Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, L. Č. gynėjui advokatui Kazimierui Juknai,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Č. 2021 m. balandžio 17 d. apie 1 val., Veisiejų socialinės globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), fiziškai smurtavo prieš M. S., suduodamas jam ranka ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą ir ne mažiau kaip vieną kartą spirdamas dešine koja į kairės pusės pilvo sritį ties šonkauliais ir taip sukėlė jam fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, nes dėl odos nubrozdinimų galvos plaukuotoje dalyje ir kairės pusės X šonkaulio lūžimo M. S. sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Be to, 2021 m. balandžio 24 d. apie 22 val. Veisiejų socialinės globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), fiziškai smurtavo prieš S. B. kairės rankos kumščiu suduodamas jam vieną smūgį į veido dešinę pusę, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos dešinio skruosto gleivinėje ir veido dešinės pusės sumušimo nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

I. Dėl 2021 m. balandžio 17 d. nusikalstamos veikos

Nukentėjęs M. S. patvirtino, kad jis gyvena Veisiejų socialinės globos namuose, įvykio metu gyveno viename kambaryje su L. Č.. 2021 m. balandžio 17 d. apie 1 val., nakties metu, kai jis jau miegojo, L. Č. priėjo prie jo lovos ir pradėjo jį spardyti su dešine koja, įspyrė du ar tris kartus jam į šonus, dėl ko jis jautė fizinį skausmą kairėje pilvo pusėje ties šonkauliais. Dėl ko L. Č. galėjo jį mušti jis nežino, jis žino, kad L. Č. nenuspėjamas ir agresyvus be jokios priežasties (t. 2, b. l. 166).

Liudytojas A. D. patvirtino, kad gyvena Veisiejų socialinės globos namuose. Įvykio metu kambaryje gyveno kartu su M. S. ir L. Č.. 2021 m. balandžio 17 d. apie 1 val. nakties jis miegojo, staiga išgirdo kambaryje triukšmą. Pabudęs išlipo iš lovos ir įjungė šviesą. Įsijungęs šviesą pamatė lovoje gulintį M. S., kurio veidas ir galva buvo kruvina, matė, kaip L. Č. sudavė ranka M. S. smūgius į veidą. Kiek smūgių sudavė jis negali pasakyti. Jis išsigando, išbėgo iš kambario ir pakvietė sesutę J. B. bei sargą S. B.. Kai jis sugrįžo, L. Č. iš kambario buvo išėjęs. Matė, jog atėjusi sesutė M. S. davė vaistų. Po šio įvykio jį ir M. S. tą naktį miegoti nuvedė į kitą kambarį. Už ką ir kodėl L. Č. sumušė M. S. jis nežino. L. Č. yra ūmaus būdo ir nenuspėjamas, žaidžia kompiuteriu, klauso muzikos ir trukdo naktį miegoti (t. 2, b. l. 167).

Liudytojas S. B. patvirtino, kad jo darbo metu, Veisiejų socialinės globos namuose, 2014 m. balandžio 17 d. apie 1 val., stebėdamas vaizdą stebėjimo kamerose, pastebėjo antrame aukšte gyventojų susibūrimą ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Įėjęs į kambarį, kuriame gyveno L. Č., M. S. bei A. D., pamatė lovoje gulintį M. S., kurio veidas buvo kruvinas, prie lovos ant grindų matėsi kraujo lašai. Kambaryje buvęs A. D. pasakė, kad L. Č. sumušė M. S.. L. Č. kambaryje nebuvo, jis buvo rūkomajame ir nuėjęs į rūkomąjį jis paklausė pas L. Č., kas nutiko, tačiau šis jam nieko nesakė. Kiek jam yra žinoma tai M. S. kitą dieną pasijuto blogai ir buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam gydytojas diagnozavo šonkaulio lūžimą (t. 2, b. l. 166–167).

Liudytoja J. B. patvirtino, kad jos darbo metu Veisiejų socialinės globos namuose, 2021 m. balandžio 17 d., jai dirbant naktinėje pamainoje, apie 1 val., pas ją atėjo Ž. B. ir pasakė, kad M. S. yra sumuštas. Ji nuėjo į M. S. kambarį, rado jį gulintį lovoje, jo veidas ir viršugalvis buvo kruvini. Ji apžiūrėjo žaizdas, jas sutvarstė, M. S. suleido nuskausminamųjų. Ji klausė pas M. S., ar ką skauda, jis sakė, kad nieko neskauda, pasakė, kad jį gulintį sumušė jo kambariokas L. Č.. Greitosios medicinos pagalbos nubuvo reikalo kviesti, kadangi M. S. niekuo nesiskundė. Po šio įvykio ji kalbėjo su L. Č., tačiau jis jai nieko nesakė, nieko nepasakojo apie įvykį. M. S. yra ramaus būdo, L. Č. yra neprognozuojamas. Kitą dieną po šio įvykio M. S. pradėjo skųstis, kad jam skauda šoną. Globos namų darbuotojai jį nuvežė į Lazdijų ligoninę apžiūrai, kur gydytojas jam diagnozavo šonkaulio lūžimą (t. 2, b. l. 167–168).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiuose Veisiejų socialinės globos namuose, gyventojų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytos trys viengulės lovos (t. 1, b. l. 124–130).

Greitosios medicinos pagalbos pateikta informacija ir viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ pateikti šonkaulių rengenologinio tyrimo duomenys patvirtina, kad teikta medicininė pagalba Veisiejų socialinės globos namų gyventojui M. S., šonkaulių rentgenologinis tyrimas patvirtina X-ojo šonkaulio lūžį (t. 1, b. l. 142–145).

Specialisto išvada patvirtina, kad M. S. padaryti odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, kairės pusės X šonkaulio lūžimas; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 149).

II. Dėl 2021 m. balandžio 24 d. nusikalstamos veikos

Nukentėjęs S. B. patvirtino, kad dirba Veisiejų socialinės globos namuose, budinčiuoju. 2021 m. balandžio 24 d. apie 22 val. jis kartu su Veisiejų socialinės globos namų slaugytoja N. A. užėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena L. Č. ir norėjo iš jo paimti kompiuterį, kadangi jis per naktį žaidžia su juo ir trukdo kitiems kambario gyventojams ilsėtis, todėl susitarta dėl tokios tvarkos. L. Č. kompiuterio atiduoti nenorėjo, aiškino, kad tai yra jo nuosavybė. Jis tiesė ranką ketindamas uždaryti kompiuterį ir jį paimti, kai staiga L. Č. kairės rankos kumščiu trenkė jam į veido dešinį žandikaulį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Jis buvo atvykęs į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, tačiau žandikaulis lūžęs nebuvo. L. Č. turi psichinių sutrikimų ir todėl elgiasi agresyviai. Kai L. Č. sudavė jam smūgį, tai matė kartu buvusi N. A. (t. 2, b. l. 166–167).

Liudytoja N. A. patvirtino, kad ji dirba Veisiejų socialinės globos namuose slaugytoja. 2021 m. balandžio 24 d. apie 22 val. ji su budinčiu darbuotoju S. B. nuėjo pas L. Č. į kambarį, kadangi iš jo reikėjo paimti jo nešiojamąjį kompiuterį. Nuėjus pas jį į kambarį, L. Č. sėdėjo prie stalo ir žaidė kompiuteriu. Ji pasakė, kad paims kompiuterį, kadangi tokios yra taisyklės, nes jam leidžiama žaisti su kompiuteriu iki 22 val. L. Č. nenorėjo duoti savo kompiuterio, pradėjo priekaištauti, kad ji ir S. B. patys žais su jo kompiuteriu. Tada S. B. tiesė ranką norėdamas užversti kompiuterio ekraną, bet L. Č. staiga pašoko nuo kėdės ir kaire ranka sudavė S. B. į dešinės pusės žandikaulį. Nuo suduoto smūgio S. B. pargriuvo ant žemės, ji prišoko prie jo, bandė jam padėti atsistoti, tačiau jis nesikėlė, sakė, kad jam aptirpo koja, kad svaigsta galva. L. Č. ramiai sau stovėjo ir žiūrėjo. Ji paskambino 112. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie iškvietė medikus. Medikai apžiūrėjo S. B., tačiau kokie sužalojimai jam buvo nustatyti, ji nežino (t. 2, b. l. 168–169).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiuose Veisiejų socialinės globos namuose, antrame aukšte esančiame kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini); kambaryje prie įėjimo į kambarį, dešinėje pusėje matyti staliukas, ant kurio stovi įjungtas nešiojamas kompiuteris (t. 1, b. l. 26–32).

Specialisto išvada patvirtina, kad S. B. nustatyta kraujosruva dešinio skruosto gleivinėje, veido dešinės pusės sumušimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

III. Dėl 2021 m. balandžio 17 d. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnį

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nukentėjęs M. S. ir liudytojas A. D. patvirtino, kad matė, kaip L. Č. sudavė smūgius ranka ir įspyrė M. S.. Liudytoja N. A. patvirtino, kad iš karto po įvykio matė kruviną M. S. ir suteikė jam būtinąją medicinos pagalbą. Specialisto išvada ir medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad M. S. nustatyta odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, kairės pusės X šonkaulio lūžimas. Nustatyta, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį naudotas jo kambaryje. Visi aptartieji įrodymai patvirtina L. Č. padarytos veikos laiką, būdą, L. Č. veiksmų apimtį ir tuo sukeltas pasekmes. Visi šie įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad L. Č. spirdamas M. S. jį sužalojo, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, tačiau jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Įvertinus tai, L. Č. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinime nurodyta, kad L. Č. fiziškai smurtavo prieš M. S., spirdamas jam dešine koja ne mažiau kaip du kartus į kairės pusės pilvo sritį ties šonkauliais ir taip sukėlė jam fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, nes dėl odos nubrozdinimų galvos plaukuotoje dalyje ir kairės pusės X šonkaulio lūžimo M. S. sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Liudytojas A. D. patvirtino, kad matė, kaip L. Č. smūgiavo nukentėjusiajam ranka į galvos sritį. Iš liudytojos J. B. parodymų seka, kad kai ji atėjo suteikti pagalbos M. S., jo veidas ir viršugalvis buvo kruvini. Specialisto išvada patvirtina liudytojų A. D. ir J. B. nurodytas aplinkybes dėl sužalojimų galvoje, nes joje konstatuotas odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje. Akivaizdu, kad spyriais, kai nurodyta kaltinime, negalėjo būti sužalota nukentėjusiojo galva (plaukuotoji jos dalis). Šių įrodymų visetas leidžia pripažinti įrodytu, kad smūgius L. Č. nukentėjusiajam sudavė tiek į galvą, tiek spyrė į šonus. Atsižvelgus į tai, kaltinimas patikslintinas nurodant, kad nukentėjusiajam buvo smūgiuota ir į galvą.

IV. Dėl 2021 m. balandžio 24 d. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnį

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nukentėjęs S. B. ir N. A. patvirtino, kad jiems nuėjus į L. Č. kambarį paimti kompiuterio, apie 22 val., L. Č. sudavė vieną smūgį S. B. į veidą. Apžiūrėjus S. B. specialisto išvada jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos dešinio skruosto gleivinėje, veido dešinės pusės sumušimo. Šie įrodymai kartu su įvykio vietos apžiūros protokole nustatytomis aplinkybėmis dėl įvykio vietos, pakankami pripažinti įrodytu, kad L. Č. vieną kartą smūgiavo S. B. į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Atsižvelgus į tai, L. Č. veika kvalifikuotina kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

V. Dėl L. Č. nepakaltinamumo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė išvados ir eksperto paaiškinimų matyti, kad L. Č. nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Dėl šio psichikos sutrikimo, 2021 m. balandžio 17 d. ir 2021 m. balandžio 24 d. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu jis negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; L. Č. šiuo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, šiuo metu L. Č. negali suprasti savo veiksmų ir negali jų valdyti. Tai leidžia daryti išvadą, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, atitinkančias nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius, L. Č. dėl savo lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. BK 98 straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015, 2021 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021, 2021 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-976/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką psichikos liga sergantys asmenys sudaro ypač pažeidžiamą grupę, todėl jų teisių apribojimas turi būti labai tikslus ir gali būti pateisinamas tik dėl labai svarių priežasčių, t. y. jei įvertinus kitas švelnesnes priemones, nustatoma, kad jų nepakanka asmens arba viešajam interesui apsaugoti ir todėl tokį asmenį reikia sulaikyti ir izoliuoti. Taigi, sprendžiant dėl stacionaraus gydymo, yra itin svarbu tai, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad L. Č. būtina taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (viešojoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Ekspertas K. M. nurodė ir tai, kad nepaisant jauno amžiaus, L. Č. psichikos sutrikimas yra itin progresavęs, 2019 m. jam nustatyta rezistentiška šizofrenija, psichikos būklėje stebimas paralogiškas, nenuoseklus mąstymas su įvairiomis kliedėjimo idėjomis, yra paraferinė simptomatika. Rekomenduojama paslauga – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis) Lietuvoje teikiama tik Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Pažymėtina ir tai, kad L. Č. yra įrašytas į UAB ,,Lazdijų sveikatos centras“ psichikos ligų įskaitą (t. 2, b. l. 71), iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad psichiatriniuose stacionaruose buvo gydytas trylika kartų, dar 2015 metais psichozės fone bandė žudytis. Veisiejų socialinės globos namų darbuotojai patvirtino, kad L. Č. agresyvus, nenuspėjamas. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad L. Č. reikalingas priverstinis gydymas, t. y. jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi ambulatorinis gydymas teismo vertinumu jo situacijos atveju nebūtų veiksmingas.

Aukščiau aptarti argumentai leidžia konstatuoti, kad, vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, L. Č. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip siekiant užtikrinti, kad L. Č. būtų stebimas specialistų ir jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

VI. Dėl kardomosios priemonės

2021 m. liepos 8 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 37–39), L. Č. panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes ji yra nereikalinga L. Č. esant viešojoje įstaigoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. Č. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

L. Č. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Išaiškinti, kad nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, jos rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, L. Č. panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. vasario 17 d.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.