- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-527-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01510-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. P., J. P.
- Trečiasis asmuo
- mažoji bendrija „Danės architektai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ patikslintą ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. P. ir J. P., tretieji asmenys mažoji bendrija „Danės architektai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo, pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą 2017 m. spalio 13 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-171013-00269; įpareigoti atsakovus A. P. ir J. P. ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus projektinius dokumentus gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; įpareigoti atsakovus A. P. ir J. P. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padėtį, buvusią iki įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įrengimo: atkurti viršutinį žemės sluoksnį, atsodinti žolę, atstatyti medinės tvoros, stovinčios ant ieškovės ir atsakovų žemės sklypo ribos, dalį, kelio bortelį, komunikacijų ženklų stovus ir uždrausti atsakovams A. P. ir J. P. be ieškovės leidimo (sutikimo) neatlygintinai naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekimo komunikacija – (duomenys neskelbtini) gatve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); iš atsakovų A. P. ir J. P. ieškovei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekimo komunikacijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėse. Tuo tarpu atsakovams A. P. ir J. P. nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-83 buvo patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 2101/0039:0226, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurį įgyvendinus buvo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad šiame įsakyme buvo numatyta galimybė į (duomenys neskelbtini) sklypą patekti iš ieškovei priklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau šiam sklypui nėra ir nebuvo nustatytas kelio servitutas. Ieškovė nurodė, jog iš viešai prieinamų Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos duomenų rugpjūčio mėnesį nustatė, jog yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikti mažosios bendrijos „Danės projektai“ projektiniai pasiūlymai. Iš pateikto projekto matyti, jog patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini) yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovės teigimu, nei žemės sklypo savininkai, nei projekto rengėjas nesikreipė į ją su prašymu leisti vykdyti žemės darbus ir tiesti įvažiavimą. Ieškovė taip pat akcentuoja, kad atsakovams išduotas statybos leidimas turėtų būti pripažintas neteisėtu, nes buvo išduotas nepateikus visų leidimo gavimui būtinų dokumentų, neįvertinus to, kad teritorijų planavimo dokumentai ar statinio techninis projektas su ieškove nebuvo derintas, tai suponuoja išvadą, kad dėl to statybą leidžiantis dokumentas, tai yra statybos leidimas, buvo išduotas nepagrįstai. Ieškovė nurodo, kad jai priklausančiame žemės sklype važinėja transporto priemonės, todėl kenčia jos nuosavybė.
2. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas naikinti išduotą leidimą tuo pagrindu, kad jame nesuprojektuotas įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas. Nurodo, kad įvažiavimas į sklypą priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams, kurio įrengimui statybos leidimas apskritai nėra privalomas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad techninio projekto „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ teikimo statybos leidimui gauti metu nebuvo projektuojamas prisijungimas prie centralizuotų lietaus nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl tinklų savininko sutikimas statybos leidimo išdavimo metu nėra reikalingas. Nurodo, kad statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas gatvių raudonosiose linijose, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi. Atsakovė taip pat nurodė, jog 2017 m. sausio 6 d. patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-83 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, numatyta prisijungimo prie esamos susisiekimo sistemos galimybė patekimui į (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Nagrinėjamu atveju ieškovei priklausančiame žemės sklype yra numatytas kelio servitutas, kuris nustatytas dar 2003 m. liepos 4 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2188 (teisė praeiti, pravažiuoti).
Atsiliepimas
3. Atsakovai J. P. ir A. P. pateiktame atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AD1-83 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo buvo naujai suformuoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), patikslinti šių žemės sklypų plotai, nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, servitutai ir kiti sprendiniai. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamojo rašto 6 punkte „Transporto organizavimas“ buvo numatyta, kad į pertvarkomus žemės sklypus patenkama iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Kaip patekimo į pertvarkomus sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės pagrindas nurodomas būtent ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas – teisė eiti, važiuoti. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2188 visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui yra nustatyti servitutai. Minėtame įsakyme nėra išskiriami jokie plotai ieškovei priklausančiame žemės sklype, tai reiškia, kad servitutai yra nustatyti visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui. Be to, atsakovai pažymėjo, kad projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta jungtis prie centralizuotų miesto tinklų, tačiau atsakovų galimybė prisijungti prie jau įrengtų lietaus nuotekų tinklų priklausė išimtinai nuo ieškovės, kaip lietaus nuotekų tinklų savininkės sutikimo. Kadangi atsakovams tokio ieškovės sutikimo pagrįstomis ir racionaliomis sąlygomis gauti nepavyko, todėl pagal vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto sprendinius prisijungimo prie ieškovei priklausančių lietaus nuotekų tinklų buvo atsisakyta.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus daiktą ir jame įregistruotas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis) (Kelio servitutas). Iš išrašo matyti, kad kelio servituto įregistravimo pagrindas yra 2016 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1274, 2017 m. kovo 17 d. turto pasidalijimo sutartis Nr. 999 ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. 13SK-198-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 13SK-198-(l4.13.111.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kelio servituto nenustatė, o nurodė, kad, pertvarkius žemės sklypą, 2016 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1274 nustatytas servitutas išlieka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu bylos dalį dėl įpareigojimo atsakovams per tris mėnesius gauti statybą leidžiantį dokumentą nutraukė, kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams J. P. ir A. P. 3 557,40 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 1320 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl 2017 m. spalio 13 d. statybos leidimo teisėtumo nurodė, kad prašymas išduoti statybos leidimą namo statyboms atitinka visus reikalavimus, prie jo buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Nurodė, kad atsakovai nusprendė tvarkyti lietaus nuotekas individualiai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai turėjo pareigą gauti ieškovės leidimą dėl lietaus nuotekų tinklo prijungimo prie inžinerinių tinklų. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad iš byloje pateikto suvestinio inžinerinių tinklų plano, kuris yra sudėtinė vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto dalis, įvažiavimas į atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės taip, kaip numatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte.
5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl ginčo servituto nurodo, kad pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalytas į du sklypus, nustatytas naudojimo būdas – vienbučiai, dvibučiai gyvenamieji namai. Bylos duomenys patvirtina, kad dar 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2188 visam ieškovės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti servitutai – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), kelio servitutas (tarnaujantis). Šis servitutas nustatytas įgyvendinant ieškovės žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, patvirtintus 2003 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-105, kuriuo patvirtintas taip pat pačios ieškovės žemės sklypo detalusis planas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovai įsirengdami įvažiavimą į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įstatymų nuostatų nepažeidė.
5.3. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus per tris mėnesius gauti statybą leidžiantį dokumentą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinis ir anksčiau išdėstytais motyvais netenkintinas. Nurodo, kad nėra objektyvių duomenų, kokia situacija buvo iki 2017 m. spalio 13 d. statybos leidimo išdavimo. Neaišku, kokiu būdu tada atsakovai J. P. ir A. P. turėtų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią namų valdą. Reikalavimas nesuderinamas su projekto planu ir jo dokumentais, kuriuose būtent toje vietoje, kur yra privažiavimo kelias, – (duomenys neskelbtini), yra numatytas įvažiavimas į žemės sklypą, į kurį buvo sukurtos nuosavybės teisės naujiems savininkams padalijus žemės sklypą ir kuris šiuo metu priklauso atsakovui A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine J. P..
5.4. Dėl savininko teisių gynimo uždraudžiant atsakovams naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu ir jame esančia gatve pirmosios instancijos teismas nurodė, kad privažiavimo kelio, kaip matyti iš dokumentacijos, paskirtis buvo ir yra sklypų savininkų privažiavimui prie sklypų. Privažiavimo kelias eina šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, kartu veda prie atsakovams A. P. ir J. P. priklausančios namų valdos ir tenkina jų poreikius. Kito patekimo į atsakovams A. P. ir J. P. priklausančią namų valdą nėra. Atsakovai įsirengė įvažiavimą į savo namų valdą iš šio privažiavimo kelio. Taigi nagrinėjamos bylos specifika diktuoja tai, kad negalima atsakovų A. P. ir J. P. palikti be jokios galimybės privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo sklypo – tai neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Lazija“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą, ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi ir iš atsakovų ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Apeliantė dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo nurodo, kad reikalavimą panaikinti išduotą statybą leidžiantį dokumentą grindžia keliais pagrindais, tai yra, kad nebuvo ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti statybos darbus, žemės kasimo darbus, sutikimo ir tiek teritorijų planavimo dokumente, tiek ir statinio projektiniuose pasiūlymuose, statinio projekte buvo numatytas jungimasis prie centralizuotų tinklų, galimybė rinktis nenumatyta, prisijungimo sąlygos teritorijų planavimo dokumente nenumatytos, dėl to buvo būtina pateikti susisiekimo komunikacijų ir lietaus nuotekų tinklų savininkės išduotas prisijungimo sąlygas. Pažymi, kad šioje byloje būtina išskirti dvi sąvokas: privažiavimas prie sklypo ir įvažiavimas į sklypą. Privažiuoti esama gatve pasinaudojant nustatytu kelio servitutu niekam nedraudžiama, tačiau naujo įvažiavimo įrengimas per ieškovei priklausantį žemės sklypą turėjo būti suderintas su savininku. Nurodo, kad teismas nevertino ir netyrė teritorijų planavimo dokumentų, susisiekimo komunikacijų kadastrinių matavimų duomenų.
6.2. Apeliantė dėl ginčo įvažiavimo ir lietaus nuotekų įrengimo nurodo, kad yra galimybė privažiuoti prie atsakovams priklausančio sklypo, tačiau galimybės tiesiogiai įvažiuoti nėra, nes toje atkarpoje įvažiavimo faktiškai nebuvo. Turėjo būti atkreiptas dėmesys į tai, kad statinio projektiniuose pasiūlymuose ir projekte nurodytas įvažiavimas pažymėtas kaip jau esamos (duomenys neskelbtini) gatvės dalis (pažymėtas mėlyna punktyrine linija), tačiau ne kaip projektuojamas ir planuojamas įrengti. Nurodo, kad savivaldybė, matydama neatitikimus, turėjo įsitikinti, ar įvažiavimas tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovams priklausantį sklypą faktiškai egzistuoja, ar jis tik planuojamas įrengti.
6.3. Apeliantė dėl detaliojo plano nurodo, kad teismas, nagrinėdamas ieškovės pareikštus reikalavimus, visiškai neįvertino to, kad visi įvažiavimai į privačius sklypus, sudarančius kvartalą, suformuotą 2003 m. detaliuoju planu, iš (duomenys neskelbtini) yra kadastruoti, kaip sudėtinė (duomenys neskelbtini) dalis, gatvės elementas, ir jie nuosavybės teise taip pat priklauso ieškovei. Teigia, kad toje vietoje, kur įrengtas įvažiavimas, aplink gatvę nebuvo įrengtų šaligatvių, nes už medinės tvoros jau esantys sklypai nebepriklausė kvartalui, ten pasodinta veja, augo medžiai. Įsirengus įvažiavimą, buvo pakeistas ir apeliantei priklausančio žemės sklypo sutvarkymo planas. Toje dalyje atsirado važiuojamoji dalis ir tai buvo atlikta be suderinimo su apeliante.
6.4. Apeliantė dėl 2003 m. liepos 4 d. administracinio akto nurodo, kad teismas nevertino 2003 m. gegužės 21 d. tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano, kurį įgyvendinant buvo suformuotas tiek apeliantei priklausantis žemės sklypas, tiek 95 sklypų kvartalas. Apeliantė nurodo, kad tiek 2003 m. liepos 4 d. apskrities viršininko įsakyme, tiek ir valstybės įmonės Registrų centro išrašuose matyti, kad apeliantei priklausančiam žemės sklypui yra įregistruotas kelio servitutas – teisė eiti, važiuoti, nesuteikiant jokių papildomų teisių ar apribojimų. Nurodo, kad detaliojo plano sprendinių aprašomoje lentelėje numatyta servituto teisė tiesti ir eksploatuoti esamas inžinerines komunikacijas. Pažymi, kad šiuo atveju yra įregistruota konkreti kelio servituto rūšis, tai yra nurodytos konkrečios naudojimosi daiktu teisės – teisė eiti, važiuoti, todėl kelio servitutas nesuteikia teisės be tarnaujančio daikto savininko valios jame vykdyti statybos darbus, per jo apsaugos zonas įsirengiant įvažiavimą.
6.5. Apeliantė dėl negatorinio ieškinio reikalavimų, savininko teisių pažeidimų nurodo, kad šiuo atveju apeliantė įrodinėjo, kad atsakovai be jos sutikimo, be prisijungimo sąlygų įsirengdami įvažiavimą per ieškovo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) gatvę, pažeidė jo nuosavybę, nusitiesė įvažiavimą į savo sklypą. Negatorinio pobūdžio reikalavimai byloje buvo susiję ne su tuo, jog atsakovai naudojasi pravažiavimui (duomenys neskelbtini) gatve, o su tuo, jog apeliantei priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa buvo išardyta, be savininko valios ir žinios įrengtas įvažiavimas. Nurodo, kad dėl atsakovų savavališkų veiksmų patiria nuostolius, tai yra naudojantis įvažiavimu gatvės apsaugos juostoje, važinėjant transporto priemonėms, vykdant statybos darbus, pašalinant tvorą bloginama apeliantės nuosavybė.
Atsiliepimas
7. Atsakovai J. P. ir A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Atsakovai dėl apeliantės sutikimo ir ar servituto įvažiuoti (įrengti įvažiavimą) į atsakovams priklausantį žemės sklypą nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apeliantei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra skirtas inžinerinei infrastruktūrai ir visą šio žemės sklypo plotą užima susisiekimo komunikacijos. Apeliantei priklausančiam žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, yra nustatytas kelio servitutas, servitutas naudoti šiame sklype esančias požemines ir antžemines komunikacijas ir servitutas tiesti požemines ir antžemines komunikacijas. 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-2188, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypų specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutai, priede taip pat numatyta, kad servitutai tiesti ir eksploatuoti inžinerines komunikacijas, eiti bei važiuoti yra nustatomi visam 2,5753 ha ploto žemės sklypui. Taigi atsakovai dėl galiojančių servitutų turėjo ir turi teisę naudotis apeliantei priklausančiu žemės sklypu.
7.2. Atsakovai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą įrengimo nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-83 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinyje „Susisiekimo vietos schema“ buvo numatytos ir patekimo į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vietos. Kaip matyti iš brėžinio, patekimui į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo numatytos dvi patekimo vietos iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o patekimui į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), – viena vieta iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaip matyti iš suvestinio inžinerinių tinklų plano, kuris yra sudėtinė vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projekto dalis, įvažiavimas į atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės taip, kaip numatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte.
7.3. Atsakovai dėl prisijungimo prie kitų inžinerinių komunikacijų ir šulinio įrengimo nurodo, kad pagal 2007 m. balandžio 5 d. patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano tekstinių sprendinių 9.3 punktą, kuriame yra numatyti lietaus nuotekų tinklų vystymo prioritetai, nėra kalbama apie pareigą jungtis prie vienokių ar kitokių lietaus nuotekų tinklų. Nurodo, kad pagal vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto sprendinius lietaus vandenį numatyta kaupti rezervuare ir infiltruoti į gruntą. Todėl ruošiant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir kreipiantis dėl leidimo statyti naują statinį išdavimo, apeliantės, kaip lietaus nuotekų tinklų savininkės, sutikimas nebuvo reikalingas.
7.4. Atsakovai dėl (duomenys neskelbtini) statuso nurodo, kad gatvės gyvenamosiose vietovėse yra išimtinai priskiriamos ne vidaus, o būtent viešiesiems keliams, todėl ir (duomenys neskelbtini) gatvė yra būtent vietinės reikšmės viešasis kelias. Be to, pati apeliantė teigia, kad (duomenys neskelbtini) gatvė buvo įrengta siekiant aptarnauti iš 95 sklypų įrengtą ir šią dieną apgyvendintą gyvenamųjų namų kvartalą. Tai nėra tik fizinių ar juridinių asmenų reikmėms naudojamas ar kiemo kelias, bet gatvė, skirta aptarnauti pakankamai dideliam gyvenamųjų namų kvartalui, ir negali būti laikoma vidaus keliu. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad apeliantė yra neteisėta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir susisiekimo komunikacijos (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė.
Šalies argumentai
7.5. Apeliantai dėl padidėjusios apkrovos, gatvės nusidėvėjimo ir būklės atkūrimo nurodo, kad įvažiavimas į atsakovams priklausantį žemės sklypą buvo įrengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), projekto ir šio projekto pagrindu išduoto 2013 m. lapkričio 13 d. leidimo statyti naują statinį pagrindu. Statybos metu apeliantei priklausančios gatvės būklė gali kiek nukentėti dėl nuimto paviršinio žolės sluoksnio gatvės apsaugos zonoje, tačiau ši situacija bus sutvarkyta atlikus pagrindinius statybos darbus bei pagal sklypo sutvarkymo planą, įvažiavimą išklojus trinkelėmis, sustačius naujus gatvės bortelius palei įvažiavimą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Atsakovė dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas faktines aplinkybes nepadarė įrodymų vertinimo pažeidimų. Teigia, kad teisminis procesas inicijuotas siekiant nepagrįstai pasipelnyti statytojo sąskaita. Nurodo, kad tuo metu, kai buvo patiekti atsiliepimai kartu su detaliais paaiškinimais ir įrodymais, jog servitutas yra nustatytas dar 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu, apeliantė teigė, kad šis servitutas statytojui netaikomas. Tačiau po to, kai teismas išnagrinėjo bylą, apeliaciniame skunde keičiama poziciją ir skundo aprašomojoje dalyje teigiama, jog sprendimas naikintinas, o ieškinys turėtų būti patenkintas, kadangi statytojas neturi teisės įsirengti įvažiavimo kaip atskiro statinio, neva tai ir buvo bylos esmė bei dalykas.
8.2. Atsakovė nurodo, kad prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą vieno buto gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), išvardytų statinių sąraše nėra nurodytas įvažiavimas, todėl šio inžinerinio statinio įrengimui statybos leidimas išduotas nebuvo. Dėl šios priežasties nesutinka su apeliantės teiginiais, kad statybos leidimas yra naikintinas dėl to, kad yra nesuprojektuotas bet įrengtas įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad įvažiavimas yra nesudėtingas statinys, kuriam statybos leidimas nėra reikalingas. Pažymi, kad vadovaujantis statybų techniniu reglamentu taip pat nėra reikalingas sutikimas statyti lietaus surinkimo inžinerinius tinklus.
8.3. Atsakovė dėl 2017 m. sausio 6 d. patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-83 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo nurodo, kad šiame įsakyme numatyta prisijungimo prie esamos susisiekimo sistemos galimybė patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi prie kiekvieno sklypo yra būtinas įvažiavimas. Nagrinėjamu atveju apeliantei priklausančiame žemės sklype yra numatyti kelio servitutai – teisė eiti, važiuoti. Jame nurodoma, jog nustatomas specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei servitutai pagal priedą (priede 95 pozicija). Šis servitutas nustatytas įgyvendinant Ieškovo žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, patvirtintus 2003 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimus ir detalųjį planą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl servituto, suteikiančio teisę važiuoti apeliantės žemės sklypu
11. Apeliantė nurodo, kad atsakovai pastatė statinį – įvažiavimą, netinkamai remdamiesi nustatytais servitutais žemės sklypui. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas servitutas atsakovams eiti ir privažiuoti prie žemės sklypo, tačiau ne daryti įvažiavimą. Nurodo, kad teismas nevertino ir netyrė teritorijų planavimo dokumentų, susisiekimo komunikacijų kadastrinių matavimų duomenų, o atsakovė savivaldybė, matydama neatitikimus, turėjo įsitikinti, ar įvažiavimas tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovams priklausantį sklypą faktiškai egzistuoja ar jis tik planuojamas įrengti. Atsakovai dėl ginčo servituto nurodo, kad apeliantei priklausančiam žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2188, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypų specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutai, įsakymo priede taip pat numatyta, kad servitutai tiesti ir eksploatuoti inžinerines komunikacijas, eiti bei važiuoti yra nustatomi visam žemės sklypui.
12. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl statybos leidimo teisėtumo, konstatuodamas aplinkybes, kad atsakovai servituto pagrindu įgijo teisę pravažiuoti apeliantei priklausančiu sklypu ir įrengti statinį – įvažiavimą į žemės sklypą, tinkamai taikė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo ir daiktinės teisės normas, reglamentuojančias servituto teisės įgyvendinimą.
13. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Taigi servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės.
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, matyti, kad servitutai savo turiniu atitinka nuosavybės teisę, tačiau servituto apimtis pagal prigimtį privalo būti kuo mažesnė, tai yra kuo mažiau suvaržanti tarnaujantįjį daiktą ir išlaikanti tarnaujančiojo bei viešpataujančiojo daikto savininkų teisių proporcingumą, todėl darytina išvada, kad nustatytas servitutas neturi būti aiškinamas plečiamai, taip, kad suvaržytų tarnaujančiojo daikto savininko teises.
15. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti ne tik į ginčo servituto aiškinimą CK 4.112 straipsnio prasme, bet ir jo atitiktį su teritorijų planavimo tvarka priimtiems sprendiniams.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2003 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-105 buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai, kurie apima ir atsakovų, ir apeliantės ginčo sklypus. Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomosios lentelės 95 pozicijoje nustatyta, kad ieškovės žemės sklypui nustatomas servitutas – teisė tiesti ir remontuoti inžinerines komunikacijas, eiti, važiuoti (e. tomas II, e. b. l. 108). Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovai nurodo, kad ginčo sklypui servitutas dėl įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas jau 2003 m. gegužės 21 d. patvirtinus detalųjį planą, būtina įvertinti, ar toks sprendinys buvo numatytas šiame teritorijų planavimo dokumente (nutarties 15 punktas).
17. Vertinant detalųjį planą matyti, kad būtų galima patekti į ginčo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kur šiuo metu yra įrengtas ginčo statinys – įvažiavimas, buvo nustatyta gatvės apsaugos zona (žymėjimas žalia spalva). O ginčo servitutas buvo nustatytas tuo metu vientisam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kadangi kitoje sklypo pusėje minėtas žymėjimas rodo, kad jokio pateikimo į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra, toje pusėje matyti gatvės apsaugos zona (žalias žymėjimas) ir pėsčiųjų bei dviratininku takas (geltonas žymėjimas) taigi akivaizdu, kad detaliojo plano tvirtinimo metu patekimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebuvo, o servitutas eiti ir važiuoti buvo taikomas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės sklypui (duomenys neskelbtini) (e. tomas II, e. b. l.112–113).
18. Nors šalys įrengdamos ginčo įvažiavimą remiasi 2003 m. gegužės 21 d. servitutu, tačiau, kaip minėta, nurodytas servitutas buvo nustatytas vientisam sklypui, kurio pertvarkymas ir formavimas į atskirus sklypus buvo patvirtintas atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AD1-83. Atlikusi sklypų padalijimą atsakovė nustatė sprendinį patekimui į naujai suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsakymu nustatė ir aiškinamajame rašte paaiškino, kad naujam sklypui nustatyti šie du servitutai: 1. Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku. 2. Teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines komunikacijas, antžemines komunikacijas (e. tomas I, e. b. l42). Iš pertvarkyto sklypo plano matyti, kad yra numatytas patekimas į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau iš servituto turinio neaišku, ar šiuo atveju kelio servitutas apima tik teisę naudotis pėsčiųjų taku (patekti pėsčiųjų taku į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės), ar ir apima teisę prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip gatvės servituto įrengiant įvažiavimą (CK 4.112 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant patvirtintinam Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymui Nr. AD1-83 ir nustatant servitutus dėl patekimo į ginčo sklypą, lieka neaišku, ar tinkamai buvo įvertintas projektas dėl statinio statybos ir jo atitikties detaliajam planui, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė.
19. Abejonės dėl ginčo servituto turinio ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad servitutas nustato atsakovams teisę įsirengti įvažiavimą, patvirtina ir tai, kad Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 138K-198-(14.13.111.) patvirtindamas naujus kadastrinius duomenis dėl performuojamų sklypų, dėl (duomenys neskelbtini), sklypo nurodė, kad būtent šiam sklypui yra nustatomi du servitutai, tai yra kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (e. tomas III, e. b. l. 38–39). Kaip minėta (nutarties 14 punktas), servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013l 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Todėl atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išvadą ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nurodytus argumentus dėl ginčo servituto, kad šiuo atveju atsakovams servituto pagrindu suteikta teisė ne tik eiti, bet ir važiuoti, kelia pagrįstų abejonių, ar toks servituto aiškinamas nėra aiškinamas plečiamai, tokiu būdu pažeidžiant apeliantės, kaip tarnaujančio daikto savininkės, teises, tai prieštarautų ir kasacinio teismo praktikai, kita vertus, atsakovė savivaldybė išduodama leidimą aiškiai nenurodė ir nepaaiškino, kodėl nustatant servitutą dėl patekimo į ginčo sklypą, nebuvo nurodyta, kad atsakovams yra leidžiama ne tik eiti, bet ir važiuoti, tai prieštarauja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 punktui (nutarties 28 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų vykdant sklypo pertvarkymą ir išduodant statybos leidimą, kuriame pagal ginčo sklypo sutvarkymo planą numatytas patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės suformuojant trinkelių dangą (e. tomas II, e. b. l.129) lieka neaišku, ar išduotame statybos leidime yra tik numatytas patekimas įrengiant pėsčiųjų taką ar ir važiuojamąją dalį ir ar atlikti veiksmai neprieštarauja teritorijos detaliajam planui (nutarties 17 punktas). Kaip nurodyta šios nutarties 19 punkte, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pozicija pateiktuose dokumentuose dėl servitutų turinio ir institucijos, patvirtinusios kadastrinius matavimus, Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateiktos nesutampa ir yra skirtingos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis detaliuoju planu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vertinant statybos leidimo teisėtumą nėra pašalintos visos abejonės dėl nustatytų servitutų turinio, jų galiojimo, apimties, įgyvendinimo galimybių pagal statybos projektą ir detaliojo plano sprendinius, dėl to nėra atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės dėl statybos leidimo teisėtumo.
Dėl statybos leidimo atitikties detaliajam planui
21. Apeliantė dėl statybos leidimo atitikties detaliajam planui nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad visi įvažiavimai į privačius sklypus, sudarančius kvartalą, suformuoti 2003 m. detaliuoju planu. Teigia, kad toje vietoje, kur įrengtas įvažiavimas, aplink gatvę nebuvo įrengtų šaligatvių, nes už medinės tvoros jau esantys sklypai nebepriklausė kvartalui. Pažymi, kad atsakovai turi galimybę privažiuoti prie žemės sklypo, tačiau galimybės tiesiogiai įvažiuoti nėra, nes toje atkarpoje įvažiavimo faktiškai nebuvo. Atsakovai dėl detaliojo plano nurodo, kad 2017 m. sausio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-83 numatyta prisijungimo prie esamos susisiekimo sistemos galimybė patekimui į (duomenys neskelbtini), kadangi prie kiekvieno sklypo yra būtinas įvažiavimas. Šis servitutas nustatytas įgyvendinant apeliantės žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, patvirtintus 2003 m. gegužės 21 d. sprendimus ir detalųjį planą.
22. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar išduotas ginčo statybos leidimas atitinka teritorijų planavimo dokumente – detaliajame plane ir jame nurodytus sprendinius ir ar pirmosios instancijos teismas konstatuodamas aplinkybes, kad statybos leidimas atitinka visus namo statyboms būtinus reikalavimus, nepadarė įrodymų vertinimo pažeidimo.
23. Atsižvelgiant į šalių keliamą klausimą dėl statybos leidimo teisėtumo detaliojo plano aspektu, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia įvertins byloje esančius rašytinius įrodymus, siekiant nustatyti, ar teritorijų planavimo dokumentais yra nustatyta galimybė atsakovams patekti į ginčo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat įvertins teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo atitikties detaliajam planui būtinumo.
24. Pagal kasacinio teismo praktiką detalieji planai yra vienas svarbiausių teritorijų planavimo dokumentų, konkretizuojančių žemės sklypo savininko teises. Jie visada susiję su konkrečiais, vietos atžvilgiu aiškiai identifikuojamais žemės sklypais (teritorijomis) ir yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai konkrečiame žemės sklype plėtoti. Detaliųjų planų ypatumas tas, kad juose nustatomas detalus žemės sklypo juridinis statusas. Tai atliekama nurodant konkrečius sprendinius (tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jos pakeitimus; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribas; teritorijos naudojimo pobūdį; įrenginių ir statinių išdėstymo arba išdėstymo pobūdį; urbanistinius, gamtos ir kultūros paveldo, architektūrinius, inžinerinius teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrus; vandens išteklių naudojimo sąlygas; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymą arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamas teritorijas; žemės servitutus), kurie patvirtinti įgyja juridinę galią. Detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia, papildo) teritorijos tvarkymo režimą – teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statinio statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu statinio statymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat pagal bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Spręsdamas klausimą dėl pasirinktino tokios statybos padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti, ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planą (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, antra, ar tai neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-611/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-105. Kaip minėta (nutarties 17–18 punktai), pagal šį detalųjį planą galimybės patekti į ginčo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebuvo (II e.tomas 107–110, IV e.tomas, 120). Apeliacinės instancijos teismas remdamasis (duomenys neskelbtini) teritorijos sutvarkymo ir inžinerines infrastuktūros paruošimo planu, taip pat nustatė atitiktį byloje pateiktam detaliajam planui, kad į ginčo sklypą patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebuvo numatytas (IV e.tomas, 92–105 e.b.l.). Iš antstolės Vidos Daugirdienės 2018 m. sausio 9 d. konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovai įsirengė įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, matoma aiškiai nuardyta žolės danga, kelio kelkraščio bortai, nuardyta tvora (II e.tomas, 15–188 e.b.l.).
27. Siekiant nustatyti, ar statinys – įvažiavimas į ginčo žemės sklypą – neprieštarauja detaliajam planui, apeliacinės instancijos remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi ir patikrinęs viešai prieinamus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skelbiamus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentų žemėlapius ir valstybės įmonės Registrų centro viešai prieinamus Geoinformacinės aplinkos paslaugos duomenis, nenustatė, kad šiuo metu galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – detaliuoju planu, nėra patvirtintas įvažiavimas į atsakovų žemės sklypą.
28. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakyme „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 2 p. nurodyta, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. 2.1. punkte nurodyta, kad projektas rengiamas tais atvejais, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Kaip nustatyta šios nutarties 18–19 punktuose, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas buvo pertvarkytas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AD1-83 ir aiškinamajame rašte nurodyti šie servitutai: 1. Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku. 2. Teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines komunikacijas, antžemines komunikacijas (I e. tomas, 42 e.b.l.). Tokie patys servitutai nurodyti ir Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 12 d. sprendime Nr. 138K-198-(14.13.111.).
29. Minėtų taisyklių 42 punktas numato, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad suformavus naujus sklypus, teisė į sklypą patekti įrengiant įvažiavimą atsakovės savivaldybės nebuvo aiškiai numatyta, byloje lieka neaišku, kodėl nustatant galimybę eiti (naudotis pėsčiųjų taku), nebuvo sprendžiamas klausimas dėl patekimo į žemės sklypą motorizuotomis transporto priemonėmis, tai kelia pagrįstų abejonių dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. AD1-83 dėl sklypų padalinimo ir padalinimo sprendinių, kas gali atitinkamai padaryti įtaką ir klausimui dėl statybos leidimo teisėtumo.
30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu, todėl dėl anksčiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas neįvertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. AD1-83, kuriuo pagal projektą buvo padalyti ginčo sklypai į atskirus vienetus teisėtumo detaliojo plano aspektu, neišsiaiškinta, kodėl nagrinėjamu atveju atsakovė savivaldybė nurodytame įsakyme nepažymėjo, kad atsakovams nėra suteikiama teisė įvažiuoti į sklypą, tai prieštarauja minėtoms taisyklėms (nutarties 29 punktas), dėl to neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių abejonių dėl statybos leidimo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė teigia, jog atsakovai atlieka įvažiavimo įrengimo darbus ir šias aplinkybes įrodo antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (nutarties 26 punktas), į tai, kad įvažiavimas galbūt prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju statybos leidimo teisėtumo aktualios ir Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 27 straipsnio 18 dalies nuostatos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo teisėtumo.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Esant aplinkybėms, nustatytoms nutarties 20 ir 30 punktuose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą neatskleidus bylos esmės panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.
32. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.