Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovėms IĮ „Vyjola“ ir J. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių IĮ „Vyjola“ ir J. L. 3 822,96 Eur nuomos mokestį, 1 047,17 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovo V. K. (nuomotojo) ir atsakovės IĮ „Vyjola“ (nuomininkės) buvo sudaryta terminuota patalpų nuomos sutartis, kuria atsakovei laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. išnuomotos negyvenamosios patalpos, esančios Vasario 16-osios g. 11-12, Panevėžyje. Tą pačią dieną tarp ieškovo ir atsakovės J. L. (IĮ „Vyjola“ savininkės) sudaryta laidavimo sutartis, kuria J. L. asmeniškai įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu IĮ „Vyjola“ neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal nuomos sutartį ir papildomus susitarimus. Besibaigiant nuomos terminui, 2014 m. spalio 10 d. tarp šalių sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo nuomos terminas pratęstas iki 2017 m. kovo 31 d. 2017 m. sausio 28 d. registruotu paštu ieškovas gavo 2016 m. gruodžio 28 d. išsiųstą atsakovės pranešimą Nr. 16/01, kuriuo ieškovas informuotas, kad nuo 2017 m. kovo 31 d. atsakovė nutraukia 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2014 m. spalio 10 d. nuomos sutartis, nes įmonės veikla perkeliama į kitą miestą.

3. 2017 m. kovo 1 d. pranešimu ieškovas informavo nuomininkę, kad nuomos sutarčių nutraukimas nuo 2017 m. kovo 31 d. būtų neteisėtas ir nurodė, kad nuomos santykiai turėtų būti tęsiami toliau. Ieškovo teigimu, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (likus trims mėnesiams iki nuomos sutarties termino pabaigos) atsakovė neinformavo apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį, todėl nuomos sutartis pratęsta dar vieneriems kalendoriniams metams, t. y. iki 2018 m. kovo 31 d. Nurodo, kad iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos atsakovė nėra perdavusi ieškovui nuomojamų patalpų sutartyje nustatyta tvarka. Kadangi patalpos nėra grąžintos ieškovui, atsakovei kyla pareiga sumokėti nuomos mokestį už patalpų naudojimąsi iki faktinio patalpų grąžinimo (perdavimo) ieškovui dienos. Nurodo, kad atsakovės įsiskolinimą pagal nuomos sutartį sudaro 3 822,96 Eur nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio iki birželio mėnesio (637,16 Eur x 6 mėn.) bei 1 047,17 Eur priskaičiuotų delspinigių.

4. Atsakovė atsiliepimuose su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 28 d., išsiuntė ieškovui pranešimą, kad sutartis bus vykdoma iki sutartyje nurodyto termino, vėliau bus nutraukta, kartu nurodydama, jog įmonės veikla perkeliama į kitą miestą. Šiuo pranešimu ieškovas tinkamai informuotas, jog atsakovė nepageidauja pratęsti sutarties dar vieneriems metams, kad patalpos nebereikalingos ir jomis naudosis tik iki patalpų nuomos sutarties termino pabaigos. Atsakovės teigimu, patalpos yra atlaisvintos, nuomos sutartis pasibaigusi, tačiau ieškovas neatvyksta priimti atlaisvintų patalpų ir pasirašyti priėmimo-perdavimo aktų, pasiimti patalpų raktų. Ieškovas sąmoningai laiku neatsiima atsakovės siųstų pranešimų, tokiu būdu elgdamasis nesąžiningai. Nurodė, kad pagal 2012 m. gruodžio 19 d. nuomos sutartį sumokėjo ieškovui 1563,96 Eur avansą, o pagal 2014 m. spalio 10 d. nuomos sutartį – 1042,64 Eur avansą. Kadangi ji iki 2016 m. gruodžio mėnesio visus įsiskolinimus už nuomą ieškovui buvo sumokėjusi, delspinigių ieškovas sumokėti neprašė, už 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius mokėtinas nuomos mokestis buvo padengtas sumokėto avanso suma. Atsakovės manymu, ji neturi pareigos mokėti ieškovui delspinigius, nes ieškovas nepasinaudojo nuomos sutartyje įtvirtinta teise pareikalauti juos sumokėti. Pažymėjo, kad nuomos sutartyje nustatytų 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną yra neprotingai dideli, taip pat prašė taikyti senatį. Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu sumokėti nuomos mokestį už patalpų nuomą 2017 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn., nes nuomos sutartis pasibaigė 2017 m. kovo 31 d., tą pačią dieną patalpos atlaisvintos ir atsakovė jomis nesinaudojo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui V. K. solidariai iš atsakovių IĮ „Vyjola“ ir J. L., 35,04 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 35,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisė ieškovui V. K. lygiomis dalimis iš atsakovių IĮ „Vyjola“ ir J. L., 5,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš IĮ „Vyjola“ – 2,98 Eur, iš J. L. – 2,97 Eur). Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei IĮ „Vyjola“, iš ieškovo V. K. 1042,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo V. K. 15,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Įvertinęs nustatytų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė išreiškė valią dėl neketinimo atnaujinti nuomos sutartį suėjus jos terminui ir informavo ieškovą apie šį ketinimą, todėl nagrinėjamu atveju nesiremtina ieškovo nurodomu 2012 m. gruodžio 19 d. susitarimo prie nuomos sutarties 8.3. punktu, nustatančiu sutarties nutraukimo tvarką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė sutartį nutraukė laikydamasi 2012 m. gruodžio 19 d. susitarimo prie nuomos sutarties 4.5. punkte nustatytos tvarkos ir terminų. Aplinkybė, kad pranešimą ieškovas pašto skyriuje atsiėmė tik 2017 m. sausio 28 d., savaime nereiškia, jog atsakovė netinkamai įvykdė pareigą pateikti pranešimą dėl sutarties pabaigos. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių 2012 m. gruodžio 19 d. sudaryta nuomos sutartis baigėsi suėjus jos terminui 2017 m. kovo 31 d. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 1911,48 Eur nuomos mokesčio už patalpų nuomą 2017 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn. atmetė, kadangi nuo 2017 m. kovo 31 d., atsakovė nuomotomis patalpomis nesinaudojo, ir šalių nesiejo nei teisiniai, nei faktiniai nuomos santykiai, todėl atsakovė neįgijo prievolės mokėti nuomos mokesčio už nurodytą laikotarpį.

7. Įvertinęs šalių 2012 m. gruodžio 19 d. susitarimo prie nuomos sutarties 3.8. punktą bei į bylą pateiktą IĮ „Vyjola“ 2017 m. balandžio 5 d. buhalterinę pažymą Nr. 17/01, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė turėjo teisę už paskutinius nuomos termino mėnesius nemokėti nuomos mokesčio, nes buvo sumokėjusi šalių sutartą avansą, todėl atsakovė nuomos mokestį už nuomotas patalpas iki jos termino pabaigos 2017 m. kovo 31 d. yra sumokėjusi. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 1911,48 Eur nuomos mokesčio už patalpų nuomą 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 19 d. susitarimo prie nuomos sutarties 5.6. punkte šalys susitarė dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Remdamasis CK 1.125 str. 5 dalies 1 punktu teismas konstatavo, kad senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo už laiku nesumokėtą avanso dalį suėjo 2017 m. balandžio 25 d., tuo tarpu ieškovas šį reikalavimą pareiškė 2017 m. gegužės 31 d. pateikdamas teismui patikslintą ieškinį, t. y. praleidęs senaties terminą daugiau mėnesį. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsakovės prašymui, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 139,02 Eur delspinigių, skaičiuojamų už laiku nesumokėtą avanso dalį už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 25 d. kaip pareikštą praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą.

9. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 25,68 Eur delspinigių už praleistą terminą sumokėti dalį nuomos mokesčio (48,92 Eur) už 2016 m. balandžio mėnesį, kuriuos ieškovas skaičiuoja už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. (patikslintos delspinigių skaičiavimo lentelės 88 eilutė). Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad remiantis priskaitymų ir faktinių mokėjimų pagal 2012 m. gruodžio 19 d. nuomos sutartį pažyma nuomos mokesčio už 2016 m. balandžio mėnesį likutį (48,92 Eur) atsakovė sumokėjo ne 2016 m. gruodžio 29 d., bet 2016 m. rugpjūčio 1 d., todėl konstatavo, jog senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių už praleistą terminą sumokėti nuomos mokesčio likutį už balandžio mėnesį suėjo 2017 m. vasario 1 d.

10. Nustatęs, kad atsakovė nuomos mokestį už lapkričio mėnesį sumokėjo 2016 m. spalio 24 d., t. y. praleidusi sumokėjimo terminą 4 dienomis, o nuomos mokestį už gruodžio mėnesį sumokėjo 2016 m. lapkričio 27 d., t. y. praleidusi terminą 7 dienomis bei tai, kad prievolių, kylančių iš 2012 m. gruodžio 19 d. nuomos sutarties, įvykdymo užtikrinimui tarp ieškovo ir atsakovės J. L. 2012 m. gruodžio 19 d. buvo pasirašyta laidavimo sutartis, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 6.38, 6.72 straipsniais, 6.81 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.258 straipsnio 1 dalimi, 6.487 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. gruodžio 19 d. susitarimo prie nuomos sutarties 3.3. ir 5.6. punktais, ieškovo naudai solidariai iš atsakovių priteisė 12,74 Eur delspinigių už praleistą terminą sumokėti nuomos mokestį už 2016 m. lapkričio mėnesį (637,16 Eur x 0,5 proc. x 4 d.) ir 22,30 Eur delspinigių už praleistą terminą sumokėti nuomos mokestį už 2016 m. gruodžio mėnesį (637,16 Eur x 0,5 proc. x 7 d.), iš viso – 35,04 Eur delspinigių.

11. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nuomos mokestį už 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius yra sumokėjusi tinkamai ir laiku, o nuo 2017 m. kovo 31 d. nuomos teisiniai santykiai pagal 2012 m. gruodžio 19 d. nuomos sutartį tarp šalių yra pasibaigę, teismas atmetė likusią ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovės delspinigius už praleistą terminą sumokėti nuomos mokestį už 2017 m. sausio – birželio mėnesius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašė bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti prie civilinės bylos ieškovo 2017 m. liepos 3 d. prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir kartu su prašymu pateiktus įrodymus - antstolio A. B. 2017 m. birželio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0025/17/00016, Nuomotojo 2016 m. birželio 16 d. pranešimo Nuomininkui dėl Patalpų perdavimo ir rašto išsiuntimą/gavimą patvirtinančius dokumentus; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti solidariai iš bylinėjimosi išlaidas.

13. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vietoje Susitarimo 8.4 p. nusprendė taikyti CK 1.122 str., konstatavęs, kad neva Susitarimo 8.4 p. neatitinka CK 1.122 str. imperatyvų. Kaip matyti iš Susitarimo 8.4 p., šis punktas numato šalių tarpusavio susirašinėjimo formą (rašytinė) ir įteikimą (gavimą) kitai šaliai, bet ne pranešimų išsiuntimų tvarką. Taigi, šalių susitarimo 8.4 p. jokiu būdu CK 1.122 str. neprieštaraujanti nuostata. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, pranešimas nuomotojui apie nuomos sutarties nutraukimą buvo įteiktas tik 2017 m. sausio 28 d. Taigi, šiuo atveju taikytinas susitarimo 4.5 p. ir laikytina, kad nuomos sutartis yra pratęsiama kiekvieniems sekantiems kalendoriniams metams, t.y. iki 2018 m. kovo 31 d. Nepagristai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp Šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad nuomos sutarties terminas pratęsiamas, sudarant atskirą pranešimą, kadangi taip buvo tik vieną kartą.

14. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ar faktinio pagrindo spręsti, ar pranešimą dėl nuomos sutarties pabaigos atsakovas pateikė sutartyje nustatytu terminu, nes byloje nebuvo pareikšta su tuo susijusių reikalavimų. Nuomos mokesčio mokėjimas nėra susietas su nuomos sutarties nutraukimu ir jo teisėtumu, siejamas su Patalpų naudojimu ir valdymu bei grąžinimu Nuomotojui (CK 6.477 str. 1 d., 6.499 str. 2 d. ). Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kada patalpos buvo grąžintos ieškovo (Nuomotojo) valdymui ir naudojimui, o ne peržengiant ieškinio ribas, spręsti, ar pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą Nuomininkas pateikė laiku.

15. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai (ieškovo pateiktas ir prašomas prijungti apeliacinės instancijos teisme faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), patalpos nuomotojui buvo grąžintos tik 2017 m. birželio 29 d., patalpos grąžintos su trūkumais (nuomininkas patalpų nėra atstatęs į pradinę (perdavimo nuomininkui dieną) būklę kaip tai buvo numatyta šalių susitarime. Dėl šių priežasčių atsakovui kyla pareiga sumokėti nuomos mokestį už 2017 m. sausio - birželio mėn. pagal CK 6.499 str. 2 d., (iš viso 3.822,96 EUR) nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis 2017 m. kovo 31 d. tarp šalių buvo nutraukta sutartyje nustatyta tvarka ar ne. Ieškovas minėto įrodymo ankščiau negalėjo pateikti, kadangi atsakovė patalpas grąžino jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Pirmosios instancijos teismas minėtą įrodymą ir prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą atsisakė priimti sudarydamas įspūdį, kad neva 2017 m. liepos 3 d. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir prie jo pridėti dokumentai gauti po sprendimo paskelbimo. Taigi, pirmosios instancijos teismui visiškai neteisingai, ignoruojant tai, kad dokumentai gauti dar iki sprendimo paskelbimo, vengiant bylos tinkamo išnagrinėjimo ir bylos esmės atskleidimo atsisakius priimti ieškovo pateiktus įrodymus, jie prijungtini apeliacinės instancijos teisme.

16. Apelianto įsitikinimu, tas faktas, kad patalpos neva buvo atlaisvintos 2017 m. kovo 31 d., kurį konstatavo pirmosios instancijos teismas ir kuris neva patvirtintas antstolio Sauliaus Ramanausko 2017 m. kovo 31d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nėra sietinas su Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį, nes nuomininkas apskritai gali nevykdyti jokios veiklos nuomojamame daikte. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, t.y. antstolio A. B. 2017 m. gegužės 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. Tr, 17/00010 ir antstolio A. B. 2017 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0025/17/00012, kurie patvirtina, kad patalpos nebuvo perduotos (grąžintos) nuomotojo valdymui ir naudojimui 2017 m. balandžio - birželio mėn. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog duomenų, kad po šios datos, t.y. 2017 m. kovo 31 d., atsakovė būtų naudojusis patalpomis, byloje nėra (CPK 178 straipsnis), akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

17. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog atsakovės pateikta 2017 m. balandžio 5 d. buhalterinė pažyma Nr. 17/01 nėra griežtos nustatytos formos dokumentas ar buhalterinės apskaitos dokumentas, tai yra laisva forma surašytas raštas, kuriame gali būti nurodyta bet kokia informacija, kuri nėra pagrįsta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad jį pasirašęs asmuo būtų buvusi atsakovo buhaltere byloje nėra. Dėl ko teismas negalėjo remtis minėta pažyma kaip buhalterės parengtu dokumentu pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus.

18. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimams dėl 139,02 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą avanso dalį už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 25 d. ir 25,68 EUR priteisimo už dalies nuomos mokesčio sumokėjimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d., ir dėl kitų reikalavimų dėl delspinigių priteisimo atmetimo, kadangi reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ieškovas reiškė kartu su pradiniu ieškiniu 2017 m. kovo 15 d. Apeliantas taip pat pažymi, jog atsakovų teiginiai dėl patalpų būklės yra visiškai nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjama byla.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės IĮ „Vyjola“ ir J. L. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė argumentuotą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nesutiktina su ieškovo pozicija, jog atsakovė nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos numatytos susitarimo 4.5 p. ir sutartis buvo pratęsta iki 2018 m. kovo 31 d. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutartis laikoma pasibaigusia suėjus jos terminui, t.y. 2017 m. kovo 31 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė padarė viską, kas priklausė nuo jos valios, kad patalpos būtų atiduotos laiku, pasibaigus sutarties terminui, t.y. 2017 m. kovo 31 d., atsakovė jas grąžino ieškovui. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas sumokėti nuomos mokestį už balandžio, gegužės ir birželio mėn. nepagrįstas. Ieškovo pateikti antstolio 2017 m. gegužės 15 d. ir 2017 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai tik patvirtina, kad patalpų durys buvo užrakintos, kad atsakovė neatvyko prie patalpų ieškovo nurodytu laiku, kadangi patalpos buvo perduotos 2017 m. kovo 31 d.

21. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2017 m. birželio 29 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi nepatvirtina patalpų perdavimo fakto. Ieškovas ignoruoja įrodymus, kad patalpomis jis galėjo naudotis nuo 2017 m. kovo 31 d. Kadangi ieškovas susitikimų teismo posėdžiuose metu piktybiškai neėmė patalpų raktų, atsakovė 2017 m. birželio 29 d. net neįėjusi į patalpas perdavė ieškovui raktus ir išvažiavo. Ieškovas bet kada galėjo apžiūrėti patalpas, kadangi turėjo savo raktų komplektą. Patalpų perdavimo terminas ir tvarka aiškiai įtvirtinti šalių susitarimo 6.1 p. ir atsakovė jos laikėsi, tuo tarpu ieškovas pažeidė minėtas susitarimo nuostatas.

22. Atsakovų įsitikinimu, ieškovas netinkamai aiškina šalių susitarimo nuostatas. Sistemiškai aiškinant susitarimo 8.3 p. akivaizdu, kad jame aptartas pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas reikšmingas tik tada, kai pateikiamas pranešimas apie sutarties nutraukimą pagal susitarimo 4.1 p. Todėl teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nesiremtina susitarimo 8.3 p. nes atsakovė išreiškė valią dėl neketinimo atnaujinti nuomos sutartį suėjus terminui. Atsakovė apie tai, kad nebesinaudos patalpomis po nuomos sutarties pasibaigimo pateikė pagal sutarties 4.5 p., kuris neįpareigoja pranešimo įteikti prieš 3 mėn. Taigi, remiantis bylos duomenimis, atsakovė savo pareigą įvykdė. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog susitarimo 8.4 p. negali pakeisti CK 1.22 str. imperatyvų dėl terminų skaičiavimo tvarkos. Ieškovas pranešimą gavo ir jo įteikimo momentas nėra svarbus nes jis priklauso išimtinai nuo ieškovo valios, kurio negali įtakoti atsakovė. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą spręsti dėl sutarties nutraukimo momento, kadangi ieškovas teigė, kad išsiuntus pranešimą ne laiku nuomos santykiai prasitęsė iki 2018 m. kovo 31 d. Atsakovė taip pat pažymi, jog ieškovas puikiai žino, kad atsakovė E. G. tvarkė IĮ „Vyjola“ buhalteriją, todėl nepagrįstos apelianto abejonės dėl byloje esančios pažymos.

23. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė ir dėl delspinigių priteisimo, kadangi ieškovo ieškinys pateiktas 2017 m. kovo 15 d., o delspinigius prašė priteisti nuo 2016 m. vasario mėn.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

25. Apeliantas prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apelianto prašyme išdėstytos aplinkybės dėl kartu su apeliaciniu skundu pateikto įrodymo ir patalpų atlaisvinimo datos yra išsamiai išdėstytos apeliaciniame skunde, todėl kolegijos vertinimu, nėra pagrindo skirti žodinį posėdį toms pačioms aplinkybėms nurodyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).

26. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos ir delspinigių už nuomą priteisimo iš atsakovių.

27. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovo V. K. (nuomotojo) ir atsakovės IĮ „Vyjola“ (nuomininkės) buvo sudaryta terminuota patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovei laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. buvo išnuomotos ieškovui priklausančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. 4400-0532-0350:2741, esančios Vasario 16-osios g. 11-12, Panevėžyje. 2012 m. gruodžio 19 d. tarp šalių taip pat pasirašytas Susitarimas (priedas prie patalpų nuomos sutarties sudarytos 2012-12-19 – toliau Susitarimas). 2012 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovo ir atsakovės J. L. (IĮ „Vyjola“ savininkės) buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią nuomininkei neįvykdžius, netinkamai įvykdžius arba pavėluotai įvykdžius visas ar dalį prievolių pagal 2012 m. gruodžio 19 d. nuomos sutartį ir kitas sutartis, atsakovė J. L. (laiduotoja) įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai su nuomininke IĮ „Vyjola“. 2014 m. spalio 10 d. sudarytu susitarimu buvo pakeistas 2012 m. gruodžio 19 d. nuomos sutarties 2.1. punktas, nustatant patalpų nuomos terminą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. 2016 m. gruodžio 28 d. registruotu paštu atsakovė išsiuntė ieškovui raštą Nr. 16/01, kuriuo informavo, jog nuo 2017 m. kovo 31 d. nutraukiamos 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2014 m. spalio 10 d. nuomos sutartys, nes įmonės veikla perkeliama į kitą miestą. Minėtą raštą ieškovas pašte atsiėmė 2017 m. sausio 28 d. Ieškovas 2017 m. kovo 1 d. raštu nurodė, kad atsakovė nesilaikė susitarimo prie nuomos sutarties 4.5. punkto nuostatos, todėl sutartis yra pratęsta dar vieniems kalendoriniams metams – iki 2018 m. kovo 31 d. Sauliaus Ramanausko 2017 m. kovo 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuojama, kad užfiksuojant atlaisvintas nuomojamas patalpas dalyvavo nuomininkės IĮ „Vyjola“ savininkė J. L.; nuomojamų patalpų raktai bei priėmimo-perdavimo aktas, adresu Vasario 16-osios g. 11-12, Panevėžys, nebuvo perduoti, kadangi patalpų savininkas (nuomotojas) V. K. neatvyko jų atsiimti.

28. Tarp šalių kilo ginčas dėl šalių 2012 m. gruodžio 19 d. sudarytos nuomos sutarties termino ir atitinkamai atsakovės prievolės sumokėti ieškovui nuomos mokestį bei delspinigius pagal šią nuomos sutartį. Ieškovas prašė priteisti atsakovių 3 822,96 Eur nuomos mokestį ir 1 047,17 Eur delspinigius.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nustatytas aplinkybes bei šalių argumentus ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovių 35,04 Eur delspinigių, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

30. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, netinkamai aiškindamas šalių susitarimo nuostatas, nepagrįstai sprendė, jog šalių nuomos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė 2017 m. kovo 31 d., neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus, jog patalpos ieškovui buvo grąžintos tik 2017 m. birželio 29 d.

31. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turtinį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog tenkinti apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

32. Kolegija atmeta kaip neturinčią įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apelianto argumentų grupę, susijusią su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais ir prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui.

33. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti minėtus įrodymus ir turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog 2017 m. birželio 7 d. pirmosios instancijos teismas atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą – 2017 m. liepos 4 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 2 d. apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą prijungti rašytinius įrodymus ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 4 d. rezoliucija atsisakė juos priimti. Kadangi prašymas priimti naujus įrodymus pateiktas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 251 straipsnis), išklausius šalių baigiamąsias kalbas (CPK 253 straipsnis) ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį (CPK 257 straipsnis), kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 4 d. rezoliucija pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus.

34. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo veiksmų neteisėtumo atsisakant priimti apelianto teikiamus įrodymus, nagrinėtina, ar su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas prašomu prijungti prie bylos 2017 m. birželio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrodinėja aplinkybę, jog ginčo patalpos atsakovui nebuvo grąžintos iki 2017 m. birželio 29 d., todėl jo reikalavimas priteisti nuomos mokestį už 2017 m. balandžio – birželio mėnesius laikytinas pagrįstu.

35. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo aplinkybę, jog atsakovė nėra grąžinusi ieškovui ginčo patalpų bei tai, kad minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas parengtas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, sprendžia, jog minėto įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl tenkina apelianto prašymą dėl 2017 m. birželio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo prijungimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).

36. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas spręsdamas klausimą ar pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą atsakovė pateikė laiku. Nors apeliantas teigia, kad su tuo susijusių reikalavimų byloje nereiškė, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovės pozicija, jog ieškovui įrodinėjant, kad atsakovė nutraukė sutartį nesilaikydama susitarime nustatytos tvarkos, todėl sutartis prasitęsė iki 2018 m. kovo 31 d. ir reiškiant reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl nuomos sutarties pasibaigimo momento.

37. Kolegijos vertinimu, apeliantas nagrinėjamu atveju ginčydamas sprendimą ir interpretuodamas šalių susitarimo nuostatas dėl pranešimų įteikimo tvarkos, ignoruoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo atveju reikšminga ta aplinkybė, jog atsakovė ne nutraukinėjo sutartį prieš terminą, o 2016 m. gruodžio 28 d. pranešimu, vadovaudamasi susitarimo 4.5 p. likus trims mėnesiams iki sutarties termino pabaigos pateikė raštišką pranešimą, jog sutarties kitiems metams neketina pratęsti/ atnaujinti. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog įpareigojimas įteikti nuomininkui raštišką pranešimą prieš tris mėnesius numatytas tik nutraukiant sutartį prieš terminą (Susitarimo 4.1 p.). Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su šalių sudaryto susitarimo nuostatų reglamentuojančių pranešimų įteikimo tvarką atmestini kaip neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

38. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovė ėmėsi visų priemonių, kad jos valia pasibaigus nuomos sutarties terminui netęsti nuomos santykių būtų aiškiai išreikšta ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje neginčijama aplinkybė, jog minėtą pranešimą ieškovas iš pašto atsiėmė likus dar dviems mėnesiams iki nuomos sutarties pasibaigimo momento. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, aplinkybė, kada nuomotojas atsiims pranešimą nepriklauso nuo nuomininko valios, todėl apelianto pateikiamas situacijos aiškinimas, jog esant aiškiam sutarties pasibaigimo momentui ir atsakovei prieš tris mėnesius iki jo išsiuntus pranešimą apie nepageidavimą jos pratęsti šalių sudaryta sutartis automatiškai prasitęsė dar vieniems metams neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei sutarties laisvės principų. Kolegija be kita ko atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu nustatė ir apeliantas šių aplinkybių nepaneigė, jog apie atsakovės 2017 m. gruodžio 28 d. išsiųstą pranešimą jis buvo informuotas telefonu dar iki jo atsiėmimo pašto skyriuje. Taigi, kolegijos vertinimu, esant byloje nustatytų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog atsakovė ėmėsi priemonių tinkamai ir šalių susitarime nustatytais terminais informuoti ieškovą apie tai, kad sutarties, kurios galiojimo terminas baigiasi 2017 m. kovo 31 d. ji nepageidauja pratęsti, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių sutartis pasibaigė 2017 m. kovo 31 d.

39. Kita apeliacinio skundo argumentų grupė, kuria grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas, susijusi su ieškovo įrodinėjama aplinkybe, jog faktiškai ginčo patalpos buvo atsakovės žinioje iki 2017 m. birželio 29 d., todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti nuomos mokestį atsakovui už 2017 m. sausio – birželio mėnesius. Kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip neįrodytus.

40. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtus argumentus, ieškovas iš esmės įrodinėja apeliacinės instancijos teisme prie bylos prijungtu 2017 m. birželio 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomais argumentais, jog šie įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog remiantis antstolio Sauliaus Ramanausko 2017 m. kovo 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nustatyta, kad 2017 m. kovo 31 d. nuomojamos patalpos jau buvo atlaisvintos, o duomenų, kad po šios datos atsakovė būtų naudojusis patalpomis, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog minėtą dieną (2017 m. birželio 29 d.) atsakovė perdavė savo turimą ginčo patalpų raktų komplektą ieškovui savaime nepagrindžia aplinkybės, jog patalpos buvo atlaisvintos ir prieinamos ieškovui sutarties pasibaigimo momentu, t.y. 2017 m. kovo 31 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį ir sutartinės atsakomybės klausimai spręstini atsižvelgiant ir į tai, kaip kiekviena iš jų, būdama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas. Šiame kontekste, kolegijos vertinimu, svarbi pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog užfiksuojant atlaisvintas nuomojamas patalpas nuomojamų patalpų raktai bei priėmimo-perdavimo aktas, nebuvo perduoti, kadangi patalpų savininkas (nuomotojas) V. K. neatvyko jų atsiimti. Minėta, jog aplinkybė, kad atsakovė nepageidauja pratęsti nuomos sutarties minėtą dieną ieškovui jau buvo žinoma. Aplinkybė, jog ieškovas žinodamas, jog nuomos sutarties atsakovė nepageidauja pratęsti ir organizuoja patalpų grąžinimą ieškovui, kuris iki pat birželio mėnesio vengė atsiimti patalpas, negali sukelti neigiamų pasekmių tinkamai savo pareigas pagal sutartį vykdžiusiai atsakovei.

41. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai ir kartu su juo pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog šalių faktiniai ir teisiniai nuomos santykiai pasibaigė 2017 m. kovo 31 d. ir atsakovė yra sumokėjusi nuomos mokestį, todėl ieškovo reikalavimai priteisti nuomos mokestį už 2017 m. sausio – birželio mėnesius laikytini nepagrįstais.

42. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nebuvo teisinio pagrindo abejoti atsakovės 2017 m. balandžio 5 d. buhalterinės pažymos tikrumu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų paneigiančių minėtos buhalterinės pažymos duomenis, todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis minėtu įrodymu priimdamas skundžiamą sprendimą.

43. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė dalį ieškovo reikalavimų dėl delspinigių priteisimo kaip pareikštus suėjus ieškinio senaties terminui. Nors apeliantas teigia, kad reikalavimus dėl delspinigių priteisimo reiškė pradiniame ieškinyje, tačiau kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, reikalavimą dėl 139,02 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą avanso dalį (695,10 EUR) už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 25 d. ieškovas pareiškė tik patikslintame ieškinyje. Argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog atsakovė nuomos mokesčio už 2016 m. balandžio mėn. likutį sumokėjo ne 2016 m. gruodžio 29 d., o 2016 m. rugpjūčio 1 d., nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 25,68 EUR delspinigių priteisimo, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

46. Atsakovė J. L. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą payrė 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Kolegijos vertinimu, šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos iš apelianto.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. K., (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.