Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant ne teismo tvarka nutarimą priėmusios institucijos – Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos – atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundą dėl Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus specialistės J. D. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-140817-2024 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Teismo posėdyje Pareiškėjo atstovas advokatas L. Š. palaikė savo kliento prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą ir skundą. Pažeidimai administracinio nusižengimo bylose fiksuoti tam tikromis priemonėmis ir jo ginamasis vadovaujasi duomenų apsaugos dokumentu. Pagal duomenų apsaugos reglamentą priemonės apie asmenis turėtų būti įtvirtintos duomenų rinkimo įstatyme. Jis nematė teisės akto, kuriame būtų duomenų rinkimas. Įstatymo leidėjas bandė reglamentuoti duomenų rinkimą, tačiau įstatymas nebuvo priimtas. Stacionariomis greičio matavimo priemonėmis renkami duomenys yra tik apie automobilius, bet jie sąveikauja su registrais, kuriuose yra asmens duomenys. Aštuoni nutarimai buvo surašyti vienu metu su dideliais laiko tarpais. Nors ginamojo požiūris į įstatymus nėra visai priimtinas, tačiau kai nuo pažeidimo praėjo daugiau nei metai, galbūt būtų galima svarstyti, ar tai yra tęstinis pažeidimas. Pažeidimai turėjo būti nustatyti operatyviai. Registruose yra duomenys, tačiau duomenys apie pažeidimą saugomi ir neaišku kaip. Prašė tenkinti Pareiškėjo skundą.

Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos atstovas teisme prašė skundo netenkinti. Akcentavo, kad Pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą niekaip nėra susijęs su nagrinėjama byla. Pareiškėjas manipuliuoja sąvokomis. Visi duomenys, kuriais remiantis buvo išsiaiškinti pažeidimai šioje ir kitose bylose, registruojami registruose, pvz., vairuotojų registre yra asmenys, turintys teisę vairuoti, vadinasi, į jį neįtraukti teisės vairuoti neturi; transporto priemonių registre yra visos registruotos transporto priemonės, vadinasi, kitos neregistruotos; yra registrai, kuriuose kaupiami duomenys apie transporto priemones, kurioms atlikta techninė apžiūra ir kurios yra apdraustos. Jokie papildomi duomenys, kaip bandė teigti Pareiškėjas, nėra renkami. Visi minimi prietaisai atlieka tik kontrolės funkciją. Greičio matuokliai turi laikrodį ir fotoaparatą. Jie ne matuoja greitį, o apskaičiuoja vidurkį. Pareiškėjas nori įpiršti mintį, kad jo padaryta veika turi tęstinumo požymį. Institucija su tuo nesutinka. Tęstinėje veikoje yra ryšys tarp kelių pažeidimų. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pakaitinis. Tai reiškia, kad jis didžiąją laiko dalį stovi ir juo Pareiškėjas naudojasi pagal poreikį, todėl kalbėti apie tęstinumą negalima. Tai visiškai skirtingos veikos, daromos skirtingose vietose, bei tarpusavyje neturi nieko bendro, išskyrus tą patį vairuotoją ir tą patį automobilį. Veikų tęstinumas būtų, jeigu Pareiškėjas būtų užfiksuotas vykstantis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keliose skirtingose vietose, bet per vieną kelionę (maršrutą).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs skundo argumentus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas pripažįsta, jog Pareiškėjo A. K. skundas nepagrįstas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pareiškėjo sūnus K. K. 2024 m. gegužės 3 d. pateikė informaciją, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 19 d. 9.02 val. valdė Pareiškėjas. (b. l. 68).

Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino Pareiškėjo prašymo dėl aštuonių administracinių nusižengimų bylų sujungimo į vieną, nes ANK nėra numatyta galimybė sujungti administracinių nusižengimų bylas skundų dėl jose priimtų nutarimų nagrinėjimo stadijoje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą tikslu išnagrinėti ir konstatuoti: 1) ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos toje apimtyje, kuria nereglamentuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, bei Konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Vyriausybės teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą keliuose (Kelių eismo taisyklės ir kiti) toje apimtyje, kuria nereglamentuotas, nedetalizuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenims, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja įstatymui, BDAR 2 straipsniui, 4 straipsnio 1 ir 5 dalims, 6 straipsniui, 14. 15, 26, 27, 29 ir 30 straipsnių konstatuojamosioms dalims.

Teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, jeigu yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, tačiau Pareiškėjo prašymas nekonkretus, abstraktus, prašoma kreiptis į Konstitucinį teismą siekiant išsiaiškinti, ar tam tikrų teisinių santykių nereglamentavimas, o ne kuri nors konkreti teisės akto nuostata, kuri galėtų būti taikoma šioje konkrečioje byloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą nėra. Be to, nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamas skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Administracinis nusižengimas, už kurį nubaustas A. K., padarytas viešoje vietoje, todėl byloje duomenys buvo renkami įstatymų nustatyta tvarka visuomenės saugumo interesais, siekiant nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kas įstatymais, taip pat ir Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, nėra draudžiama. Byloje yra surinkti duomenys tik leidžiantys identifikuoti galimai nusižengimą padariusį asmenį, kitokie duomenys apie privatų asmens gyvenimą nebuvo renkami.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos. Būtent eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius būti sąmoningus ir laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinti policijos uždaviniai, vienas kurių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą, atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti, 15 punkte įtvirtinta, jog policija atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą, 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose; tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones; 2 dalyje nustatyta, kad policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo.

Taigi, policijos teisė naudoti technines priemones, siekiant išaiškinti nusižengimus ir juos padariusius asmenis, yra numatyta įstatyme. Naudoti prietaisai yra sertifikuoti, atliktos metrologinės patikros. Todėl vidutinio greičio matuoklių naudojimas įstatymų nuostatoms neprieštarauja, jų taikymas nėra nelegalus. Vidutinio greičio matuokliai matuoja vidutinį automobilių ir kitų transporto priemonių greitį tam tikroje kelio atkarpoje. Šie radarai naudojami Lietuvos keliuose jau ne pirmus metus ir jų dėka bandoma pakeisti vairavimo kultūrą Lietuvoje, sudrausminti vairuotojus, kurie linkę pažeidinėti KET ir viršyti nustatytą leistiną greitį. Vidutinio greičio matuokliai fiksuoja pažeidimo laiką bei transporto priemonę, kuria padarytas pažeidimas, kad vėliau būtų galima identifikuoti vairuotoją ir transporto priemonę, kurią jis vairavo. Kitaip nei tvirtina Pareiškėjas, norint sukonkretinti KET pažeidimą, duomenų apie automobilio judėjimo laiką, automobilio valstybinio numerio fiksavimas yra būtinas, o ne perteklinis.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatyta, kad policija tiria KET pažeidimus, ......, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose.

Pareiškėjas A. K. automobilį vairavo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 16, 127, 226 punktų reikalavimus. Pats pareiškėjas iš esmės neginčija pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog padarė trunkamuosius nusižengimus, visos bylos turėjo būti sujungtos į vieną ir priimtas vienas nutarimas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nusižengimai padaryti skirtingu laiku ir juos skiria pakankamai ilgi laiko tarpai, nusižengimai padaryti skirtingose vietose, nėra pagrindo tokių nusižengimų laikyti trunkamaisiais ar tęstiniais. Tuo labiau, kad ir pats pareiškėjas teisme teigė, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo buvo naudojamas tik laikas nuo laiko, kai negalima buvo naudotis pagrindiniu automobiliu, kas patvirtina, jog automobilis naudojamas su tam tikromis pertraukomis.

Skunde teigiama, jog jeigu Pareiškėjas būtų buvęs informuotas apie pirmojo nusižengimo padarymą, daugiau nusižengimų nebūtų daręs. Tačiau tai, kad automobiliu naudojosi Pareiškėjas, Institucijai tapo žinoma tik 2024 m. gegužės 3 d., kai asmuo, kurio vardu anksčiau buvo registruotas automobilis – K. K. – Institucijai pranešė, jog automobiliu naudojosi A. K.. Netrukus po to buvo surašytas A. K. administracinio nusižengimo protokolas, o 2024 m. rugpjūčio 6 d. priimtas nutarimas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Institucija nesurašydama administracinio nusižengimo protokolo sudarė sąlygas A. K. daryti naujus nusižengimus. Be to, jau 2017 m. spalio 27 d. A. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, jog naudojantis tuo pačiu automobiliu buvo padaryti nusižengimai – automobilis nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Baudą A. K. sumokėjo 2017 m. spalio 12 d. Tai rodo, jog A. K. žinojo, kad automobilio nebuvo galima eksploatuoti, tačiau vėliau vėl naudojosi tuo pačiu automobiliu, neįsitikinęs, ar atlikta automobilio techninė apžiūra, ar galioja automobilio savininko ar valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, ar automobilis yra įregistruotas ir, visų pirma, ar jo vairuotojo pažymėjimas galioja, taip nevykdydamas savo kaip eismo dalyvio pareigos žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos.

Pareiškėjas skunde teigia, kad skiriant nuobaudas buvo pažeisti nuobaudų bendrinimo principai, numatyti ANK 38-39 straipsniuose.

ANK 38 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik tais atvejais, kai administraciniai nusižengimai sudaro idealiąją administracinių nusižengimų sutaptį. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas aštuoniais nutarimais nubaustas už skirtingomis datomis (2022 m. lapkričio 29 d., 2023 m. sausio 15 d., 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. lapkričio 16 d.) ir skirtingose vietose padarytus po kelis administracinius nusižengimus, kurių visuma nesudaro idealiosios sutapties, todėl ANK 38 straipsnio 2 dalis neturėjo būti taikoma kitaip, negu buvo pritaikyta. ANK 39 straipsnis apibrėžia administracinių nuobaudų skyrimo terminus, o ne nuobaudų subendrinimo principus. Šie terminai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjo A. K. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, nuobauda paskirta pagal įstatymus, pareiškėjo kaltė įrodyta, įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl teismas pripažįsta, jog Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus specialistės J. D. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-140817-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Dėl šių aplinkybių Pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismui buvo pateiktas prašymas priteisti Pareiškėjui A. K. jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi Pareiškėjo skundas atmetamas, išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundo ir Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus specialistės J. D. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140817-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos nepriteisti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.