Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. ir rugpjūčio 1 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant po švelnesnių bausmių dalį, ir M. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu į subendrintos bausmės laiką įskaitytas pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. ir rugpjūčio 1 d. nuosprendžius atliktas bausmių laikas (su juose nurodytais įskaitytinais laikotarpiais) ir M. T. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2026 m. sausio 31 d. iki 2026 m. vasario 26 d.

M. T. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. T. nuteistas už tai, kad 2023 m. vasario 8 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, parduotuvėje UAB „Avitelos prekyba“ adresu (duomenys neskelbtini), pateikdamas suklastotą LR pasą su R. B. vardu išduoto LR paso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ir įklijuota savo nuotrauka, prisistatė R. B. vardu ir siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, sudarė Nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Nordrent“ ir taip įgijo Televizorių „LG OLED55C21LA“, kurio vertė 1332,84 Eur, mobilųjį telefoną „Samsung S22“, kurio vertė 684,25 Eur. Po įvykio UAB „Nordrent“ pagal 2023-09-11 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 0911/2023 reikalavimo teises perdavė UAB „Kapitalo ir investicijų valdymo grupei“, todėl turtinė žala, bendros 2017,09 vertės padaryta UAB „Kapitalo ir investicijų valdymo grupei“.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. T. prašo skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti bei paskirti jam švelnesnę bausmę.

2.1. Nurodo manantis, jog jam buvo paskirta per griežta bausmė, taip pat, kaip galima suprasti iš skundo turinio, nesutinka su jam skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimu.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme bei galutinės subendrintos bausmės dydžiu.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo normų išsprendė nuteistajam skirtinos bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę bei galutinę subendrintą bausmę, kurių laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo.

7. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.). Taip pat, be pirmiau minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas M. T. skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o būtent, M. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą – prieš tai jau buvo teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka (duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, taip pat ir po šiuo nuosprendžiu jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo darė nusikalstamas veikas (M. T. atžvilgiu buvo priimta net dešimt apkaltinamųjų nuosprendžių). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę –nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai M. T. gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę bei jos trukmę nustatant artimą vidurkiui. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

9. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. T. skirtinos bausmės rūšį, iš esmės neįvertino padarytos veikos vienkartinio pobūdžio, nuteistojo recidyvo jo įvykdytų veikų chronologijoje bei, jog už panašiu laikotarpiu, kaip ir nagrinėjama veika, įvykdytas nusikalstamas veikas M. T. buvo skiriamos arešto bausmės. Sutikti su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo (1 t., 88-104 b.l.) M. T. už turtinio pobūdžio, savanaudiškas nusikalstamas veikas, taip pat ir numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra teisiamas ne pirmą kartą, taigi, įvykdytos veikos laikyti atsitiktine bei nebūdinga nuteistojo nusikalstamam elgesiui nėra jokio pagrindo. Taip pat, priešingai gynėjo argumentams, ankstesniais nuosprendžiais, priimtais iki 2023 m. vasario 8 d. veikos įvykdymo, M. T. ne kartą buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant realiai, tuo tarpu arešto bausmės M. T. buvo skiriamos už jo įvykdytas mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, tai yra baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas M. T. visiškai pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį.

10. Papildomai pažymėtina, jog nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta 1 metų 3 mėnesių bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. T. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios, atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, laikyti aiškiai per griežta ar neproporcinga įvykdytai veikai ar nuteistojo asmenybei nėra jokio pagrindo.

11. Apeliantas taip pat nesutinka su jam skirta galutine subendrinta bausme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog M. T. skirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės 3 metams 3 mėnesiams pridedant po švelnesnių bausmių dalį, kurios nustatytinos atsižvelgiant į visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes (iš 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės 1 metams 6 mėnesiams pridedant 1 metus 2 mėnesius, o iš šiuo priimamu nuosprendžiu skiriamos galutinės laisvės atėmimo bausmės 10 mėnesių pridedant 7 mėnesius). Nors pirmosios instancijos teismas ir nenurodė itin išsamių pridedamų bausmių dalių parinkimo argumentų, tačiau pažymėjo, jog pastarosios parenkamos atsižvelgiant į visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, taigi, priešingai nuteistojo gynėjo išsakytiems argumentams, savo sprendimą motyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame procesiniame sprendime jau aptartos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės – pakartotinis sistemingas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas (skundžiamas nuosprendis M. T. yra penkioliktas, nevertinant nusikalstamų veikų įvykdytų iki sulaukiant pilnametystės), administracinių nusižengimų (daugiausia numatytų ANK 108 straipsnio 1 dalyje) vykdymas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas – leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms pridėtinų bausmių dalims bei kartu sprendžia nesant pagrindo galutinės subendrintos bausmės dydį laikyti aiškiai per griežta bausme.

12. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad iš M. T. valstybės naudai prašoma išieškoti 133, 34 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), taip pat, jog nuteistajam yra skirta reali laisvės atėmimo bausmė bei jis taip pat turės atlyginti priteistą civilinį ieškinį, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. T. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš nuteistojo M. T. 133, 34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už jai suteiktą teisinę pagalbą.