Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-12-03 · Civilinė byla Nr. e2A-745-826/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-03
Bylos Nr.
e2A-745-826/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00061-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“
Ieškovas
K. N.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-745-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00061-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1470-512/2021 pagal ieškovo K. N. (K. N.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. N. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Civinity namai Klaipėda“ (toliau – ir atsakovė) 8 957,47 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. 2020 m. rugpjūčio 30 d. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apie 22 val., nukritus medžio šakai, buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). Ieškovas 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikė atsakymą, jog žalos neatlygins. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, ji 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė atsakymą, kad dėl žalos atlyginimo reikia kreiptis į teritorijos valdytoją / administratorių, t. y. UAB „Civinity namai Klaipėda“.

1.2. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“, kuriuo nustatytos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pat ir teritorijoje esančių želdinių priežiūra bei tvarkymas buvo perduoti UAB „Civinity namai Klaipėda“. Atsakovė, būdama atsakinga už minėtoje teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną bei želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutiko, kad ieškovo nurodoma žala atsirado dėl atsakovės netinkamai vykdytų teisės aktuose jai nustatytų pareigų. Jos nuomone, Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės nenumato pareigos atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, atlikti namo naudojamame žemės sklype (kuris netgi nesuformuotas) esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savivaldybės pareiga prižiūrėti jos teritorijoje esančius želdinius apima ne tik konkrečius priežiūros darbus, kuriuos paprastai pagal sutartį atlieka privatūs asmenys, ar leidimų konkretiems darbams, pavyzdžiui, genėti medžius, išdavimą, bet ir želdinių priežiūros darbų organizavimą ir jų vykdymo kontrolę, todėl net ir tais atvejais, kai dėl konkretaus želdinio, nagrinėjamoje byloje – medžio, keliamos grėsmės aplinkiniams pašalinimo į savivaldybę nesikreipia joks asmuo, savivaldybės pareiga išlieka užtikrinti tinkamą želdinių priežiūros kontrolę. Medis, kurio nulūžusi šaka apgadino ieškovui priklausantį automobilį, augo žemėje, nepriklausančioje privatiems asmenims, jis augo savivaldybei priskirtoje teritorijoje, žemė aplink namą iki šiol nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė privalėjo vykdyti namo naudojamoje teritorijoje, nesuformuotame sklype, esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą, atsakovė su tuo nesutinka ir mano, jog būtent trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) – privalėjo organizuoti šių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą.

3. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinio motyvus (išskyrus galimą suponavimą dėl Savivaldybės administracijos pareigų dėl želdinių galimo nevykdymo ) ir prašymus, todėl nekartoja motyvų, pateiktų ieškovo procesiniuose dokumentuose.

4. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad draudimo išmoka dėl įvykio metu atsiradusios / patirtos žalos negali būti mokama, nes įvykis neatitinka draudžiamajam įvykiui pripažinti būtinų kriterijų visumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovo K. N. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 8 957,47 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1 699 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo motyvai:

5.1. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Želdynų įstatymas) 10 straipsnį želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, jos organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų ir augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktas); išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Savivaldybės, vykdančios medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 44 punkte įtvirtinta pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Taigi už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą atsakingos vietos savivaldos institucijos.

5.2. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau – Taisyklės), jose nustatyta miesto teritorijų priežiūros tvarka ir už tai atsakingi asmenys. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus. Teritorija (tvarkoma teritorija) apibrėžiama kaip žemės sklypas ar faktiškai naudojama teritorija (Taisyklių 3.7 papunktis). Taisyklių 3.3 papunktyje nurodyta, kad faktiškai naudojama teritorija – pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotas žemės sklypas, bet neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorija iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, arba kitu teisėtu pagrindu faktiškai naudojama teritorija. Bendrojo naudojimo objekto valdytojas, vadovaudamasis Taisyklių 3.3 papunkčio apibrėžimu, 7 punktu ir Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarka, apskaičiuoja daugiabučiam gyvenamajam namui priklausantį faktiškai naudojamą teritorijos plotą ir jį įrašo į namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos (6 punktas). Vienas iš numatytų privalomai atliekamų darbų yra teritorijoje esančių želdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) tvarkymas vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais. Želdiniai turi būti tvarkomi taip, kad jie neužstotų pastatų numerių, gatvių pavadinimų lentelių ir techninių eismo reguliavimo priemonių, neblogintų matomumo ir nekeltų pavojaus eismo dalyviams ir nekliudytų pėsčiųjų bei transporto priemonių eismui (8.2 papunktis).

