Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-300-409/2024, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį – bauda 90 Eur, pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį – bauda 40 Eur, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 4 straipsnio 1 dalį ir Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16, 226 punktus. Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį nutraukta (priimtas nutarimas Nr. ROIK: 22192348310), kadangi padaryti tęstiniai administraciniai nusižengimai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. kelia klausimus dėl nepagrįstai paskirtų ir subendrintų administracinių nuobaudų, nepagrįsto visų aštuonių jo atžvilgiu nagrinėjamų administracinių nusižengimų bylų nejungimo į vieną bylą, pažeisto proceso operatyvumo principo ir byloje surinktų įrodymų neteisėtumo. Taip pat apeliantas prašo kreiptis išaiškinimo į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

6. Pažymima, kad Konstitucinėje jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) yra išaiškinta, kokiais atvejais bylas nagrinėjantys teismai privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydami spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apygardos teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. prašyme kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išdėstytus tokio prašymo argumentus, administracinių nusižengimų padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo tokio prašymo tenkinti.

8. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Kaip matyti, apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas taip pat nėra pakankamai konkretus, be to, juo prašoma Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pateikti išaiškinimus ne dėl konkrečios teisės akto nuostatos neprieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o, apelianto vertinimu, teisės aktais (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir kitais įstatymais, Vyriausybės teisės aktais, reglamentuojančiais saugų eismą keliuose (KET ir kitais)) nereglamentuotą asmens duomenų tvarkymą. Be to, priešingai, nei tvirtina apeliantas, asmens duomenų tvarkymo taisyklės, susijusios su vidutiniais greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimu, pastatymu, jų panaudojimu asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, yra pakankamai detaliai reglamentuotas įstatyminiais bei poįstatyminiais teisės aktais.

10. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus policijos uždaviniai – nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas bei eismo automobilių keliais priežiūra. Vienos iš pagrindinių policijos funkcijų – pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose (minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Šių policijos uždavinių įgyvendinimui būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose (Policijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Be to, tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones (Policijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal Policijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „informacinė sistema“ suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį informacinė sistema – tai programinės įrangos visuma valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kito viešojo administravimo subjekto, viešosios įstaigos ar valstybės valdomos įmonės veiklos procesams skaitmenizuoti, duomenims tvarkyti ir (ar) administracinėms ar viešosioms paslaugoms teikti elektroniniu būdu.

11. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nurodytų teisės aktų konstitucingumu ir dėl to kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad asmuo, darydamas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo, žmogaus privataus gyvenimo ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti A. K. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Dėl A. K. kaltės pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį

13. Nagrinėjamu atveju A. K. administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val., (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo eksploatuojama be techninės apžiūros, be draudimo (b. l. 81-82). 2024 m. gegužės 3 d. transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas K. K. informavo, jog minėtą transporto priemonę aptariamu laiku vairavo A. K. (b. l. 74). Nustatyta, kad A. K. 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kadangi jam (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas į galiojantį turėjo būti pakeistas iki 2017 m. vasario 3 d., transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomoji techninė apžiūra paskutinį kartą buvo atlikta 2017 m. kovo 29 d., grafoje „Būsena“ nurodyta, jog techninė apžiūra šiam automobiliui yra negaliojanti, transporto priemonė išregistruota 2016 m. sausio 18 d., o privalomasis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimas šiam automobiliui nustojo galioti 2017 m. lapkričio 26 d. (b. l. 79, 80). Pastebėtina ir tai, kad institucijos atsiliepime nurodyti duomenys patvirtina, jog A. K. už administracinius nusižengimus vairuojant tą patį neeksploatuotiną automobilį, kurį vairuojant buvo padaryti ir vėlesni analogiški KET pažeidimai, neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, 2017 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnai, dalyvaujant pačiam A. K., surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (ROIK 17073009353), o paskirtą baudą A. K. sumokėjo 2017 m. spalio 12 d. Vadinasi, A. K. jau 2017 m. žinojo, kad neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kad jo vairuojamas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra neeksploatuojamas – nustatyta tvarka išregistruotas (neperregistruotas), automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei automobilis nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai yra, 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. veikė tyčia. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje. Dėl to nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo reikalavimą ir panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

15. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad A. K. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį, o nuobauda pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą, apeliantui nepaskirta ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutraukta (kaip ir dėl ANK 415 straipsnio 2 dalies, kadangi ši dalis buvo inkriminuota du kartus), aprašomojoje dalyje motyvuojant tuo, kad dėl šio administracinio nusižengimo nuobauda paskirta kitu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 22192348310. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. K. suformuluotame kaltinime nepagrįstai, kaip perteklinė nurodyta faktinė aplinkybė, jog jis vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. X-1137) 4 straipsnio 1 dalį. Todėl ši faktinė aplinkybė šalinama iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) ir įrodyta laikoma tai, kad:

A. K. 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota) ir be privalomosios techninės apžiūros. Tuo pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16, 226 punktus.

Dėl įrodymų

16. Apeliantas tvirtina, kad byloje sprendžiant jo kaltės klausimą remtasi galimai suklastotais dokumentais, kadangi 2024 m. rugsėjo 12 d. KET pažeidimo duomenų protokolas, patvirtinantis, jog 2023 m. lapkričio 16 d. buvo padarytas pažeidimas ir jis užfiksuotas pažeidimo fiksavimo sistemomis, yra surašytas vėliau, nei priimtas nutarimas byloje – 2024 m. rugpjūčio 6 d. Pasak apelianto, tai sudaro pagrindą manyti, kad suklastotas arba 2024 m. rugsėjo 12 d. KET pažeidimo duomenų protokolas, arba 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas, kuris surašytas nesant KET pažeidimo duomenų protokolo, arba į administracinio nusižengimo bylą neteisėtai pateiktas/įdėtas vėliau surašytas dokumentas, galimai piktnaudžiaujant tarnyba. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir atkreipia apelianto dėmesį, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Administracinio nusižengimo, užfiksuoto teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, duomenų protokole Nr. ROIK 23226494369 esantys duomenys (b. l. 78) visiškai sutampa su duomenimis, įregistruotais 2023 m. lapkričio 20 d. Administracinių nusižengimų registre suformuluotoje pažeidimo Nr. 23226494369, susijusio su administraciniu nusižengimu Nr. 23227005388 (tas pats ROIK, kaip ir institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo), kortelėje (b. l. 81-82). Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Administracinio nusižengimo, užfiksuoto teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, duomenų protokolu buvo įformintas procesinis veiksmas – institucijoje gavus A. K. skundą, adresuotą pirmosios instancijos teismui, buvo atspausdinti duomenys iš Administracinių nusižengimų registro apie 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. padarytus nusižengimus. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad byloje buvo remiamasi suklastotais dokumentais ar buvo piktnaudžiaujama tarnyba.

18. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis, mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis ar valstybės registruose naudojamomis programinėmis priemonėmis.

19. Iš bylos matyti, kad 2023 m. lapkričio 16 d. administraciniai nusižengimai buvo užfiksuoti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), teisės pažeidimo fiksavimo sistema „fima_lalakd_vgms_21501, kurios metrologinės patikros liudijimo Nr. 1337012 (b. l. 78). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei šios nutarties 13-14 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. K. 2023 m. lapkričio 16 d. padaryti pažeidimai buvo užfiksuoti tinkama ir teisiškai be apribojimų leidžiama naudoti matavimo priemone ir tokie duomenys nėra laikomi duomenimis apie asmens privatų gyvenimą. Dar daugiau, pati teisės pažeidimo fiksavimo sistema, užfiksavusi teisės pažeidimą, t. y. kad vairuojamas automobilis, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir jis yra išregistruotas (neperregistruotas), apelianto, kaip asmens duomenų nerinko ir užfiksavo tik pačią transporto priemonę. Taigi, apelianto asmens duomenys buvo nustatyti ne nusižengimų padarymo metu, o jau tiriant padarytus nusižengimus, kai policijos pareigūnas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, duomenis apie administracinius nusižengimus padariusį asmenį nustatė patikrinęs jam prieinamus registrų duomenis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad duomenys apie tai, jog 2023 m. lapkričio 16 d. transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. K., buvo gauti teisėtai ir šie duomenys pagrįstai buvo vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys apelianto kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Todėl nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad duomenys byloje buvo gauti neteisėtu būdu ir jie negali būti laikomi įrodymais pagal ANK 569 straipsnį.

Dėl tęstinių ir trunkamųjų administracinių nusižengimų, bendrinimo ir bylų sujungimo

20. Kaip minėta, A. K. administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, be to, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota) ir be privalomosios techninės apžiūros.

21. Apeliantas tvirtina, kad visi laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. jo padaryti administraciniai nusižengimai, išnagrinėti aštuoniose administracinių nusižengimų bylose Nr. 0239-ANR_N-140807-2024, Nr. 0239-ANR_N-140814-2024, Nr. 0239-ANR_N-140817-2024, Nr. 0239-ANR_N-140821-2024, Nr. 0239-ANR_N-140845-2024, Nr. 0239-ANR_N-140846-2024, Nr. 0239-ANR_N-140847-2024, Nr. 0239-ANR_N-140850-2024, turi būti laikomi tęstiniais arba trunkamaisiais, o paskirtos nuobaudos subendrintos taikant ANK 38 straipsnio 2 dalies taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

22. ANK 38 straipsnio 1-2 dalyse reglamentuotas administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. K. 2023 m. lapkričio 16 d. padaryti administraciniai nusižengimai pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį pagrįstai subendrinti vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi jie padaryti vienu metu – 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. (idealioji sutaptis). Šiuos nusižengimus laikyti tęstiniais ar trunkamaisiais su kitose administracinių nusižengimų bylose nagrinėjamais administraciniais nusižengimais, pagrindo nėra.

24. Iš byloje esančių Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad A. K. apeliaciniame skunde akcentuojamose kitose administracinių nusižengimų bylose Nr. 0239-ANR_N-140807-2024, Nr. 0239-ANR_N-140814-2024, Nr. 0239-ANR_N-140817-2024, Nr. 0239-ANR_N-140821-2024, Nr. 0239-ANR_N-140845-2024, Nr. 0239-ANR_N-140846-2024, Nr. 0239-ANR_N-140847-2024 taip pat baustas pagal ANK 415 straipsnio 1-2 dalis, 415 straipsnio 2 dalį, 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį už administracinius nusižengimus, padarytus 2022 m. lapkričio 29 d., 2023 m. sausio 15 d., 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. spalio 2 d. ir 2023 m. lapkričio 3 d., tai yra, už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, visais atvejais vairavo tą pačią transporto priemonę („Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o ši transporto priemonė nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be to, 2023 m. sausio 15 d., 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. kovo 28 d. ir 2023 m. spalio 2 d. jis taip pat viršijo leistiną greitį.

25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.

26. Tuo tarpu teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Svarbu pažymėti tai, kad skiriant nuobaudą trunkamojo pažeidimo atveju, nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis pažeidimas buvo baigtas, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio nusižengimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012). Iš to spręstina, jog asmuo už trunkamąjį pažeidimą yra baudžiamas tada, kai šis pažeidimas paaiškėja ir baigiasi (kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas). Priešingos išvados neleidžia daryti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl trunkamųjų teisės pažeidimų (2AT-46-895/2016, 2AT-45-895/2016, 2AT-47-895/2016, 2AT-6-942/2015), kadangi šiose bylose teismas išaiškino trunkamojo teisės pažeidimo pabaigos momento nustatymo aplinkybes.

27. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, apelianto akcentuojamose aštuoniose administracinių nusižengimų bylose nagrinėti administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingu laiku – nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. ir tarp šių nusižengimų yra pakankamai laiko tarpas – mažiausiai 11 dienų, daugiausiai – virš 4 mėn., nusižengimai padaryti skirtingose vietovėse – (duomenys neskelbtini). Šiuos pažeidimus sieja tik tas pats pažeidėjas ir ta pati transporto priemonė, kuria buvo užfiksuoti padaryti nusižengimai, taip pat tai, kad padaryti pažeidimai yra panašaus pobūdžio – kaip minėta, nustatytomis dienomis A. K. vairavo transporto priemonę atitinkamai neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, viršijo leistiną greitį. Tačiau pažymima, kad per aptariamą laikotarpį A. K. administracine tvarka baustas ir už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus – už mokomoje automobilių stovėjimo vietoje paliktus stovėti automobilius „Volvo CX 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjus rinkliavos už transporto priemonių stovėjimą (ANK 418 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina ir tai, kad A. K. jo akcentuojamose administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už tai, kad jis nedraudė transporto priemonės, jos neįregistravo ar neatliko transporto priemonės techninės apžiūros, o už tai, kad periodiškai, kartas nuo karto vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei ją vairuodamas viršijo leistiną greitį. Todėl akivaizdu, kad kiekvieną kartą jam nusprendus vairuoti tokią transporto priemonę, neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, apeliantui iš naujo susiformuodavo tyčia elgtis neteisėtai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie A. K. veiksmai, kai jis skirtingu laiku, skirtingose vietose vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, vairavo neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, žinodamas, kad jis neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kad jo vairuojamas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka išregistruotas (neperregistruotas), automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei automobilis nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, viršijant nustatytą greitį, šiuose veiksmuose nesant nustatytos vieningos tyčios, pagrįstai kvalifikuoti ne kaip trunkamasis ar tęstinis nusižengimas, o kaip atskiri nusižengimai.

28. Be to, nustačius, kad A. K. 2022 m. lapkričio 29 d. – 2023 m. lapkričio 16 d. padaryti aštuoniose skirtingose administracinių nusižengimų bylose nustatyti nusižengimai nebuvo padaryti vienu metu (tą pačią pažeidimo fiksavimo dieną) ir nėra trunkamieji (tęstiniai) nusižengimai, A. K. – 2022 m. lapkričio 29 d., 2023 m. sausio 15 d., 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. lapkričio 16 d. padaryti nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 1-2 dalyse, 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai buvo nagrinėjami atskirose administracinėse bylose. Dėl to nėra pagrindo išdavai, kad taip jo teisinė padėtis buvo pabloginta. Akcentuojama, kad dėl atsiradusių pasekmių (nuobaudų, baustumų skaičiaus) yra kaltas pats pažeidėjas, kadangi jis sistemingai darė pažeidimus, tarp jų – dauguma analogiškus, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Dėl to A. K. skundo reikalavimas skirti vieną administracinę nuobaudą už visus jo skirtingose aštuoniose administracinių nusižengimų bylose padarytus nusižengimus, taip pat netenkinamas.

Dėl proceso trukmės

29. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šis terminas įstatyme įtvirtintas atsižvelgiant į tai, kad administraciniai nusižengimai ne visais atvejais yra užfiksuojami tiesiogiai, tačiau yra fiksuojami ir atitinkamų stacionarių ar kilnojamųjų prietaisų pagalba, kurių užfiksuotų duomenų perkėlimas į institucijos duomenų bazes bei šių duomenų fizinis įvertinimas užtrunka ilgesnį laiko tarpą.

30. Apeliantas skunde akcentuoja, kad visi jo nusižengimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d., tai yra, buvo daromi beveik metus, tačiau institucija visus 8 protokolus surašė vienu metu 2024 m. birželio 3 d. – praėjus 1,5 m. nuo pirmojo nusižengimo, nors jai laiku buvo pateikti duomenys apie transporto priemonės vairuotoją ir niekas nekliudė surašyti protokolus per protingą laiką po kiekvieno padaryto nusižengimo.

31. Iš bylos matyti, kad A. K. nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį, už kuriuos jis nubaustas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388), padarė 2023 m. lapkričio 16 d. Taigi, pagal ANK 39 straipsnio reglamentavimą, nuobauda už šiuos nusižengimus galėjo būti paskirta iki 2025 m. lapkričio 15 d. ir buvo paskirta 2024 m. rugpjūčio 6 d., tai yra, nuobauda paskirta nepraleidus nustatyto termino. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad už šių nusižengimų padarymą pirmą kartą administracinio nusižengimo protokolas (K. K.) buvo surašytas 2024 m. vasario 21 d., tačiau jis anuliuotas, neįteikus procesinių dokumentų, vadovaujantis ANK 573 straipsniu. Sekantis protokolas buvo surašytas 2024 m. kovo 26 d., o 2024 m. gegužės 7 d. buvo priimtas nutarimas, kuris, asmeniui apskundus, 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu buvo panaikintas ir byla grąžinta pareigūnui, įgaliotam surašyti administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 18-57, 83). Be to, K. K. tik 2024 m. gegužės 3 d. informavo instituciją, jog 2023 m. lapkričio 16 d. automobilį, kuriuo buvo užfiksuotas pažeidimas, vairavo A. K. (b. l. 74). Taigi, pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo bei administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo A. K. buvo pareikštas kaltinimas 2023 m. lapkričio 16 d. vairavus transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, bei vairavus transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, buvo surašyti 2024 m. birželio 3 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui po to, kai buvo nustatyta, jog 2023 m. lapkričio 16 d. automobilį vairavo ne K. K., o A. K.. Taip pat iš bylos matyti, nutarimas, kuriuo A. K. už 2023 m. lapkričio 16 d. padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirta nuobauda, buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 6 d. – praėjus 2 mėnesiams po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas tą pačią dieną jis išsiųstas apeliantui (b. l. 81-82). Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad institucija laiku pateikė asmeniui informaciją apie jo įvykdytus administracinius nusižengimus ir jų pagrindu pradėtus tyrimus, administracinės nuobaudos paskirtos taip pat per nurodytą laikotarpį, o ilgesnis administracinių nusižengimų fakto nustatymo tyrimas užtruko dėl objektyvių aplinkybių visumos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad institucija, priėmusi nutarimą, veikė neoperatyviai ir taip, pasak apelianto, sudarė sąlygas A. K. daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, apelianto teiginiai, kad tuo atveju, jei apie daromus pažeidimus jam būtų pranešta iš karto po to, kai buvo užfiksuoti pirmieji šiame skunde nurodyti administraciniai nusižengimai, kitų jis nebedarytų, yra deklaratyvūs, nes jau 2017 m. buvo užfiksuoti analogiški apelianto padaryti administraciniai nusižengimai, nuobauda paskirta ir įvykdyta, tačiau tai jo neatgrasė nuo vėlesnių administracinių nusižengimų darymo.

Dėl paskirtų nuobaudų

32. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Apeliantas tvirtina, kad už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskirta galutinė nuobauda neatitinka nurodytame straipsnyje įtvirtintos nuobaudos paskirties.

33. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo 50 iki 100 eurų, o ANK 424 straipsnio 1 dalyje – baudą nuo 30 iki 50 eurų.

34. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) A. K. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta bauda 90 Eur; pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį – bauda 40 Eur; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur. Tokio dydžio baudos ir galutinė bauda A. K. paskirtos nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad A. K. per paskutinius 5 metus administracine tvarka iš viso buvo baustas 15 kartų, už tapačius nusižengimus buvo baustas 2017 ir 2021 m., turi eilę galiojančių nuobaudų, kadangi paskirtų administracinių nuobaudų nemoka (b. l. 18-57), o tai patvirtina, kad apeliantas nuolat daro KET pažeidimus ir išvadų iš baustumų nedaro, sprendžia, jog A. K. nei už jo padarytus atskirus administracinius nusižengimus paskirtos baudos, nei paskirta galutinė subendrinta bauda nėra per griežtos. Galutinės administracinės nuobaudos paskyrimas yra proporcingas A. K. padarytų nusižengimo pavojingumui bei jo asmenybei.

35. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai joje išdėstytų išvadų nepaneigia.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-300-409/2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) aprašomosios dalies pašalinti perteklinę faktinę aplinkybę, jog A. K. vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137) 4 straipsnio 1 dalį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.