- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- TA-212-492/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02017-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- P. J.
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui P. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. J. (toliau – ir atsakovas) 34,20 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
2. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies savininku, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), pagal kuriuos vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Pareiškėjas nurodė 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu atliekantis vietinės rinkliavos administravimą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad atsakovui vietinė rinkliava skaičiuojama už ½ gyvenamojo namo, jam nustatytas minimalus vietinės rinkliavos mokestis, todėl nefiksuojamas konteinerių pakėlimų skaičius. Atsakovui yra atsakyta į visus jo pateiktus pareiškimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo reikalavimu, pateiktame atsiliepime nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. yra fiksuojamas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio pakėlimas, nustatant komunalinių atliekų pridavimo kiekį iš objekto. Tai atlieka vežėjas, tuštindamas konteinerį ir perduodamas informaciją KRATC. Pareiškėjas atsisako pateikti jam duomenis apie jam priskirto konteinerio pakėlimų skaičių 2020 m., teigdamas, jog tokia informacija nedisponuoja. Atsakovo teigimu, tai patvirtina, kad komunalinės atliekos iš jo namų valdos nebuvo vežamos, todėl pareiškėjas neteisėtai reikalauja sumokėti už neatliktus darbus. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas nepagrįstai nepriima iš jo deklaracijų dėl komunalinių atliekų kiekio.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino pilnai ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 34,20 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už ½ nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini).
5. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1-2 punktų nuostatomis, Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų aktualios redakcijos nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika tokio pobūdžio bylose.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui vietinė rinkliava, mokėtina laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota kaip ½ nekilnojamojo turto objekto – pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), savininkui.
7. Teismas, aptaręs Nuostatų 3, 4, 10, 18, 23 ir 24 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.), 17, 21, 22, 23, 29 ir 30 punktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo ir atleidimo nuo vietinės rinkliavos, pažymėjo, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė Nuostatų 24 punkte nurodytos nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijos ginčo laikotarpiu, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
8. Teismas, vertindamas atsakovo teiginius, kad vietinės rinkliavos jis neprivalo mokėti iš viso, nes KRATC nepateikė duomenų apie tai, kiek kartų komunalinių atliekų surinkimo konteineris prie jo namų buvo pakeltas ir ištuštintas; kad pareiškėjo komunalinės atliekos nėra šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą; kad pareiškėjas nepagrįstai atsisako priimti atsakovo teikiamas deklaracijas dėl komunalinių atliekų kiekio, įvertinęs pareiškėjo pateiktus 2020 m. ir 2021 m. atsakovui teiktus atsakymus į jo pareiškimus, pažymėjo, kad KRATC ne kartą teikė atsakovui atsakymus į jo prašymus dėl konteinerių tuštinimo ir atsisakymo priimti atsakovo teikiamas deklaracijas.
9. Teismas pažymėjo, kad KRATC 2021 m. balandžio 6 d. ir 2021 m. spalio 26 d. atsakymuose atsakovui nurodė, kuriomis konkrečiomis dienomis, pagal su atliekų surinkėju UAB „Ecoservise Klaipėda“ suderintą atliekų surinkimo ir išvežimo iš individualių namų (duomenys neskelbtini) gatvėje grafiką, 2020 m. buvo tuštinami komunalinių atliekų konteineriai, o 2020 m. gruodžio 30 d. atsakymu informavo atsakovą, jog atsakovo namų valdos daliai vietinė rinkliava apskaičiuojama už minimalų konteinerio Nr. 21-L-01069 ištuštinimą. Teismas nustatė, kad KRATC 2021 m. vasario 15 d. atsakymu atkreipė atsakovo dėmesį, kad neracionalu neišstumti konteinerių, nes jų neištuštinimas neturi įtakos rinkliavos dydžiui ir automatiškai neatleidžia nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
10. Teismas byloje įvertino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 patvirtinto Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo 2 ir 15 punktų nuostatas, pažymėjo, kad deklaracija ir joje pateiktų duomenų teisingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, ir ši išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme teismas nėra saistomas būtinumu patikrinti pareiškėjo sprendimų nepriimti atsakovo jam pateiktų deklaracijų teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Teismas nurodė, kad teismai yra sprendę ginčus dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo P. J. priteisimo už tą patį turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpius nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.; nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir vietinė rinkliava už minėtus laikotarpius buvo priteisiama pareiškėjo naudai.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vietinė rinkliava yra privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis), konstatavo, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą, ir patenkino pareiškėjo prašymą.
III.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip neteisėtą ir priimti naują sprendimą, atitinkantį faktines bylos aplinkybes.
14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą (šališką) sprendimą, neišnagrinėjo bylos iš esmės, nevertino faktinių aplinkybių. Byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, nors jis prašė bylos nagrinėjimą atidėti, ir pasišalino iš teismo posėdžio dėl psichologinio spaudimo. Teismas nepagrįstai neišreikalavo iš pareiškėjo duomenų dėl pareiškėjo individualaus konteinerio pakėlimo skaičiaus 2020 m., kuris susijęs su atsakovo valdomo nekilnojamojo turto dalimi, tokia informacija atsakovui taip pat nebuvo teikiama.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad deklaracijų dėl perduodamo tvarkyti atliekų kiekio bei jose pateiktų duomenų teisingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokia tvarka nustatyta Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo 2, 5 punktuose, ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų aiškinimui administracinėje byloje Nr. I-924-583/2017.
17. Atsakovas akcentuoja, kad jam rinkliava skaičiuojama pagal konteinerio pakėlimus, kurie apskaičiuojami metų pabaigoje, nors KRATC šia sukurta sistema nesinaudoja. Pareiškėjas, neteikdamas atsakovui informacijos apie konteinerių pakėlimo skaičių, grubiai pažeidė jo teisę gauti informaciją.
18. Pareiškėjas nepagrįstai vietinės rinkliavos dydį apibūdino kaip būtinas sąnaudas, kadangi visos paslaugų teikimo sąnaudos įskaičiuotos į nustatytus atliekų tvarkymo įkainius. Konkretus mokestinis dydis turi būti apskaičiuojamas pagal išvežtų atliekų kiekį, taikant patvirtintus įkainius.
19. Pareiškėjas atsakovui mokestį už komunalinių atliekų surinkimą grindė prielaidomis apie galėjusį susidaryti komunalinių atliekų kiekį per metus (17,76 m³), susidariusį 74 kartus pakėlus konteinerį. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui mokėtiną sumą, kurios apskaičiavimas yra nepagrįstas teisės aktais, ir neatspindi realiai atliktų darbų (suteiktų paslaugų), buvo šališkas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 109 straipsnių reikalavimus, šalių lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimas
20. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, jas įvertino laikydamasis teisės aktų reikalavimų, nurodė teismo sprendimo motyvus dėl atsakovo nurodytų įrodymų / aplinkybių nevertinimo (dėl deklaracijų ir pan.). Apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujamasi administracinės bylos Nr. I-924-583/2017 aplinkybėmis, kadangi šios bylos ir nagrinėjamos bylos dalykas skiriasi. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal suformuotą teismų praktiką, siekiant jog vietinė rinkliava būtų skaičiuojama pagal pateikiamą atliekų deklaraciją, privaloma laikytis Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo nuostatų.
21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nagrinėjęs analogišką pareiškėjo apeliacinį skundą (administracinė byla Nr. TA-303-442/2021), bei konstatavęs, jog pareiškėjo reikalavimai priteisti vietinę rinkliavą pagrįsti.
Atsiliepimas
22. Atsakovas pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjo atsiliepimo, kuriuose nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje yra įgyvendintas individualių mišrių atliekų konteinerių identifikavimas, kuris leidžia skaičiuoti konteinerių ištuštinimo kiekį, todėl vietinė rinkliava atsakovui turi būti skaičiuojama pagal faktinį atliekų surinkimo skaičių. Pareiškėjas nevykdo teisės aktų reikalavimų ir nepagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti 34,20 Eur vietinės rinkliavos sumą už 2020 m.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo P. J. už ½ dalies nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą nustatęs, kad pareiškėjo nurodytas nekilnojamojo turto objektas ½ dalimi priklauso atsakovui, o ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste atsakovas pripažintinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovui kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies ginčo laikotarpiu, o nuo pastoviosios rinkliavos dedamosios dalies atleisti pagal Nuostatus nebuvo galima. Teismas pasisakė, kad deklaracijos dėl komunalinių atliekų kiekio vertinimas nėra bylos nagrinėjimo dalyku.
25. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jam vietinė rinkliava turėjo būti skaičiuojama pagal faktiškai priduotų atliekų kiekį, todėl pirmosios instancijos teismas, neišsireikalavęs duomenų iš pareiškėjo apie atsakovo 2020 m. priduotų komunalinių atliekų kiekį (t. y. apie atsakovui priskirto individualaus mišrių atliekų konteinerio ištuštinimą), neišnagrinėjo bylos iš esmės, buvo šališkas.
26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi nuostatos, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį už 2020 metus, kadangi atsakovas nesinaudoja komunalinių atliekų šalinimo sistema.
28. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, be kita ko, už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (8 p.). Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) 1 dalis nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos, nustatytos šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokėtojui numatytos teikti paslaugos kokybės reikalavimus ir (ar) teikimo sąlygas (apimtį, asortimentą, terminus, periodiškumą ir kita), taip pat kriterijus ir subjektą, įgaliotą vertinti (nustatyti), ar yra (nėra) pažeisti šios paslaugos teikimo kokybės reikalavimai ir (ar) teikimo sąlygos (6 p.). Nuo 2020?m. liepos 1 d. Rinkliavų įstatymas papildytas 13² straipsniu, nukatančiu, kad sumokėta vietinė rinkliava arba jos dalis grąžinama šiais atvejais: 1) kai sumokėta daugiau, negu nustatyta vietinės rinkliavos nuostatuose; 2) jeigu paslauga nesuteikta; 3) jeigu paslauga suteikta, bet pažeidžiant vietinės rinkliavos nuostatuose nustatytus šios paslaugos kokybės reikalavimus ir (ar) teikimo sąlygas.
29. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 (toliau – ir Taisyklės), 57 punktas nustato, kad atliekų turėtojai, be kita ko, privalo: naudotis savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema (57.1 p.); laiku mokėti savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio metinę vietinę rinkliavą, laikytis kitų Nuostatų reikalavimų (57.2 p.); naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį (57.3 p.). Taisyklių 68.3 punktas nustato, kad konteineriai tuštinami pagal atliekų surinkėjo sudarytą ir su administratoriumi suderintą grafiką, be kita ko, 68.3.3 papunktyje nustatytu dažnumu: individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, kuriuos naudoja fiziniai asmenys, laikotarpiu nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos – vieną kartą per savaitę, kitu laikotarpiu – kas dvi savaites.
30. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą <...>. Nuostatų 10 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami savivaldybės tarybos. Pagal Nuostatų 16 punktą, vietinė rinkliava vietinės rinkliavos mokėtojams yra apskaičiuojama už kalendorinius metus, jeigu savivaldybės taryba nenustatė kitaip. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (Nuostatų 18 p.). Tais atvejais, kai vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios administravimo parametras yra Vietinės rinkliavos mokėtojui priskirto ir naudojamo mišrių komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimas, metinė vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji apskaičiuojama pagal minimalų mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – 26 kartus per metus, padauginus jį iš kintamosios dedamosios dalies dydžio, ir susumuojama su vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja, apskaičiuota 19.1–19.3 papunkčiuose numatyta tvarka. Einamųjų metų vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios įmoka koreguojama pagal praėjusiais metais faktiškai ištuštintą arba minimaliai leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių. Perskaičiuotos vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios įmokos nepriemoka už praėjusius metus formuojama einamųjų metų Mokėjimo pranešime (19.4 p.) (punkto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.). Pagal Nuostatų 23 punktą, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, ir kurie pateikia Administratoriui šias aplinkybes įrodančius dokumentus. Pagal Nuostatų 24 punktą, kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant Rinkliavos įstatymo 13² straipsnio nuostatas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T2-175 Nuostatai buvo papildyti 36¹ punktu, nustatančiu galimybę grąžinti per praeitą mokestinį laikotarpį sumokėtos vietinės rinkliavos dalį, neviršijančią 30 procentų tam mokestiniam laikotarpiui taikomo patvirtinto kintamosios vietinės rinkliavos dalies dydžio <...>, kai mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, suteikta per tą patį mokestinį laikotarpį, neatitiko bent vienos iš šių tokios paslaugos teikimo sąlygų: mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslauga buvo teikiama nesilaikant mišrių komunalinių atliekų išvežimo grafiko, išskyrus atvejus, kai ne vėliau kaip kitą dieną buvo įvykdytas mišrių komunalinių atliekų išvežimas (36¹.1 p.); vietinės rinkliavos mokėtojui neužtikrinama galimybė naudotis mišrių komunalinių atliekų konteineriu per 15 darbo dienų nuo atitinkamo jo prašymo pateikimo Administratoriui dienos (36¹.2 p.). Šios Nuostatų nuostatos taikomas nuo 2021 metų mokestinio laikotarpio.
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. J. 34,20 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamąjį turto objektą ½ pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Iš pareiškėjo pateiktos 2021 m. spalio 13 d. Pažymos teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-3322 (I t., b. l. 2) matyti, kad atsakovui už 2020 m. buvo priskaičiuota pastovioji vietinės rinkliavos dalis – 28,35 Eur, ir kintamoji vietinės rinkliavos dalis – 5,85 Eur. Atsakovui kintamoji dalis buvo skaičiuojama pagal minimaliai leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių (26), tenkantį jo valdomai nekilnojamojo turto daliai (13). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Nuostatų 18 punktą, vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Byloje nėra duomenų apie atsakovo pateiktą ir pareiškėjo priimtą komunalinių atliekų kiekio deklaraciją už 2020 m., atitinkančią Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju atsakovui vietinė rinkliava pagrįstai buvo apskaičiuota pagal minimaliai leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių, o ne pagal teikiamą deklaraciją dėl komunalinių atliekų kiekio. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo teikta deklaracija už 2022 m. (I t., b. l. 41-43) ir joje pateiktų duomenų teisingumas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo nurodomą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-924-583/2017, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. M. skundą atsakovui KRATC dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa.
33. Atsakovas nagrinėjamoje byloje teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai vietinės rinkliavos dydį apibūdina kaip būtinas sąnaudas, bei nesutinka su pareiškėjo nurodytu jam už 2020 m. priskaičiuotos vietinės rinkliavos kintamosios dalies apskaičiavimu, teigdamas, jog ši dalis turi būti apskaičiuota ne pagal minimalų leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių, bet pagal faktiškai ištuštintą konteinerių skaičių. Atsakovo teigimu, pareiškėjui nepateikus duomenų apie 2020 m. pareiškėjo individualaus mišrių atliekų konteinerio ištuštinimų skaičių, negalima spręsti, kad kintamoji vietinės rinkliavos dalis už 2020 m. jam buvo apskaičiuota tinkamai.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Atsižvelgiant į paminėtą, atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas nepagrįstai vietinės rinkliavos dydį apibūdino kaip būtinas sąnaudas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies (Nuostatų 23 p.).
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Minėta, kad teisės aktai (Nuostatų 24 p.) atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl atleidimo nuo kintamosios dalies mokėjimo (pagal Nuostatų 24 p.).
37. Atsakovas kaip objektyvius duomenis, neabejotinai patvirtinančius, jog jo veikloje komunalinės atliekos nesusidaro, nurodo aplinkybę, kad per 2020 m. jo individualus mišrių atliekų konteineris nei karto nebuvo ištuštintas, t. y. jis nesinaudojo konteinerio ištuštinimo paslauga, todėl jam už 2020 m. apskaičiuotos vietinės rinkliavos kintamoji dalis turėtų būti perskaičiuota atsižvelgiant į faktinį konteinerio ištuštinimo skaičių (pagal Nuostatų 19.4 p.). Minėta, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 57 punkto nuostatas atliekų turėtojai privalo naudotis savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema bei naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį, o šių taisyklių 68.3 punktas nustato konteinerių tuštinimo dažnumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Taisyklių 68.3 punkte apibrėžti minimalūs reikalavimai, keliami konteinerių tuštinimo dažnumui, todėl tiek atliekų tvarkytojas, vykdydamas konteinerių tuštinimą, tiek fizinis asmuo, pasirinkdamas konteinerio tuštinimo dažnumą, privalo paisyti šioje normoje nustatyto teisinio reglamentavimo. Taigi, minėtos teisės aktų nuostatos nenumato galimybės atliekų turėtojams nesinaudoti komunalinių atliekų surinkimo sistema (teikiamomis paslaugomis), bei už jas nemokėti (išskyrus Nuostatų 23 ir 24 punktuose nustatytus atvejus, kai asmuo yra atleidžiamas nuo pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, taip pat Nuostatų 36¹ nurodytus atvejus, kai dalis sumokėtos vietinės rinkliavos gali būti grąžinama). Pažymėtina, jog Nuostatai galimybę susigrąžinti sumokėtą vietinės rinkliavos dalį sieja ne su asmenų nesinaudojimu jiems teikiama paslauga, o su netinkamu paslaugos teikimu (neteikimu) (šios nutarties 30 p.).
38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui į bylą nepateikus duomenų, kiek kartų 2020 m. buvo ištuštintas atsakovo naudojamas individualus mišrių atliekų konteineris, negalima teigti, kad vietinės rinkliavos kintamoji dalis atsakovui buvo apskaičiuota teisingai, pažymi, jog pareiškėjas nurodė neturintis duomenų apie pareiškėjo naudojamo individualaus mišrių atliekų konteinerio ištuštinimų skaičių 2020 m., bei pažymėjo, kad pareiškėjui kintamoji vietinės rinkliavos dalis buvo apskaičiuota atsižvelgiant į pareiškėjui pagal jo valdomo nekilnojamojo turto dalį apskaičiuotą minimaliai leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių (13).
39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Nuostatų 3 priede „Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos dydžiai“ yra paaiškinta, kad individualiems namams, kuriems priskirti ir kurie naudojasi individualiais konteineriais (3 priedo lentelės 1.1 eilutė) apskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis – 72,00 Eur vienam objektui, yra nustatomas, kai mišrių komunalinių atliekų konteineris ištuštinamas minimaliai leidžiamu ištuštinti dažniu – 26 kartus per metus. Jeigu mišrių komunalinių atliekų konteineris ištuštinamas dažniau nei 26 kartai per metus, atitinkamai perskaičiuojamas metinės vietinės rinkliavos dydis pagal faktiškai ištuštintų konteinerių skaičių, vadovaujantis Nuostatų 19.4 punktu.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nuostatai nustato minimalų leidžiamą ištuštinti individualių konteinerių dažnį – 26 kartai per metus, ir pagal tai skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, kuri gali būti perskaičiuojama pagal faktiškai ištuštintų konteinerių skaičių (Nuostatų 19.4 p.) tik tais atvejais, kai nustatoma, jog konteineris buvo ištuštintas dažniau, nei minimalus konteinerių ištuštinimo skaičius. Atsižvelgiant į tai, jog Nuostatai nenumato galimybės perskaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dalį tais atvejais, kai konteineris ištuštinamas rečiau nei minimalus tuštinimo dažnis, ar juo visai nesinaudojama, darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai atsakovui vietinės rinkliavos kintamąją dalį už 2020 m. apskaičiavo pagal minimalų konteinerio tuštinimo dažnį (13 kartų). Taigi, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pareiškėjas mokėtiną vietinės rinkliavos sumą atsakovui skaičiavo remdamasis prielaidomis apie galėjusį susidaryti komunalinių atliekų kiekį per metus. Atsižvelgiant į išdėstytą, pažymėtina, jog informacija apie 2020 m. pareiškėjo individualaus mišrių atliekų konteinerio faktinį ištuštinimo skaičių nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi atsakovui vietinės rinkliavos kintamoji dalis buvo apskaičiuota pagal Nuostatuose nustatytą minimalų naudojimąsi paslauga, kurios sumažinimo galimybės teisės aktai nenumato, ir tokios informacijos nepateikimas į bylą neturėjo įtakos tinkamam bylos aplinkybių nustatymui.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas.
42. Pažymėtina, jog atsakovo teikti argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, neatitinka tikrovės – kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2022 m. sausio 13 d. įvyko Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir atsakovas, kuris teikė įrodymus, paaiškinimus ir kt. Aplinkybė, kad atsakovas pasišalino iš 2022 m. sausio 13 d. posėdžio, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės (iki baigiamųjų kalbų), nepatvirtina, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai, ar kad buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo teigimu, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, ir pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.).
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo P. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.