5.3. Ieškovo Automobilis buvo apgadintas nulūžus medžio šakai aikštelėje prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Medis augo žemėje, nepriklausančioje privatiems asmenims. Žemės sklypas, esantis prie namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nėra suformuotas, tačiau yra patvirtinti aplinkinių teritorijų detalieji planai. Jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, tvarkoma teritorija (faktiškai naudojama teritorija) apima iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, arba kitu teisėtu pagrindu faktiškai naudojamą teritoriją (Taisyklių 3.3 papunktis, 3.7 papunktis). Klaipėdos miesto skaitmenizuoto žemėlapio duomenimis, namo (duomenys neskelbtini) teritorija iš esmės apima teritoriją iki gatvės ribos.

5.4. Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijose esančių želdinių (medžių) priežiūrą, tvarkymą savivaldybė šiuo atveju yra pavedusi atlikti bendrojo naudojimo objektų valdytojui – daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. AD1-2613 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administratore penkeriems metams paskirta atsakovė.

5.5. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovei buvo pavesta medžių priežiūra šioje teritorijoje (Taisyklų 3.3 papunktis, 3.7 papunktis, 6 punktas, 8.2 papunktis), todėl atsakovei kyla pareiga atsakyti už padarytą žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Taisyklių 8.2 punkte aiškiai įtvirtinta pareiga teritorijoje esančius želdinius (medžius, krūmus, veją, gėlynus) tvarkyti, vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintose Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėse nustatyta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų (3 punktas), o inventorizavimą gali atlikti asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą želdininkystės, miškininkystės, kraštovaizdžio architektūros, žemėtvarkos, biologijos srityse ir ne mažesnę kaip 1–2 metų patirtį tvarkant, kuriant, projektuojant želdynus ir želdinius (4 punktas). Taisyklėse nenustatyta pareiga atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, atlikti namo naudojamame žemės sklype esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą. Bendrojo naudojimo objektų valdytojui negali būti perkeliama savivaldybės administracijos pareiga užtikrinti, kad minėtoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

6.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo įvertinti tokių funkcijų kaip želdynų ir želdinių inventorizavimas bei apskaita, jų būklės stebėsena vykdymą bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, kadangi kyla pagrįstų abejonių, ar tokios funkcijos apskritai suderinamos su atsakovės vykdoma daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo veikla. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T2-72 patvirtintu Maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčio tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašu, netgi nėra aišku, ar tokių paslaugų organizavimas gali būti laikomas administratoriaus funkcija, tačiau teismas dėl tokių esminę reikšmę turinčių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino.

6.3. Teismas, priteisdamas 6 718,77 Eur išlaidas automobilio remontui, nepagrįstai neatsižvelgė į Automobilio nusidėvėjimą, tai galbūt sudarytų pagrindą mažinti priteistiną žalos dydį.

Atsiliepimas

7. Ieškovas K. N. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, be kita ko, pažymėjo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Civinity namai Klaipėda“, būdama atsakinga už minėtoje teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną bei želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Būtent atsakovė turėjo pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo buvo padaryta žala ieškovo Automobiliui, ši žala turi būti atlyginta.

8. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir mano, kad su teismo sprendime nurodytais argumentais bei išvadomis negalima sutikti, kadangi jos padarytos netinkamai atlikus byloje esančių įrodymų vertinimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovui buvo priteistas iš atsakovės žalos atlyginimas už apgadintą automobilį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Klaipėdos miesto skaitmeninio žemėlapio nuotrauką. Atsakovės įsitikinimu, pateikiamas naujas įrodymas patvirtina, jog būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turi pareigą atlikti miesto želdinių inventorizaciją ir būtent ji savo žinioje turi informaciją apie miesto želdinius ir jų būklę. Atsakovė nurodo, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teikiamu nauju įrodymu, taip pat atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigą inventorizuoti ir prižiūrėti miesto želdinius įrodinėjo ir pirmosios instancijos teisme, neturi pagrindo sutikti su atsakovės deklaratyviu teiginiu, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tuo labiau, kad visas Klaipėdos miesto skaitmeninis žemėlapis yra pasiekiamas viešai internete, adresu https://portalas-klaipeda.hub.arcgis.com/. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės teikiamą naują įrodymą ir jo nevertina.

