Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui H. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai jam į teikti tinkamai, dalyvaujant antstolei. Atsakovo prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi ieškovė reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, todėl darytina išvada, kad nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 185 straipsniai).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje. CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.10 straipsnyje, 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė nurodė, kad bendras gyvenimas tarp šalių buvo sudėtingas nuo pat pradžių. Atsakovas girtavo, neišlaikė šeimos, prieš ieškovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio ir gyvena skyrium jau nuo 2004 metų pradžios. Šalys gyveno tame pačiame bute, bet skirtinguose kambariuose, jų buitis buvo atskira. Atsakovas neprisidėjo prie bendros nuosavybės išsaugojimo, pagerinimo.

Liudytojas K. A. posėdžio metu parodė, kad ieškovę pažįsta per jos sūnų, prieš 20 metų susipažino kaip su jos sūnaus mama. Šiuo metu beveik kaip žmonos mama. Nuo 16 metų užeidavo į svečius, tai jau šalys negyveno kartu, nesutardavo. Sūnus nelaikė kaip tėvu, nes jis buvo pasirinkęs kitokį gyvenimo būdą. Atsakovas visą laiką gerdavo, visą laiką girtas. Iš draugo pasakojimų gali pasakyti, kad atsakovas smurtaudavo, kol neužaugo sūnus ir negalėjo apgint mamos. Tada smurtas aprimo. Jei būtų buvus galimybė, turbūt jie seniai atskiruose namuose būtų gyvenę, bet nebuvo tokių variantų. Kiek žino atsakovas gal už elektrą kažkada sumokėdavo. Šalys gyveno atskiruose kambariuose, atskirą buitį vedė. Atsakovas net malkų neidavo kapoti, ieškovė nupirkdavo, o jie eidavo padėti. Atsakovas savo pečiuką pasistatydavo, būdavo savo kambaryje. Ieškovė visą gyvenimą daug dirbo. Nuo ieškovės malkų visas butas įšildavo. Bute yra koklinis pečius. Tualeto buvo tik duobė, jis su draugu pajungė tualetą. Kai buvo pravesti vamzdžiai palei kelią, tai jis su draugu įvedė kanalizaciją. Ieškovė buvo į kaimą išvažiavus, atsakovas nepašildė namo ir sprogo radiatoriai. Jie sutvarkė radiatorius seniai. Atsakovas nieko bute netvarkė. Po draugo mirties renovavo. Buvo daug draugų, jie rinkdavosi ieškovę palaikyti. Jis pasiūlė namą apšiltinti, jo tėtis statybininkas. Kai vyko darbai, kiekvieną savaitgalį draugai susirinkdavo, kad palaikyti ieškovę po sūnaus mirties. Jis pamatuodavo, užsakydavo medžiagas, tada ieškovė sumokėdavo ir taip po truputį renovavo. Atsakovas tik rėkdavo, kad tikrai nė centro neprisidės ir kam čia reikia, neduos. Atsakovas piktybinis žmogus. Renovacija vyko po draugo mirties, 2007 metais. Ieškovei su sveikata buvo labai blogai, suprantama vienturtis sūnus mirė, gerai, kad daug draugų turėjo, todėl ir nusprendė tokį užsiėmimą, palaikymą pagražinti namą. Šalys visiškai atskirai gyveno, tai matė nuo 16 metų, kada su draugu susipažino. Iš draugo žino, kad atsakovas ieškovę mušdavo, išvydavo į lauką pusnuogę. Atsakovas net ir sūnui neduodavo pinigų. Atsakovas nedirba daug metų. Atsakovas iš ieškovės net maistą vogdavo. Atsakovas kažkada dirbo, gaudavo kažkokius dvidendus, paskui pašalpas gaudavo. Atsakovas paveldėjo butą. Ieškovė net į namus negalėjo grįžti, todėl atsakovui buvo siūlomi pinigai už bendrą būstą ir kad jis eitų gyventi į savo nuosavą būstą. Atsakovas sakė, kad jam čia gerai. Medžiagas pirkdavo jis už ieškovės pinigus.

Liudytoja G. A. posėdžio metu parodė, kad ieškovę pažįsta nuo gimimo, ji yra teta. Ieškovė yra labai artimas žmogus, ji ir diedukai yra viskas ką turi. Visada kartu, kiek save atsimena. Ieškovė visada atvykdavo į kaimą, į šventes, į talkas viena su savo sūnumi. Atsakovas neatvažiuodavo. Jau tada bendro gyvenimo šeimoje nebuvo. Kai ji atvyko į Kauną gyventi 2007 metais, pradėjo studijuoti, apsigyveno pas ieškovę. Tarp šalių bendro gyvenimo nebuvo, tik buvo tai, kad jie gyveno viename name. Kai atsakovas grįždavo iš darbo, pirmiausia būdavo butelis. Atsisėda į savo lovą, kojas užsikelia ant stalo, išgeria butelį ir prasideda burbuliavimas, kabinėjimasis. Ten pragyveno 1,5 mėn. ir turėjo išsikraustyti, nes atsakovas amžinai burbuliuodavo. Nežino, kaip ieškovė tiek ištvėrė, kai toks psichologinis smurtas. Šalių maisto produktai buvo atskiri. Atsakovas maistą pirkdavosi sau. Žino, kad atsakovas galbūt dabar nuomoja savo asmeninį butą. Ieškovė jau metus gyvena su jais. Šalių gyvenimas buvo atskiras, nesvarbu, kad viename bute. Butas buvo remontuojamas 2007 metais iš karto po sūnaus mirties. Jie padėjo remontuoti iš pradžių patys – ieškovė, ji, K., kiti draugai. Pradėjo klijuoti sienas putplasčiu, nelabai sekėsi paties, todėl buvo pasamdyta įmonė, už darbus mokėjo ieškovė, o jai pinigus davė diedukai. Ieškovės tėvai davė pinigus, žino, nes matė, nes su jais gyveno. Davė pinigus kelis kartus, nes darbai pakopomis vyko: langai, sienos, stogas. Bent jau tris kartus po 5 000 Lt, kitų sumų negali įvardinti tiksliai, nes neatsimena. Atsakovas pinigais ir darbu neprisidėjo prie remonto, sakė, kad jam nieko nereikia. Vieną kartą buvo paėmus atsakovo šaldytus koldūnus, tai tuomet buvo skandalas.

Ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai įrodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl savo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokos nutrūkimo datos

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad santuokiniai ryšiai tarp šalių nutrūko nuo 2004 metų pradžios. Bendras ūkis galutinai yra nutrūkęs nuo 2004 metų, nuo to laiko šalys gyvena atskiruose kambariuose, atskirai perka produktus, atskirai gamina, skalbia.

Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams.

Ieškovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais įrodyta, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko 2004 metais ir nuo to laiko jie bendro ūkio netvarkė, todėl ieškovės prašymas nustatyti, kad turtas ir prievolės dalintinos iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, tai yra iki 2004 metų pradžios, tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes – M. ir M. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – M. ir M.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalavo. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl turto padalinimo ir kompensacijų priteisimo

Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas šis turtas: 1992 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė šiuo metu yra 21 700 Eur pagal pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi kitą 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo pagal testamentą, taip pat garažą. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ pažymos patvirtina, kad šalių vardu nėra registruotų transporto priemonių. Vertybinių popierių sąskaitų išrašas patvirtina, kad santuokos metu atsakovo vardu buvo įgyta 2 000 vienetų AB „Telia Lietuva“ paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovas 2014 m. spalio 24 d. realizavo 500 vnt. akcijų. Šiuo metu atsakovo vardu registruota yra 1 500 vnt. AB „Telia Lietuva“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė yra 2 340 Eur.

Ieškovė nurodo, kad bendrai santuokoje įgyto dalintino turto vertė yra 24 040 Eur. Ieškovė savo asmeninėmis lėšomis atliko buto pagerinimo darbus, tai yra: buvo atlikti fasado tvarkymo darbai: apšiltintas fasadas, uždėtas spalvotas struktūrinis tinkas, taip pat buvo pakeista stogo danga. Visi šie darbai ieškovei kainavo 38 904 Lt, kas sudaro 11 267,38 Eur. Santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis. Santuokoje dalintino turto įgyta už 24 040 Eur, ½ dalis sudaro 12 020 Eur. Atsakovui priteistinos akcijos, kurių vertė yra 2 340 Eur, o ieškovei priteistinas butas, kurio rinkos vertė šiuo metu yra 21 700 Eur. Santuokoje įgytas butas yra nedalus, nes butas yra dviejų pereinamų kambarių. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi kitą butą. Iš ieškovės atsakovui priteistina 9 680 Eur piniginė kompensacija. Ieškovė asmeninėmis lėšomis atliko buto pagerinimo darbus. Visi šie darbai ieškovei kainavo 11 267,38 Eur. Minėtus darbus buvo būtina atlikti siekiant išsaugoti bendrąją jungtinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės nuosavybės pagerinimo, išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas sudarė 11 267,38 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteistina 5 633,69 Eur piniginė kompensacija. Atsakovas sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, sumažino santuokoje įgytą AB „Telia Lietuva“ paprastųjų vardinių akcijų kiekį 500 vnt., kurių vertė 2020 m. rugpjūčio 2 d. būtų 780 Eur. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sumažino bendrą jungtinę nuosavybę, kai šalys bendrai ūkio nevedė ieškovei priklausytų 390 Eur piniginė kompensacija. Todėl šia suma mažintinas kompensacijos dydis priteisiamas iš ieškovės atsakovui ir atsakovui priteistina 9 290 Eur.

Buto pagerinimo kainą (38 904 Lt) patvirtina į bylą pateikta rangovo sąmata. Tai, kad ieškovė butą pagerino savo asmeninėmis ir tėvų dovanotomis lėšomis, bei tai, kad atsakovas nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo prie būsto pagerinimo, patvirtino liudytojai.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Sprendžiant dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, siektina turtą padalyti natūra, priskiriant kiekvienai iš šalių tą turtą, kuris yra labiausiai reikalingas ieškovei ar atsakovui ir kuris gali būti toliau efektyviai šalių naudojamas.

CK 3.98 straipsnio 2 dalis numato sutuoktinio teisę į kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu turtą panaudojo tikslams nesusijusiems su CK 3.109 straipsnio prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Teismas įvertina, tai, kad santuokoje įgytas butas yra nedalus, nes butas yra dviejų pereinamų kambarių. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi kitą butą, o ieškovė asmeninės nuosavybės teise kito būsto neturi. Taip pat teismas įvertina tai, kad ieškovė savo lėšomis pagerino santuokoje įgytą būstą, o atsakovas sumažino santuokoje įgytą AB „Telia Lietuva“ paprastųjų vardinių akcijų kiekį 500 vnt. ir neįrodė, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad ieškovės reikalavimai dėl turto padalinimo ir kompensacijų priteisimo yra įrodyti, pagrįsti, todėl tenkintini.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė kreditorių neturi, o ar kreditorių turi atsakovas, jai nežinoma.

Iš teismo išreikalautų antstolių informacinės sistemos registro nustatyta, kad šalys vykdomųjų bylų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 484 Eur žyminį mokestį, 1 000 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, 130 Eur išlaidas, susijusias su antstolės dokumentų įteikimu, iš viso 1 614 Eur (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Valstybė šioje byloje patyrė 7,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. M. palikti santuokinę pavardę – M., atsakovui H. M. – M.

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteistinas.

Nustatyti, kad turtas ir prievolės dalintinos iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, tai yra iki 2004 metų pradžios.

Ieškovei V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovui H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1 500 vnt. AB „Telia Lietuva“ paprastųjų vardinių akcijų.

Priteisti atsakovui H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 290 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) piniginę kompensaciją už atitekusią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Priteisti ieškovei V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 633,69 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt trijų eurų 69 ct) piniginę kompensaciją už asmenines panaudotas lėšas bendrajai jungtinei nuosavybei.

Pritiesti ieškovei V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 614 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,37 Eur (septynių eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.