- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-08-10
- Bylos Nr.
- 1-1579-917/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- N. V.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam N. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas-aukštasis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas.
Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. V. 2015 m. sausio 14 d. apie 19.35 val. (duomenys neskelbtini) pr. vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr. ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greitį ir nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, važiavo, partrenkė ir mirtinai sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją E. E..
Šiais savo veiksmais N. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 str. 5 d.
N. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad - kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos, jų neginčija. Visada tokiu laiku baigęs darbą važiuoja pas darbų vadovą. Ir įvykio dieną važiavo su dokumentais, tuo metu stipriai lijo, buvo tamsu, prastas matomumas, dar nuovargis savo darė. Automobilis „Toyota Land Cruiser“ yra jo. Pritrūko atidumo, gal kažkokį lapą norėjo paimti, kaip staiga prieš akis išniro žmogus. Kaip tik neveikė gatvės žibintas toje vietoje. Buvo smūgis nukentėjusiajai mano automobiliu. Labai gaila žuvusios močiutės, nes ji yra kaltinamojo močiutės metų. Vos tik ją pamatęs, puolė stabdyti, bet viskas vyko staigiai, po smūgio močiutė nukrito ant asfalto. Jis iš karto sustojo, pribėgo prie močiutės, ėmė skambinti į greitąją pagalbą telefonu Nr. 112. Telefonu operatorius jam sakė, ką daryti, vėliau prisirinko daugiau žmonių. Darė viską, ką liepė telefonu, vėliau atvyko policijos pareigūnai ir įvykį suformino. Apie tai, kad močiutė mirė sužinojo, kai atvyko greitoji pagalba. Jis po įvykio labai blogai jautėsi, atvyko jo žmona, nes buvo toks sukrėstas, gerą mėnesį jautė didelę baimę, baisu buvo net į rūsį nusileisti. Įvykis įvyko dėl jo paties atidumo stokos ir nuovargio, dirbau po 11 valandų per dieną. Tyrimo metu davė teisingus parodymus. Mirusios moters giminaičiai pretenzijų neturi, su jais visą laiką bendravo ir žalą jiems visą atlygino.
Kaltinamajam N. V. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, N. V. kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga:
- 2015-01-14 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatytos eismo įvykio 2015-01-14 aplinkybės (b.l.1);
- kelių eismo įvykio vietos planu, fotonuotraukomis nustatyta, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-01-14 apie 19.35 val. (duomenys neskelbtini) pr. ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g. ( b. l. 5, 8-17 );
- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad užfiksuota automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. ( b. l. 19-20);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 56/15(02) nustatyta, kad E. E. mirties priežastis politrauma: nubrozdinimai galvoje, kaukolės pamato kaulų lūžis su nugaros smegenų nutraukimu ties kaukolės jungtimi su kaklu, III-IV krūtininių slankstelių jungties plyšimas su nugaros smegenų nutraukimu, nubrozdinimai dešiniokelio srityje, dešinės blauzdos kaulų lūžis, kairės blauzdos kaulų atviras lūžis. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 , 6.6.5, 6.6.6, 6.6.13 punktais bei Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo atskirų punktų komentarų 25.1 punktu sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vieta, pobūdis, vaizdas rodo, kad jie padaryti tiriamajai esant vertikalioje padėtyje. E. E. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.(b. l. 32-35 );
- nukentėjusios J. K. parodymais nustatyta, kad E. E., gim. (duomenys neskelbtini), buvo jos tėvo M. E., kuris mirė (duomenys neskelbtini) m., antroji žmona. J. K. ir jos vyras su E. bendravo apie 30 metų. E. buvo dar stiprios sveikatos, pati savimi pasirūpindavo, nueidavo į parduotuves ir pas kaimynes. Telefonu su E. pasiskambindavo beveik kasdien, o lankydavo ją maždaug kas savaitę. E. kitų giminių ir artimųjų neturėjo, vaikų neužgyveno. Jai padėdavo tvarkytis buitį ir spręsti rūpimus klausimus. 2015-01-14 apie 23.00 val. jai paskambino telefonu Kelių policijos valdybos budėtojas ir pranešė, kad eismo įvykyje žuvo E. E.. E. laidotuvėmis ir kitais su tuo susijusiais reikalais rūpinosi J. K. ir jos šeima.( b. l. 36-37);
- liudytojo A. V. parodymais nustatyta, kad 2015-01-14 apie 19.35 val. (duomenys neskelbtini) pr. nuo (duomenys neskelbtini) pr. link S. Ž. g. važiavo automobiliu. Važiavo vienas be keleivių. Stipriai lijo, buvo tamsus paros metas, gatvė abejose pusėse apšviesta žibintais. Šioje miesto atkarpoje leistinas maksimalus greitis- 60 km/h. Artėjant prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo nuo tos pusės ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, tai buvo pati perėja arba 1-2 m už jos, tiksliau nurodyti negali, į važiuojamąją kelio dalį išėjusią pėsčiąją, kurią priešingos krypties eismo pusėje 2-oje eismo juostoje (eismo, skirto judėti nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr.) partrenkė tamsios spalvos „Toyota Land Cruiser“ automobilis. Pėsčioji nuo smūgio nuskriejo apie 30 metrų ir parkrito (duomenys neskelbtini) pr. už sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. važiuojamoje dalyje. Paskui pėsčiąją taip pat išsibarstė ant kelio jos daiktai. Sustojo dešiniajame kelkraštyje, priėjo prie „Toyota Land Cruiser“ automobilio. Iš automobilio jau buvo išlipęs jo vairuotojas. Automobilyje daugiau nieko nebuvo. Jis kartu su vairuotoju nuėjo iki partrenktos pėsčiosios. Vairuotojas blogai jautėsi, buvo išbalęs. A. V. bandė pasižiūrėti rankoje ar yra pulsas, tačiau jo neužčiuopė. „Toyota Land Cruiser“ vairuotojas jau buvo paskambinęs į „112“ bendrosios pagalbos centrą ir pranešęs apie įvykusią nelaimę. Buvo taip pat atėję dar 2 vyrai, tačiau jie abejingai pasižiūrėjo ir nuėjo. Maždaug po 5 minučių atvyko greitosios med. pagalbos ekipažas, iškart po jų –policijos patruliai. Iki to laiko automobilio „Toyota Land Cruiser“, kuris partrenkė pėsčiąją, vieta keista nebuvo. Medikai konstatavo pėsčiosios mirtį, uždengė moters lavoną tamsia polietileno plėvele. Vėliau policijos patruliai, sužinoję, kad jis matė šį eismo įvykį, užsirašė jo duomenis ir kontaktinį tel. numerį. Jiems leidus, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. A. V. supratimu, eismo įvykis kilo dėl automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojo kaltės, nes nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į sunkias meteorologines sąlygas, partrenkė perėjoje ėjusią pėsčiąją ir mirtinai ją sužalojo.(b. l. 40-42);
- specialisto išvada 2015-01-20 Nr. T-A 624/15(01) nustatyta, kad N. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 43-44);
- N. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 53-52);
- nukentėjusios J. K. pareiškimu policijai 2015-05-08 nustatyta, kad ji N. V. civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš (b.l.61);
- nukentėjusios J. K. 2015-07-13 prašymu teismui nustatyta, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, žala yra atlyginta, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 82).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Leistinais įrodymais pripažįstami tik tie duomenys, kurie gauti baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis, ištirti ir patikrinti teisiamojo posėdžio metu, jų pakankamumas grindžiamas tarpusavio ryšio kaip visumos įvertinimu ir analize, kuri leidžia padaryti neabejotinas išvadas nuosprendžiui pagrįsti.
Minėtais kriterijais ir įstatymo numatytais pagrindais įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas nustatė, kad aukščiau minėtų įrodymų visuma pakankama N. V. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. N. V. savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino visiškai, vienodai aiškino įvykio aplinkybes tiek tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamojo parodymus byloje atitinka ir patvirtina kiti duomenys, kurie leidžia spręsti tiek dėl įvykio situacijos, mechanizmo, tiek dėl jame dalyvavusių asmenų tapatybės, jų santykio su kilusiomis pasekmėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kaltinamasis N. V. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamais pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 p., t.y. vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greitį ir nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, važiavo, partrenkė ir mirtinai sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją E. E.. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta tiek N. V. kaltė padarius KET 30 punkto pažeidimus, kurių padariniai – žmogaus mirtis, patvirtinta specialisto išvadma, tiek ir priežastinį ryšį tarp N. V. KET 30 punktų pažeidimo ir kilusių pasekmių. N. V. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp N. V. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. N. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d. tinkamai.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 str. 2 d. nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 d. nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 str. 1 d. numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 str., tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2006).
Spręsdamas N. V. baudžiamosios atsakomybės ribas teismas atsižvelgė ir įvertino jo susitaikymo su nukentėjusiaisiais pripažintais asmenimis faktines aplinkybes (b. l.61,82), taip pat prokurorės išreikštą prašymą teisme atleisti N. V. nuo baudžiamosios jam susitaikius su nukentėjusiąja.
Kaltinamasis N. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, žalą pilnai atlygino, nukentėjusioji jam jokių pretenzijų nereiškia..
Kaltinamojo N. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad N. V. tiek tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką įrodė duodamas vienodus parodymus, atsiprašydamas nukentėjusiosios ir tokiu būdu bei žalos atlyginimu siekdamas sušvelninti nusikalstamas pasekmes. Tokios faktinės aplinkybės leidžia pripažinti dvi kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.
N. V. padarė neatsargų nusikaltimą, elgėsi nusikalstamai pasitikėdamas, nes pagal asmenines ir dalykines savybes turėjo numatyti, kad gali sukelti žalingas pasekmes, kurių tikėjosi lengvabūdiškai išvengti. Kaltininkas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmą kartą neteistas ( b. l. 54, 55 ) galiojančių administracinių nuobaudų turi (b. l. 56-58), psichikos sveikatos centre neregistruotas ( b. l. 60 ). (b. l. 70), yra dirbantis ir vedęs asmuo, šeimoje auklėjantis ir išlaikantis vieną nepilnametį vaiką, pats po eismo įvykio iškvietė policijos pareigūnus ir medikus, gailėjosi viso proceso metu, susitaikė su nukentėjusia, jo atsiprašė, padengė visą padarytą žalą, Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – J. K., baudžiamąją bylą nutraukiant.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis N. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis N. V. nesilaikė KET 30 punkte nustatytos nuostatos, ir šis pažeidimas buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusios mirtimi.
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis N. V. nebuvo teistas, jis Kelių eismo taisykles pažeidžia retai (b.l.56-58). Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
N. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – J. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti N. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu N. V. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti N. V. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
N. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.