Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-22 · Civilinė byla Nr. 2S-598-560/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-22Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-03-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-22
Bylos Nr.
2S-598-560/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34573-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
UAB „Tegros investicija“
Suinteresuotas asmuo
KIM JAROLIM Im-Und Export GmbH
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-598-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34573-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3.; 128.11.; 129 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tegros investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Tegros investicija“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys KIM JAROLIM Im-Und Export GmbH, antstolis Gintas Badikonis, UAB „PNC Prekyba“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Tegros investicija“ pateikė skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Ginto Badikonio 2013-09-18 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0040/09/04785 ir 2013-09-18 surašytą patikslinantį turto arešto aktą Nr. 0040/09/04785-KP13.

Nurodė, kad yra priimtas vykdymui Europos vykdomasis raštas – Vokietijos Wurzburg žemės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. l l O 1172/08 dėl 5 153 628,08 Lt skolos ir 8 proc. metinių palūkanų išieškotojo KIM JAROLIM Im-Und Export GmbH naudai iš UAB „Tegra“. Vilniaus apygardos teismas 2011-04-12 sprendimu civ. byloje Nr. 2-3092-232/11 pripažino 2008-10-15 atsakovo UAB „PNC Prekyba“ ir atsakovo UAB „Tegros investicija“ sudarytą intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei leido nukreipti išieškojimą pagal minėtą vykdomąjį raštą į UAB „Tegros investicija“ nuosavybės teise priklausančius intelektinės nuosavybės objektus. 2013-09-20 UAB „Tegros investicija“ atstovas gavo antstolio 2013-09-18 patvarkymą, kuriuo jis patenkino išieškotojo atstovo skundą, ir 2013-09-18 patikslinantį Turto arešto aktą Nr. 0040/09/04785-KP13, kuriuo yra areštuotas UAB „Tegros investicija“ nuosavybės teise priklausantis nematerialus turtas, iš viso 25 turto pozicijos, ir nurodyta, kad yra apribojamos areštuoto turto disponavimo, valdymo bei naudojimosi teisės. Pareiškėjo nuomone, toks turto arešto mastas taikytas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl šis patikslinantis turto arešto aktas turi būti panaikintas, paliekant galioti 2013-08-28 patikslinantį Turto arešto aktą Nr. 0040/09/04785-KP12. Pareiškėjas nurodė, kad šioje byloje antstolio areštuoti intelektinės nuosavybės objektai nuosavybės teise priklauso ne UAB „PNC Prekyba“, o pareiškėjui UAB „Tegros investicija“. Visuose turto arešto aktuose ir jų patikslinimuose yra nurodyta, kad areštuoto turto savininkas yra UAB „Tegros investicija“. Išieškotojui KIM JAROLIM Im-Und Export GmbH yra žinoma, kokiu pagrindu UAB „Tegros investicija“ yra įsigijusi šį turtą, nes pats išieškotojas 2008-10-15 intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartį ginčijo teisme. Nurodė, kad teismas neuždraudė ir neapribojo UAB „Tegros investicija“ nuosavybės teisės ar atskirų jos sudedamųjų dalių į šį turtą, todėl kol vyksta išieškojimas, pareiškėjas turi teisę šiuo turtu naudotis ir jį valdyti. Konstatuotina, kad 2013-09-18 antstolio patvarkyme nurodyti jo priėmimo pagrindai yra klaidingi, nes jie realybėje neegzistuoja, nurodytos faktinės aplinkybės yra klaidingos. Todėl pareiškėjas nurodė, kad šis patvarkymas ir 2013-09-18 patikslinantis Turto arešto aktas yra naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Antstolis Gintas Badikonis 2013-10-14 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė skundą nagrinėti teismui. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog areštuotų intelektinės nuosavybės objektų savininkas UAB „Tegros investicija“ antstoliui nepateikia jokios informacijos apie areštuotų objektų naudojimą, vertės išlaikymą, objektų vertės išlaikymą ateityje, bei gavus išieškotojo atstovo prašymą, 2013-06-20 patikslinančiu turto arešto aktu Nr. 0040/09/04785-KP9 ir 2013-09-18 patikslinančiu turto arešto aktu Nr. 0040/09/04785-KP13 buvo apribota objektų valdymo bei naudojimosi teisė ir areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas išieškotojas. Antstolio nuomone, išieškotojas yra suinteresuotas areštuotų prekių ženklų bei dizaino vertės išlaikymu, tinkamu administravimu bei tam tikros ekonominės naudos kūrimu, nes tik tinkamai administruojami areštuoti objektai neprarastų vertės, bei pardavus šiuos objektus būtų galima tikėtis įsiskolinimo dengimo. Tuo tarpu areštuotų objektų vertės išlaikymas yra susijęs su papildomomis investicijomis (pratęsiant areštuotų prekių ženklų registracijų galiojimo terminus), todėl nėra garantijų, jog UAB „Tegros investicija“ darys būtinas investicijas žinodama, kad šie prekių ženklai artimiausiu metu bus parduodami. 2013-09-18 buvo priimtas patvarkymas Nr. 0040/09/04785-KP91 dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, kuriuo buvo paskirta ekspertizė areštuotų intelektinės nuosavybės objektų rinkos kainai nustatyti. Atsakymus į ekspertės klausimus gali pateikti tik UAB „Tegros investicija“, todėl 2013-10-02 buvo surašytas ir pareiškėjui UAB „Tegros investicija“ išsiųstas antstolio Ginto Badikonio patvarkymas Nr. 0040/09/04785-KP8 pateikti informaciją apie turimą turtą, kuriuo prašoma nedelsiant pateikti prekių ženklų vertinimui reikalingų dokumentų sąrašą. Pareiškėjas jokios informacijos nepateikė, tokiu būdu trukdydamas antstoliui turtą tinkamai įvertinti bei į šį turtą nukreipti išieškojimą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys KIM JAROLIM Im-Und Export GmbH ir UAB „PNC Prekyba“ atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-15 nutartimi pareiškėjo UAB „Tegros investicija“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju laikytina, jog antstolis, vykdydamas savo pareigas, patikslinančiu turto arešto aktu Nr. 0040/09/04785-KP13 teisėtai apribojo objektų valdymo bei naudojimosi teisę ir areštuoto turto saugotoju paskyrė išieškotoją. Nurodė, kad atsakymus į ekspertės klausimus gali pateikti tik UAB „Tegros investicija“, todėl 2013-10-02 buvo surašytas ir pareiškėjui UAB „Tegros investicija“ išsiųstas antstolio Ginto Badikonio patvarkymas Nr. 0040/09/04785-KP8 pateikti informaciją apie turimą turtą, kuriuo prašoma nedelsiant pateikti prekių ženklų vertinimui reikalingų dokumentų sąrašą, tačiau pareiškėjas jokios informacijos nepateikė, tokiu būdu trukdydamas antstoliui turtą tinkamai įvertinti bei į šį turtą nukreipti išieškojimą. Pažymėjo, kad išieškotojas yra suinteresuotas areštuotų prekių ženklų bei dizaino vertės išlaikymu, tinkamu administravimu bei ekonominės naudos kūrimu, nes tik tinkamai administruojami areštuoti objektai neprarastų vertės, bei pardavus šiuos objektus būtų galima tikėtis įsiskolinimo dengimo. Tuo tarpu areštuotų objektų vertės išlaikymas yra susijęs su papildomomis investicijomis, todėl nėra garantijų, jog UAB „Tegros investicija“ darys būtinas investicijas žinodama, kad šie prekių ženklai artimiausiu metu bus parduodami. Ištyręs vykdomojoje byloje bei nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi antstolis Gintas Badikonis jokių CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymą, nepažeidė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas UAB „Tegros investicija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-15 nutartį ir priimti naują nutartį – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo 2013-09-18 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0040/09/04785 ir 2013-09-18 surašyto patikslinančio turto arešto akto Nr. 0040/09/04785-KP13 galiojimą iki teismo nutarties dėl šio skundo priėmimo. Nurodė, kad antstolis, priimdamas 2013-08-26 patvarkymą tenkinti pareiškėjo skundą, nepagrindė, kodėl pakeitė savo nuomonę, taip pat nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių. Skundžiamoje teismo nutartyje taip pat tokie argumentai, kodėl pareiškėjo skundas atmestinas, nenurodyti. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundė turto valdymo ir naudojimo apribojimus, o ne ekspertizės skyrimą ar įpareigojimą pateikti informaciją bei dokumentus. Pabrėžė, kad teismo teiginiai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas buvo pateikęs antstoliui 2013-10-15 atsakymą į 2013-10-02 patvarkymą ir prie šio atsakymo antstoliui pateikė tuos jo prašytus dokumentus, kuriais pareiškėjas disponuoja, o dėl kitų dokumentų nurodė, dėl kokių priežasčių jų negali pateikti. Daugiau jokių patvarkymų ar reikalavimų pareiškėjas negavo, tai reiškia, kad pateikta informacija antstolį tenkino, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas trukdė antstoliui įvertinti turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Pažymėjo, kad antstolio areštuoti intelektinės nuosavybės objektai nuosavybės teise priklauso ne UAB „PNC Prekyba“, o pareiškėjui UAB „Tegros investicija“. Nors Vilniaus apygardos teismo 2011-04-12 sprendimu tarp UAB „PNC Prekyba“ ir UAB „Tegros investicija“ 2008-10-15 sudaryta intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į šį turtą, ir buvo pripažinta negaliojančia, tačiau restitucija nebuvo taikyta, o tik buvo leista nukreipti išieškojimą į šį trečiajam asmeniui (UAB „Tegros investicija“) priklausantį turtą. Taigi, kol vyksta išieškojimas, pareiškėjas turi teisę šiuo turtu naudotis ir jį valdyti. Mano, kad 2013-09-18 antstolio patvarkyme nurodyti jo priėmimo pagrindai yra klaidingi ir realybėje neegzistuoja. Taip pat nurodė, kad teismas nepasisakė ir dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų. Tam, kad būtų areštuotas skolininko turtas, antstolis turi būti išsiuntęs raginimą ir turi būti konstatuotos atitinkamos aplinkybės, nurodytos CPK 658 str. 2 d., tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti, ir taip pažeisti Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 p. ir CPK 658 str. reikalavimai. Pareiškėjui nėra žinoma, ar antstolis konstatavo, ir jeigu konstatavo – dėl kokių aplinkybių – esant turto paslėpimo pavojų. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas nėra išieškotojo skolininkas, t. y. jo ir išieškotojo nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju teismas leido nukreipti kito asmens skolos išieškojimą išieškotojo naudai tik į konkretų pareiškėjo turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku. Mano, kad antstolis negali taikyti jokių kitų priverstinių procesinių priemonių ar apribojimų pareiškėjo atžvilgiu, išskyrus tas, kurios yra numatytos vykdomuosiuose dokumentuose arba tiesiogiai iš jų išplaukia. Nurodė, kad skundžiamoje teismo nutartyje iš vienos pusės teismas pripažįsta, kad areštuotus objektus reikia tinkamai prižiūrėti, siekiant išsaugoti jų vertę, reikia į juos investuoti, iš kitos pusės teismas palieka galioti antstolio pritaikytus tų objektų valdymo ir naudojimo apribojimus, kurie užkerta kelią pareiškėjui, kaip šio turto esamam savininkui, tai daryti. Taigi, kyla klausimas, kas turi rūpintis tuo turtu, jį prižiūrėti ir į jį investuoti, o palikus galioti tokią nutartį, susidarytų tokią teisinė situacija, kai nei turto savininkas, bei kiti asmenys neturi teisės rūpintis areštuotu turtu. Pažymėjo, kad areštuotas turtas yra nematerialus turtas, ir jo naudojimo specifika pasižymi tuo, kad naudojant jis nenusidėvi, nesugenda, todėl visiškai neaišku, kaip gali būti motyvuojama būtinybė uždrausti tokio turto naudojimą. Be to, apribojus valdymo teises, pareiškėjas, net ir norėdamas, negalės pratęsti prekių ženklų registracijų galiojimo termino, ir tokių ženklų registracija būtų panaikinta nepratęsus jos galiojimo, tuo iš viso panaikinant šiuos prekių ženklus kaip civilinės apyvartos objektus, tuo pačiu eliminuojant galimybes įvykdyti atitinkamą teismo sprendimo dalį. Mano, kad šiuo atveju pakaktų apriboti tik turto disponavimo teisę, bet ne valdymo ir naudojimo teises.

Atsiliepimas

Antstolis Gintas Badikonis pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir 2013-10-14 patvarkyme.

Suinteresuotas asmuo KIM JAROLIM Im-Und Export GmbH pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nei UAB „Tegros investicija“, nei UAB „PNC Prekyba“ nepateikia reikalingų vykdomosios bylos vykdymui dokumentų, nesikooperuoja su antstoliu. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, prekių ženklų teisių perdavimas kreditoriui leis jam greičiau užbaigti vykdomąją bylą, galimai nustatyti prekės ženklų pardavimų apimtis ir pateikti informaciją vertintojui. Taip pat prekių ženklų teisių perdavimas leis užtikrinti interesų apsaugą, siekiant tinkamai valdyti prekės ženklus. Nei UAB „Tegros investicija“, nei UAB „PNC Prekyba“ nėra pateikę jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis yra naudojami prekių ženklai. Įvertinant Vilniaus apygardos teismo 2011-04-12 sprendimą dėl sandorio, kuris pripažintas negaliojančiu ab initio, nuosavybės teisės į intelektinės nuosavybės objektus po teismo sprendimo priėmimo atstatytos UAB „PNC Prekyba“. Vien tik formali registracija prekių ženklų registre apie asmenį, registravusį prekės ženklus, nesuteikia pagrindo teigti ar tvirtinti, jog nuosavybės teisės į prekės ženklus priklauso asmeniui, nurodytam registre. Nuosavybės teisės turėtų būti įregistruotos UAB „PNC Prekyba“ vardu, tačiau ši bendrovė tokių veiksmų neatliko, be to, UAB „PNC Prekyba“ ir UAB „Tegros investicija“ yra susijusios įmonės. Pažymėjo, kad 2013-06-20 antstolio turto arešto aktu buvo apribotos nuosavybės teisės – tiek valdymas, tiek naudojimas, tiek disponavimas – į prekės ženklus, tačiau šio patvarkymo nei skolininkas, nei suinteresuotas asmuo neskundė. Vėlesniais patvarkymais buvo tik išplėstas areštuojamų objektų sąrašas, todėl naikinti vėlesnius patvarkymus, priimtus galiojančio 2013-06-20 patvarkymo pagrindu, yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad apeliantas nepateikė jokios informacijos, kokius prekės ženklus naudoja, kaip naudoja. Nurodė, kad nei UAB „Tegros investicija“, nei UAB „PNC Prekyba“ nesiėmė jokių veiksmų, jog nepasibaigtų prekių ženklo Cyclone apsauga, todėl būtina užtikrinti tokio turto apsaugą labiausiai turto išsaugojimu ir vertės išlaikymu suinteresuotam asmeniui – kreditoriui KIM JAROLIM Im-Und Export GmbH. Jei nebus užtikrinta prekių ženklų apsauga, Vilniaus apygardos teismo 2011-04-12 sprendimas, kuriuo buvo leista nukreipti išieškojimą pagal Europos vykdomąjį raštą, išduotą 2009-05-12, neteks prasmės.

Suinteresuotas asmuo UAB „PNC Prekyba“ atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Ginto Badikonio kontoroje priimtas vykdymui Europos vykdomasis raštas – Vokietijos Wurzburg žemės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. l l O 1172/08 dėl 5 153 628,08 Lt skolos ir 8 proc. metinių palūkanų išieškotojo KIM JAROLIM Im-Und Export GmbH naudai iš UAB „Tegra“. Vilniaus apygardos teismas 2011-04-12 sprendimu civ. byloje Nr. 2-3092-232/11 pripažino tarp UAB „PNC Prekyba“ ir UAB „Tegros investicija“ 2008-10-15 sudarytą intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei leido nukreipti išieškojimą pagal minėtą vykdomąjį raštą į UAB „Tegros investicija“ nuosavybės teise priklausančius intelektinės nuosavybės objektus.

Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, jog antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taip pat CPK 634 str. 1 d. numatyta, kad antstolis vykdo CPK 587 str. nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009). Taigi, antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. CPK 634 str. 2 d. numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 749 str. 1 d. nurodyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis Gintas Badikonis, vykdydamas savo pareigas, patikslinančiu turto arešto aktu Nr. 0040/09/04785-KP13 teisėtai apribojo objektų valdymo bei naudojimosi teisę ir areštuoto turto saugotoju paskyrė išieškotoją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju išieškotojas KIM JAROLIM Im-Und Export GmbH yra suinteresuotas areštuotų prekių ženklų bei dizaino vertės išlaikymu, tinkamu administravimu bei ekonominės naudos kūrimu, nes tik tinkamai administruojami areštuoti objektai neprarastų vertės bei pardavus šiuos objektus būtų galima tikėtis įsiskolinimo dengimo. Tuo tarpu abejotina, ar pareiškėjas UAB „Tegros investicija“, žinodamas, jog prekės ženklus ketinama parduoti, investuotų į tinkamą prekių ženklų išsaugojimą. Be to, pažymėtina ir tai, jog 2013-10-02 buvo surašytas ir pareiškėjui UAB „Tegros investicija“ išsiųstas antstolio Ginto Badikonio patvarkymas Nr. 0040/09/04785-KP8 pateikti informaciją apie turimą turtą, kuriuo prašoma nedelsiant pateikti prekių ženklų vertinimui reikalingų dokumentų sąrašą, kuris reikalingas intelektinės nuosavybės objektų vertinimui atlikti. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis buvo pateikęs antstoliui 2013-10-15 atsakymą į 2013-10-02 patvarkymą ir prie šio atsakymo pateikė tuos antstolio prašytus dokumentus, kuriais pareiškėjas disponuoja, o dėl kitų dokumentų nurodė, dėl kokių priežasčių jų negali pateikti. Tačiau pažymėtina, kad minėtas pareiškėjo atsakymas į bylą nėra pateiktas, tokių duomenų teismui nepateikė ir antstolis Gintas Badikonis, dėl to teismas neturi galimybės įvertinti pareiškėjo nurodyto 2013-10-15 atsakymo turinio, prie jo pateiktų dokumentų ir argumentų, dėl kokių priežasčių visi antstolio prašomi dokumentai negali būti pateikti. Priešingai, byloje pateiktas antstolio Ginto Badikonio atsiliepimas į pareiškėjo UAB „Tegros investicija“ atskirąjį skundą, kuriame antstolis nurodė, jog pareiškėjas neteikia antstoliui ekspertizei atlikti reikalingos informacijos, su antstoliu nebendradarbiauja. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadą, jog tokiu būdu pareiškėjas trukdo antstoliui turtą tinkamai įvertinti ir į jį nukreipti išieškojimą, dėl to yra pagrindas ginčijamus 2013-09-18 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0040/09/04785 ir 2013-09-18 surašytą patikslinantį turto arešto aktą Nr. 0040/09/04785-KP13 pripažinti pagrįstais. Be to, pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundu buvo skundžiami turto valdymo ir naudojimo apribojimai, o ne ekspertizės skyrimas ar įpareigojimas pateikti informaciją bei dokumentus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas su vykdomąja bylą vykdančiu antstoliu Gintu Badikoniu nebendradarbiauja ir reikalingos informacijos bei dokumentų nepateikia, suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog tik turto saugotoju paskirtas išieškotojas užtikrins tinkamą prekių ženklų išsaugojimą iki jų realizavimo, todėl pareiškėjo naudojimosi, disponavimo ir valdymo teisių apribojimas intelektinės nuosavybės objektų atžvilgiu yra pagrįstas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog jau 2013-06-20 antstolio turto arešto aktu buvo apribotos nuosavybės teisės – tiek valdymas, tiek naudojimas, tiek disponavimas – į prekės ženklus, tačiau šio patvarkymo nei UAB „PNC Prekyba“, nei pareiškėjas UAB „Tegros statyba“ neskundė, vadinasi su patvarkymu sutiko.

Atskirajame skunde pareiškėjas UAB „Tegros investicija“ taip pat nurodo, kad antstolio areštuoti intelektinės nuosavybės objektai nuosavybės teise priklauso ne UAB „PNC Prekyba“, o pareiškėjui UAB „Tegros investicija“, nes Vilniaus apygardos teismo 2011-04-12 sprendimu pripažinus tarp UAB „PNC Prekyba“ ir UAB „Tegros investicija“ 2008-10-15 sudarytą intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į šį turtą, negaliojančia, restitucija tarp šalių nebuvo taikyta, o tik buvo leista nukreipti išieškojimą į šį trečiajam asmeniui (UAB „Tegros investicija“) priklausantį turtą. Taigi, pareiškėjas mano, kad kol vyksta išieškojimas, jis turi teisę šiuo turtu naudotis ir jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-04-12 sprendimu tarp UAB „PNC Prekyba“ ir UAB „Tegros investicija“ 2008-10-15 sudaryta intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tai reiškia, kad prekių ženklų nuosavybės teisės turėtoju laikomas pradinis jų turėtojas UAB „PNC Prekyba“. Pažymėtina, kad vien tik formali registracija prekių ženklų registre apie asmenį, registravusį prekės ženklus, nesuteikia pagrindo teigti ar tvirtinti, jog nuosavybės teisės į prekės ženklus priklauso asmeniui, nurodytam registre. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nei UAB „Tegros investicija“, nei UAB „PNC Prekyba“ nėra pateikę jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kokie, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis yra naudojami prekių ženklai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu, kuria pareiškėjo UAB „Tegros investicija“ skundas dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, t. y. 2013-09-18 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0040/09/04785 ir 2013-09-18 surašyto patikslinančio turto arešto akto Nr. 0040/09/04785-KP13 panaikinimo, atmestas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Tegros investicija“, be kita ko, prašė taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo 2013-09-18 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0040/09/04785 ir 2013-09-18 surašyto patikslinančio turto arešto akto Nr. 0040/09/04785-KP13 galiojimą iki teismo nutarties dėl šio skundo priėmimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas atmestinas, nepagrįstu laikytinas ir minėtas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pareiškėjo UAB „Tegros investicija“ atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-25 nutartis paliktina nepakeista.

Suinteresuotas asmuo KIM JAROLIM Im-Und Export GmbH atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Tegros investicija“ atskirąjį skundą prašė priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kad tokios išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo patirtos, nepateikė, dėl to šis suinteresuoto asmens prašymas yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Tegros investicija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius