- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-693-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15263-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. M.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-693-253/2015
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-15263-2014-5)
2015 m. balandžio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) V. E. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkas) A. M., L. M., antstolis J. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas (išieškotojas) V. E. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad skolininko sutuoktinei priklausančios UAB „N.“ akcijos, gaunamos pajamos ir piniginės lėšos bankuose yra bendroji jungtinė nuosavybė ir ½ dalis šio turto priklauso skolininkui A. M.. Nurodė, kad antstolis areštavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-23 nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. M. priklauso ½ dalis L. M. vardu registruotų UAB „N.“ paprastųjų vardinių akcijų bei ½ L. M. iki 2014-12-22 gautų pajamų iš darbinės veiklos, dividendų bei kitokių išmokų ir lėšų banko įstaigose, kitos prašymo dalies netenkino. Teismas nustatė, kad A. M. ir L. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). L. M. 2013-08-19 įsigijo 100 vnt. paprastų vardinių UAB „N.“ akcijų. Sutuoktiniai 2014-12-22 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, tačiau duomenų, kad ši sutartis būtų registruota vedybų sutarčių registre, nėra. Povedybine sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad turtas (kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, intelektinės veiklos rezultatai, turtinės teisės, o taip pat bet koks kitas turtas ir/ ar neturtinės vertybės) nuo šios sutarties patvirtinimo dienos yra jį įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o už skolas iki santuokos ir santuokos metu kiekvienas atsako savo turtu. Teismas pažymėjo, kad susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Teismas darė išvadą, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki vedybų sutarties sudarymo priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Remiantis vedybų (povedybinės) sutarties sąlygomis konstatuota, kad tik nuo vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 nutarties dalį, kuria nustatyta, jog A. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės L. M. darbo užmokesčio, dividendų, kitų išmokų bei lėšų bankuose ir ½ dalis (penkiasdešimt vienetų) sutuoktinei L. M. priklausančių 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „N.“ akcijų panaikinti. Nurodo, kad teismas nenustatė, ar A. M. prievolė yra asmeninė. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Teismas nepagrįstai nustatė skolininko A. M. turto dalį jo sutuoktinės L. M. gaunamam darbo užmokesčiui, dividendams, kitoms išmokoms, lėšoms bankuose ir jai priklausančioms akcijoms. Be to, nagrinėjamu atveju išieškotojui kilęs klausimas dėl prievolės, atsiradusios pagal skolininko A. M. išduotą vekselį, pobūdžio gali būti nustatomas, kreditoriui pareiškus teisme ieškinį – savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skolininkas A. M. nekilnojamojo ir kilnojamojo (registruotino) turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, jo sąskaitoje lėšų nėra, todėl vadovaujantis CPK 667 str., nustatytina jo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, siekiant efektyvaus skolos išieškojimo. Nurodo, kad remiantis CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.87 str. 1–2 d. bei 3.117 str. 1 d. skolininkui A. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausė ½ dalis jo sutuoktinės L. M. vardu registruoto santuokoje įgyto turto ir ½ dalis gaunamų pajamų iki povedybinės sutarties sudarymo 2014-12-22.
Atsiliepimu suinteresuotas asmuo išieškotojas V. E. prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje buvo nustatyta, kad skolininkas A. M. neturi savo vardu jokio registruoto turto, išskyrus jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. M.. Skolininko A. M. ir L. M. vedybų sutartis neįregistruota vedybų sutarčių registre ir, kai skolinosi pinigus, A. M. nebuvo sudaręs santuokos. UAB „N.“ akcijas antstolis areštavo 2014-09-12, o vedybų sutartis sudaryta 2014-12-22, t. y. po to, kai buvo imtasi laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymi, kad remiantis CK 3.110 str. 1 d., iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad antstolio J. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/14/01598 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-31 išduotą vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5960-642/2012 dėl 16 000 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų, 1 180 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo V. E. naudai.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar A. M. prievolė yra asmeninė. Nagrinėjamu atveju išieškojimas pradėtas vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-31 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5960-642/2012, kuriame nurodyta, jog skola Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-07 sprendimo pagrindu turi būti išieškoma iš skolininko A. M.. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. ir L. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad CK 3.110 str. 1 d. numato, jog iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Kai skolininkas yra fizinis asmuo ir yra šio asmens asmeninė prievolė, tai vykdant išieškojimą yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Pirmiausia yra išieškoma iš turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o to turto nepakankant gali būti vykdomas išieškojimas iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str., CPK 666 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CPK 667 str. 1 d. numato, kad atveju, jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nustatyta, kad 2014-09-12 antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/01598 surašė turto arešto aktą. Antstolio 2014-11-25 priimtu patvarkymu nustatyta po santuokos sudarymo esanti A. M. ir L. M. turtinė padėtis ir pasiūlyta išieškotojui per tris mėnesius nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko A. M. ir jo sutuoktinės L. M. turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo (b. l. 9–12, 6–8).
Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė skolininko ir jo sutuoktinės turimo turto ir gaunamų pajamų proporcijas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kadangi sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį ir joje sutarę, kad asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe yra kiekvieno sutuoktinio pajamos iš jo veiklos ir jo asmeninio turto, taip pat ir akcijos, vertybiniai popieriai ir iš jų gaunamos pajamos, todėl šiam turtui negalėjo būti taikoma CK 3.88 str. 2 d. prezumpcija, kadangi šio turto teisinis režimas yra nustatytas vedybų sutartimi. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 str. 1 d.). Pažymėtina, kad skolininko A. M. ir L. M. vedybų (povedybinė) sutartis, kuri neįregistruota vedybų sutarčių registre, sudaryta 2014-12-22, tuo tarpu skolininko ir apeliantės santuoka įregistruota dar (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). L. M. 100 vnt. paprastų vardinių UAB „N.“ akcijų įsigijo 2013-08-19 (v. b. l. 81–82), t. y. laikotarpiu po santuokos sudarymo ir iki vedybų (povedybinė) sutarties sudarymo. Iš 2014-12-22 povedybinės sutarties 1‑2 bei 5 punktų nuostatų matyti, kad sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad turtas (kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai, kur jie bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat sąskaitos bei indėliai bankuose ar kitose kredito įstaigose) yra jį įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o už savo skolas iki santuokos ir santuokos metu kiekvienas atsako savo turtu. Pažymėtina, kad vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). Šiuo atveju pagal 2014-12-22 vedybų (povedybinės) sutarties 8 punktą vedybų (povedybinė) sutartis galioja nuo jos sudarymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju išieškotojo prašymas dėl minėto vykdomojo dokumento pateikimo bei antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimti dar 2014-08-11 (v. b. l. 1, 15–16). CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. nuostatomis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms ir paminėtam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutuoktiniams po santuokos sudarymo susitarimu (povedybine sutartimi) pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą, nuo vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo keičiamas turto teisinis režimas pagal sutarties sąlygas, o šiuo atveju klausimas dėl skolininko A. M. turto dalies nustatymo iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo buvusioje bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje galėjo būti svarstomas pagal CPK 667 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad skunde nurodomam turtui negalėjo būti taikoma CK 3.88 str. 2 d. nustatyta turto, kaip sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, prezumpcija. Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko A. M. turto dalį į jo sutuoktinės vardu registruotas paprastąsias vardines UAB „N.“ akcijas, taip pat į apeliantės po santuokos sudarymo iki 2014‑12-22 gautas pajamas iš darbinės veiklos, dividendus bei kitokias išmokas ir lėšas banko įstaigose.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė sutuoktinių solidariąją prievolę, kaip apibrėžta CK 3.109 str. 2 d., ir taip apeliantei, kaip skolininko sutuoktinei, nustatė teises ir pareigas. Skundžiama teismo nutartimi nustatyta tik skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais nenustatyta teisinio pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atskirąjį skundą atmetus, spręstina dėl suinteresuotų asmenų antstolio J. P. ir išieškotojo V. E. prateiktų prašymų priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Antstolis J. P. rašytiniais įrodymais pagrindė 50 Eur turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai, jos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš apeliantės (b. l. 66–67) (CPK 88 Str. 1 d. 6 p., 98 str.). Išieškotojas V. E. pateikė duomenis, kad patyrė 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Teisingumo ministro 2015‑03‑19 įsakymu Nr. 1R-77, 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, numatantį 0,4 dydžio koeficientą, bei tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-25 nutarimu Nr. 972 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 300 Eur, pagrįstomis pripažintinos ir išieškotojui iš apeliantės priteistinos 120 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 Str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens L. M. suinteresuotam asmeniui antstoliui J. P. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš suinteresuoto asmens L. M. suinteresuotam asmeniui V. E. 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.