Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo J. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo (toliau – ir nuteistojo gynėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo J. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir J. S. paskirta subendrinta 9 mėnesių ir 12 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. S. paskirta 6 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės dalies, t. y. prie 6 metų 9 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir J. S. paskirta galutinė subendrinta 7 metų ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmė.

3. J. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. balandžio 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. gegužės 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis atliko 2024 m. spalio 27 d.

4. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsniu, įvertinusi nuteistajam J. S. taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu (Komisijos posėdžio, įvykusio 2025 m. kovo 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, protokolas), 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam J. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: 1) tęsti darbinę veiklą; 2) savanoriškai vykdyti finansinius įsipareigojimus; 3) dalyvauti programose, siekiant koreguoti elgesį bei mąstymą. Nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – 2025 m. rugsėjo 10 d.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo J. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmestinas.

14. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo J. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, sprendžia, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė žemesnysis teismas, apygardos teismas neturi pagrindo, todėl pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo atstovo skundo argumentus.

15. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje. Taip pat pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nuteistasis J. S. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų, t. y. pastarasis atliko daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokią dalį jis atliko 2024 m. spalio 27 d. Antra lygtinio paleidimo sąlyga yra žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį teigiama linkme galima keisti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir toks pastarojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Išnagrinėjus esamą situaciją, konstatuotina, kad tiek Komisija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.

17. Apygardos teismas, atsakydamas į skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tinkamai nevertindamas visų kitų svarbių aplinkybių (nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, taikytų socialinės reabilitacijos priemonių, jų įvykdymo rezultatų ir kt.), pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstamos veikos vertinamos tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Įvertinti, ar nuteistojo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirmą kartą J. S. buvo nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) m., realią laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Reikšminga tai, kad bylos duomenimis nuteistojo požiūris į praeityje jo atžvilgiu taikytą priežiūrą ir apribojimus buvo neigiamas – jis anksčiau teistas 11 kartų, tris kartus buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir visus tris kartus lygtinio paleidimo metu jis padarė naujas nusikalstamas veikas. Šiuo metu J. S. atlieka subendrintą 7 metų ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmę už dviejų baudžiamųjų nusižengimų (BK 259 straipsnio 2 dalis ir BK 258 straipsnio 2 dalis), vieno nesunkaus (BK 259 straipsnio 1 dalis), trijų apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalis, BK 215 straipsnio 1 dalis, BK 182 straipsnio 2 dalis) ir trijų sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis, BK 260 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų padarymą. Taigi, galima daryti išvadą, kad praeityje nuteistajam J. S. skirtos švelnesnės bausmės nesuformavo noro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo neatsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aptarti duomenys atskleidžia nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimus, jų laikymosi svarbą bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis J. S. nusikalstamas veikas darė ne atsitiktinai, o vedinas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

18. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2021 m. sausio 19 d. taikant OASys metodiką buvo atliktas pirminis nuteistojo J. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. liepos 17 d., 2023 m. sausio 31 d., 2024 m. vasario 12 d., 2024 m. spalio 30 d., 2025 m. sausio 15 d. atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, jų metu nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nuteistojo gynėjas kaip tik ir įrodinėja, kad nuteistojo J. S. pažanga yra akivaizdi – jis nuosekliai mažino nusikalstamo elgesio riziką dalyvaudamas resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dirbdamas, nekeldamas grėsmės kitiems asmenims, elgėsi nepriekaištingai, nedarė pažeidimų, taip pat turi stiprius socialinius ryšius, tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai. Sutiktina, kad nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu pakito, tai atsispindi ir 2025 m. vasario 26 d. Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje konstatuota, kad 2025 m. sausio 15 d. atlikus OASys rizikos vertinimo peržiūrą dėl pažangos bei atsižvelgiant į esama informaciją, galima daryti prielaidą, kad asmuo formaliai atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus, tačiau pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama ir nekelianti abejonių, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams. Pažymėtina, kad teigiami nuteistojo J. S. elgesio pokyčiai nulėmė tai, kad paskutiniu nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę nuo 2023 m. birželio 23 d. jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. perkeltas į besargybą, kas rodo teigiama linkme pakitusio nuteistojo J. S. elgesio įvertinimą. Taigi byloje nustatyti duomenys, rodantys teigiamus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, yra neabejotinai reikšmingi, tačiau nepakankami išvadai, kad nuteistasis J. S. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

19. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus būtent nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, motyvacija dalyvauti vykdomose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis J. S. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnų paskaitoje „Nuteistųjų parengiamasis darbas, lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra ir be jos, probuojamųjų resocializacija, priežiūros planavimas ir vykdymas“, baigė intervencinę priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, dalyvavo prevencinėse priemonėse (kriminalinės subkultūros laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje, VA „C.“ organizuotame renginyje „Ką reikia žinoti atliekant bausmę ir besiruošiant išeiti į laisvę – teisės aktų gidas“, „Patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimo (atpažinimas ir veiksmai)“, „Įžanginėje“ grupėje su tikslu toliau tęsti terapiją Priklausomybių reabilitacijos grupėje (stacionare)), taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse („Finansinio raštingumo“ mokymuose, „Viešojo kalbėjimo“ mokymuose, galvosūkio žaidime, magistro studentų atliekamame tyrime, protmūšio žaidime, „N.“ turnyre, atliko gerbūvio darbus, neatlygintinai tvarkė ilgalaikių pasimatymų patalpas, savanoriškai prisidėjo prie beglobių gyvūnų gerovės, atliko tvarkymo darbus Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos stadione). Nuteistasis pats kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės dėl alkoholio vartojimo problemos, kadangi laisvėje sistemingai vartojo alkoholį, taigi baigė programą „Tavo strategija“, kuri buvo orientuota į alkoholio vartojimo problemas ir jų sprendimų būdus. Paskutinėje Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti teigiami pokyčiai šiose srityse: geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, apsauginius veiksnius, kurie padėtų ateityje pakartotinai nenusikalsti, yra įvykdęs individualiame plane nustatytas priemones, sugeba įvardyti resocializacijos priemonių naudą; asmens pakartotinių nusikaltimų rizika yra vidutinė, nustatyta žema didelės žalos rizika; nuteistasis atlikdamas bausmę besargybos sąlygomis oficialiai dirba (nuo 2024 m. liepos 8 d.); neįvykdytų nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus neturi, paskutinį kartą pažeidė tvarkos taisykles 2022 m. rugpjūčio 25 d.; nuteistojo nuostata į turimo ieškinio atlyginimą yra teigiama – remiantis 2025 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimų finansų skyriaus pažyma dėl vykdomųjų dokumentų, pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 9 982,46 Eur; asmuo yra įvykdęs Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu ((duomenys neskelbtini)) jam pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Taip pat nustatyti apsauginiai veiksniai – stiprūs šeiminiai ryšiai; turi pastovią gyvenamąją vietą; išlaiko darbą. Tokie pokyčiai yra reikšmingi, tačiau jie vis dėlto iš esmės neatsveria Socialinio tyrimo išvadoje identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustatyti apsauginiai veiksniai, susiję su ekonominiais, šeiminiais, socialiniais santykiais, nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo J. S. nusikalstamam elgesiui įtaką darančiais kriminogeniniais veiksniais, todėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką savaime taip pat neįrodo.

20. Nors nuteistojo gynėjas skunde tvirtina, kad nuteistasis J. S. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra išskiriama pakankamai nemažai dinaminių pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos veiksnių – maža oficialaus darbo patirtis; turi skolų/ieškinių; galima neigiama asocialios grupės įtaka; piktnaudžiavimo alkoholiu istorija (išliekanti atkryčio rizika); prosocialiomis vertybėmis pasižyminčio socialinio rato stygius; kartais būdingas pernelyg teigiamas savęs vertinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadoje nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, konkrečiai į nedidelę oficialią darbinę patirtį ir turimas skolas/ieškinius. Nors nuteistasis nuo 2013 m. iki 2022 m. vykdė individualias veiklas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), tačiau jų vykdymo metu pagrindinis pajamų šaltinis buvo iš nusikalstamų veikų gaunamas pelnas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis J. S. nuo 2022 m. liepos 21 d. dirbo įvairiose vietose (VĮ „M.“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) kalėjimo direktoriaus 2022 m. kovo 31 d. įsakymu nuteistajam J. S. leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla, tačiau pažymima, kad ši veikla laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra prilyginta darbinei veiklai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuo 2024 m. liepos 8 d. (t. y. dar ne itin ilgą laiką) nuteistasis J. S. dirba pilnu etatu, gauna minimalų atlyginimą. Nuteistasis J. S. taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės aukštesniojo teismo vertinamos teigiamai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis J. S. turi labai nedidelę oficialią darbinę patirtį ir didelę dalį pinigų gaudavo iš daromų nusikalstamų veikų ir tokį savo elgesį teisina matytu nusikalstamo pasaulio draugų pavyzdžiu, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad jo požiūris į darbinę veiklą yra išskirtinai teigiamas. Be to, J. S., kaip aktualiausią iššūkį, įvardija finansinius sunkumus, susijusius su skolomis antstoliams ir žmonos gydymo išlaidomis. Nuteistasis pagal vykdomuosius raštus yra skolingas 9 982,46 Eur, padengiant skolą 1412,40 Eur buvo išskaičiuota iš darbinės išmokos, 408,78 Eur iš trečiųjų asmenų gautų lėšų, o 250 Eur jis sumokėjo savarankiškai. Tačiau matyti, kad didžioji skolos dalis dar yra negrąžinta, o tai gali mažinti asmens motyvaciją užsidirbti pragyvenimui tik teisėtais būdais. Akivaizdu, jog anksčiau išvardinti kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir (ar) mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Didžiąją jų dalį sudaro būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir kurie reikalauja tolesnio nuteistojo J. S. dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kad būtų sėkmingai valdomi.

21. Iš nagrinėjamo skundo turinio galima matyti, kad nuteistojo gynėjas iš esmės aptaria tik tuos duomenis, kurie nuteistojo J. S. asmenybę apibūdina būtent teigiamai, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, vis dar nėra pakankama daryti išvadą, jog J. S. elgesys sudaro realų pagrindą spręsti, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis J. S. du kartus skatintas, t. y. 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir 2024 m. sausio 26 d., tačiau taip pat baustas drausmine tvarka (2022 m. rugpjūčio 25 d. už telefono turėjimą). Kaip jau buvo minėta, šiuo metu nustatytas dar pakankamai didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius Todėl, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadą, spręstina, jog nuteistojo J. S. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nėra pakankamas pripažinti, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą.

22. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti ir į likusios neatliktos bausmės dalį. Teismų praktikoje yra pažymima, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-300-919/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartis 1S-26-497/2025 ir kt.). nuteistasis J. S. siekia būti paleistas lygtinai neatlikęs pakankamai didelės bausmės dalies – beveik 3 metus. Nors neatliktos bausmės dalis negali būti esmine aplinkybe sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinio paleidimo taikymas neatlikus tokio dydžio bausmės dalies, galimas tik esant visiškai nepriekaištingam nuteistojo elgesiui, nekylant jokių abejonių dėl galimos tolimesnės resocializacijos neizoliavus jo nuo visuomenės. Tačiau anksčiau paminėti duomenys tokios išvados šiuo metu daryti neleidžia.

23. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

24. Aukštesniojo teismo vertinimu, pritartina Komisijai ir žemesniajam teismui, kad nuteistojo J. S. elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nebūnant izoliuotam. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, neabejotina, kad nuteistasis J. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau šios aplinkybės šiuo metu dar nesuponuoja išvados, jog paleistas lygtinai pakartotinai nenusikals, dėl to J. S. turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad žemesnysis teismas pagrįstai atmetė nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo, todėl nuteistojo J. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.