda draugui A. U. surinkti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Kalbantis su E. P., atvyko A. U.. Jis sakė, kad prašė E. P. padėti sudėti atgal „(duomenys neskelbtini)“ automobilio saloną. Pateikė „(duomenys neskelbtini)“ automobilio registracijos dokumentą. A. U. sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis važiuos atgal į Jungtinę Karalystę. E. P. dėvėjo darbinius rūbus, darbines pirštines. Patalpose sumontuotas automobilis keltuvas. Toliau patalpose matėsi daug naudotų automobilių detalių. Iš remontuojamo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio buvo išimtas variklis.

Patikrinimo metu darytas vaizdo ir garso įrašas.

Skundas iš esmės tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgalioto atstovo K. J. įsitikinimu, tai, kad liudytojas E. P. 2023 m. spalio 30 d. vilkėjo darbinius drabužius, pareiškėjo naudai iš automobilio bagažinės į saloną vedžiojo elektros instaliaciją, pareiškėjas kažkada davė liudytojui E. P. akumuliatorių, suteikia pagrindą konstatuoti esant tarp jų darbo teisinius santykius. Kadangi nėra darbo sutarties raštu ir išankstinio pranešimo VSDFV apie liudytojo E. P. įdarbinimą pas A. U., − vadinasi, liudytojas E. P. pas A. U. dirbo nelegaliai.

Byloje kilo ginčas, kokios faktinės aplinkybės (ne)įrodo esant susitarimą dėl būtinų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, t. y. darbo teisinius santykius, tarp pareiškėjo ir liudytojo E. P..

Administracinio nusižengimo teisenoje kaltė nėra preziumuojama. Joje galioja nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kol nepaneigta atsakomybėn traukiamo asmens versija, ji laikoma teisinga, nes pareiga įrodyti veiką tenka valstybės institucijoms. Atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodinėjimo naštos (in dubio pro reo principas).

Darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 str. 1 d.).

Darbo sutarties sąlygos gali būti būtinos ir papildomos. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (DK 33 str. 1-2 d., 34 str. 1 d.).

Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 str. 2 d.).

Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše (DK 34 str. 2 d.).

Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas (DK 34 str. 3 d.).

Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus (DK 34 str. 4 d.).

Darbo sutarties požymiai per sutarties šalių įsipareigojimus išsamiai atskleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023.

Pirmasis darbo sutarties požymis – vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Kadangi darbo sutartimi viena jos šalis (darbuotojas) kitos šalies (darbdavio) yra priimama į darbą, o ne atlikti konkrečią užduotį, kitaip tariant, vykdyti tam tikrą darbo funkciją, darbo sutarties pagrindu atsirandantiems santykiams yra būdingas tęstinumas.

Antrasis darbo sutarties požymis – darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį (atlyginimą), todėl yra reikšmingas mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą.

Trečiasis darbo sutarties požymis yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją. Šis požymis leidžia atskirti darbo santykį nuo kitų panašių, visų pirma civilinių, sutarčių pagrindu susiklostančių santykių, kuriuose įsipareigojama atlikti darbą mainais į atlyginimą, tačiau tai daroma savarankiškai, be kitos šalies teisės vienvaldiškai reguliuoti darbo atlikimo procesą. Darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo – šiuo atveju nepakanka vien tam tikro tarp šalių susiklosčiusio pavaldumo, nulemto vykdomos veiklos specifikos, ar nustatyto atsiskaitymo už veiklos rezultatus, nes atsiskaitymas už atliktą darbą nėra būdingas išskirtinai darbo santykiams, jis nėra neįprastas ir civilinėmis sutartimis reguliuojamų santykių susiklostymo atvejais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad darbo sutartis yra viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2001; 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1129/2002; 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006). Dėl to Darbo kodekso 32 straipsnyje įtvirtinti esminiai būtinieji darbo santykių požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia šiuos santykius atriboti nuo panašių santykių, susiklostančių civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (pvz., rangos, paslaugų, autorių teisių ir kt.) pagrindu, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos ir dėl to tokia veikla nėra kvalifikuotina kaip darbo teisiniai santykiai. Kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis). Rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str. 1-2 d.).

Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 str. 1 d.).

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1-2 dalys numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-957/2024).

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad liudytojas E. P. 2023 m. spalio 30 d. garaže vilkėjo treningus. Anot liudytojo E. P., treningai priklauso jam, ne pareiškėjui. Pažymėtina, kad treningai neturi jokių skiriamųjų požymių – emblemos, ženklo, simbolio, išreiškiančio sutartinę/numanomą idėją, pagal kurį liudytojo E. P. 2023 m. spalio 30 d. vilkėtus treningus būtų galima susieti su automobilių remontu, juo labiau su automobilių remontu pareiškėjo naudai.

Pareiškėjo ir liudytojo E. P. teigimu, pareiškėjo prašymu/kvietimu liudytojas E. P. 2023 m. spalio 30 d. vedžiojo elektros instaliaciją iš automobilio bagažinės į saloną. Pareiškėjas ir liudytojas E. P. neigė, kad pareiškėjas už tai kaip nors atsilygino liudytojui E. P.. Net jeigu pareiškėjas kažkada davė (atidavė) liudytojui E. P. akumuliatorių, nėra įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai tvirtinti, kad pareiškėjas davė (atidavė) liudytojui E. P. akumuliatorių už elektros instaliacijos iš automobilio bagažinės į saloną išvedžiojimą 2023 m. spalio 30 d. ar darbinių funkcijų atlikimą kitomis dienomis. Nenustatyta, kad liudytojas E. P. kitu laiku, išskyrus kelias valandas 2023 m. spalio 30 d., pareiškėjo naudai būtų remontavęs automobilius, t. y. atlikęs automobilių remonto funkcijas; pareiškėjo nurodymu (paliepimu), jo kontroliuojamas dirbęs automobilių remontininku, pagal darbo grafiką, paklusęs vidaus darbo tvarkai ir t. t.

Taigi vertinant darbo nelegalumą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra tokių darbo sutarties požymių kaip liudytojo E. P. pavaldumas pareiškėjui; nuolatinis, sistemingas liudytojo E. P. darbo funkcijų pareiškėjo naudai atlikimas; reguliarus, periodinis atsiskaitymas (pinigais ar natūra) už darbo funkcijas.

Išnagrinėjęs skundą, teismas sprendžia, kad iš aplinkybių, bendrų ir darbo, ir civiliniams teisiniams santykiams (pvz., akumuliatoriaus kaip atlygio perdavimo, jeigu taip buvo; pareiškėjo įtakos darbų eigai); neesminių aplinkybių (pvz., automobilių keltuvo garaže, visokių automobilių detalių, kuriomis pareiškėjas prekiauja veikdamas pagal individualios veiklos pažymą); iš nepatvirtinusių aplinkybių (pvz., kad pareiškėjas esą aprūpino liudytoją E. P. darbiniais drabužiais) negalima daryti išvadų, jog pareiškėjas iki 2023 m. spalio 30 d. įdarbino liudytoją E. P. dirbti automobilių remontininku, jog turėjo pareigą sudaryti rašytinę darbo sutartį ir pranešti apie tai VSDFV, o, to nepadaręs, pažeidė įdarbinimo tvarką, todėl liudytojas E. P. pas jį dirbo nelegaliai. Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju teismas iš esmės tenkina skundą ir panaikina skundžiamą nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui)

ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

ANK 666 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

BPK 105 straipsnis nustato, kad proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu.

Administracinio nusižengimo byloje pareiškėją gynė advokato padėjėjas G. R.. Į bylą nepateikti dokumentai, patvirtinantys teisinių paslaugų dydį (įkainį, trukmę) ar apmokėjimą, todėl ši skundo dalis atmetama kaip faktiškai nepagrįsta.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-5 dalimis, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. U. gynėjo advokato padėjėjo G. R. 2024 m. sausio 4 d. skundą iš esmės tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimą nubausti pareiškėją (administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį) A. U. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Atmesti pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. U. gynėjo advokato padėjėjo G. R. 2024 m. sausio 4 d. skundo dalį, kuriuos jis prašė priteisti jo klientui bylinėjimosi (gynimo) išlaidų atlyginimą.

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti institucijai, kurios nutarimas skundžiamas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui, pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) A. U. ir jo gynėjui advokato padėjėjui G. R..

Nutarimas per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.