Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-03-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-18-616/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-04
Bylos Nr.
AN2-18-616/2025
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00199-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
  • 17.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-18-616/2025
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00199-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.1; 17.11.2; 11.11.9; 22.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-300-409/2024, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) paliktas nepakeistas.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį – bauda 90 Eur, pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį – bauda 40 Eur, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 4 straipsnio 1 dalį ir Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16, 226 punktus. Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį nutraukta (priimtas nutarimas Nr. ROIK: 22192348310), kadangi padaryti tęstiniai administraciniai nusižengimai.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. kreipėsi su skundu į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydamas sujungti administracinių nusižengimų bylas Nr. 0239-ANR_N-140807-2024; Nr. 0239-ANR_N-140814-2024; Nr. 0239-ANR_N-140817-2024; Nr. 0239-ANR_N-140821-2024; Nr. 0239-ANR_N-140845-2024; Nr. 0239-ANR_N-140846-2024; Nr. 0239-ANR_N-140847-2024; Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 į vieną bylą; panaikinti visus šiose bylose priimtus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialistų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimus ir administracinio nusižengimo teisenas jo atžvilgiu nutraukti, nes nebuvo padarytos veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Šio prašymo netenkinus, prašė panaikinti visus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialistų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimus ir grąžinti bylas nutarimus priėmusiai institucijai nagrinėti iš naujo. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą siekiant išnagrinėti ir konstatuoti: 1) ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos toje apimtyje, kuria nereglamentuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, bei Konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Vyriausybės teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą keliuose (KET ir kiti) toje apimtyje, kuria nereglamentuotas, nedetalizuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenims, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja įstatymui, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 2 straipsniui, 4 straipsnio 1 ir 5 dalims, 6 straipsniui, 14, 15, 26, 27, 29 ir 30 straipsnių konstatuojamosioms dalims. Be to, pateiktas prašymas priteisti administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymas dėl administracinių nusižengimų bylų Nr. 0239-ANR_N-140807-2024; Nr. 0239-ANR_N-140814-2024; Nr. 0239-ANR_N-140817-2024; Nr. 0239-ANR_N-140821-2024; Nr. 0239-ANR_N-140845-2024; Nr. 0239-ANR_N-140846-2024; Nr. 0239-ANR_N-140847-2024; Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 sujungimo į vieną bylą.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-300-409/2024 administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas netenkintas ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) paliktas nepakeistas. Taip pat netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. K. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, nuobauda paskirta pagal įstatymus, jo kaltė pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį yra įrodyta, įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl sprendė, jog skundžiamas institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad institucija, priėmusi nutarimą, veikė neoperatyviai ir taip sudarė sąlygas A. K. daryti naujus nusižengimus. Taip pat konstatavo, kad atskirose bylose nagrinėjami administraciniai nusižengimai padaryti skirtingu laiku ir juos skiria pakankamai ilgi laiko tarpai, nusižengimai padaryti skirtingose vietose, todėl nėra pagrindo tokių nusižengimų laikyti trunkamaisiais ar tęstiniais. Konstatuota ir tai, kad A. K. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra nekonkretus, abstraktus, o duomenys byloje buvo renkami įstatymų nustatyta tvarka, nerenkant duomenų apie privatų asmens gyvenimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-300-409/2024 ir priimti naują sprendimą – panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Taip pat prašo išnagrinėti jo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

5.1. Teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.

5.2. Nurodo, kad byloje esantis 2024 m. rugsėjo 12 d. KET pažeidimo duomenų protokolas, patvirtinantis, jog 2023 m. lapkričio 16 d. buvo padarytas pažeidimas ir jis užfiksuotas pažeidimo fiksavimo sistemomis, yra surašytas vėliau, nei priimtas nutarimas byloje – 2024 m. rugpjūčio 6 d. Tvirtina, kad tai sudaro pagrindą manyti, jog minimas 2024 m. rugsėjo 12 d. KET pažeidimo duomenų protokolas galimai buvo suklastotas arba buvo suklastotas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas, kuris surašytas nesant KET pažeidimo duomenų protokolo, arba į administracinę bylą neteisėtai pateiktas/įdėtas vėliau surašytas dokumentas, galimai piktnaudžiaujant tarnyba.

5.3. Akcentuoja, kad pagal ANK 3 straipsnio 4 dalies nuostatas administracinio nusižengimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas arba įstatymuose numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Teigia, kad jam inkriminuotų tęstinių, trunkamųjų pažeidimų – transporto priemonės neregistravimas, neapdraudimas, nepraėjimas techninės apžiūros, neišsiėmimas naujo vairuotojo pažymėjimo, tai yra, neveikimo laikas yra tęstinis, trunkamasis nuo pirmo iki paskutinio fiksuoto pažeidimo, todėl, jo manymu, šie tęstiniai, trunkamieji pažeidimai turėjo būti traktuojami kaip padaryti vienu metu, taikant ANK 38 straipsnio 2 dalies taisykles.

5.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pateisino institucijos neveikimą, administracinių nusižengimo protokolo nesurašymą iš karto baigus tyrimą, nesilaikant ANK 608 straipsnyje numatytos taisyklės, nes apeliantui neva dar 2017 m. buvo žinoma apie tai, kad transporto priemonė nedrausta, neturi galiojančios technikinės apžiūros ir yra išregistruota. Akcentuoja, kad 2023 m. lapkričio 16 d. pažeidimas buvo užfiksuotas pažeidimo fiksavimo sistemomis, tai patvirtina surašytas 2024 m. rugsėjo 12 d. KET pažeidimo duomenų protokolas, tačiau administracinio nusižengimo protokolas K. K. buvo surašytas tik 2024 m. balandžio mėnesį, tai yra, praėjus 5 mėnesiams po tyrimo pabaigimo. Teigia, kad atsakomybė už administracinių nuobaudų paskirčių įgyvendinimą kyla institucijai ir ji negali būti perkelta pažeidėjui bei priklausyti nuo pažeidėjo elgesio, jo žinojimo ar nežinojimo apie padarytus, daromus pažeidimus. Tvirtina, kad institucija turėjo užtikrinti administracinių nuobaudų paskirties elementų laikymąsi, protingu terminu išrašant nusižengimo protokolą. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas ignoravo skundo argumentus apie tai, kad įstatymų leidėjas nustatė lygiaverčius administracinių nuobaudų tikslus, kurių nutarimus priėmusi institucija nepaisė, teikdama prioritetą vienam iš šių tikslų – administracinius nusižengimus padariusio asmens nubaudimui, už kiekvieną tapatų ar panašaus pobūdžio nusižengimą, užfiksuotą tos pačios dienos administracinio nusižengimo protokolais, tos pačios dienos nutarimais skyrė vienodo dydžio baudas už kiekvieną atskirą tapatų ar panašų nusižengimą, tokiu būdu jas padaugindama iš aštuonių. Pažymi, kad nusižengimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d., tai yra, buvo daromi beveik metus, tačiau institucija visus 8 protokolus surašė vienu metu ir tik 2024 m. birželio 3 d. – praėjus 1,5 m. nuo pirmojo nusižengimo, nors jai duomenys apie transporto priemonės vairuotoją buvo pateikti laiku ir niekas nekliudė surašyti protokolus per protingą laiką po kiekvieno padaryto nusižengimo. Tvirtina, kad tokiu būdu nebuvo vykdomi administracinių nuobaudų tikslai, nurodyti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų bei vėl nedarytų administracinių nusižengimų, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

5.5. Pasak apelianto, nesant įstatymo, kuris reglamentuotų faktinių duomenų surinkimą greičio, ar vidutinio greičio matavimo sistemomis, šie duomenys yra surinkti nelegaliai ir negali būti laikomi įrodymais pagal ANK 569 straipsnį. Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1 ir 4 dalis, kurios taikytinos ir šioje byloje, įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tvirtina, kad greičio matuoklių, kurie nėra įvardinti jokiame teisės akte, naudojimas yra nelegalus, jų sumontavimas keliuose, naudojimas, savavališkai renkant asmens duomenis, nesant jokių teisės aktų, reglamentuojančių tokius veiksmus, laikytinas tarnybinių įgaliojimų viršijimu, piktnaudžiavimu tarnyba, darančia didelę žalą fiziniams asmenims ir valstybei.

5.6. Atkreipia dėmesį, kad pagal BDAR 4 straipsnio 1 dalį asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma, pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius; pagal 2 dalį asmens duomenų tvarkymas – bet kokios rūšies veikla (tvarkymo operacija), atliekama su fizinių asmenų asmens duomenimis. Tai apima asmens duomenų rinkimą, įrašymą, rūšiavimą, sisteminimą, saugojimą, pritaikymą ar keitimą, išgavimą, susipažinimą, paiešką, naudojimą, atskleidimą perduodant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, sugretinimą ar sujungimą, apribojimą, ištrynimą ar sunaikinimą. BDAR 6 straipsnio „Tvarkymo teisėtumas“ 1 dalyje numatyta, jog „(...) Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (...) e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; BDAR 3 dalyje numatyta, kad BDAR „(...) 1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas: a) Sąjungos teisėje; arba b) duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde arba, 1 dalies e punkte nurodyto duomenų tvarkymo atveju, yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Sąjungos arba valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama (...)“. Pasak apelianto, atsižvelgiant į nurodomas BDAR nuostatas, pirmosios instancijos teismo akcentuotas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytas deklaratyvus leidimas tvarkant duomenis naudoti technines priemones laikytinas aiškiai nepakankamu teisiniu reglamentavimu, kuriuo galėtų būti pateisinamas greičio, vidutinio greičio matavimo prietaisų, sistemų naudojimas, Kelių policijai renkant, tvarkant asmens duomenis atliekamos užduoties, vykdomos viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

5.7. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, kurio 2 straipsnio 11 dalimi Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra priskiriamas prie kriminalinės žvalgybos institucijų, 2 straipsnio 20-22 dalyse yra apibrėžtas techninių priemonių naudojimas kriminalinės žvalgybos tikslais: „(...) 20. Techninių priemonių panaudojimas – techninių priemonių įrengimas, panaudojimas, taip pat kiti su tuo susiję teisėti veiksmai. Techninės priemonės kriminalinėje žvalgyboje gali būti naudojamos bendra ir specialia tvarka. 21. Techninių priemonių panaudojimas bendra tvarka - techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka šio straipsnio 22 dalyje neišvardytais atvejais. Techninės priemonės bendra tvarka naudojamos taip pat ir šio straipsnio 22 dalyje išvardytais atvejais, kai jos panaudojamos sekimo viešose vietose metu gaunamai informacijai fiksuoti arba kriminalinės žvalgybos subjektų iniciatyva jų naudojamose patalpose ir transporto priemonėse vidaus saugumui užtikrinti, išskyrus patalpas, naudojamas juridinių asmenų, įsteigtų pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 22. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (...)“. Pasak apelianto, iš šio techninių priemonių naudojimą numatančio teisinio reglamentavimo matyti, kad sekimas viešose vietose yra leidžiamas kriminalinės žvalgybos tikslais, tačiau informacijos, gaunamos viešo sekimo būdu, fiksavimui reikalinga teismo sankcija. Nagrinėjamoje byloje viešomis sekimo sistemomis buvo fiksuojami ne kažkokie duomenys, reikalingi kriminaliniams nusikaltimams ištirti, o administraciniai nusižengimai, todėl duomenų apie asmenų judėjimą tam tikroje vietoje tam tikru metu fiksavimas, asmens duomenų rinkimas, neturint teismo sankcijos, yra neteisėtas ir nepateisinamas net ir tuo atveju, jei šiomis sistemomis būtų fiksuojami daromi kriminaliniai nusikaltimai. Akcentuoja, kad pagal bendrą teisės principą iš neteisės nekyla teisė, todėl neteisėtai surinkti duomenys negali tapti pagrindu teisėtam asmens nubaudimui. Tvirtina, kad greičio matuoklių, vidutinio greičio matuoklių, mobilių greičio matuoklių naudojimas, nesant jokių jų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, vadintinas nelegalia sekimo sistema ir negali būti toleruojamas teisine valstybe save vadinančioje šalyje.

5.8. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išnagrinėti ir konstatuoti: 1) ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos, toje apimtyje, kuria nereglamentuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, tai yra, nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms, kad Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; bei Konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Vyriausybės teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą keliuose (KET ir kiti) toje apimtyje, kuria nereglamentuotas, nedetalizuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, tai yra, nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja įstatymui: BDAR 2 straipsniui, 4 straipsnio 1 ir 5 dalimis; 6 straipsniui; 14, 15, 26, 27, 29 ir 30 straipsnių konstatuojamosioms dalims. Apeliantas teigia, kad šiuo prašymu siekiama nustatyti, ar administracinėje byloje Nr. II-300-409/2024 esantys duomenys apie inkriminuojamus administracinius nusižengimus buvo surinkti teisėtai.

5.8.1. Prašyme nurodo, kad visose administracinio nusižengimo bylose Nr. II-295-409/2024; Nr. II-296-409/2024; Nr. II-297-409/2024; Nr. II-298-409/2024; Nr. II-299-409/2024; Nr. II-300-409/2024; Nr. II-301-409/2024; Nr. II-302-409/2024 visais atvejais pradinė informacija apie tam tikru laiku, tam tikru greičiu, tam tikroje vietoje pravažiavusią transporto priemonę, jos draustumą civilinės atsakomybės draudimu, jos atliktą techninę apžiūrą, jos savininko asmens duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, teisės vairuoti neturėjimą, buvo surinkta panaudojant vidutinio greičio matuoklių ir/ar kitų stacionarių priemonių fiksuotus duomenis – transporto priemonės fotografijas (2023 m. gegužės 12 d. ir 2024 m. rugsėjo 12 d. dienos KET pažeidimo duomenų protokoluose administracinėse bylose Nr. 39-ANR_P-126037-2023 ir Nr. 0239-ANR_N-140814-2024 vienoje iš lentelės grafų pažymėta opcija „Vairuotojo veidas“, kas reiškia, kad greičio matuokliu gali būti fotografuojamas ir vairuotojo veidas), po duomenų fiksavimo, prisijungiant prie šių duomenų, juos apdorojant, bei pasinaudojant VĮ Regitra duomenų baze apie automobilio savininką, civilinės atsakomybės draudimo duomenų baze, techninių apžiūrų atlikimo duomenų baze, gyventojų registro duomenų baze apie transporto priemonės savininko adresą, surenkant ir panaudojant šiuos duomenis administracinio nusižengimo protokolų surašymui bei nutarimų šiose administracinėse bylose priėmimui. Vidutinio greičio matuoklių bei kitų stacionarių ar mobilių prietaisų įrengimas, transporto priemonių, jų valstybinių numerių, vairuotojo veido fotografavimas vidutinio greičio matuokliuose ir kituose prietaisuose įrengtomis vaizdo fiksavimo kameromis, transporto priemonės vidutinio važiavimo greičio matavimas ruožo pradžioje ir pabaigoje, vidutinio važiavimo greičio apskaičiavimas, šių duomenų perdavimas jų apdorojimui, informacijos apie vidutinio greičio matuokliu užfiksuotos tam tikru laiku, tam tikru greičiu, tam tikrame greičio ruože važiavusios transporto priemonės savininko asmens duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą surinkimas/gavimas/naudojimas ir disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas nėra reglamentuotas jokiais teisės aktais.

5.8.2. Akcentuoja, kad vidutinio greičio matuoklių, stacionarių vaizdo fiksavimo sistemų ir mobilios įrangos, siekiant fiksuoti teisės pažeidimus, o realiai – rinkti ir apdoroti asmens duomenis, naudojimas, nėra įteisintas nei įstatymu, nei kitais teisės aktais, nors toks naudojimas yra tiesiogiai susijęs su asmens duomenų tvarkymu bei apsauga. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo papildymo 11⁴ straipsniu projektas, kuriuo buvo siekiama įteisinti/legalizuoti vidutinio greičio matuoklių naudojimą, Seime įstatymo priėmimo procedūrų nepraėjo, įstatymu nevirto. Todėl bet koks vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių priemonių naudojimas, ypač, kiek tai liečia tiesiog asmens duomenų rinkimą, nesusijusį su greičio viršijimu, automobilio duomenų, automobilio ir asmens judėjimo laiko, automobilio numerio fiksavimą, iš kurio galima nustatyti automobilio savininko vardą ir pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir kitus saugotinus asmens duomenis, o jam nevairavus – kito asmens vardą ir pavardę bei kitus saugomus asmens duomenis, apelianto nuomone, yra grubus BDAR 6 straipsnio „Tvarkymo teisėtumas” pažeidimas. Teigia, kad iš viešai prieinamo Europos Komisijos tinklapio https://commission.europa.eu/law/law-topic/data-protection/reform/what-personal-datalt matyti, jog: „(...) asmens duomenys yra bet kokia informacija, susijusi su gyvu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta. Skirtinga informacija, kuri surinkta kartu gali atskleisti konkretaus asmens tapatybę, taip pat yra asmens duomenys. Asmens duomenys, iš kurių pašalinta asmeninė informacija, kurie yra užšifruoti ar kuriems yra suteikti pseudonimai, bet kuriuos galima panaudoti iš naujo nustatant asmens tapatybę, išlieka asmens duomenimis ir jiems taikomas BDAR. Asmens duomenys, kurių anonimiškumas užtikrintas taip, kad asmens tapatybė negali arba nebegali būti nustatyta, nebelaikomi asmens duomenimis. Kad duomenys būtų iš tiesų anoniminiai, anonimiškumas turi būti užtikrintas negrįžtamai. BDAR apsauga asmens duomenims suteikiama neatsižvelgiant į technologijas, naudojamas tokiems duomenims tvarkyti. Ji yra „neutrali technologijų atžvilgiu“ ir taikoma duomenų tvarkymui tiek automatizuotomis, tiek neautomatizuotomis priemonėmis, jeigu duomenys yra rūšiuojami pagal iš anksto nustatytus kriterijus (pvz., abėcėlės tvarka). Taip pat nesvarbu, kaip duomenys yra saugomi: IT sistemoje, pasitelkiant stebėjimą vaizdo kameromis ar popierine forma. Visais šiais atvejais asmens duomenims taikomi BDAR nustatyti apsaugos reikalavimai. Asmens duomenų pavyzdžiai: vardas, pavardė; namų adresas; elektroninio pašto adresas, pavyzdžiui, vardas.pavardė@įmonė.com; asmens tapatybės kortelės numeris; buvimo vietos duomenys (pvz., buvimo vietos duomenys mobiliajame telefone); interneto protokolo (IP) adresas; slapukų identifikatoriai; jūsų telefono reklamos identifikatorius; ligoninės arba gydytojo turimi duomenys, kurie gali būti simbolis, pagal kurį galima konkrečiai nustatyti asmens tapatybę. (...)“. Ši informacija pateikta vadovaujantis BDAR 2 straipsniu, 4 straipsnio 1 ir 5 dalimis; 14, 15, 26, 27, 29 ir 30 konstatuojamosiomis dalimis, 29 straipsnio darbo grupės nuomone 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos; 29 straipsnio darbo grupės nuomone 05/2014 dėl nuasmeninimo metodų.

5.8.3. Pažymi, kad Konstitucijos 22 straipsnio nuostatose įtvirtinta, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Teigia, kad nurodyti argumentai leidžia prieiti prie pagrįstos išvados, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, toje apimtyje, kurioje neįtvirtintas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių bei mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti, šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, tai yra, nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, privalomos pagal BDAR, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Tuo pat metu teigia ir tai, kad Vyriausybės teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą keliuose (KET) toje apimtyje, kuria nereglamentuotas, nedetalizuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti, šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, tai yra, nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, privalomos pagal BDAR, prieštarauja BDAR 2 straipsniui, 4 straipsnio 1 ir 5 dalims; 6 straipsniui; 14, 15, 26, 27, 29 ir 30 konstatuojamosioms dalims.

5.8.4. Teigia, kad pagal bendrą teisės principą iš neteisės nekyla teisė, todėl neteisėtai surinkti duomenys negali tapti pagrindu teisėtam asmens nubaudimui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnį „Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją“. Pažymi, kad konkrečiose jo atžvilgiu nagrinėjamose administracinio nusižengimo bylose turėtų būti taikomi įstatymai ir kiti aukščiau nurodomi teisės aktai, toje dalyje/tose dalyse, kuriose nereglamentuotos stacionarių prietaisų pagalba renkamų asmens duomenų tvarkymo taisyklės, prieštarauja Konstitucijai, ir Konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principai yra universalūs, šiais konstituciniais principais yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema; jais turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant; konstituciniai teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principai reiškia, kad visos valstybės institucijos turi veikti remdamosi ir vadovaudamosi teise, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai). Teisėtas konstitucinis lūkestis yra asmens įsitikinimas, kad duomenys apie jį bus renkami tik vadovaujantis įstatymu ar teismo sprendimu, turinčiu įstatymo galią.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-300-409/2024 palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo A. K. skundo argumentus, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

6.2. Nurodo, kad A. K. painioja sąvokas, teikdamas, jog transporto priemonės neįregistravimas nustatyta tvarka, neapdraudimas bei techninės apžiūros neatlikimas yra tęstinės veikos, neatsižvelgdamas į tai, kad jis atsakomybėm patrauktas ne už tai, jog nedraudė transporto priemonės, jos neįregistravo ar neatliko techninės apžiūros, o už tai, kad periodiškai, kartas nuo karto, ją vairavo, o tai negali būti traktuojama tęstine veika. Taip pat jo padarytiems administraciniams nusižengimams negali būti taikomas idealiosios sutapties teisinis institutas, kaip tai yra apibrėžiama ANK 38 straipsnio 2 dalyje, kadangi nekyla abejonių, jog administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingais laikais, skirtingose vietose. Iš bylose esančių duomenų visumos taip pat galima pagrįstai teigti, kad A. K. kiekvienam iš administracinių nusižengimų rengėsi atskirai. Pasak institucijos atstovo, šios aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nagrinėjamu atveju yra laikomi realiąja, o ne idealiąja administracinių nusižengimų sutaptimi, todėl taikyti apėmimo būdą bendrinant paskirtas administracines nuobaudas, nėra pagrindo.

6.3. Akcentuoja, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomoji techninė apžiūra paskutinį kartą buvo atlikta 2017 m. kovo 29 d., privalomasis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimas šiam automobiliui nustojo galioti dar 2017 m. spalio 27 d., o A. K. dar (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas į galiojantį turėjo būti pakeistas iki 2017 m. vasario 3 d. Apie esamą padėtį A. K. negalėjo nežinoti jau vien todėl, kad 2017 m. rugsėjo 27 d., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnai, dalyvaujant pačiam A. K., surašė pastarajam administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu už tai, kad, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra ir kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybė draudimu (ROIK 17073009353), tai yra, būtent tą patį automobilį, kurį vairuojant buvo padaryti ir vėlesni analogiški KET pažeidimai. Be to, administraciniu nurodymu paskirtą baudą A. K. sumokėjo 2017 m. spalio 12 d.

6.4. Nurodo, kad A. K., kaip rūpestingas vairuotojas, kiekvieną kartą prieš važiuodamas ne sau priklausančiu automobiliu, privalėjo įsitikinti, jog transporto priemonė yra įregistruota, apdrausta ir jai atlikta techninė apžiūra. Apelianto teiginiai, kad tuo atveju, jei apie daromus pažeidimus jam būtų pranešta iš karto po to, kai buvo užfiksuotas pirmas šiame skunde nurodytas pažeidimas, kitų jis nebedarytų, yra deklaratyvūs, nes dar 2017 m. toks pažeidimas buvo užfiksuotas, nuobauda paskirta ir įvykdyta, tačiau tai neatgrasė atsakomybėn patraukto asmens nuo pažeidimų darymo ir analogiškos veikos buvo daromos toliau.

6.5. Atkreipia dėmesį, kad jokių papildomų asmens duomenų vidutinio greičio matuokliai nerenka ir nekaupia, jie tik fiksuoja konkretų pažeidimo faktą. Prietaisai yra sertifikuoti, turi galiojančią metrologinę patikrą, kas reiškia, kad jų užfiksuoti rodmenys leistinos paklaidos ribose yra patikimi ir tikslūs, po to vyksta užfiksuotų duomenų sutikrinimas su žinybiniuose bei valstybės registruose jau esančiais duomenimis. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 9 straipsnis numato, jog policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose. Tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones. Taip pat nurodyta, kad policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. Institucijos nuomone, administruojant iš pažeidimų fiksavimo sistemų gautus duomenis nėra peržengiamos Įstatymu institucijai suteiktų įgaliojimų ribos.

6.6. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra nekonkretus – prašoma kreiptis, siekiant išsiaiškinti, ar pakankamas tam tikrų teisinių santykių reglamentavimas, o ne dėl to, ar kuri nors konkreti teisės akto nuostata, kuri galėtų būti taikoma šioje konkrečioje byloje, neprieštarauja Konstitucijai.

6.7. Taip pat pažymi, kad administracinis nusižengimas, už kurio padarymą nubaustas A. K., padarytas viešoje vietoje, todėl duomenys byloje buvo renkami įstatymu nustatyta tvarka visuomenės saugumo interesais, siekiant nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kas įstatymais, taip pat ir BDAR, nėra draudžiama. Jokie duomenys apie privatų asmens gyvenimą renkami nebuvo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams eismo sąlygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos. Būtent eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami, turi motyvuoti eismo dalyvius būti sąmoningais ir laikytis KET reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

3. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. kelia klausimus dėl nepagrįstai paskirtų ir subendrintų administracinių nuobaudų, nepagrįsto visų aštuonių jo atžvilgiu nagrinėjamų administracinių nusižengimų bylų nejungimo į vieną bylą, pažeisto proceso operatyvumo principo ir byloje surinktų įrodymų neteisėtumo. Taip pat apeliantas prašo kreiptis išaiškinimo į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos, toje apimtyje, kuria nereglamentuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, tai yra, nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms, kad Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; bei Konstituciniam teisinės valstybės principui; taip pat, ar Vyriausybės teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą keliuose (KET ir kiti) toje apimtyje, kuria nereglamentuotas, nedetalizuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, tai yra, nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja įstatymui: BDAR 2 straipsniui, 4 straipsnio 1 ir 5 dalimis; 6 straipsniui; 14, 15, 26, 27, 29 ir 30 straipsnių konstatuojamosioms dalims. Apeliantas teigia, kad šiuo prašymu siekiama nustatyti, ar administracinėje byloje Nr. II-300-409/2024 esantys duomenys apie jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus buvo surinkti teisėtai. Taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo akcentuotas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytas deklaratyvus leidimas tvarkant duomenis naudoti technines priemones laikytinas aiškiai nepakankamu teisiniu reglamentavimu, kuriuo galėtų būti pateisinamas greičio, vidutinio greičio matavimo prietaisų, sistemų naudojimas, Kelių policijai renkant, tvarkant asmens duomenis atliekamos užduoties, vykdomos viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

6. Pažymima, kad Konstitucinėje jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) yra išaiškinta, kokiais atvejais bylas nagrinėjantys teismai privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydami spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apygardos teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. prašyme kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išdėstytus tokio prašymo argumentus, administracinių nusižengimų padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo tokio prašymo tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kaip matyti, analogišką prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą apeliantas teikė ir pirmosios instancijos teismui. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad toks apelianto prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad prašymas yra nekonkretus, abstraktus, prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar tam tikrų teisinių santykių nereglamentavimas, o ne kuri nors konkreti teisės akto nuostata, kuri galėtų būti taikoma šioje konkrečioje byloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad administraciniai nusižengimai, už kuriuos nubaustas A. K., padaryti viešoje vietoje, todėl byloje duomenys buvo renkami įstatymu nustatyta tvarka visuomenės saugumo interesais, siekiant nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kas įstatymais, taip pat ir BDAR, nėra draudžiama, be to, byloje surinkti duomenys tik leidžia identifikuoti galimai nusižengimą padariusį asmenį, o kitokie duomenys apie asmens privatų gyvenimą nebuvo renkami.

8. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Kaip matyti, apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas taip pat nėra pakankamai konkretus, be to, juo prašoma Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pateikti išaiškinimus ne dėl konkrečios teisės akto nuostatos neprieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o, apelianto vertinimu, teisės aktais (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir kitais įstatymais, Vyriausybės teisės aktais, reglamentuojančiais saugų eismą keliuose (KET ir kitais)) nereglamentuotą asmens duomenų tvarkymą. Be to, priešingai, nei tvirtina apeliantas, asmens duomenų tvarkymo taisyklės, susijusios su vidutiniais greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimu, pastatymu, jų panaudojimu asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, yra pakankamai detaliai reglamentuotas įstatyminiais bei poįstatyminiais teisės aktais.

Žemesnės instancijos teismas

9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Minėto įstatymo 4 straipsnis numato eismo saugumo užtikrinimo principus, kurie yra: 1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos; 2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai; 3) asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą. Pagal šio įstatymo 5 straipsnį eismo saugumo užtikrinimą reglamentuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme. BDAR 6 straipsnyje nurodyta, jog duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Tiek pagal BDAR nuostatas, tiek ir pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 5 dalį šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme, atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai šie duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga – tam tikrose vietose nejudamai įtvirtinta įranga (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti. Be to, Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. spalio 24 d. Nr. 4-761 įsakymu patvirtintų Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, jog leidžiama be apribojimų pateikti rinkai ir pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar EEE valstybėje pagamintas matavimo priemones, nepatenkančias į techninių reglamentų taikymo sritis, jeigu jos atitinka Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Metrologijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje pagamintos matavimo priemonės, nepatenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, gali būti be apribojimų pateikiamos rinkai ir pradedamos naudoti, jeigu jos atitinka šiuos reikalavimus: 1) matavimo priemonės yra pažymėtos žymenimis ir (arba) ženklais ir (arba) turi dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje atliktą matavimo priemonės tipo įvertinimą ir patvirtinimą, išskyrus metrologijos srities teisės aktuose numatytus atvejus, kai matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo procedūra gali būti neatliekama, ir pirminę patikrą, kurie yra atlikti pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės nacionalinės teisės aktų reikalavimus; 2) prie matavimo priemonių yra pridėti lietuvių kalba parengti techniniai matavimo priemonės aprašai su nurodytomis matavimo priemonės metrologinėmis charakteristikomis, matavimo priemonės įrengimo, naudojimo ir techninės priežiūros instrukcijos su nurodytais matavimo priemonės naudojimo, priežiūros reikalavimais, matavimo priemonės klimatinės, mechaninės ir elektromagnetinės aplinkos sąlygomis, matavimo priemonės plombavimo schemos arba matavimo priemonės gamintojo informacija apie žymenų ir (arba) plombavimo vietas, jeigu plombavimas yra taikomas.

10. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus policijos uždaviniai – nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas bei eismo automobilių keliais priežiūra. Vienos iš pagrindinių policijos funkcijų – pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose (minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Šių policijos uždavinių įgyvendinimui būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose (Policijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Be to, tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones (Policijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal Policijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „informacinė sistema“ suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį informacinė sistema – tai programinės įrangos visuma valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kito viešojo administravimo subjekto, viešosios įstaigos ar valstybės valdomos įmonės veiklos procesams skaitmenizuoti, duomenims tvarkyti ir (ar) administracinėms ar viešosioms paslaugoms teikti elektroniniu būdu.

11. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nurodytų teisės aktų konstitucingumu ir dėl to kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad asmuo, darydamas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo, žmogaus privataus gyvenimo ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti A. K. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Dėl A. K. kaltės pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį

13. Nagrinėjamu atveju A. K. administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val., (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo eksploatuojama be techninės apžiūros, be draudimo (b. l. 81-82). 2024 m. gegužės 3 d. transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas K. K. informavo, jog minėtą transporto priemonę aptariamu laiku vairavo A. K. (b. l. 74). Nustatyta, kad A. K. 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kadangi jam (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas į galiojantį turėjo būti pakeistas iki 2017 m. vasario 3 d., transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomoji techninė apžiūra paskutinį kartą buvo atlikta 2017 m. kovo 29 d., grafoje „Būsena“ nurodyta, jog techninė apžiūra šiam automobiliui yra negaliojanti, transporto priemonė išregistruota 2016 m. sausio 18 d., o privalomasis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimas šiam automobiliui nustojo galioti 2017 m. lapkričio 26 d. (b. l. 79, 80). Pastebėtina ir tai, kad institucijos atsiliepime nurodyti duomenys patvirtina, jog A. K. už administracinius nusižengimus vairuojant tą patį neeksploatuotiną automobilį, kurį vairuojant buvo padaryti ir vėlesni analogiški KET pažeidimai, neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, 2017 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnai, dalyvaujant pačiam A. K., surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (ROIK 17073009353), o paskirtą baudą A. K. sumokėjo 2017 m. spalio 12 d. Vadinasi, A. K. jau 2017 m. žinojo, kad neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kad jo vairuojamas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra neeksploatuojamas – nustatyta tvarka išregistruotas (neperregistruotas), automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei automobilis nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai yra, 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. veikė tyčia. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje. Dėl to nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo reikalavimą ir panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

15. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad A. K. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį, o nuobauda pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą, apeliantui nepaskirta ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutraukta (kaip ir dėl ANK 415 straipsnio 2 dalies, kadangi ši dalis buvo inkriminuota du kartus), aprašomojoje dalyje motyvuojant tuo, kad dėl šio administracinio nusižengimo nuobauda paskirta kitu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 22192348310. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. K. suformuluotame kaltinime nepagrįstai, kaip perteklinė nurodyta faktinė aplinkybė, jog jis vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. X-1137) 4 straipsnio 1 dalį. Todėl ši faktinė aplinkybė šalinama iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) ir įrodyta laikoma tai, kad:

A. K. 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota) ir be privalomosios techninės apžiūros. Tuo pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16, 226 punktus.

Dėl įrodymų

16. Apeliantas tvirtina, kad byloje sprendžiant jo kaltės klausimą remtasi galimai suklastotais dokumentais, kadangi 2024 m. rugsėjo 12 d. KET pažeidimo duomenų protokolas, patvirtinantis, jog 2023 m. lapkričio 16 d. buvo padarytas pažeidimas ir jis užfiksuotas pažeidimo fiksavimo sistemomis, yra surašytas vėliau, nei priimtas nutarimas byloje – 2024 m. rugpjūčio 6 d. Pasak apelianto, tai sudaro pagrindą manyti, kad suklastotas arba 2024 m. rugsėjo 12 d. KET pažeidimo duomenų protokolas, arba 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas, kuris surašytas nesant KET pažeidimo duomenų protokolo, arba į administracinio nusižengimo bylą neteisėtai pateiktas/įdėtas vėliau surašytas dokumentas, galimai piktnaudžiaujant tarnyba. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir atkreipia apelianto dėmesį, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Administracinio nusižengimo, užfiksuoto teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, duomenų protokole Nr. ROIK 23226494369 esantys duomenys (b. l. 78) visiškai sutampa su duomenimis, įregistruotais 2023 m. lapkričio 20 d. Administracinių nusižengimų registre suformuluotoje pažeidimo Nr. 23226494369, susijusio su administraciniu nusižengimu Nr. 23227005388 (tas pats ROIK, kaip ir institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo), kortelėje (b. l. 81-82). Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Administracinio nusižengimo, užfiksuoto teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, duomenų protokolu buvo įformintas procesinis veiksmas – institucijoje gavus A. K. skundą, adresuotą pirmosios instancijos teismui, buvo atspausdinti duomenys iš Administracinių nusižengimų registro apie 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. padarytus nusižengimus. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad byloje buvo remiamasi suklastotais dokumentais ar buvo piktnaudžiaujama tarnyba.

17. Apeliantas taip pat teigia, kad nesant įstatymo, kuris reglamentuotų faktinių duomenų surinkimą greičio, ar vidutinio greičio matavimo sistemomis (teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis), tokie duomenys byloje yra surinkti nelegaliai ir negali būti laikomi įrodymais pagal ANK 569 straipsnį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju įrodymai administracinio nusižengimo byloje buvo renkami įstatymų nustatyta tvarka, nerenkant duomenų apie privatų asmens gyvenimą.

18. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis, mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis ar valstybės registruose naudojamomis programinėmis priemonėmis.

19. Iš bylos matyti, kad 2023 m. lapkričio 16 d. administraciniai nusižengimai buvo užfiksuoti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), teisės pažeidimo fiksavimo sistema „fima_lalakd_vgms_21501, kurios metrologinės patikros liudijimo Nr. 1337012 (b. l. 78). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei šios nutarties 13-14 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. K. 2023 m. lapkričio 16 d. padaryti pažeidimai buvo užfiksuoti tinkama ir teisiškai be apribojimų leidžiama naudoti matavimo priemone ir tokie duomenys nėra laikomi duomenimis apie asmens privatų gyvenimą. Dar daugiau, pati teisės pažeidimo fiksavimo sistema, užfiksavusi teisės pažeidimą, t. y. kad vairuojamas automobilis, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir jis yra išregistruotas (neperregistruotas), apelianto, kaip asmens duomenų nerinko ir užfiksavo tik pačią transporto priemonę. Taigi, apelianto asmens duomenys buvo nustatyti ne nusižengimų padarymo metu, o jau tiriant padarytus nusižengimus, kai policijos pareigūnas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, duomenis apie administracinius nusižengimus padariusį asmenį nustatė patikrinęs jam prieinamus registrų duomenis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad duomenys apie tai, jog 2023 m. lapkričio 16 d. transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. K., buvo gauti teisėtai ir šie duomenys pagrįstai buvo vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys apelianto kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Todėl nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad duomenys byloje buvo gauti neteisėtu būdu ir jie negali būti laikomi įrodymais pagal ANK 569 straipsnį.

Dėl tęstinių ir trunkamųjų administracinių nusižengimų, bendrinimo ir bylų sujungimo

20. Kaip minėta, A. K. administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, be to, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota) ir be privalomosios techninės apžiūros.

21. Apeliantas tvirtina, kad visi laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. jo padaryti administraciniai nusižengimai, išnagrinėti aštuoniose administracinių nusižengimų bylose Nr. 0239-ANR_N-140807-2024, Nr. 0239-ANR_N-140814-2024, Nr. 0239-ANR_N-140817-2024, Nr. 0239-ANR_N-140821-2024, Nr. 0239-ANR_N-140845-2024, Nr. 0239-ANR_N-140846-2024, Nr. 0239-ANR_N-140847-2024, Nr. 0239-ANR_N-140850-2024, turi būti laikomi tęstiniais arba trunkamaisiais, o paskirtos nuobaudos subendrintos taikant ANK 38 straipsnio 2 dalies taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

22. ANK 38 straipsnio 1-2 dalyse reglamentuotas administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. K. 2023 m. lapkričio 16 d. padaryti administraciniai nusižengimai pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį pagrįstai subendrinti vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi jie padaryti vienu metu – 2023 m. lapkričio 16 d. 13.34 val. (idealioji sutaptis). Šiuos nusižengimus laikyti tęstiniais ar trunkamaisiais su kitose administracinių nusižengimų bylose nagrinėjamais administraciniais nusižengimais, pagrindo nėra.

24. Iš byloje esančių Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad A. K. apeliaciniame skunde akcentuojamose kitose administracinių nusižengimų bylose Nr. 0239-ANR_N-140807-2024, Nr. 0239-ANR_N-140814-2024, Nr. 0239-ANR_N-140817-2024, Nr. 0239-ANR_N-140821-2024, Nr. 0239-ANR_N-140845-2024, Nr. 0239-ANR_N-140846-2024, Nr. 0239-ANR_N-140847-2024 taip pat baustas pagal ANK 415 straipsnio 1-2 dalis, 415 straipsnio 2 dalį, 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį už administracinius nusižengimus, padarytus 2022 m. lapkričio 29 d., 2023 m. sausio 15 d., 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. spalio 2 d. ir 2023 m. lapkričio 3 d., tai yra, už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, visais atvejais vairavo tą pačią transporto priemonę („Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o ši transporto priemonė nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be to, 2023 m. sausio 15 d., 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. kovo 28 d. ir 2023 m. spalio 2 d. jis taip pat viršijo leistiną greitį.

25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.

26. Tuo tarpu teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Svarbu pažymėti tai, kad skiriant nuobaudą trunkamojo pažeidimo atveju, nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis pažeidimas buvo baigtas, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio nusižengimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012). Iš to spręstina, jog asmuo už trunkamąjį pažeidimą yra baudžiamas tada, kai šis pažeidimas paaiškėja ir baigiasi (kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas). Priešingos išvados neleidžia daryti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl trunkamųjų teisės pažeidimų (2AT-46-895/2016, 2AT-45-895/2016, 2AT-47-895/2016, 2AT-6-942/2015), kadangi šiose bylose teismas išaiškino trunkamojo teisės pažeidimo pabaigos momento nustatymo aplinkybes.

27. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, apelianto akcentuojamose aštuoniose administracinių nusižengimų bylose nagrinėti administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingu laiku – nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. ir tarp šių nusižengimų yra pakankamai laiko tarpas – mažiausiai 11 dienų, daugiausiai – virš 4 mėn., nusižengimai padaryti skirtingose vietovėse – (duomenys neskelbtini). Šiuos pažeidimus sieja tik tas pats pažeidėjas ir ta pati transporto priemonė, kuria buvo užfiksuoti padaryti nusižengimai, taip pat tai, kad padaryti pažeidimai yra panašaus pobūdžio – kaip minėta, nustatytomis dienomis A. K. vairavo transporto priemonę atitinkamai neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, viršijo leistiną greitį. Tačiau pažymima, kad per aptariamą laikotarpį A. K. administracine tvarka baustas ir už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus – už mokomoje automobilių stovėjimo vietoje paliktus stovėti automobilius „Volvo CX 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjus rinkliavos už transporto priemonių stovėjimą (ANK 418 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina ir tai, kad A. K. jo akcentuojamose administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už tai, kad jis nedraudė transporto priemonės, jos neįregistravo ar neatliko transporto priemonės techninės apžiūros, o už tai, kad periodiškai, kartas nuo karto vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei ją vairuodamas viršijo leistiną greitį. Todėl akivaizdu, kad kiekvieną kartą jam nusprendus vairuoti tokią transporto priemonę, neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, apeliantui iš naujo susiformuodavo tyčia elgtis neteisėtai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie A. K. veiksmai, kai jis skirtingu laiku, skirtingose vietose vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, vairavo neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, žinodamas, kad jis neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kad jo vairuojamas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka išregistruotas (neperregistruotas), automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei automobilis nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, viršijant nustatytą greitį, šiuose veiksmuose nesant nustatytos vieningos tyčios, pagrįstai kvalifikuoti ne kaip trunkamasis ar tęstinis nusižengimas, o kaip atskiri nusižengimai.

28. Be to, nustačius, kad A. K. 2022 m. lapkričio 29 d. – 2023 m. lapkričio 16 d. padaryti aštuoniose skirtingose administracinių nusižengimų bylose nustatyti nusižengimai nebuvo padaryti vienu metu (tą pačią pažeidimo fiksavimo dieną) ir nėra trunkamieji (tęstiniai) nusižengimai, A. K. – 2022 m. lapkričio 29 d., 2023 m. sausio 15 d., 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. lapkričio 16 d. padaryti nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 1-2 dalyse, 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai buvo nagrinėjami atskirose administracinėse bylose. Dėl to nėra pagrindo išdavai, kad taip jo teisinė padėtis buvo pabloginta. Akcentuojama, kad dėl atsiradusių pasekmių (nuobaudų, baustumų skaičiaus) yra kaltas pats pažeidėjas, kadangi jis sistemingai darė pažeidimus, tarp jų – dauguma analogiškus, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Dėl to A. K. skundo reikalavimas skirti vieną administracinę nuobaudą už visus jo skirtingose aštuoniose administracinių nusižengimų bylose padarytus nusižengimus, taip pat netenkinamas.

Dėl proceso trukmės

29. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šis terminas įstatyme įtvirtintas atsižvelgiant į tai, kad administraciniai nusižengimai ne visais atvejais yra užfiksuojami tiesiogiai, tačiau yra fiksuojami ir atitinkamų stacionarių ar kilnojamųjų prietaisų pagalba, kurių užfiksuotų duomenų perkėlimas į institucijos duomenų bazes bei šių duomenų fizinis įvertinimas užtrunka ilgesnį laiko tarpą.

30. Apeliantas skunde akcentuoja, kad visi jo nusižengimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d., tai yra, buvo daromi beveik metus, tačiau institucija visus 8 protokolus surašė vienu metu 2024 m. birželio 3 d. – praėjus 1,5 m. nuo pirmojo nusižengimo, nors jai laiku buvo pateikti duomenys apie transporto priemonės vairuotoją ir niekas nekliudė surašyti protokolus per protingą laiką po kiekvieno padaryto nusižengimo.

31. Iš bylos matyti, kad A. K. nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį, už kuriuos jis nubaustas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388), padarė 2023 m. lapkričio 16 d. Taigi, pagal ANK 39 straipsnio reglamentavimą, nuobauda už šiuos nusižengimus galėjo būti paskirta iki 2025 m. lapkričio 15 d. ir buvo paskirta 2024 m. rugpjūčio 6 d., tai yra, nuobauda paskirta nepraleidus nustatyto termino. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad už šių nusižengimų padarymą pirmą kartą administracinio nusižengimo protokolas (K. K.) buvo surašytas 2024 m. vasario 21 d., tačiau jis anuliuotas, neįteikus procesinių dokumentų, vadovaujantis ANK 573 straipsniu. Sekantis protokolas buvo surašytas 2024 m. kovo 26 d., o 2024 m. gegužės 7 d. buvo priimtas nutarimas, kuris, asmeniui apskundus, 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu buvo panaikintas ir byla grąžinta pareigūnui, įgaliotam surašyti administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 18-57, 83). Be to, K. K. tik 2024 m. gegužės 3 d. informavo instituciją, jog 2023 m. lapkričio 16 d. automobilį, kuriuo buvo užfiksuotas pažeidimas, vairavo A. K. (b. l. 74). Taigi, pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo bei administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo A. K. buvo pareikštas kaltinimas 2023 m. lapkričio 16 d. vairavus transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, bei vairavus transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, buvo surašyti 2024 m. birželio 3 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui po to, kai buvo nustatyta, jog 2023 m. lapkričio 16 d. automobilį vairavo ne K. K., o A. K.. Taip pat iš bylos matyti, nutarimas, kuriuo A. K. už 2023 m. lapkričio 16 d. padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirta nuobauda, buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 6 d. – praėjus 2 mėnesiams po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas tą pačią dieną jis išsiųstas apeliantui (b. l. 81-82). Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad institucija laiku pateikė asmeniui informaciją apie jo įvykdytus administracinius nusižengimus ir jų pagrindu pradėtus tyrimus, administracinės nuobaudos paskirtos taip pat per nurodytą laikotarpį, o ilgesnis administracinių nusižengimų fakto nustatymo tyrimas užtruko dėl objektyvių aplinkybių visumos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad institucija, priėmusi nutarimą, veikė neoperatyviai ir taip, pasak apelianto, sudarė sąlygas A. K. daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, apelianto teiginiai, kad tuo atveju, jei apie daromus pažeidimus jam būtų pranešta iš karto po to, kai buvo užfiksuoti pirmieji šiame skunde nurodyti administraciniai nusižengimai, kitų jis nebedarytų, yra deklaratyvūs, nes jau 2017 m. buvo užfiksuoti analogiški apelianto padaryti administraciniai nusižengimai, nuobauda paskirta ir įvykdyta, tačiau tai jo neatgrasė nuo vėlesnių administracinių nusižengimų darymo.

Dėl paskirtų nuobaudų

32. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Apeliantas tvirtina, kad už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskirta galutinė nuobauda neatitinka nurodytame straipsnyje įtvirtintos nuobaudos paskirties.

33. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo 50 iki 100 eurų, o ANK 424 straipsnio 1 dalyje – baudą nuo 30 iki 50 eurų.

34. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) A. K. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta bauda 90 Eur; pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį – bauda 40 Eur; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur. Tokio dydžio baudos ir galutinė bauda A. K. paskirtos nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad A. K. per paskutinius 5 metus administracine tvarka iš viso buvo baustas 15 kartų, už tapačius nusižengimus buvo baustas 2017 ir 2021 m., turi eilę galiojančių nuobaudų, kadangi paskirtų administracinių nuobaudų nemoka (b. l. 18-57), o tai patvirtina, kad apeliantas nuolat daro KET pažeidimus ir išvadų iš baustumų nedaro, sprendžia, jog A. K. nei už jo padarytus atskirus administracinius nusižengimus paskirtos baudos, nei paskirta galutinė subendrinta bauda nėra per griežtos. Galutinės administracinės nuobaudos paskyrimas yra proporcingas A. K. padarytų nusižengimo pavojingumui bei jo asmenybei.

35. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai joje išdėstytų išvadų nepaneigia.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-300-409/2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus specialisto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 (ROIK: 23227005388) aprašomosios dalies pašalinti perteklinę faktinę aplinkybę, jog A. K. vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137) 4 straipsnio 1 dalį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė