- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-09
- Bylos Nr.
- e2S-797-459/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01510-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“
- Atsakovas
- A. P., J. P., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ ieškinį atsakovams A. P. (A. P.), J. P., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lazija“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovus A. P. ir J. P. ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Reikalavimų vykdymui užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo 2017 m. spalio 13 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Savo prašymą ieškovė grindžia tuo, jog vykdant statybos darbus pagal ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą gali būti pažeistos ieškovės teisės, jos nuosavybė, o byloje pripažinus, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, ieškovės teises ir teisėtus interesus, reikėtų spręsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo, žalos atlyginimo klausimus, dėl kurių gali kilti naujų teisminių ginčų, kas lemtų didesnes išlaidas, papildomas laiko sąnaudas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino – atsisakė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teismo motyvai:
3.1. Nurodo, kad atsakovai pagal ginčijamą statybos leidimą gyvenamojo namo statybas jau pradėjo ir vykdė iki ieškinio padavimo dienos ir jau yra atlikę dalį darbų. Taigi, ieškinio patenkinimo atveju vis tiek turės būti vykdomi savavališkos statybos nugriovimo darbai, todėl šiuo atveju visiškai nėra svarbu, ar tie darbai baigti ar ne, nes statybos darbai jau yra įpusėję.
3.2. Nurodo, kad jeigu ir būtų patenkintas ieškovės ieškinys, tai pagal jį savavališkos statybos padarinius būtų įpareigoti šalinti patys atsakovai, o jiems tokių darbų nevykdant – antstolis, kuris išlaidas turėtų išieškoti iš atsakovų. Šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismui priėmus galbūt palankų ieškovei teismo sprendimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
3.3. Nurodo, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – visiškas gyvenamojo namo statybos darbų sustabdydamas – būtų neproporcinga ir suteiktų pranašumo ieškovei, pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus. Be to, ieškovė nepagrindė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikslingumo bei nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė UAB „Lazija“ (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį, kuria atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti ginčijamo 2017 m. spalio 13 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Skundo motyvai: Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog iš pateiktų įrodymų matyti, kad statybos darbai pagal ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą yra įpusėję. Tokių įrodymų byloje nėra. Pateikti įrodymai (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) tik patvirtina, kad statybos darbai yra tik pradėti, tačiau tikrai neįpusėję. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra svarbu, ar statybos darbai bus baigti, ar ne. Nurodo, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo kaštai, laiko sąnaudos ir kitos su tuo susijusios procedūros tiesiogiai priklauso nuo to, ar statinys bus baigtas statyti ar bus tik pradėtas. Nurodo, kad statybos darbų laikinas sustabdymas, t. y. ginčijamo statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymas, lemtų mažesnes visų byloje dalyvaujančių asmenų išlaidas negu viso jau pastatyto gyvenamojo namo nugriovimo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas ir būtų taikytos tokios savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės. Ieškovas ne tik ginčija statybą leidžiantį dokumentą, tačiau ir prašo įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Taigi, akivaizdu, jog atlikus ir baigus vienbučio gyvenamojo namo statybą pagal ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, atkurti padėtį, buvusią iki ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, būtų daug sunkiau arba neįmanoma. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju suteiktų pranašumą ieškovei. Nurodo, kad vien faktas, jog atsakovai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrų nepatogumų ar suvaržymų, kurie jam gali sukelti nuostoliu, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo – pažeidimo. Apeliantė pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl būtinybės stabdyti ginčijamo statybos leidimo galiojimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad tame pačiame teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3474-901/2018 pagal UAB „Lazija“ ieškinį dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones tiems patiems atsakovams A. P. ir J. P. ir uždraudė atsakovams naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiomis susisiekimo komunikacijomis iš Apynių gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtu įvažiavimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju, paliekant galioti statybos leidimą, t. y. iš esmės sudarant sąlygas atsakovams toliau tęsti statybos darbus pagal ginčijamą statybos leidimą, kyla reali grėsmė, kad gali būti pažeisti kitoje byloje teismo pritaikyti draudimai, dėl ko ir ieškovas neabejotinai patirtų žalos.
Atsakovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovės UAB „Lazija“ atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai: Atsakovai nurodo, kad ieškiniu nagrinėjamoje byloje prašoma panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą 2017 m. spalio 13 d. leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, aptariamu atveju grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui kiltų tuomet, jei nebeliktų galimybės panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (ar) nebeliktų galimybės atsakovams pagal reikiamai pertvarkytus projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžianti dokumentą, tačiau tokios grėsmės nėra. Nurodo, kad apeliantė nepateikia argumentų dėl galimos grėsmės atsakovams gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal reikiamai pertvarkytus projektinius dokumentus buvimo. Nurodo, kad atsakovų įvykdytų statybos darbų mastas, savavališkos statybos nugriovimo darbai ieškinio patenkinimo atveju nėra aktualūs, kadangi pati ieškovė nereiškia reikalavimo įpareigoti atsakovus atlikti savavališkos statybos nugriovimo darbus.Nurodo, kad net tuo atveju, jei ieškovei būtų priimtas palankus sprendimas ir būtų pripažinta, kad nurodytais atvejais buvo reikalingas ieškovės sutikimas (papildomo servituto dėl įvažiavimo nustatymas), nėra jokios tikimybės, kad dėl to atsirastų pagrindas visą gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybą pripažinti savavališka ir pastatytą gyvenamąjį namą nugriauti. Nurodo, kad faktiškai tik pati ieškovė gali lemti grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, nes sutikimų išdavimas dėl įvažiavimo iš ieškovei priklausančio sklypo įrengimo bei dėl prisijungimo prie ieškovei priklausančių lietaus nuotekų tinklų priklausytų išimtinai nuo ieškovės valios.Nurodo, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tuo motyvu, kad įvažiavimui įrengti buvo reikalingas papildomas ieškovės sutikimas (servitutas atsakovų žemės sklypo naudai), neturi jokios perspektyvos būti patenkinti, kadangi atsakovai, kaip ir bet kurie kiti asmenys, dėl galiojančių servitutų savaime turi teisę naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu ir jame esančia Apynių gatvės atkarpa. Kol 2003-07-04 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2188 nustatyti servitutai yra galiojantys, jokie ieškovės sutikimai ar papildomi servitutai išduodant 2017 m. spalio 13 d. leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo reikalingi. Nurodo, kad visų vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų stabdymas vien dėl galbūt neteisėtai numatyto (įrengto) įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą būtų aiškiai neadekvatus, suvaržytų atsakovų teises daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, ir suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą, pažeidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Lazija“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo įpareigoti atsakovus A. P. ir J. P. ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Reikalavimų vykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo 2017 m. spalio 13 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino – atsisakė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalies teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie yra prima facie pagrįsti, įvykdymą tuo atveju, jei bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str. ir 178str.).Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog iš pateiktų įrodymų matyti, kad statybos darbai pagal ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą yra įpusėję. Teigia, kad tokių įrodymų byloje nėra ir kad statybos darbai yra tik pradėti, tačiau tikrai neįpusėję.Nesutiktina su tokiu apeliantės argumentu, kadangi pati apeliantė, pareikšdama ieškinį, pateikė 2018 m. sausio 9 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) jau pradėti statybos darbai, t. y. suformuotas įvažiavimas, nuimtas viršutinis žemės sluoksnis su žole, išardyta tvora, nugriauti komunikacijų stovų ženklai su lentelėmis, suguldyti kelio bortai, įrengtas šulinys, kaip teigia pati ieškovė, atlikti ir požeminiai darbai, siekiant nutiesti inžinerinius nuotekų tinklus. Taigi yra atlikta nemaža dalis statybos darbų, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra svarbu, ar statybos darbai bus baigti, ar ne. Nurodo, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo kaštai, laiko sąnaudos ir kitos su tuo susijusios procedūros tiesiogiai priklauso nuo to, ar statinys bus baigtas statyti ar tik pradėtas.Pažymėtina, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimas reikštų, kad yra panaikinamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovai įpareigojami per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tik nepavykus atsakovams gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, būtų sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, savavališkos statybos padarinius būtų įpareigoti šalinti patys atsakovai, o ne ieškovė. Atsakovams tokių darbų nevykdant tai padarytų antstolis, kuris visas išlaidas, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu, turėtų išieškoti iš atsakovų, todėl tai neturės jokios finansinės įtakos ieškovei. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad savavališkos statybos šalinimo kaštai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismui priėmus galbūt palankų ieškovei teismo sprendimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju suteiktų pranašumą ieškovei.Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1329/2014; 2014 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1756/2014). Nagrinėjamu atveju visų vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų stabdymas vien dėl galbūt neteisėtai numatyto (įrengto) įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą būtų aiškiai neadekvatus, suvaržytų atsakovų teises daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, ir suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą, pažeidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Taigi apeliantės argumentas, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia jai pranašumo, atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamu atveju nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl būtinybės stabdyti ginčijamo statybos leidimo galiojimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad tame pačiame teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3474-901/2018 pagal UAB „Lazija“ ieškinį dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones tiems patiems atsakovams A. P. ir J. P. ir uždraudė atsakovams naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiomis susisiekimo komunikacijomis iš Apynių gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtu įvažiavimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o paliekant galioti statybos leidimą, t. y. iš esmės sudarant sąlygas atsakovams toliau tęsti statybos darbus pagal ginčijamą statybos leidimą, kyla reali grėsmė, kad gali būti pažeisti kitoje byloje teismo pritaikyti draudimai, dėl ko ir ieškovas neabejotinai patirtų žalos.Lietuvos teismų informacinės teismo sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3474-901/2018 uždraudė atsakovams naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiomis susisiekimo komunikacijomis iš Apynių gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtu įvažiavimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovai dėl 2018 m. vasario 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, padavė atskirąjį skundą, kuris 2018 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi išnagrinėtas. 2018 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nusprendė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovams nebėra taikomi draudimai naudotis ieškovės žemės sklype esančiomis susisiekimo komunikacijomis, nekyla ir grėsmė, kad šie draudimai gali būti pažeisti, o apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovų atstovas prašo priteisti iš ieškovės 363,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šalių patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl atsakovų atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje netenkintinas (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.