Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto V. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. O. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, suinteresuoti asmenys – antstolė B. P., skolininkė I. O., išieškotojas – AB „TEO LT“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys skolininkė, AB „TEO LT“ nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamų antstolės veiksmų teisėtumą pagal jų atlikimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją.

Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatas antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Pagal CK 3.112 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę pagal vieno iš sutuoktinių prievoles, 1 dalį, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Remdamasis aptartomis įstatymų nuostatomis, apeliacinės teismas konstatuoja, kad, kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Antstolė atsilipime į atskirąjį skundą nurodė, kad skolininkės prievolė vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00381 yra asmeninė. Tačiau nėra pagrindo sutikti, kad, vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininkės prievolę, neteisėtai areštuotas jo sutuoktiniui – pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos išmokos bei davimų sumos.

Byloje nustatyta ir apeliantas neginčija, kad skolininkė neturi asmeninio turto, kuris užtriktinų skolos išieškojimą ir negauna pajamų. Tarp skolininkės ir sutuoktinio santuoka sudaryta 1999-09-17, vedybų sutarties šalys nėra įregistravusios. Bylos duomenimis, 2013-05-22 buvo areštuotas skolininkės sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės VW TRANSPORTER (1982 m.), OPEL KADETT (1985 m.) bei priimtas patvarkymas dėl išmokėtinų lėšų arešto Nr. Nr. 0171/10/00381/(Ž), kuriuo areštuotos skolininkės sutuoktiniui - pareiškėjui išmokėtinos lėšos 1 147,93 Lt sumai – darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos išmokos bei davimų sumos, laikantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje įtvirtintų dydžių, t. y. 70 procentų nuo skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 20 procentų darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Šis patvarkymas išsiųstas Vilniaus 2-iesiems pataisos namams, kuriuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pareiškėjas. 2013-06-13 priimtas patvarkymas dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. 0171/10/00381/STD, kuriuo išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams siūloma per 2 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymo.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Kaip minėta, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Vykdomosios bylos medžiaga tvirtina, kad antstolė proceso įstatymo teisės normų nepažeidė. Antstolė nustačiusi, kad skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra, skolininkė yra sudariusi santuoką, kuri nenutraukta, taip pat vykdomojoje byloje nesant duomenų, jog bendroji skolininkės ir pareiškėjo jungtinė nuosavybė būtų pasibaigusi kitu įstatyme nustatytu būdu, ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų dėl turto, kuris pagal įstatymo nuostatas yra skolininkės ir jo sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog sutuoktiniai ilgą laiką negyvena kartu, skolininkė turi sugyventinį, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingos, nes bendrosios jungtinės nuosavybės režimas baigiasi vienu iš CK 3.100 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (pavyzdžiui, pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendra turtą, sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą bendro turto režimą, mirus vienam iš sutuoktinių ir t.t.). Šioje byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo ir jos sutuoktinės turtas yra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 straipsnis). Todėl vadovaudamasi CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, bei CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktų nuostatomis, antstolė teisėtai areštavo skolininkės sutuoktinio - pareiškėjo darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas bei davimų sumas įsiskolinimo sumai (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/10/00381 medžiagos matyti, kad antstolė laikėsi CPK 667 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, o būtent, antstolė 2013-06-13 išieškotojui AB „TEO LT“, skolininkei ir pareiškėjui išsiuntė siūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. 0171/10/00381/STD B-142593, kuriame siūloma išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams (pareiškėjui ir skolininkei) per 2 mėnesius nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant procesinių teisės normų, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.