Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-168-519/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-25
Bylos Nr.: 1A-168-519/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06478-2019-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Ilona Jakubėnienė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis: K. D., A. P., Ž. J.
Kaltinamasis: A. P.
Advokatai: Sofija Kručienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-519/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06478-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.2.23.2.2.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei,gynėjams advokatams Sofijai Kručienei, Edmundui Jankaičiui, Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. D., A. P. ir Ž. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio 2023 m. kovo 21 d. nutartimi, kuriuo:

K. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas K. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. kovo 7 d.

A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo A. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. kovo 7 d. ir bausmė, atlikta pagal 2021 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Ž. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2020 m. sausio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta subendrinta bausmė – 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, Ž. J. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., ir bausmė atlikta pagal 2020 m. sausio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. D. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį psichotropinės medžiagos, tai yra, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. sausio 9 d., nuo 16.32 val. iki 16.44 val., netoli UAB „(duomenys neskelbtini) priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, į skolą už 1 000 eurų iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,679 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai laikė su savimi ir gabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur, tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai į skolą už 2 800 eurų pardavė A. P., bendrai veikiančiam kartu su Ž. J.. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 15 d., apie 13.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš Ž. J. neteisėtai įgijo 10 plastikinių maišelių su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,679 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią tą pačią dieną, apie 13.20 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 80 eurų pardavė V. K.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, 2019 m. vasario 17 d., nuo 20.49 val. iki 20.56 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, į skolą už 1 500 eurų iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą didelį kiekį, bet, ne mažiau kaip 65,419 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai laikė su savimi ir gabeno iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną, apie 22.00 val., neteisėtai į skolą už 4 200 eurų pardavė A. P., bendrai veikiančiam su Ž. J..

2. A. P. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. J., neteisėtai įgijo, laikė ir platino psichotropines medžiagas, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. sausio 9 d., veikdamas bendru išankstiniu susitarimu su Ž. J., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš K. D. į skolą už 2 800 eurų įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino, kurią neteisėtai laikė su savimi ir nugabeno iki Ž. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur, veikdamas kartu su Ž. J., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, veikdamas kartu su Ž. J., neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą amfetaminą platino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, bei 2019 metų vasario 15 d., apie 13.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas pagal išankstinį susitarimą su Ž. J., 10 plastikinių maišelių su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,679 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai perdavė K. D.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 17 d., apie 22.00 val., veikdamas bendru išankstiniu susitarimu su Ž. J., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš K. D. į skolą už 4 200 eurų įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą didelį kiekį, tačiau ne mažiau kaip 65,419 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurią neteisėtai laikė su savimi ir nugabeno iki Ž. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur, veikdamas kartu su Ž. J., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su Ž. J., neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą amfetaminą platino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o 2019 m. vasario 20 d., apie 11.00 val., Ž. J. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vieną plastikinį maišelį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,039 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, į skolą už 10 eurų pardavus P. K., likusį didelį kiekį – 65,38 g psichotropinės medžiagos amfetamino, veikdamas bendrai su Ž. J.. neteisėtai turėdamas tikslą platinti, laikė Ž. J. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2019 m. vasario 20 d., nuo 11.53 val. iki 13.53 val., bute atlikę kratą, šį didelį kiekį psichotropinės medžiagos rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir PK) pareigūnai.

3. A. P. taip pat nuteistas už tai, kad jis nuo nenustatyto laiko savo gyvenamojoje vietoje: bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sekcijoje, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentą – B. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2019 m. vasario 20 d., nuo 11.45 val. iki 13.00 val., bute atlikę kratą, šį fizinio asmens dokumentą rado ir paėmė PK pareigūnai.

4. Ž. J. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., neteisėtai įgijo, laikė ir platino psichotropines medžiagas, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. sausio 9 d., veikdamas bendru išankstiniu susitarimu su A. P., pastarajam prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai turint tikslą platinti, iš K. D. į skolą už 2 800 eurų įgijus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino ir neteisėtai nugabenus iki jo (Ž. J.) namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur veikdamas kartu su A. P. neteisėtai turėdamas tikslą platinti, laikė. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, veikdamas kartu su A. P., neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą amfetaminą platino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, bei 2019 m. vasario 15 d., apie 13.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Ž. J., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. P., 10 plastikinių maišelių su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,679 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai perdavė K. D.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 17 d., apie 22.00 val., veikdamas bendru išankstiniu sutarimu su A. P., pastarajam prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai turint tikslą platinti, iš K. D. į skolą už 4 200 eurų įgijus tiksliai nenustatytą didelį kiekį, tačiau ne mažiau kaip 65,419 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir neteisėtai nugabenus iki jo (Ž. J.) namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur veikdamas kartu su A. P., neteisėtai turėdamas tikslą platinti, laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrai su A. P., neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą amfetaminą platino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o 2019 m. vasario 20 d., apie 11.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vieną plastikinį maišelį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,039 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, į skolą už 10 eurų pardavė P. K., likusį didelį kiekį – 65,38 g psichotropinės medžiagos amfetamino, veikdamas bendrai su A. P., neteisėtai turėdamas tikslą platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2019 m. vasario 20 d., nuo 11.53 val. iki 13.53 val., bute atlikę kratą, šį didelį kiekį psichotropinės medžiagos rado ir paėmė PK pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendį ir jam paskirti ženkliai mažesnę bausmę.

5.1. Nuteistasis K. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pilnai prisipažino, nurodė pardavėjus ir pirkėjus. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, ankstesnis teistumas jam yra išnykęs. Teigia, kad psichotropines medžiagas platinti visai neturėjo tikslo, jog tai jam padaryti įsiūlė asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą baudžiamąją bylą. Nurodo, kad psichotropines medžiagas pardavėjas pardavė skolon. Tuo metu neturėjo darbo, nebuvo iš ko gyventi, todėl ir susigundė. Pažymi, jog jis teisingus parodymus sąžiningai davė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Apelianto teigimu, nors teismas ir pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, bet vis tiek paskyrė per griežtą bausmę.

5.2. Apelianto teigimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad buvo įgyta ir parduota psichotropinės medžiagos nedidelis kiekis, kuris nesiekė net 100 gramų. Atkreipia dėmesį, kad kitose panašiose bylose asmenims yra skiriamos tik laisvės apribojimo bausmės, atkreipia dėmesį į Seimo siūlomus pakeitimus dėl leidimo auginti kanapes, todėl mano, jog jam paskirta per griežta bausmė. Pažymi, jog įstatymu didelis ar nedidelis kiekis psichotropinių medžiagų nėra tiksliai apibrėžtas. Tai tik nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnio 2 dalis).

6. Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jam skirta galutinė subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, bei sumažinti bausmės dydį ir paskirti trumpesnio laikotarpio galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

6.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir išsamiai nurodė aplinkybes, kaip narkotines medžiagas įsigydavo ir platindavo. Taip pat paaiškino aplinkybes, kaip pas jį atsirado fizinio asmens dokumentas – pasas, jog šio dokumento niekur nepanaudojo ir neplanavo panaudoti. Pažymi, kad ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pats labai retai vartoja narkotines medžiagas, bei labai išsamiai ir detaliai paaiškino visą narkotinių medžiagų įsigijimo ir platinimo mechanizmą, nurodė kitus asmenis dalyvavusius kartu platinant narkotines medžiagas.

6.2. Apelianto teigimu, teismas visapusiškai įvertinęs jo asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, sprendžia, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Pažymi, jog jo nusikalstamos veikos, už kurias šiuo nuosprendžiu jis yra nuteistas, padarytos daugiau nei prieš ketverius metus. Per šį laikotarpį jis nėra padaręs jokių nusikaltimų susijusių su narkotinių medžiagų platinimu ar neteisėtu dokumentų įsigijimu. Pažymi ir tai, jog bausmė pagal 2021 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamąjį įsakymą yra atlikta. Šiuo metu jokių kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Apelianto teigimu, visa tai rodo, kad jis tikrai yra padaręs išvadas ir daugiau nesiruošia nusikalsti. Teigia, jog realiai atliekant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę labai pablogės jo socialiniai ryšiai su visuomene ir taps labai problematiška toliau dorai gyventi ir laikytis įstatymų. Esant tokioms aplinkybėms, pasak apelianto, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir atliekant trumpesnio laikotarpio laisvės atėmimo bausmę nei paskyrė pirmos instancijos teismas, nors ir taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7. Nuteistasis Ž. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi jam skirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

7.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. J. sutinka su jam inkriminuota nusikalstama veika, tačiau mano, kad teismas vertindamas jo prisipažinimą, turėjo vertinti jo kaltės pripažinimą kaip nuoširdų ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį galėjo skirti mažesnę bausmę nei numato straipsnio sankcija.

7.2. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertino jo prisipažinimą kaip nenuoširdų, nesavalaikį, t. y. po to, kai buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausti liudytojai bei kaltinamieji. Pažymi, jog jis su jam pareikštu kaltinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu iš dalies sutiko, t. y. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis jam inkriminuojamos veikos niekada neneigė, tik nesutiko su neesminiais kaltinimo aspektais, kurie nenulėmė galutinio jo padarytos veikos vertinimo, o tai lėmė ir nepilną kaltės klausimo pripažinimą. Apelianto teigimu, įvertinus byloje atliktą įrodymų vertinimą, jo paties galutinę poziciją, matyti, kad jis davė išsamius parodymus dėl esminių jam pareikšto kaltinimo aplinkybių. Jo parodymai buvo nuoseklūs, netrukdė teisėsaugai nustatyti esmines aplinkybes, todėl jo atžvilgiu buvo pagrindas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui.

8. Teismo posėdyje nuteistojo K. D. gynėja advokatė S. Kručienė, nuteistojo A. P. gynėjas advokatas E. Jankaitis, nuteistojo Ž. J. gynėjas advokatas A. Zakrasas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų K. D., A. P. ir Ž. J. apeliaciniai skundai atmestini

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistieji K. D. ir A. P. apeliaciniuose skunduose, neginčydami jų nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo, t. y. teigia, kad, nors ir pagrįstai teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau paskyrė jiems savo dydžiu aiškiai per griežtas bausmes. Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde, neginčydamas savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, teigia, kad teismas nepagrįstai vertino jo prisipažinimą kaip nenuoširdų, prašo pakeisti nuosprendį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi jam skirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems K. D. ir A. P. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, bei vertindamas, jog Ž. J. prisipažinimas nėra nuoširdus, skirdamas sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę ir netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

10. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas K. D. ir A. P. taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir K. D. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskyrė galutinę laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, A. P. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį taip pat paskyrė laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams. Nuteistajam Ž. J. skundžiamu nuosprendžiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytos ir jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

11. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

13. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

14. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis) (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018 ir kt.).

15. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.).

16. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015).

Dėl nuteistiesiems K. D. ir A. P. paskirtų bausmių

17. Nagrinėjamoje byloje minėtų Baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems K. D. ir A. P. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinka jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas šią bausmę, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindus (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padaryto nusikaltimo bei bausmės proporcingumą ir nuteistiesiems K. D. bei A. P. paskyrė teisingas bausmes. Atsižvelgta tiek į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nuteistųjų K. D. ir A. P. asmenybes, jų vaidmenį veikos padaryme, į nustatytą jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į nuteistajam K. D. nustatytą atsakomybę sunkiančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, į nuteistajam A. P. nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas, tiek ir į kitas aplinkybes, visoms šioms aplinkybėms skiriant vienodą dėmesį, jas vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad K. D. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, susijęs su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų neteisėtu įgijimu, laikymu, gabenimu ir platinimu. Įvertinta ir nuteistojo K. D. asmenybė, jog jis teistas du kartus, šią nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka. Taip pat įvertintos ir nuteistojo K. D. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad platinti narkotines medžiagas jam įsiūlė asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, jas pardavė skolon, jis tuo metu neturėjo darbo, nebuvo iš ko gyventi, todėl ir susigundė. Taip pat buvo įvertintos aplinkybės, kad po šios padarytos nusikalstamos veikos iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo K. D. atžvilgiu nebuvo priimta apkaltinamųjų nuosprendžių, taip pat nėra duomenų apie naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K. D. nuo pat tyrimo pradžios ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus ir išsamius parodymus, nesistengė nuslėpti aplinkybių apie narkotinių medžiagų tiekimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ir tai laikė K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

19. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas 302 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgė į tai, kad A. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Vertino tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. P. buvo teistas 4 kartus, turėjo neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, verčiasi individualia veikla. Buvo atsižvelgta ir į nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, davė teisingus ir išsamius parodymus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nesistengė nuslėpti aplinkybių apie narkotinių medžiagų tiekimą. Atsižvelgta ir į tai, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo A. P. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Taip pat A. P. prisipažinimą, padarius jam inkriminuotas veikas, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

20. Konstatuotina, kad aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėtos aplinkybės, nors ir nepaneigia K. D. ir A. P. padaryto sunkaus nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnio ir nemažina nuteistųjų kaltės, tačiau rodo mažesnį jų asmenybės pavojingumą bei sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos netgi minimalios bausmės paskyrimas K. D. ir A. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Todėl pirmosios instancijos teismas, K. D. ir A. P. už sunkaus nusikaltimo padarymą taikęs BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyręs mažesnio dydžio, nei straipsnio sankcijoje numatytą minimalią, bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams, priešingai, negu nurodoma nuteistųjų K. D. ir A. P. apeliaciniuose skunduose, šį baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam K. D. ir A. P. paskyrus tokio dydžio bausmes, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei bus pašalintos bet kokios prielaidos formuotis nebaudžiamumo nuotaikoms. Apeliaciniuose skunduose nurodomai pozicijai, kad jiems paskirta tokio dydžio bausmė yra aiškiai per griežta, pritarti nėra pagrindo. Kaip minėta, visos šio klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės buvo išanalizuotos ir įvertintos skundžiamame nuosprendyje, kitaip jas vertinti nėra teisinio pagrindo, o kokių nors naujų paaiškėjusių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą dar labiau švelninti už sunkų nusikaltimą paskirtą bausmę, nenustatyta. Ši bausmė yra adekvatus ir proporcingas baudžiamasis poveikis kaltininkų įvykdytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo principui bei atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Už sunkų nusikaltimą pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, K. D. ir A. P. jau paskyrė galutinę bausmę, dvigubai švelnesnę už BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijos žemutinę ribą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nei savo rūšimi, nei dydžiu K. D. ir A. P. paskirtos bausmės, nėra aiškiai per griežtos. Todėl tenkinti nuteistųjų K. D. ir A. P. prašymus ir dar labiau švelninti jiems už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtą bausmę nėra pagrindo.

22. Nuteistasis K. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad buvo įgyta ir parduota nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos, kuris nesiekė net 100 gramų. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 260 straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – kiekio. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Skundžiamu nuosprendžiu K. D. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. sausio 9 d., nuo 16.32 val. iki 16.44 val., įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,679 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį neteistai laikė su savimi, gabeno ir pardavė, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 17 d., nuo 20.49 val. iki 20.56 val., įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 65,419 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį neteistai laikė su savimi, gabeno ir pardavė.

23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 8 d.) didelį kiekį (daugiau kaip) sudaro: amfetamino – 20 g. Taigi nuteistojo K. D. įgytos, laikytos, gabentos ir parduotos psichotropinės medžiagos – amfetamino bendras kiekis yra didesnis nei 20 g, todėl pagrįstai buvo pripažintas dideliu kiekiu.

Dėl nuteistojo Ž. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepripažinimo

24. Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde, motyvuodamas prašymą jam skirti švelnesnę bausmę, t. y. dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, tvirtina, kad teismas nepagrįstai vertino jo prisipažinimą kaip nenuoširdų.

25. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šioje normoje nustatyti trys alternatyvūs lengvinančios aplinkybės pagrindai: kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir bent vieną iš minėtų alternatyvių pagrindų.

26. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014, 2K-49-693/2019).

27. Kaip matyti iš nuteistojo Ž. J. duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, apklausos pradžioje Ž. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad narkotines medžiagas vartodavo pats, jų neplatino. Tačiau po teisme apklaustų liudytojų apklausos, nuteistasis Ž. J. kaltę pripažino, nurodydamas, kad į skolą P. K. pardavė plastikinį maišelį su gelsvos spalvos milteliais, likusį kiekį, veikdamas su A. P., siekdamas tikslo platinti, laikė medinėje dėžutėje savo bute, kol surado policijos pareigūnai. Atsakydamas į klausimą, kodėl iš pradžių neprisipažino, atsakyti negalėjo, teigdamas, kad labai ilgai vartojo narkotikus, sunku prisiminti visas detales. Šie nuteistojo duoti parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu negali būti laikomi nuoširdūs, patvirtinantys jo galėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, buvo duoti atlikus įrodymų, kurie patvirtino jo kaltę, tyrimą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistojo prisipažinimo ir gailėjimosi, nesant atsakomybę lengvinančioje normoje numatytų pagrindų visumos, pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl nuteistajam Ž. J. paskirtos bausmės

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. J. prašo skundžiamą nuosprendžio dalį dėl jam skirtos bausmės pakeisti ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi jam skirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

29. Kaip jau buvo minėta pasisakant dėl nuteistųjų K. D. ir A. P. apeliaciniuose skunduose išdėstytų aplinkybių, jog BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pagal teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.).

30. Sprendimą netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies skiriant nuteistajam Ž. J. bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas du kartus, nusikalstamą veiką padarė turėdamas išnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas. Būtent šios teismo aptartos aplinkybės lėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą nuteistajam Ž. J. skirti minimalią sankcijoje nustatytą bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą bausmės skyrimo taisyklių išimtį, pirmosios instancijos teismas nenustatė.

31. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nuteistojo Ž. J. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nenustatė nuteistojo Ž. J. asmenybės bei jo padarytų veikų pavojingumą mažinančių aplinkybių ar kitų išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam Ž. J. būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nuteistajam J. J. paskirta bausmė atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikų pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę, ji yra tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas jame išdėstytais argumentais netenkinamas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

33. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta 2023-05-09 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (14 t., b. l. 37–41), kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą K. D. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 390,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Taip pat teisme buvo gauta 2023-05-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (14 t., b. l. 42–45). Pažymoje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą Ž. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 65,00 Eur ir ši suma priteistina valstybės naudai.

34. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

35. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju nei K. D. nei Ž. J. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jų finansinė padėtis yra itin bloga, priešingai, jie abu yra jauno darbingo amžiaus, duomenų apie jų sveikatos problemas, galinčias riboti jų darbinę veikla, byloje nėra, todėl jie turi galimybę įsidarbinti, taip pat turės galimybę įsidarbinti ir atlikinėdami laisvės atėmimo bausmę, ir gauti pajamas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie atmetami kaip nepagrįsti, į suteiktų paslaugų apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti sumos yra pagrįstos, nėra per didelės, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistųjų K. D. ir Ž. J..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų K. D., A. P. ir Ž. J. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo K. D. 390,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš nuteistojo Ž. J. 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ilona JakubėnienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėGražvydas Poškus