- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- A6.-81-541/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00008-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).
Taigi, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/20190). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi, aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, ji reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Teismo posėdžio metu A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nežinojo atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Pirmiausia su darbuotojais atsiskaitė, tada atsiskaitė už remontus, telefonus ir pan., ir pabaigoje su kitais kreditoriais. Gailisi dėl padaryto pažeidimo. Prašė skirti kuo mažesnę baudą.
Įvertinus byloje esančio Luminor AS banko sąskaitos išrašą, matyti, kad Bendrovė turėjo vykdyti įsipareigojimus VMI – mokestinė nepriemoka – 90 596,79 Eur, tačiau Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI, o būtent matyti, kad 2022 m. gruodžio 11 d. A. N. pervesta 2 000,00 Eur; 2022 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) - 2 904,00 Eur; 2022 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) – 1 650,00 Eur; 2022 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) – 14 195,66 Eur; 2022 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) - 10 000,00 Eur; 2022 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) - 7 000,00 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. A. M. - 1 000,00 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) – 2 550,00 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) – 2 178,00 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. A. P. - 3 000,00 Eur; 2022 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) – 3 500,00 Eur; 2022 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) - 2250,00 Eur; A. Z. 2022 m. gruodžio 22 d. – 1 300,00 Eur; 2022 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) - 4 800,00 Eur; 2022 m. gruodžio 29 d. V. B. – 2 900,00 Eur; 2022 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) – 6 705,00 Eur; 2023 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) – 4 000,00 Eur; 2023 m. sausio 3 d. A. K. – 9 700,00 Eur, taip pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą.
Teismas pažymi, kad pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien to, kad skolininkas neturi pakankamai pajamų atsiskaitymams su visais kreditoriais, bet būtina nustatyti ir tai, jog vykdant atsiskaitymus buvo pažeistas kreditorių eiliškumas. Iš minėtos banko sąskaitos išrašo matyti, kad Bendrovė, negalėdama padengti visų savo turtinių įsipareigojimų VMI, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d. atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal atsiskaitymo eilę yra žemiau nei VMI. Šiuo atveju atliktų mokėjimų sumos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies kontekste bylai reikšmės neturi. Iš teisinio reguliavimo akivaizdu, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta bendrovėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taip pat CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-205-312/2022). Byloje nėra duomenų apie išskirtinai blogą įmonės finansinę padėtį minėtų mokėjimų atlikimo laikotarpiu. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmąja ir antrąja eile tenkinami tokie kreditorių reikalavimai, kurie kildinami iš sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, išlaikymo prievolės, darbo ir autorinių sutarčių, kurie yra perėję jų pagrįstumo kontrolę ir dėl jų yra priimtas atitinkamas ginčą išnagrinėjusio subjekto sprendimas ( 2020 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-319-969/2020). Visa tai rodo, kad A. K. mokėjimus atliko savo rizika ir kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė. Taigi, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl A. K. veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Taigi nėra pagrindo netikėti pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Dėl nuobaudos skyrimo
ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą (tiesioginė tyčia), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudžiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes A. K. už padarytą administracinį nusižengimą yra skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali administracinė nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-81-541/2023.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą Širvintų rūmus.