- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-2003-773/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02368-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Suinteresuotas asmuo
- A. G.
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Skolininkas
- A. G.
- Kategorijos
- 3.5.1Vykdymo procesas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, suinteresuoti asmenys - skolininkas A. G., A. G., antstolis G. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. G. priklauso ½ dalis skolininko A. G. sutuoktinės A. G. darbo užmokesčio ar kitų jai priklausančių išmokų. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ nurodė, kad antstolio G. S. kontoroje vykdomas Kauno apygardos administracinio teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 178,29 Eur skolos išieškojimo kreditoriui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš skolininko A. G.. Antstolis G. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 23 d. priėmė patvarkymą areštuoti bendrą skolininkui A. G. ir jo sutuoktinei A. G. priklausantį turtą, kuriame skolininko dalis nenustatyta: darbo užmokestį ir 2015 m. birželio 1 d. raštu pasiūlė kreditoriui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. G. su pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turi būti nustatyta, ar kito sutuoktinio prievolė kreditoriui atsirado prieš santuokos sudarymą, ar ta prievolė yra jo asmeninė ar solidari ir, ar prievolė atsirado dėl kito sutuoktinio asmeninio turto valdymo, naudojimo ir išlaikymo, ar dėl bendrų šeimos interesų. Suinteresuoto asmens A. G. teigimu, skolininko A. G. prievolė yra jo asmeninė, atsirado dar iki santuokos sudarymo ir ji atsirado dėl skolininko A. G. asmeninio turto išlaikymo, valdant ir naudojant jo asmeninį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkino ir nustatė skolininkui A. G. ir A. G. turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalis nustatant kiekvienam po ½ dalį A. G. gaunamo atlyginimo. Teismas nustatė, kad skolininko A. G. ir A. G. santuoka sudaryta 2014 m. sausio 31 d., o iš Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš A. G. priteista 178,29 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., sutuoktiniai vedybinės ar povedybinės sutarties nėra sudarę. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo pripažinti, jog prievolė sumokėti skolą pagal vykdomąjį dokumentą yra tik A. G. asmeninė prievolė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pajamos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nustatė, kad kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį piniginių lėšų, gaunamų kaip A. G. atlyginimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. G. (toliau apeliantė) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmesti. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Iš skundžiamos teismo nutarties apeliantei tapo žinoma, kad iš sutuoktinio A. G. pareiškėjo naudai priteista 178,29 Eur skolos už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Santuoka tarp A. G. ir A. G. sudaryta 2014 m. sausio 31 d., todėl apeliantės vertinimu, pagal sutuoktinio prievolę ji formaliai galėtų būti solidariai atsakinga tik nuo 2014 m. sausio 31 d.
2. Antstolis G. S. areštavo A. G. turtą jos neinformavęs ir nenustatęs, kad ji solidari skolininkė su A. G.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo nustatyti suinteresuoto asmens A. G. atsakomybės laipsnį ir ribas bei įvertinti, ar jos atsakomybė už kito sutuoktinio prievolę yra solidari, o jeigu šis klausimas spręstinas ateityje, tuomet teismas turėjo išaiškinti, kokia tvarka ir būdu suinteresuotas asmuo A. G. gali ginti savo interesus. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl skolininko A. G. prieš 5 metus iki santuokos sudarymo prisiimta prievolė, tapo solidari ir apeliantei neaišku, kodėl ji turi padengti sutuoktinio skolas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Aptariamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Šioje civilinėje byloje vieno iš sutuoktinių – suinteresuoto asmens A. G. – kreditorius UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko A. G. turto dalį jo ir sutuoktinės A. G. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taip, kad iš jos galima būtų išieškoti, konkrečiai – nustatyti, kad skolininkui A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis skolininko A. G. sutuoktinės A. G. darbo užmokesčio ar kitų jai priklausančių išmokų. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino. Apeliantė A. G. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydama, kad skolininko A. G. prievolė pareiškėjui (kreditoriui) UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra jo asmeninė, atsirado dar iki santuokos sudarymo, todėl apeliantė už ją solidariai nėra atsakinga.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-320-603/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-693-253/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jeigu skolininko (fizinio asmens) dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CPK 667 straipsnį yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas ir individualizuota skolininko turto dalis laikoma jo asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).
Apeliacinės instancijos teismas iš antstolio G. S. pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatė, kad išieškotojas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2014 m. liepos 10 d. vykdymui pateikė Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 178,29 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. G. (vykdomosios bylos lapai 1-2). Vykdomojoje byloje Nr. 0182/14/01513 esantys duomenys patvirtina, kad priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdymui, antstolis G. S. nustatė, jog skolininkas A. G. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, nedirba (vykdomosios bylos lapai 8-10), savo vardu atidarytų sąskaitų AB SEB banke, AB DNB banke, Danske bank A/S Lietuvos filiale, NORDEA BANK FINLAND PLC Lietuvos skyriuje, UAB „Medicinos bankas“, AB „Citadele“ taip pat neturi (vykdomosios bylos lapai 29-30, 47). Nustatęs, kad A. G. savo vardu turi sąskaitas banke Swedbank AB ir AB „Šiaulių bankas“ (vykdomosios bylos lapai 29-30, 47) antstolis G. S. 2014 m. rugpjūčio 21 d. priėmė patvarkymus areštuoti minėtose sąskaitose skolininkui priklausančią 1156,30 Lt sumą (vykdomosios b. l. 35-36), tačiau duomenų, kad minėtose skolininko sąskaitose būtų rasta piniginių lėšų, į vykdomąją bylą negauta. Be to, antstolis G. S. 2014 m. rugpjūčio 28 d. ir 2014 m. rugsėjo 11 d. priėmė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietų įstaigų – Lukiškių TI-K ir Marijampolės PN - sąskaitose (vykdomosios b. l. 49, 53), tačiau piniginių lėšų išieškota taip pat nebuvo. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad antstolis G. S. nustatęs, jog skolininkas A. G. 2014 m. sausio 31 d. sudarė santuoką su A. G., gaunančia darbo užmokestį ar jam prilygintas pajamas iš MAXIMA LT, UAB ir nenustatęs, kad tarp sutuoktinių būtų sudaryta vedybinė sutartis (vykdomosios bylos lapai 58-61), 2015 m. birželio 1 d. pasiūlė kreditoriui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (vykdomosios bylos lapas 72). Įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vykdydamas skolos išieškojimą iš skolininko A. G. antstolis G. S. pirmiausiai išieškojimą nukreipė į skolininko asmeninį turtą, o nustačius tokio turto ir pajamų nesant, pagrįstai priėmė sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko A. G. turto dalį, esančia bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine A. G. (CPK 666 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas iš Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad skolininkas A. G. nuomos sutarties pagrindu valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir skolininko A. G. skola kreditoriui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ susidarė 2009 m. liepos 1 d. – 2014 m. kovo 31 d. laikotarpiu nemokant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Minėta, kad santuoka tarp A. G. ir A. G. sudaryta tik 2014 m. sausio 31 d., o duomenų, kad apeliantė po santuokos sudarymo nurodytame bute būtų gyvenusi, nėra, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl minėtos aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad skolininko A. G. prievolė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra jo asmeninė prievolė. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek kreditorius UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, tiek antstolis G. S. skolininko A. G. skolą taip pat traktuoja jo asmenine prievole. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo skolininko A. G. prievolę pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ laikyti asmenine, tačiau kadangi faktiškai byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolininko A. G. turto dalies nustatymo jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas ir pagal sutuoktinio asmeninę prievolę, apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl prievolės pobūdžio ir solidariosios atsakomybės už ją atsakomybės atmestini (CPK 666 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi nagrinėjamu atveju skolininko A. G. sutuoktinė A. G. gindama savo teises privalėjo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų (pavyzdžiui, vedybinės ar povedybinės sutarties) patvirtinančių, kad jos darbo užmokestis yra asmeninė jos nuosavybė ar sutuoktinių turto dalys nėra lygios (CK 3. 117 straipsnio 1 dalis), todėl nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo skolininko A. G. prievolę pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ laikyti asmenine, tačiau iš esmės tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis), sutuoktinių bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnis) bei procesines teisės normas, susijusias su skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu (CPK 666 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui A. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. G. gaunamo darbo užmokesčio, todėl panaikinti ar keisti iš esmės teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties dėl ginčo esmės atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.