Dėl ginčo esmės

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovo ieškinį dėl nulūžusia medžio šaka automobiliui padarytos žalos atlyginimo, konstatavęs, kad būtent atsakovei buvo pavesta medžių priežiūra teritorijoje, kurioje ieškovo turtui buvo padaryta žala, todėl atsakovei kyla pareiga atsakyti už padarytą žalą. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės argumentuodama, jog: bendrojo naudojimo objektų valdytojui negali būti perkeliama savivaldybės administracijos pareiga užtikrinti, kad minėtoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui; teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo įvertinti tokių funkcijų, kaip želdynų ir želdinių inventorizavimas bei apskaita, jų būklės stebėsena, vykdymą bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, kadangi kyla pagrįstų abejonių, ar tokios funkcijos apskritai suderinamos su atsakovės vykdoma daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo veikla.

17. Teisėjų kolegijai iškilus abejonių dėl Taisyklių, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, 3.3 papunkčio, 5 punkto ir 8.2 papunkčio ta apimtimi, kuria šie punktai (papunkčiai), skaitomi kartu su Taisyklių 3.7 papunkčiu, nustato, kad jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, želdinius, esančius teritorijoje iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, privalo tvarkyti ne savivaldybė, bet kiti asmenys, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktui, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 2 daliai, Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Želdynų įstatymo 25 straipsnio 1 daliai; Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 4.3 papunkčiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo kreiptasi į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti šias Taisyklių nuostatas. Vis dėlto Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi byloje eI4-9812-609/2021 atsisakė priimti Klaipėdos apygardos teismo prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

18. Konstitucinio Teismo yra konstatuota, kad Konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d. ir kt. nutarimai). Todėl vadovaujantis CPK 3 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į teisinės valstybės principą, teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui, netaikytinas.

19. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pritaikęs Taisyklių 3.3 papunktį, 3.7 papunktį, 6 punktą ir 8.2 papunktį ir atsakovei taikęs civilinę atsakomybę bei iš jos priteisęs žalos atlyginimą neatskleidė bylos esmės, kadangi nevertino teisės aktų hierarchijos principo, tai yra, ar byloje pritaikytų Taisyklių 3.3 papunktis, 3.7 papunktis, 5 punktas ir 8.2 papunktis neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktui, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 2 daliai, Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Želdynų įstatymo 25 straipsnio 1 daliai ir Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 4.3 papunkčiui.

20. Kaip jau buvo paminėta ankstesniuose nutarties punktuose, šioje byloje teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl Taisyklių prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas du kartus buvo kreipęsis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti Taisyklių nuostatų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams, todėl atsižvelgus į tai, kad abu kartus prašymai nebuvo priimti, šioje byloje prieš taikant 19 punkte išvardintas Taisyklių nuostatas, bendrosios kompetencijos teismas turi vertinti, ar jos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti teisės ir fakto klausimus, tačiau šioje byloje dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, aiškinantis galimą Taisyklių prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams byloje būtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateiktų motyvuotus argumentus dėl jų priimtų Taisyklių neprieštaravimo nutarties 19 punkte išvardintiems teisės aktams, taip pat būtina spręsti dėl kompetentingų valstybės institucijų (pvz., dėl Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje) įtraukimo į bylos nagrinėjimą išvadą teikiančiomis institucijomis. Virš išvardintas aplinkybes nustatinėjant apeliacinės instancijos teisme, byla būtų nagrinėjama naujais aspektais, kurių netyrė pirmosios instancijos teismas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą – ir apribotų šalių teisę į apeliaciją.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl neatskleistos bylos esmės yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Panaikinusi sprendimą ir bylą grąžinusi nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl to nuspręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsisakyti priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė