Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-245/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-09
Bylos Nr.
1A-373-245/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03044-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis
Kaltinamasis
R. V.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-373-245/2021(S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03044-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Valentinui Jakščiui,išteisintajam R. V. ir jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei (Mačiulskienei),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Jakščio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo buvo nuspręsta R. V., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Transporto priemonę „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identicikacinis kodas (duomenys neskelbtini), ir registracijos liudijimą nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti savininkui arba teisėtam valdytojui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. V. (toliau – R. V.) buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra dėl to, kad būdamas teistas 2019 m. spalio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2019 m. lapkričio 25 d. Nr. 1DN-4095 planu, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2021 m. sausio 29 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo L. G. priklausantį automobilį Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2. Skunde apygardos teismui Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Valentinas Jakštys prašo panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti R. V. kaltu, pagal BK 243 straipsnį ir paskirti jam 45 MGL (2250 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis iš R. V. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą 1650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų). Automobilį Opel Meriva valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su registracijos liudijimu, perduotus saugojimui L. G., grąžinti jo savininkei L. G..

2.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis priimtas nesilaikant BPK normų, neištyrus visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalinus nustatytų prieštaravimų, neįvertinus įrodymų visumos.

2.2. Prokuroras skunde nesutinka su teismo teiginiu, kad R. V. pateikti paaiškinimai nerodo jo veikos piktavališkumo ar pavojingumo. Prokuroro teigimu, R. V. padarytos nusikalstamos veikos metu baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, numatytų BK V skyriuje, ar kitų jokių realių ir objektyviai būtinų aplinkybių, dėl ko R. V. galėtų nevykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebuvo, išteisintasis R. V. suprato, kad pažeidžia paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas bei suprato gręsiančias to pasekmes, tačiau aktyviais veiksmais, t. y. nepaisydamas fakto, kad jam Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir BK 68 straipsniu kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams bei būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2019 m. lapkričio 25 d. Nr. 1DN-4095 planu, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau šie duomenys nebuvo vertinti visumoje kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis bei nebuvo vertinamas R. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo piktybiškumas.

Šalies argumentai

2.3. Prokuroras skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendyje teismo išsakytu teiginiu, jog R. V. veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nors pačiame nuosprendyje vis dėlto konstatuojama, kad R. V. pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau teismas nepagrįstai abejoja baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių buvimu kaltininko veiksmuose, o nagrinėjamu atveju R. V. vairavimas, nevykdant draudimo vairuoti kelių transporto priemones, atitinka Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo požymius. Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ne tik Kelių eismo saugumo taisyklės, bet ir atlikti veiksmai, nukreipti prieš teisingumo vykdymą (BK XXXIV skyrius). Skunde nesutinkama, kad administracinės atsakomybės taikymas už Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą eliminuoja baudžiamąją atsakomybę dėl veikų, nukreiptų prieš teisingumo vykdymą, kadangi pažeidžiami iš esmės skirtingi teisės saugomi objektai. Skunde pažymima, kad R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, dėl kurios nesilaikymo jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išsiskiria iš kitų poveikio priemonių savo specifiškumu, ji paskirta asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kuris ją padarė prieš tai naudojantis šia teise ir dėl to jam taikyta būtent baudžiamoji atsakomybė. Prokuroras nurodo, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė turi svarbią prevencinę reikšmę, o tai kad išteisintasis R. V. nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tam neturėdamas jokio objektyviai pateisinamo ar teisiškai reikšmingo pagrindo, rodo jo didelį neatsakingumą bei nekritišką požiūrį į savo elgesį, nihilistinį požiūrį į teisę, teismus, be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytos objektyvios priežastys ar kliūtys, kurioms esant R. V. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl, prokuroro teigimu, ANK nuostatos R. V. negali būti taikomas.

2.4. Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog vieną kartą pažeidus baudžiamojo poveikio priemonę, toks pažeidimas negali būti pripažintas piktybišku ar sisteminiu. Teismo manymu, baudžiamajai atsakomybei kilti reikia 3, o dar geriau – 5 atvejų. Toks teismo interpretavimas negali būti siejamas su BK 243 straipsnio sudėtimi, kadangi baudžiamojo įstatymo norma numato: „ Tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą...“. Įstatymas nenumato jokio konkretaus baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimų skaičiaus, be to, nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tad atsakomybei kilti pakanka pažeidimo fakto. Skunde nekvestionuojama teismų formuojama praktika, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtinas tam tikras veikos pavojingumo lygis, pasireiškiantis pažeidimų sistemiškumu, tačiau visiškai ydingas požiūris šią aplinkybę susieti su konkrečiu skaičiumi – šios sudėties teismas svarstė apie 3 ar 5 pažeidimų poreikį, kitos sudėties teismui jau gali prireikti kitokio ar dar didesnio atvejų skaičiaus. Prokuroro teigimu, su tokiu teismo traktavimu negalima sutikti, nes tokio pobūdžio pažeidimus (transporto priemonių vairavimas, kai asmeniui apribota teisė tai daryti) fiksuoja policijos pareigūnai. Užfiksavus pažeidimą reikalinga spręsti kokią atsakomybės rūšį (administracinę ar baudžiamąją) reikalinga taikyti konkrečiu atveju. Įstatymai ar policijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės užfiksavus pažeidimą sustabdyti teisines procedūras tam, kad būtų palaukta, kol pažeidėjas padarys dar du, tris ar dar daugiau pažeidimų tam, jog būtų galima taikyti BK 243 straipsnio nuostatas, todėl prokuroras nesutinka su teismo teiginiais, kad R. V. veiksmuose nėra piktybiškumo ir sistemiškumo. Toks teismo požiūris, pasak prokuroro, formuoja nebaudžiamumo atmosferą ir nepagarbą teismo sprendimams – baudžiamojo poveikio priemones galima nevykdyti ir tai neužtraukia jokios atsakomybės, jeigu padaryti „tik“ keli (2 ar 3) pažeidimai.

2.5. Skunde nurodoma, kad BPK 346 straipsnis numato, jog: 1. Įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2. Atsakomybę už vengimą ar trukdymą įvykdyti teismo nuosprendį ar nutartį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Vertinant šias proceso nuostatas ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendį, prokuroro teigimu, darytina išvada, jog iš esmės šis teismo sprendimas rodo, kad įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendis nėra privalomas, nes jo reikalavimų nevykdymas neužtraukia atsakomybės.

3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą ir R. V. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, R. V. ir jo gynėja su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Jakščio apeliacinis skundas atmetamas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti R. V. pagal BK 243 straipsnį. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad R. V. veiksmuose nėra piktybiškumo ir sistemiškumo, dėl ko netinkamai aiškino BK 243 straipsnio sudėtį. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Pažymėtina, kad bet kurio įsiteisėjusio teismo sprendimo (taip pat ir nesusijusio su bausmėmis) nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, apskritai menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir kartu paprastai daro žalą asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėms ir teisėtiems interesams. Būtent valstybė turi priedermę nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymą. Viena tokių priemonių – tai teisinės atsakomybės (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, nevykdantiems teismo sprendimą, įtvirtinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali būti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (šiurkščiausius) pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės. Tiek įstatymų leidėjas, teisės aktuose įtvirtindamas šias poveikio priemones, tiek asmuo, jas taikantis, privalo vadovautis ir iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-69/2014).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. V. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 6 d. 2021 m. sausio 29 d. apie 10.20 val., adresu (duomenys neskelbtini). R. V. buvo sustabdytas vairuojantis L. G. priklausantį automobilį Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja L. D. tarnybiniu pranešimu (b. l. 1) kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį.

7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Jurbarko) prokuroras Valentinas Jakšys į pirmosios instancijos teismą kreipėsi pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 83 – 86). Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi (b. l. 88 – 90) buvo nutarta baudžiamąją bylą, kurioje R. V. kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, perduoti nagrinėti teisme. Pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką dėl asmenų patraukimo baudžiamojo atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, būtina išsiaiškinti ar yra visi būtini baudžiamosios atsakomybės pagrindai, ar tinkamai buvo vykdomos Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatos, ar tinkamai informuotas transporto priemonės savininkas, kad jam priklausantis turtas gali būti konfiskuotas, ar galėjo procesas būti užbaigtas tokiu būdu, kaip prašo prokuroras, ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu.

8. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta R. V. pagal BK 243 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką, tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Teismas taip pat nurodė, kad traukiant asmenį pagal minėtą straipsnį, turėtų būti nustatytas ir nusikalstamos veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Prokuroras būtent ir nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atmetant prokuroro skundą svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonę R. V. pažeidė vieną kartą, savo kaltę visiškai pripažino, nurodydamas, kad transporto priemonę vairavo iškilus būtinybei. Kaip matyti iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 77 – 79) R. V. sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda), prašydamas ją išdėstyti pusės metų laikotarpiui. Nors byla nagrinėjamu atveju nebuvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu, tačiau ši anksčiau nurodyta aplinkybė patvirtina tai, kad R. V. savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko prisiimti dėl savo veiksmų kilusias pasekmes, o tai tik patvirtina aplinkybę, jog asmens veiksmai nebuvo piktybiški. Apylinkės teismas taip pat teisingai aiškino aplinkybes ir dėl nusikalstamos veikos sistemingumo. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika. Pagal BK 243 straipsnį vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012). Nustatant sistemingumo požymį, esminis aspektas yra tai, kiek kartų asmuo nevykdo baudžiamojo poveikio priemonės ir kokio pobūdžio (kokio pavojingumo ir rimtumo) yra šie pažeidimai. Kaip jau minėta pirmiau, vienkartinis baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas savaime neįrodo asmens tiesioginės tyčios, nukreiptos į teismo sprendimo nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-895/2020). Kaip jau aptarta anksčiau, R. V. veiksmai negali būti laikomi piktybiškais, kadangi jis neneigė savo kaltės ir gailėjosi dėl savo poelgio, sutikdamas su prokuroro siūloma bausme. Aptartos teismų praktikos kontekste taip pat darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju R. V. veiksmai negali būti vertinami kaip sistemingi, nes baudžiamojo poveikio priemonę asmuo pažeidė vieną kartą, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl veikos sistemingumo ir asmens veiksmų piktybiškumo, atmetami kaip nepagrįsti.

9. Sutiktina ir su ta apylinkės teismo išvada, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokios veikos bus laikomos nusikaltimu, bet tik tos veikos, kurios gali sukelti tam tikriems asmenims arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 242 straipsnio 3 dalyje. Tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Nagrinėjamu atveju nėra kliūčių R. V. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

10. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. V. veiksmų prigimtis dėl jam inkriminuoto vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę neleidžia minėtų jo veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Jakščio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėJurgis Kiškis