Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui P. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

19. Pareiškėjas atsakovui mokestį už komunalinių atliekų surinkimą grindė prielaidomis apie galėjusį susidaryti komunalinių atliekų kiekį per metus (17,76 m³), susidariusį 74 kartus pakėlus konteinerį. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui mokėtiną sumą, kurios apskaičiavimas yra nepagrįstas teisės aktais, ir neatspindi realiai atliktų darbų (suteiktų paslaugų), buvo šališkas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 109 straipsnių reikalavimus, šalių lygiateisiškumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo P. J. už ½ dalies nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

25. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jam vietinė rinkliava turėjo būti skaičiuojama pagal faktiškai priduotų atliekų kiekį, todėl pirmosios instancijos teismas, neišsireikalavęs duomenų iš pareiškėjo apie atsakovo 2020 m. priduotų komunalinių atliekų kiekį (t. y. apie atsakovui priskirto individualaus mišrių atliekų konteinerio ištuštinimą), neišnagrinėjo bylos iš esmės, buvo šališkas.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, be kita ko, už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (8 p.). Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) 1 dalis nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos, nustatytos šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokėtojui numatytos teikti paslaugos kokybės reikalavimus ir (ar) teikimo sąlygas (apimtį, asortimentą, terminus, periodiškumą ir kita), taip pat kriterijus ir subjektą, įgaliotą vertinti (nustatyti), ar yra (nėra) pažeisti šios paslaugos teikimo kokybės reikalavimai ir (ar) teikimo sąlygos (6 p.). Nuo 2020?m. liepos 1 d. Rinkliavų įstatymas papildytas 13² straipsniu, nukatančiu, kad sumokėta vietinė rinkliava arba jos dalis grąžinama šiais atvejais: 1) kai sumokėta daugiau, negu nustatyta vietinės rinkliavos nuostatuose; 2) jeigu paslauga nesuteikta; 3) jeigu paslauga suteikta, bet pažeidžiant vietinės rinkliavos nuostatuose nustatytus šios paslaugos kokybės reikalavimus ir (ar) teikimo sąlygas.

29. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 (toliau – ir Taisyklės), 57 punktas nustato, kad atliekų turėtojai, be kita ko, privalo: naudotis savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema (57.1 p.); laiku mokėti savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio metinę vietinę rinkliavą, laikytis kitų Nuostatų reikalavimų (57.2 p.); naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį (57.3 p.). Taisyklių 68.3 punktas nustato, kad konteineriai tuštinami pagal atliekų surinkėjo sudarytą ir su administratoriumi suderintą grafiką, be kita ko, 68.3.3 papunktyje nustatytu dažnumu: individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, kuriuos naudoja fiziniai asmenys, laikotarpiu nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos – vieną kartą per savaitę, kitu laikotarpiu – kas dvi savaites.

30. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą <...>. Nuostatų 10 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami savivaldybės tarybos. Pagal Nuostatų 16 punktą, vietinė rinkliava vietinės rinkliavos mokėtojams yra apskaičiuojama už kalendorinius metus, jeigu savivaldybės taryba nenustatė kitaip. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (Nuostatų 18 p.). Tais atvejais, kai vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios administravimo parametras yra Vietinės rinkliavos mokėtojui priskirto ir naudojamo mišrių komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimas, metinė vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji apskaičiuojama pagal minimalų mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – 26 kartus per metus, padauginus jį iš kintamosios dedamosios dalies dydžio, ir susumuojama su vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja, apskaičiuota 19.1–19.3 papunkčiuose numatyta tvarka. Einamųjų metų vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios įmoka koreguojama pagal praėjusiais metais faktiškai ištuštintą arba minimaliai leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių. Perskaičiuotos vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios įmokos nepriemoka už praėjusius metus formuojama einamųjų metų Mokėjimo pranešime (19.4 p.) (punkto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.). Pagal Nuostatų 23 punktą, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, ir kurie pateikia Administratoriui šias aplinkybes įrodančius dokumentus. Pagal Nuostatų 24 punktą, kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant Rinkliavos įstatymo 13² straipsnio nuostatas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T2-175 Nuostatai buvo papildyti 36¹ punktu, nustatančiu galimybę grąžinti per praeitą mokestinį laikotarpį sumokėtos vietinės rinkliavos dalį, neviršijančią 30 procentų tam mokestiniam laikotarpiui taikomo patvirtinto kintamosios vietinės rinkliavos dalies dydžio <...>, kai mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, suteikta per tą patį mokestinį laikotarpį, neatitiko bent vienos iš šių tokios paslaugos teikimo sąlygų: mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslauga buvo teikiama nesilaikant mišrių komunalinių atliekų išvežimo grafiko, išskyrus atvejus, kai ne vėliau kaip kitą dieną buvo įvykdytas mišrių komunalinių atliekų išvežimas (36¹.1 p.); vietinės rinkliavos mokėtojui neužtikrinama galimybė naudotis mišrių komunalinių atliekų konteineriu per 15 darbo dienų nuo atitinkamo jo prašymo pateikimo Administratoriui dienos (36¹.2 p.). Šios Nuostatų nuostatos taikomas nuo 2021 metų mokestinio laikotarpio.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. J. 34,20 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamąjį turto objektą ½ pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Iš pareiškėjo pateiktos 2021 m. spalio 13 d. Pažymos teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-3322 (I t., b. l. 2) matyti, kad atsakovui už 2020 m. buvo priskaičiuota pastovioji vietinės rinkliavos dalis – 28,35 Eur, ir kintamoji vietinės rinkliavos dalis – 5,85 Eur. Atsakovui kintamoji dalis buvo skaičiuojama pagal minimaliai leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių (26), tenkantį jo valdomai nekilnojamojo turto daliai (13). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Nuostatų 18 punktą, vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Byloje nėra duomenų apie atsakovo pateiktą ir pareiškėjo priimtą komunalinių atliekų kiekio deklaraciją už 2020 m., atitinkančią Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju atsakovui vietinė rinkliava pagrįstai buvo apskaičiuota pagal minimaliai leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių, o ne pagal teikiamą deklaraciją dėl komunalinių atliekų kiekio. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo teikta deklaracija už 2022 m. (I t., b. l. 41-43) ir joje pateiktų duomenų teisingumas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo nurodomą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-924-583/2017, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. M. skundą atsakovui KRATC dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa.

33. Atsakovas nagrinėjamoje byloje teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai vietinės rinkliavos dydį apibūdina kaip būtinas sąnaudas, bei nesutinka su pareiškėjo nurodytu jam už 2020 m. priskaičiuotos vietinės rinkliavos kintamosios dalies apskaičiavimu, teigdamas, jog ši dalis turi būti apskaičiuota ne pagal minimalų leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių, bet pagal faktiškai ištuštintą konteinerių skaičių. Atsakovo teigimu, pareiškėjui nepateikus duomenų apie 2020 m. pareiškėjo individualaus mišrių atliekų konteinerio ištuštinimų skaičių, negalima spręsti, kad kintamoji vietinės rinkliavos dalis už 2020 m. jam buvo apskaičiuota tinkamai.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Atsižvelgiant į paminėtą, atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas nepagrįstai vietinės rinkliavos dydį apibūdino kaip būtinas sąnaudas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies (Nuostatų 23 p.).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Minėta, kad teisės aktai (Nuostatų 24 p.) atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl atleidimo nuo kintamosios dalies mokėjimo (pagal Nuostatų 24 p.).

37. Atsakovas kaip objektyvius duomenis, neabejotinai patvirtinančius, jog jo veikloje komunalinės atliekos nesusidaro, nurodo aplinkybę, kad per 2020 m. jo individualus mišrių atliekų konteineris nei karto nebuvo ištuštintas, t. y. jis nesinaudojo konteinerio ištuštinimo paslauga, todėl jam už 2020 m. apskaičiuotos vietinės rinkliavos kintamoji dalis turėtų būti perskaičiuota atsižvelgiant į faktinį konteinerio ištuštinimo skaičių (pagal Nuostatų 19.4 p.). Minėta, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 57 punkto nuostatas atliekų turėtojai privalo naudotis savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema bei naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį, o šių taisyklių 68.3 punktas nustato konteinerių tuštinimo dažnumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Taisyklių 68.3 punkte apibrėžti minimalūs reikalavimai, keliami konteinerių tuštinimo dažnumui, todėl tiek atliekų tvarkytojas, vykdydamas konteinerių tuštinimą, tiek fizinis asmuo, pasirinkdamas konteinerio tuštinimo dažnumą, privalo paisyti šioje normoje nustatyto teisinio reglamentavimo. Taigi, minėtos teisės aktų nuostatos nenumato galimybės atliekų turėtojams nesinaudoti komunalinių atliekų surinkimo sistema (teikiamomis paslaugomis), bei už jas nemokėti (išskyrus Nuostatų 23 ir 24 punktuose nustatytus atvejus, kai asmuo yra atleidžiamas nuo pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, taip pat Nuostatų 36¹ nurodytus atvejus, kai dalis sumokėtos vietinės rinkliavos gali būti grąžinama). Pažymėtina, jog Nuostatai galimybę susigrąžinti sumokėtą vietinės rinkliavos dalį sieja ne su asmenų nesinaudojimu jiems teikiama paslauga, o su netinkamu paslaugos teikimu (neteikimu) (šios nutarties 30 p.).

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui į bylą nepateikus duomenų, kiek kartų 2020 m. buvo ištuštintas atsakovo naudojamas individualus mišrių atliekų konteineris, negalima teigti, kad vietinės rinkliavos kintamoji dalis atsakovui buvo apskaičiuota teisingai, pažymi, jog pareiškėjas nurodė neturintis duomenų apie pareiškėjo naudojamo individualaus mišrių atliekų konteinerio ištuštinimų skaičių 2020 m., bei pažymėjo, kad pareiškėjui kintamoji vietinės rinkliavos dalis buvo apskaičiuota atsižvelgiant į pareiškėjui pagal jo valdomo nekilnojamojo turto dalį apskaičiuotą minimaliai leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių (13).

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Nuostatų 3 priede „Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos dydžiai“ yra paaiškinta, kad individualiems namams, kuriems priskirti ir kurie naudojasi individualiais konteineriais (3 priedo lentelės 1.1 eilutė) apskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis – 72,00 Eur vienam objektui, yra nustatomas, kai mišrių komunalinių atliekų konteineris ištuštinamas minimaliai leidžiamu ištuštinti dažniu – 26 kartus per metus. Jeigu mišrių komunalinių atliekų konteineris ištuštinamas dažniau nei 26 kartai per metus, atitinkamai perskaičiuojamas metinės vietinės rinkliavos dydis pagal faktiškai ištuštintų konteinerių skaičių, vadovaujantis Nuostatų 19.4 punktu.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nuostatai nustato minimalų leidžiamą ištuštinti individualių konteinerių dažnį – 26 kartai per metus, ir pagal tai skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, kuri gali būti perskaičiuojama pagal faktiškai ištuštintų konteinerių skaičių (Nuostatų 19.4 p.) tik tais atvejais, kai nustatoma, jog konteineris buvo ištuštintas dažniau, nei minimalus konteinerių ištuštinimo skaičius. Atsižvelgiant į tai, jog Nuostatai nenumato galimybės perskaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dalį tais atvejais, kai konteineris ištuštinamas rečiau nei minimalus tuštinimo dažnis, ar juo visai nesinaudojama, darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai atsakovui vietinės rinkliavos kintamąją dalį už 2020 m. apskaičiavo pagal minimalų konteinerio tuštinimo dažnį (13 kartų). Taigi, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pareiškėjas mokėtiną vietinės rinkliavos sumą atsakovui skaičiavo remdamasis prielaidomis apie galėjusį susidaryti komunalinių atliekų kiekį per metus. Atsižvelgiant į išdėstytą, pažymėtina, jog informacija apie 2020 m. pareiškėjo individualaus mišrių atliekų konteinerio faktinį ištuštinimo skaičių nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi atsakovui vietinės rinkliavos kintamoji dalis buvo apskaičiuota pagal Nuostatuose nustatytą minimalų naudojimąsi paslauga, kurios sumažinimo galimybės teisės aktai nenumato, ir tokios informacijos nepateikimas į bylą neturėjo įtakos tinkamam bylos aplinkybių nustatymui.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas.

42. Pažymėtina, jog atsakovo teikti argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, neatitinka tikrovės – kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2022 m. sausio 13 d. įvyko Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir atsakovas, kuris teikė įrodymus, paaiškinimus ir kt. Aplinkybė, kad atsakovas pasišalino iš 2022 m. sausio 13 d. posėdžio, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės (iki baigiamųjų kalbų), nepatvirtina, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai, ar kad buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo teigimu, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, ir pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.).

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.