Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022 m. sausio 13 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui P. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašymu (b. l. 1), prašydamas iš atsakovo P. J. (toliau – ir atsakovas) priteisti 34,20 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt)).

Pagal Nuostatus vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija, kuria įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema. Aptariamoje Nuostatų redakcijoje įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokytojai (3 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (4 p.). Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (18 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.).

Pažymėtina, jog 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatai buvo parengti inter alia (be kita ko) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.), kuriose nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (17 p.). Įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.). Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (28 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį <...> nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (30 p.).

Vertindama aptartą Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu (kuris nagrinėjamu atveju buvo perkeltas į 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatus), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Iš pareiškėjo pateiktų 2020 m. ir 2021 m. atsakymų į atsakovo pareiškimus matyti, kad KRATC ne kartą teikė atsakovui atsakymus į jo prašymus dėl konteinerių tuštinimo ir atsisakymo priimti atsakovo teikiamas deklaracijas (b. l. 21-22, 23-24, 25-26, 27-28, 29-31, 32-33, 34-36, 37-38, 39-40, 41, 42, 43).

KRATC 2021-04-06 atsakymu (b. l. 30-31) ir 2021-10-26 atsakymu (b. l. 38) atsakovui nurodė, jog pagal su atliekų surinkėju UAB „Ecoservise Klaipėda“ suderintą atliekų surinkimo ir išvežimo iš individualių namų (duomenys neskelbtini) gatvėje grafiką 2020 m. komunalinių atliekų konteineriai buvo tuštinami antradieniais: sausio 14 d. ir 28 d.; vasario 11 d. ir 25 d.; kovo 10 d. ir 24 d.; balandžio 7 d. ir 21 d.; gegužės 5 d., 12 d., 19 d. ir 26 d.; birželio 2 d., 9 d., 16 d., 23 d., 30 d.; liepos 7 d., 14 d., 21 d. ir 28 d.; rugpjūčio 4 d., 11 d., 18 d. ir 25 d.; rugsėjo 1 d., 8 d., 15 d., 22 d. ir 29 d.; spalio 6 d. ir 20 d.; lapkričio 3 d. ir 17 d.; gruodžio 1 d., 15 d. ir 29 d. KRATC 2020-12-30 atsakymu (b. l. 22) informavo atsakovą, jog atsakovo namų valdos daliai vietinė rinkliava apskaičiuojama už minimalų konteinerio Nr. 21-L-01069 ištuštinimą (minėto atsakymo paskutinė pastraipa). KRATC 2021-02-15 atsakymu (b. l. 24) atkreipė atsakovo dėmesį, kad neracionalu neišstumti konteinerių, nes jų neištuštinimas neturi įtakos rinkliavos dydžiui ir automatiškai neatleidžia nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 patvirtintas Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris nustato Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų kiekio deklaravimo procedūros tvarką. Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą vietinės rinkliavos mokėtojui, nusprendusiam vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, tais pačiais mokestiniais metais negali būti taikomas kitas parametras, pagal kurį skaičiuojama metinė vietinė rinkliava, išskyrus atvejus, kai nustatomas šio Tvarkos aprašo pažeidimas. Tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, kad skaičiuojant metinį mišrių komunalinių atliekų kiekį tonomis, naudojamos šios komunalinių atliekų tūrio (m³) pavertimo svorio matu (t) koeficiento reikšmės: 15.1. 0,137 – individualių namų savininkams ir (ar) naudotojams; 15.2. 0,110 – kitiems Vietinės rinkliavos mokėtojams, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį. Tvarkos aprašo 16 punkte numatyta, kad skaičiuojant metinį bendrą komunalinių atliekų kiekį tonomis naudojamas procentinis biologiškai skaidžių ir didžiųjų atliekų koeficientas – 7,5, o 17 punkte numatyta, kad mažiausias leistinas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūris – 0,24 m³.

Pažymėtina, kad deklaracija ir joje pateiktų duomenų teisingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose taip pat yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme teismas nėra saistomas būtinumu patikrinti pareiškėjo sprendimų nepriimti atsakovo jam pateiktų deklaracijų teisėtumą ir pagrįstumą (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-319-143/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1084-502/2018).

Pažymėtina ir tai, kad teismas yra sprendęs ginčus dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo P. J. priteisimo už tą patį turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpius nuo 2012-01-01 iki 2015-12-31 ir nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) jo apeliacinius skundu atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimus (žr. LVAT 2019 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1557-525/2019 ir 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-303-442/2021). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3582-386/2021 dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 dar neįsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka).

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Pareiškėjo prašymas tenkinamas pilnai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti pilnai.

Priteisti pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo P. J. 34,20 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už ½ turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.