Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirba pagal individualią veiklą, paskutinius kartus teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį – 78 MGL, t. y. 3 900 Eur, dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 14 MGL, t. y. 700 Eur, dydžio bauda;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – 1 metų laisvės atėmimo bausme, o vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio 1 dienos laisvės atėmimo bausmė (bausmę atliko 2024 m. gegužės 17 d.),

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta galutinė bausmė – 28 paros arešto;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. rugpjūčio 22 d. baudžiamaisiais įsakymais, paskirta subendrinta bausmė – 60 parų arešto,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais A. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Išvada dėl A. P. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Byloje pateikta „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio Volkswagen Passat (2010 m.) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 3 200 Eur (b. l. 79).

2024 m. liepos 30 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, matyti, kad A. P. 2022 m. gruodžio 7 d. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį. Jis buvo įspėtas apie baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes (b. l. 66-67).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.???

Teismas pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 243 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), kurioje be papildomai įtvirtinto veikos požymio, kuris neaktualus nagrinėjamos bylos atveju, ir pasikeitusio požymio „atlikti“ į „vykdyti“, kurio turinio esmė yra ta pati, pasikeitė ir šio straipsnio sankcija, kurioje buvo įtvirtintos papildomos alternatyvios viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės. Toks pakeitimas vertinamas kaip lengvinantis kaltininko teisinę padėtį, todėl teismo vertinimu, A. P. turi būti taikoma ne veikos padarymo metu, bet nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 243 straipsnio redakcija.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. P. padarė jam kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. vieną baigtą nusižengimą teisingumui, kuris kvalifikuotinas pagal BK 243 straipsnį ir vieną nesunkų nusikaltimą transporto saugumui, kuris kvalifikuotinas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaip minėta, kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jį buvo sustabdė policija, padanga buvo sprogusi. Parodė, kad buvo normaliai išgėręs. Vyras nurodė, kad gal ir žinojo, kad buvo toks nuosprendis priimtas. Jis be teisių negalėjo vairuoti, žinojo, kad teisių neturi. Supranta, kad teismo procesinį sprendimą privalo vykdyti. Nurodė, kad gailisi.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo A. P. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: liudytojų J. R. ir E. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, ĮKNR duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog A. P. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 4,05 prom. neblaivumas, todėl jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir / ar atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę A. P. teismas vertina, kad padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas teisingumui ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto saugumui. Kaltinamojo A. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė, jog gailisi, tačiau jis sistemingai daro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl jo formaliai išreikštas gailestis negali būti pripažintas nuoširdžiu ir pakankamu atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui. Teismas sprendžia, kad byloje yra nustatytas A. P. prisipažinimas kaltu, kaip būtinas sutrumpinto įrodymų tyrimo procesui, tačiau nepakankamas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę.

BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. A. P. dėl vairavimo neblaiviu, t. y. už tyčinį nusikaltimą, buvo teistas paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 26 d., bausmę atliko 2024 m. gegužės 17 d., taigi neišnykus teistumui, jis padarė naują analogišką tyčinį nusikaltimą. Už analogiško pobūdžio tyčinius nusikaltimus A. P. teisiamas nuo 2018 m. iki paskutinio 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, iš viso dėl to paties nusikaltimo teistas 3 kartus, tai rodo, kad A. P. nėra linkęs keisti požiūrio į teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis. Visos šios aplinkybės leidžia teismui A. P. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: 34 metų amžiaus, 12 kartų teistas, baustas, dirbantis pagal individualią veiklą, duomenų apie gydymą psichikos / psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. P. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą, griežčiausią bausmės rūšį – areštą, švelnesnių bausmių skyrimas nėra tikslingas, nes kaltininkas jau buvo teistas už analogiškos veikos padarymą ir paskirta bausmė poveikio nepadarė, asmuo vėl padarė analogišką teisės pažeidimą. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kadangi ankstesniais nuosprendžiais paskirtos arešto ar laisvės atėmimo bausmės nepadarė teigiamos įtakos kaltinamajam. BK 49 straipsnio 3 dalis nustato, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir / ar atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Remdamasis šiomis nuostatomis ir nustatydamas bausmės dydį teismas vertina tai, kad kaltinamojo asmenybė apibūdinama neigiamai, jis nuolatos daro analogiškas nusikalstamas veikas, prisipažinimas reiškiamas formaliai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą nustatytinas didesnis negu šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, minimumas dydis, t. y. 30 parų arešto bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nustatytinas didesnis negu šios bausmės rūšies minimumas (trys mėnesiai pagal BK 50 straipsnio 2 dalį), t. y. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, A. P. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 30 parų arešto bausmę, ir A. P. paskiriama subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgdamas į tai, kad A. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir vadovaudamasis BK 67–68 straipsniais, teismas sprendžia skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 5 metams.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. A. P. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. naudodamas jį, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, teismas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįsta konfiskuotinu turtu. Kita vertus, byloje yra duomenys, kad automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. R.. Remiantis tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek liudytojo parodymais, tiek rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad automobilio savininkas neleido kaltinamajam naudotis jo automobiliu, nėra duomenų, kad būtų perleidęs šį turtą žinodamas, kad jis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia iš A. P. konfiskuoti automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio Volkswagen Passat, vidutinė vertė su PVM yra 3 200 Eur (trys tūkstančiai du šimtai eurų). Byloje nesant kitų duomenų apie automobilio vertę, teismas sprendžia vadovautis vidutine rinkos verte ir nustatyti konfiskuotino turto vertę – 3 200 Eur.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu, saugoma voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) patikslintas prašymas dėl 106,25 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam A. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad kaltinamojo A. P. turtinė padėtis nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67-68 straipsniais, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad A. P. yra recidyvistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. P. konfiskuoti automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų).

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. P. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nepriteisti iš A. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.