Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2020-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-557/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-09-02Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-11-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
1A-239-557/2020
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00133-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
L. S.
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-557/2020

Teisėjas G. Gudžiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00133-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1. 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta L. S. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis ir L. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis.

Nuosprendžiu priteista iš L. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui 418,28 Eur, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 693,08 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. S. nuteistas už tai, kad jis su kitu nustatytu asmeniu, kuriam byla išskirta į atskirą bylą, 2018-01-30 apie 21 val. Tauragės m., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), V. Š. ir D. Š. liepus L. S., V. A., S. B. išeiti iš kiemo, L. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su kitu nustatytu asmeniu, kuriam byla išskirta į atskirą bylą, ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri nėra nusikalstamos veikos subjektas dėl amžiaus, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia sukėlė muštynes, o būtent: S. B. pargriovė D. Š. ant žemės, atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną ir numetė į šoną, kitas nustatytas asmuo, kuriam byla išskirta į atskirą bylą, pargriovė V. Š. ant žemės, po to kitas nustatytas asmuo, kuriam byla išskirta į atskirą bylą, L. S. spyrė V. Š. į įvairias kūno vietas, o S. B. spyrė jai vieną kartą į kairįjį petį, L. S. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018-01-30 apie 21.30 val., grįžęs prie D. Š. gyvenamojo namo Tauragės m., (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu išdaužė 30 Eur vertės lango stiklą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Be to, L. S. su kitu nustatytu asmeniu, kuriam byla išskirta į atskirą bylą, 2018-02-01 apie 01 val. Tauragės m., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kilus tarpusavio konfliktui tarp S. B. ir R. Š., S. B. sudavus vieną smūgį kumščiu R. Š. į veidą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdamas kartu su kitu nustatytu asmeniu, kuriam byla išskirta į atskirą bylą, ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri dėl amžiaus nėra nusikalstamos veikos subjektas, tyčia pavartojo fizinį smurtą prieš R. Š.: L. S. spyrė ir pargriovė R. Š. ant žemės, po to jis kartu su kitu nustatytu asmeniu, kuriam byla išskirta į atskirą bylą, S. B. spyrė jam nenustatytą skaičių kartų į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam R. Š. šiuos sužalojimus – galvos ir krūtinės sumušimus bei kraujo ir oro atsiradimą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Nurodo, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, pripažįsta, kad vartodamas alkoholinius gėrimus ne visada įvertina savo elgesio padarinius ir nori tai ištaisyti, žada pasikeisti, norėtų gydytis dėl priklausomybės alkoholiui. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau, L. S. nuomone, teismas, vertindamas visas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad jis nori pasikeisti ir lankyti „Minesotos“ programą, todėl paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Už BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą šių straipsnių sankcijose numatytos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės rūšies bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Apelianto nuomone, būdamas laisvėje ir atlikdamas viešuosius darbus ar kitokia forma prisidėdamas prie valstybės ir visuomenės gerovės, jis galėtų greičiau sumokėti žalos atlyginimą valstybinėms įstaigoms ir kartu būtų pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis L. S. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

7. Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas L. S. už padarytus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje mažesnes už sankcijų vidurkį laisvės atėmimo bausmes, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą L. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje teistas ir baustas administracine tvarka. Įvertinęs šias nuteistąjį L. S. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytus tyčinius nusikaltimus turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį už padarytus atskirus nusikaltimus nustatant mažesnį nei jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijos vidurkis.

8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam L. S. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų L. S. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų dydį nuteistajam.

9. Pažymėtina, kad nuteistojo L. S. padarytos veikos yra tyčinės, jis, veikdamas kartu su kitais kaltinime nurodytais asmenimis, ne tik pažeidė viešąją tvarką, bet kartu pasikėsino į vieną labiausiai įstatymo saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Nors, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, inkriminuotus nusikaltimus L. S. padarė būdamas neteistas (šioje byloje jis nuteistas už nusikaltimus, padarytus atitinkamai 2018-01-30 ir 2018-02-01, t. y. iki Tauragės apylinkės teismo 2018-12-21 nuosprendžio priėmimo), tačiau jis ne kartą praeityje buvo baustas už tyčinius administracinius nusižengimus - turto sunaikinimą, smulkias vagystes, alkoholio vartojimą nesulaukus dvidešimties metų, statutinio valstybės tarnautojo (policijos pareigūno) teisėtų reikalavimų nevykdymą (t. 3, b. l. 39–45); po Tauragės apylinkės teismo 2018-12-21 nuosprendžio, kuriuo L. S. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį priėmimo jis, kaip konstatuota to paties tesimo 2019-04-18 nutartyje, probacijos laikotarpiu nuolatos pažeidinėjo teismo įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, šaukiamas į Probacijos tarnybą neatvyko, savo paskutinės gyvenamosios vietos adreso nepateikė, todėl teismas panaikino jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį atlikti 2018-12-21 nuosprendžiu paskirtą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Probacijos laikotarpiu L. S. išvyko į užsienį – Jungtinę Karalystę – ir ten slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, kartu pažeisdamas ir šioje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas ir tokiais savo veiksmais trukdydamas teisminiam procesui, todėl šioje byloje teismas 2019-04-09 nutartimi pakeitė jam kardomąją priemonę į suėmimą konstatavęs, kad l. S. slapstosi nuo teismo (teismo šaukimų jam įteikti nepavyko, policijos pareigūnai nurodytu adresu jo nerado ir negalėjo atvesdinti į teismą) (t. 3, b. l. 167–168). Kadangi L. S. probacijos laikotarpiu, vykdant 2018-12-21 nuosprendį, išvyko į užsienį ir ten slapstėsi, todėl dėl jo buvo išduotas Europos arešto orderis. Kaip nurodyta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-03-02 rašte Nr. 85-S, jo ekstradicija į Lietuvą buvo vykdoma tik 2020-03-04/5 d. (t. 4, b. l. 185). Šie duomenys, kai T. S., nepaisydamas Tauragės apylinkės teismo 2018-12-21 nuosprendžiu jam paskirto įpareigojimo, pažeisdamas probacijos sąlygas ir kartu nepaisydamas prieš jį prasidėjusio dar vieno baudžiamojo proceso, pažeisdamas šioje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas, išvyko į užsienį ir ten slapstėsi, taip trukdydamas teisminiam procesui šioje byloje, kol galiausiai buvo sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą pagal Europos arešto orderį, rodo, kad jis teismo jam parodyto pasitikėjimo neįvertino – minėtas jo procesinis elgesys šioje byloje ir probacijos laikotarpiu, vykdant 2018-12-21 nuosprendį, praeityje padaryti pasikartojantys tyčiniai administraciniai nusižengimai rodo, kad L. S. kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padarytomis veikomis ir parodo, kad tokiam neatsakingam ir nesavikritiškam asmeniui švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

10. Nors nuteistasis L. S. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi, ir ši aplinkybė, jo nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis, skyrimą,

11. Apelianto skundo argumentus, kad vartodamas alkoholinius gėrimus jis ne visada įvertina savo elgesio padarinius, todėl nori pasikeisti ir gydytis dėl priklausomybės alkoholiui, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius, nes, kai minėta, praeityje jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu nesulaukus dvidešimties metų, šioje byloje jis nuteistas už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistojo pasikartojantis elgesys – alkoholio vartojimas, neabejotinai turintis įtakos jo nusikalstamam elgesiui, rodo, kad jis jokių išvadų dėl šio savo žalingo įpročio, priešingai nei deklaruojama jo skunde, nepadarė, toliau vartoja alkoholinius gėrimus, nesigydo nuo alkoholizmo, nors tokią galimybę turėjo, ir kartu leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos. Todėl L. S. skundo argumentai, kad jis padarė išvadas ir nori pasitaisyti, vertinami kaip deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

12. Aptartų duomenų kontekste skirti L. S. švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

13. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažindamas paskirtą bausmę vienu trečdaliu, neteisingai nurodė sumažintos bausmės dydį, be to, bendrindamas nuteistajam šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Tauragės apylinkės teismo 2018-12-21 nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (64 straipsnį). Šios teismo klaidos turėjo įtakos neteisingos bausmės L. S. paskyrimui, todėl jos turi būti ištaisytos.

14. Visų pirma pažymėtina, kad Tauragės apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu ir sumažindamas L. S. paskirtą už atskirus nusikaltimus subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu, neteisingai nurodė galutinės bausmės dydį – 9 mėnesius laisvės atėmimo, nors nuo vienerių metu skaičiuojant vieną trečdalį galutinė bausmė turėjo būti paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo, todėl ši klaida taisytina.

15. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, Tauragės apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu L. S. paskirtą subendrintą bausmę su Tauragės apylinkės teismo 2018-12-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nepagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. S. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas šioje, byloje, padarė atitinkamai 2018-01-30 ir 2018-02-01, t. y. iki Tauragės apylinkės teismo 2018-12-21 nuosprendžio priėmimo, todėl teismas, bendrindamas skundžiamu 2020-09-02 nuosprendžiu ir 2018-12-21 nuosprendžiu L. S. paskirtas bausmes, turėjo vadovautis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, būtent šio straipsnio 9 dalimi, kurioje numatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Tauragės apylinkės teismo 2018-12-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos subendrintos bausmės dalimi, vadovaudamasis BK 64 straipsnyje įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą – neteisingai pritaikė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, todėl skundžiamas Tauragės apylinkės teismo 2020-09-02 nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

16. Keičiant skundžiamą Tauragės apylinkės teismo 2020-09-02 nuosprendį, šiuo ir to paties teismo 2018-12-21 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant analogišką apylinkės teismo parinktą dalinio sudėjimo būdą: prie griežčiausios Tauragės apylinkės teismo 2018-12-21 nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis skundžiamu 2020-09-02 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės. Laikantis apeliacinio skundo ribų, paliekama ta pati pirmosios instancijos teismo parinkta prie griežtesnės bausmės pridedamos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės dalies proporcija – vienas mėnuo laisvės atėmimo, nustatant galutinę subendrintą bausmę – 1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo.

17. Kadangi šiuo atveju skundžiamu Tauragės apylinkės teismo 2020-09-02 ir to paties teismo 2018-12-21 nuosprendžiais L. S. paskirtos bausmės bendrinamos, taikant BK 63 straipsnio nuostatas, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką, kaip tai numato BK 63 straipsnio 9 dalis, turi būti įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį Tauragės apylinkės teismo 2018-12-21 nuosprendį. Minėtame nuosprendyje L. S. į paskirtos galutinės 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (jos vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, buvo atidėtas 1 metams) laiką buvo įskaitytas jo sulaikymo ir kardomojo laikas nuo 2018-07-16 iki 2018-12-21, vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, tai sudaro 5 mėnesius ir 5 dienas laisvės atėmimo. Vėliau, kaip minėta, probacijos laikotarpiu L. S. išvyko į užsienį ir ten pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų, jo ekstradicija, kaip nurodyta Tauragės apskrities VPK 2020-03-02 rašte Nr. 85-S, buvo vykdoma 2020-03-04/5 d. Be to, kaip matyti iš Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2020-08-31 pranešimo, L. S. Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus 2020-08-14 įsakymu Nr. 2-1247 buvo lygtinai paleistas iš šios įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą ir paskiriant Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnyje numatytas specialiąsias sąlygas (t. 5, b. l. 43). Kaip matyti, po to, kai L. S. buvo sulaikytas pagal Europos rašto orderį ir pargabentas į Lietuvą, jis atliko dar daugiau kaip 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės pagal 2018-12-21 nuosprendį (tikslus atliktos bausmės laikas nėra žinomas, šioje byloje nesant duomenų, kada L. S. buvo sulaikytas užsienio valstybėje prieš perduodant jį Lietuvos Respublikai) ir po to buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Taigi pagal ankstesnį 2018-12-21 nuosprendį L. S. yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors L. S. naujai skiriama galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė savo absoliučia išraiška (1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo) yra didesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė (10 mėnesių laisvės atėmimo), tačiau, atliktos bausmės laiką įskaičius į šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką, galutiniame rezultate L. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė ženkliai sumažėja. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui bendrinant bausmes BK 64 str. nustatyta tvarka, pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė nebūtų įskaityta į galutinės subendrintos bausmės laiką, be to, tokiu sprendimu būtų nepagrįstai kvestionuojamas lygtinio paleidimo nuostatų taikymas nuteistajam L. S.. Tuo pačiu, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą (nuo 2020-07-01 neteko galios BK 50 str. 3 d.), iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalinama nuoroda dėl bausmės paskyrimo atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad nuteistajam L. S. už nusikaltimus, numatytus BK 284 str. ir 138 str. 1 d. paskirtos 1 metų subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, yra 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų taikymo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu ir to paties teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu L. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu sumažintos 8 mėnesių subendrintos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti nuteistajam L. S. galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą dėl bausmės skyrimo atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KursevičienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas