Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-07-21 · Civilinė byla Nr. e2-90-759/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-07-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-21
Bylos Nr.
e2-90-759/2021
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01745-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Ieškovas
N. J.
Atsakovas
H. M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 2.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.1Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
  • 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-90-759/2021Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01745-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 21 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Gritienei,dalyvaujant ieškovei N. J.,ieškovės N. J. atstovui advokatui D. J.,atsakovui H. M.,atsakovo H. M. atstovei advokatei D. D.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei M. V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui H. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė N. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo, kurio plotas 1473 kv. m., esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ribas pagal 2016 m. balandžio 15 d(duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą, nustatyti ieškovės ir atsakovo H. M. žemės sklypų ribas pagal 2016 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą ir leisti atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovo sutikimo. Ieškovė nurodo, jog jai priklausantis 0,15 ha žemės sklypas yra po gyvenamuoju namu ir priklausiniais, kuriuos ieškovė valdo nuosavybės teise nuo 1975 m. gegužės 23 d. Ieškovės brolis A. P. 1966 m. aptariamą žemės sklypą, esantį P. gyvenvietėje (šiuo metu – (duomenys neskelbtini) ), gavo gyvenamojo namo statybai. Sklypo išmatavimai yra 50x30x50x30. Gyvenamasis namas pastatytas ieškovės tėvų A. P. ir B. P.. Vėliau sandoriais šis namas ir žemės sklypas perėjo ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės motinos A. P. vardu buvo sumokėtas avansas (8060 rublių) už 0,15 ha dydžio žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Šis mokėjimas atliktas 1992 m. liepos 23 d. iš jos investicinės sąskaitos pagal tuo metu galiojančią tvarką kaip avansinis mokėjimas perkant žemės sklypą. 0,15 ha dydžio žemės sklypas buvo pirktas iš valstybės gyvenamojo namo statybai. Jokių pasikeitimų dėl žemės sklypo dydžio niekada nebuvo, techninėje dokumentacijoje taip pat yra nurodytas 0,15 ha dydžio žemės sklypas. Po ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais esantis 0,15 ha žemės sklypas faktiškai buvo valdomas nuo skyrimo momento. Šis sklypas buvo pamatuotas 1975 m., žemės sklypo ribos suformuotos 1975 m. kovo 28 d. Atsakovas H. M. gyvenamąjį namą ir žemės sklypą įsigijo iš C., kuri jau turėjo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą iki ieškovės tėvai pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Tuo metu su šia kaimyne buvo nusistovėjusios naudojimosi ribos pagal planą, pagal kurį skirtas žemės sklypas. Skiriant žemės sklypą ieškovės gyvenamojo namo statybai, buvo derinamos ribos prie jau buvusių C. sklypo ribų, todėl negalėjo būti, kad ieškovės gyvenamojo namo statybai skirtas plotas buvo ant C. sklypo. Iš pradžių sklypų ribos buvo tvarkingos, viena greta kitos, ginčų nekildavo. Tačiau atsakovui įsigijus iš C. gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, ieškovės sklypo ribos ėmė keistis. Atsakovas vis užimdavo dalį ieškovės sklypo. Atlikus ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytas 1473 kv.m. plotas, tačiau tai nereiškia, kad kaimyniniam sklypui ieškovė privalo atiduoti žemės sklypo dalį, kaip reikalauja atsakovas. Šioje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo ribos pagal 2016 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą (M 1:500) taškuose 4-1, kurie yra šalia ieškovės sodo. Atsakovas pastatė tvorą, pasodino vaismedžių. Atsakovas savavališkai užgrobė dalį ieškovės žemės sklypo ir nesutinka jai grąžinti užgrobtos žemės dalies, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą. Žemės sklypo paženklinimo akte, surašytame 2018 m. balandžio 11 d., kaimyninio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkas H. M. nederino ieškovės ir jo žemės sklypų bendros ribos. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas ieškovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau ieškovė nurodo negalinti šių darbų baigti, nes kyla su atsakovu ginčas dėl žemės sklypo ribų. Išsprendus šį ginčą teismine tvarka, ieškovė galės tęsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

2. Teismo posėdžių metų ieškovė N. J. palaikė savo reikalavimus. Paaiškino, kad 1972 metais nupirktas 15 arų žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) , ant jo buvo statomas namas. Žemės sklypui 2016 metais buvo padaryti D. V. geodeziniai matavimai. Prieš tai buvo padaryti preliminarūs matavimai, dingo byla. Buvo išpirkta 15 arų žemės sklypo, šiuo metu yra 14,7 arų. Atsakovas medžius išpjovė 2016 metais, rudenį išbetonavo tvorą. Iki to laiko buvo pastatyta tinklinė tvora. Atsakovas užgrobė 0,66 aro ieškovės žemės. Užgrobė seniai, prieš keturiasdešimt metų. Ieškovė daug metų tylėjo, tačiau atsakovas pradėjo pjauti medžius. Ieškovė 1990 metais išsipirko žemę, neužregistravo jos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) kaltės dvidešimt metų. Ieškovės nuomone, žemės sklypas yra jos, nes išpirktas. Žemės sklype yra uždėtas akmuo, žymintis ribą tarp sklypų. Nacionalinės žemės tarnybos į teismą nepadavė, nes tikėjo, kad gali gražiuoju susitarti. Vietos apžiūros metu ieškovė nurodė, kad tvoros stulpą išrovė ir perkasė, tačiau negalėjo pasakyti, kur jis buvo įkastas ankščiau, kas jį išrovė ir perkasė. Naują tvorą atsakovas pastatė 2016 metais, į valstybinę statybos inspekciją nesikreipė. Pasisakydama baigiamosiose kalbose ieškovė pakartojo bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kaltino Nacionalinę žemės tarnybą pradanginus K. atliktus matavimus, nori, kad tarnyba atsakytų. Visą laiką mokėdavo kaip už valstybinę žemę, nors žemės sklypas buvo išpirktas.

Šalies argumentai

3. Ieškovės atstovė advokatė V. B. teismo posėdyje nurodė, kad pagal teismui pateikiamus dokumentus ieškovės žemės sklypas yra 0,15 ha. Tiek ieškovės, tiek atsakovo žemės sklypai buvo taisyklingos formos. 1996 m. spalio mėnesį atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad atsakovo žemė sklypas nebėra taisyklingos formos ir dėl to tarp šalių kyla ginčas. Atsakovo žemės sklypo ribos keitėsi, įsiterpė į ieškovės žemės sklypą. Kaip keitėsi faktinis žemės sklypų naudojimas, atstovė nežino. Ieškovė prašo nustatyti, kad 14,73 arų žemės sklypo ribas, nurodant, kad žemės sklypo riba yra 49,51, o ties ginčo riba - 49,27. Parengtas patvarkymo projektas su tikslu įteisinti savo žemės sklypą. Ginčas kilęs ties taškais 3 ir 2, ties gatve, žiūrint pagal patvarkymo projektą tarp taškų 1-4. Vietoj 30 liko 29,37 ties taškais 1-4. Ieškovės naudojamo žemės sklypo projektas, parengtas savivaldybei, užima atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį, nes atsakovas yra pasistatęs savo tvorą ieškovei priklausančioje žemėje. Nauja atsakovo tvora pastatyta keliais centimetrais arčiau ieškovės negu buvo pastatyta sena tvora.

4. Ieškovės atstovas advokatas D. J. teismo posėdžiuose ir vietos apžiūroje paaiškino, kad buvo atlikti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) , matavimai pagal registre įregistruotus kadastrinius matavimus. Buvo rišamasi prie atsakovo kadastrinių matavimų, įkalti riboženkliai. Nustatyta apie 12-15 centimetrų paklaida nuo ribos. Ties kitu riboženkliu nustatyta apie 30 cm paklaida. Vyksta ginčas dėl naujai pastatytos ribos. Riba tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų yra išlenkta, tvora eina lanku. Nors koordinatės sutampa, tačiau faktinė tvora yra pastatyta ieškovės žemės sklype. Konvertavus K. darytus kadastrinius matavimus, paklaida nebuvo nustatyta, taškai sutampa. Preliminariuose planuose taškas 3 eina tiesia linija. Byloje pateikti įrodymai, jog ties ribos viduriu yra išlinkimas, kuris ir sudaro skirtumą. Žiūrint pagal seną planą, riba ties taškais Nr. 2 ir Nr. 3 eina tiesia linija, arčiau atsakovo pusės, tačiau pagal naująjį planą linija išsilenkia, pasidaro 35 cm paklaida. Teismo posėdžio metu atstovas, prašomas patikslinti reikalavimus, teismo prašė nustatyti ieškovės žemės sklypo ribas pagal (duomenys neskelbtini) matininkės D. V. parengtą 2016 m. balandžio 15 d. planą, pagal taškuose 1, 4 nustatytas koordinates, kai sklypo plotas - 14,73 aro. Pasisakydamas baigiamųjų kalbų metu, ieškovės atstovas nurodė, kad šioje byloje iš esmės ginčas yra kilęs dėl ieškovės ir atsakovo bendros ribos nustatymo. Ieškovė aptariamo žemės sklypo pirkimo procedūras pradėjo 1993 metais. Buvo leista ieškovei išsipirkti 15 arų žemės sklypą. 1996 metai ieškovės ir atsakovo žemės sklypams buvo atlikti kadastriniai matavimai. Atsakovo valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedūra buvo užbaigta, tuo tarpu ieškovės pateikti kadastriniai matavimai nebuvo registruoti, žemės sklypas nebuvo suformuotas. 2016 m. balandžio 15 d. atlikti kadastriniai matavimai buvo parengti remiantis iki tol buvusia namų valdos medžiaga, žemėtvarkos projektu bei nekilnojamojo turto kadastre registruotais duomenimis. Ieškovė parengė žemės sklypą pagal kadastro duomenis, pagal dabartinę sistemą ir tiksliai nustačius taškus, neatsižvelgiant į faktinį naudojimą. Bendra riba su atsakovo žemės sklypu pagal kadastrinius matavimus sutampa, tačiau nesutampa atsakovo faktinis naudojimas. Tokiu būdu yra mažinamas ieškovės žemės sklypo plotas apie 8 kv. m. Pagal K. atliktus matavimus tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų buvo nustatyta tiesios linijos riba. Pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus minėta žemės sklypo riba neatitinka, jos persidengia, įvertinus ir galimą paklaidą. Ieškovės pateikti kadastriniai matavimai atitinka atsakovo kadastrinius matavimus, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti. Perskaičiavus koordinates, jos išlieka ten pat, t.y. atsakovo pusėje. Pagal Nekilnojamojo turto kadastrus, atsakovo žemės sklypo plotas išlieka toks pats. Remiantis atsakovo pateiktais patikslintais kadastriniais matavimais, ieškovės naudojamas žemės sklypo plotas dar labiau sumažėtų, tokiu būdu nebūtų išlaikyta šalių pusiausvyra.

Atsiliepimas

5. Atsakovas H. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimu atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutinka, nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, 0,1634 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) . Šį žemės sklypą atsakovas įgijo 1996 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ) pagrindu. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir duomenys apie atsakovo žemės sklypo ribas yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Šiame žemės sklype esantį gyvenamąjį namą atsakovui padovanojo jo mama J. M. 1979 m. liepos 31 d., nors ieškovė nurodo, kad nekilnojamąjį turtą atsakovas įgijo iš C.. Atsakovas teismui teikia Ukmergės TTIB namų valdos techninės apskaitos bylą apie namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) kurioje pateiktas 1987 m. kovo 16 d. sudarytas žemės sklypo planas su jame esančiais pastatais, iš kurio matyti, kad 1987 m. kovo mėnesį žemės sklypas buvo tokių išmatavimų 3000 x 6000 x 24.800 x 6000. Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad bendras naudojamos žemės sklypo plotas yra 1644 kv. m. Teismui tai pat pateikė 1983 m. gegužės 24 d. Ukmergės rajono architekto patvirtintą (duomenys neskelbtini) , M. V. ūkio pastato statybai projektą, kuriame yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planas, iš kurio matyti, kad žemės sklypo ribų ilgiai yra 30,00 m pagal gatvę, sklypo gale 24,80 m, o abi sklypo kraštinės pagal ilgį yra po 60,00 m. Tokio dydžio, t. y. 1644 kv. m., žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) atsakovas naudojasi nuo pat jo įsigijimo. Iš pridedamo 1991 m. liepos 22 d. pranešimo Nr. 362 apie privalomą sumokėti žemės mokestį, iš kurio apskaičiavimo matyti, kad žemės mokestis būdavo apskaičiuotas ir mokesčiai mokami už 1644 kv. m. dydžio žemės sklypą. Be to, už naudojamą 1644 kv. m. žemės sklypą atsakovas 1990 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo 11428 rub. Ukmergės žemėtvarkos skyriui. 1996 metų spalio mėn. 21 d. atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kurie VĮ „Registrų centras“ įregistruoti 1996 m. gruodžio 13 d., atsakovui skirto žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 1644 kv. m. iki 1634 kv. m., t.y. sumažėjo 10 kv. m. negu naudojosi 1987 metais. Žemės sklypo išmatavimai sumažėjo, lyginant su 1983 m. Ukmergės rajono architekto patvirtintą planą, taip pat lyginant su 1987 m. namų valdos techninėje apskaitos byloje esančiu žemės sklypo planu: žemės sklypo plotis pagal gatvę tapo 29.97 (vietoj 30 m), sklypo gale plotis 24,93, žemės sklypo kraštinės pagal ilgį tapo 59,77 (vietoj 60) ir 59,66 (vietoj 60). Tokio sumažėjusio dydžio - 1634 kv. m. (0,1634 ha) žemės sklypą atsakovas nusipirko iš valstybės 1996 m. gruodžio 24 d., žemės sklypas įregistruotas VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teise, žemės sklypo ribos 2009 metais buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Žemės sklypu tokiomis ribomis, kaip yra dabar, atsakovas nurodo naudojantis nuo 1996 metų, kai buvo atlikti kadastriniai matavimai. Tiek pat laiko ieškovė naudojasi valstybei priklausančiu sklypu. Be to, pačios ieškovės tėvas apie 1975 metus yra įkalęs kuolą, žymintį ribą tarp atsakovo ir ieškovės naudojamo žemės sklypo, ir tas įkaltas kuolas sutampa su atsakovo pastatyta tvora. Teismui pateikiamos nuotraukos, darytos 2012 m. iš Google Maps, iš kurių matyti, kad tvora, skirianti atsakovui priklausantį sklypą ir ieškovės naudojamą žemės sklypą jau buvo, šalia tvoros auga vaismedžiai prie elektros stulpo, tačiau atsakovo žemės sklypo pusėje yra akmenų krūva. Taip pat pateikta 2020 m. vasario 7 d. daryta nuotrauka, iš kurios matyti, kad tvora toje pačioje vietoje, akmenys yra atsakovui priklausančio žemės sklypo pusėje. Šie įrodymai paneigia ieškovės teiginius, kad 2016 metais jis užgrobė jos žemę ir pastatė tvorą. Atsakovas nurodo esąs pilnateisis savo nuosavybės savininkas ir valdytojas su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos yra aiškios, nustatytos kadastriniais matavimais, įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. numatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė N. J. nėra žemės sklypo savininkė, ji ketina įsigyti iš valstybės jos naudojamą žemės sklypą. Naudojamų žemės sklypų įsigijimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovė gali nuosavybės teise įsigyti jos faktiškai naudojamą žemės sklypą. Byloje nėra pateikta duomenų, kokio dydžio žemės sklypu ji faktiškai naudojasi, yra tik jos deklaratyvūs teiginiai, kad ji yra 0,15 ha arba 1473 kv. m. žemės sklypo savininkė, be to, ieškovės naudojamas žemės sklypas yra kampinis, yra P. ir P. gatvių susikirtime, galimai, pagal galiojančias naudojamų žemės sklypų formavimo nuostatas, turi būti išlaikyti gatvių, elektros apsaugos zonų reikalavimai, ir dėl šios priežasties ieškovė faktiškai naudojasi mažesniu žemės sklypu, nei nurodyta senuose projektuose. Ieškovei nepateikus žemės sklypo plano, atsakovas neturi galimybės pasisakyti, ar jos ketinamo įsigyti sklypo ribos nedengia atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir ši aplinkybė yra esminė sprendžiant dėl ieškovės ketinamo įsigyti žemės sklypo ribų. Ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame nurodyta, kad gretimų žemės sklypų savininkai yra J. C., sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir H. M., sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių sklypų yra atlikti kadastriniai matavimai. Taip pat byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 11d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuriame buvo kviestiniai asmenys S. C., H. M., kuris pareiškė pastabas matininkei D. V.. Vėliau atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarybos Ukmergės skyrių ir informavo apie esamą situaciją. Matininkė D. V. 2018 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą kreiptis į teritorinį Nacionalinį žemės tarnybos skyrių dėl tolesnių veiksmų, nurodė, kad matininko kompetencijos neužtenka dėl atsakovui priklausančio sklypo ribų pertvarkymo. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad (duomenys neskelbtini) matininkė D. V. gali paženklinti tik (duomenys neskelbtini) , esančių statinių savininkų naudojamą žemės sklypą, t. y. į matuojamo žemės sklypo ribas kito asmens naudojama žemė negali patekti. Rašte taip pat nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla Ukmergės skyriui patikrai nėra pateikta, tačiau tik teisės aktams neprieštaraujanti kadastrinių matavimų byla galės būti derinama. Ieškovė nepateikė duomenų apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m., kadastrinių matavimų bylos derinimo procedūros eigą, o iš 2018 m. gegužės mėnesio turimos informacijos matyti, kad ieškovė net nederino jos ketinamo įsigyti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos ir jos nepateikė Nacionalinei žemės tarnybai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, teismas nustato žemės sklypo ribas, kai sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Nagrinėjamu atveju, atsakovas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, ieškovė N. J. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudotoja, žemės sklypas priklauso valstybei. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškios, jos nustatytos atliktais kadastriniais matavimais sklypą matuojant geodeziniais prietaisais, sklypo ribos yra įregistruotos VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapyje. Remiantis išdėstytu, ieškovės N. J. 2019 m. gruodžio 8 d. ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo ribų nustatymo yra visiškai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

6. Atsakovas H. M. teismo posėdyje nesutiko su ieškovės ieškiniu. Paaiškino, kad jis tvoros nebetonavo, pakeitė tik tinklą ir uždėjo bortelius. Pjaunant vyšnias, dalyvavo ieškovės sūnus ir jokių problemų nekilo. Atsakovas namą paveldėjo iš mamos, mama paveldėjo iš tetos, kuri mirė 1963 metais. K. matuodavo ne iš palydovų, o iš tvorų. Ten, kur yra įdėtas ieškovės tėvo kuolas, ten jis ir yra likęs. Ieškovė pati ardama suniokojo tvorą, todėl atsakovui nieko kito neliko kaip ją pakeisti nauja. Naują tvorą darė ant tų pačių senų kuolų, bordiūrai suguldyti ant žemės, uždėtas naujas tvoros tinklas. Ieškovės artimųjų įkaltas kuolas vis dar yra įkaltas prie gatvės. 2015-2016 metais išrovė savo senas keturias vyšnias. Ieškovės medžių nepjovė. Atlikus 1996 metais kadastrinius matavimus žemės sklypas sumažėjo, tačiau atsakovas į tai dėmesio nekreipė, toliau mokėjo jam priskaičiuotus mokesčius. Atsakovas siekė derinti tvoros statybą, tačiau su ieškove nepavyko susitarti. Ji sakydavo, kad jos yra du metrai. Su C. nieko nederino, nes tik keitė tinklą. Vietos apžiūros metu atsakovas pakartojo jo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog kampinį, storą tvoros stulpą pastatė ieškovės tėvas. 1976 metais jau buvo sustatyti kuolai, ieškovė arė žemę. Atsakovo sklype buvo likusios trys vyšnios, kurias išrovė. K. V. padėjo jas išrauti. Ieškovė buvo girta, pradėjo koliotis, jos sūnus ją nuramino. Vyšnias išrovė 2012 metais, tvorą atnaujino 2013 metais. Atsakovas pažymėjo, kad atnaujino tik tvoros segmentą, nudažė stovėjusius kuolus, kai kuriuos kuolus paaukštino dėl vienodo aukščio. Dėl tvoros atnaujinimo ieškovė tuo metu pretenzijų nereiškė. Tvoros bordiūrai tik įkasti, kad neslinktų žemė. Pasisakydamas baigiamosiose kalbose, atsakovas pakartojo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad ieškovės 2016 metais padaryti kadastriniai matavimai atlikti neatsižvelgiant į faktinį naudojimą, koordinatės atliktos vietinėje koordinačių sistemoje, ieškovė niekada nesinaudojo ta žemės sklypo dalimi, kurios reikalauja. Atsakovas paaiškino, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tvoros neperkėlė, todėl prašė ieškinį atmesti.

7. Atsakovo atstovė D. D. teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Daugybe metų atsakovas naudojasi savo žemės sklypo namų valda. Iš pradžių atsakovo žemės sklypų ilgiai buvo vienoki, po K. atliktų matavimų jie pasikeitė. Analogiška situacija yra ir su ieškovės žemė sklypu. Paklaida yra centimetruose. Buvo braižomi apytiksliai. Pateikti dokumentai į bylą patvirtina, kad atsakovas buvo sumokėjęs už didesnį sklypo plotą, tačiau atlikus kadastrinius matavimus 1996 metais tas plotas sumažėjo 10 kv. m. Byloje turi būti vertintina tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė sumokėjo daugiau, tačiau nuosavybės gavo mažiau. Ieškovės projekto tikslas yra naudojamojo žemės sklypo projektas. Ieškovė niekada nesinaudojo ta žemės sklypo dalimi, dėl kurios yra kilęs ginčas. Iškovė pagal Vyriausybės nutarimą gali įsigyti tik faktiškai naudojamą žemės sklypą. Toks koks yra dabar, ieškovė naudojasi žemės sklypu keturiasdešimt metų. Šioje byloje atsakovo kaltės nėra visiškai. Jis atliko kadastrinius matavimus, įregistravo juos įstatymų nustatyta tvarka, dėl nustatytų žemės ribų nekilo klausimų Nacionalinėje žemės tarnyboje, todėl ieškinys pagal byloje esančius duomenis turėtų būti atmestas. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovė pažymėjo, kad atsiliepime nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas sumokėjo už didesnį žemės sklypo plotą, tačiau atlikus kadastrinius matavimus jo žemės sklypo plotas sumažėjo 10 kv. m. Atsakovo žemės sklypo konfiguracija nepasikeitusi, priešingai nei teigia ieškovės atstovas, išliko stačiakampio formos. Šiai dienai ieškovė naudojasi valstybinės žemės sklypu. Jo įsigijimą reglamentuoja 1996 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 260 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškovė gali išsipirkti tik faktiškai naudojamą žemės sklypą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė niekada nesinaudojo ginčo ploto. Byloje nepasitvirtino ieškovės argumentai dėl vaismedžių iškirtimo. Ginčas kilo dėl matininkės D. V. nekompetencijos. Kadastrinių matavimų byla buvo rengiama pagal ieškovės pageidavimus, galimai remiantis K. matavimais, nevykus į vietą, vietinėje koordinačių sistemoje, neatsižvelgiant į paklaidą. Žemės sklypo plotas identiškas K. matavimams, kuriais negalėjo remtis, jie nebuvo įregistruoti. Kuolai įkalti atsakovo žemėje, be jo sutikimo. Atliekant kadastrinius matavimus, reikia žiūrėti visumą, įskaitant ir faktinį naudojimą. Prisirišti prie 2016 metų plano nėra naudinga pačiai ieškovei, tačiau ji principingai toliau bylinėjasi su atsakovu nors kaltina Nacionalinę žemės tarnybą. Atsakovas savo iniciatyva užsakė atlikti patikslintus kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba nerado jokių neatitikimų atsakovo patikslintuose kadastriniuose matavimuose, tačiau jų nepatvirtino dėl fakto, kad tarp šalių kilęs ginčas yra nagrinėjamas teisme. Patenkinus ieškovės ieškinį ir leidus jai nustatyti ribas pagal 2016 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) parengtą planą, ieškovė prašo nustatyti mažesnį sklypo plotą negu galimai galėtų išsipirkti. Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovės 50 procentų bylinėjimosi išlaidų priteisti valstybės naudai ir 50 procentų - atsakovo naudai.

8. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį. Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą bei Ukmergės skyriuje esančius dokumentus, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Šalia jo esantis žemės plotas, esantis: (duomenys neskelbtini) , atskiru sklypu nesuformuotas, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Šiuo adresu yra ieškovei priklausantys statiniai. Už ieškovės minimą 0,15 ha namų valdos žemės sklypą yra sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis. Sudarant pastatų dovanojimo sutartį (kuria ieškovei buvo perleistos nuosavybės teisės į dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono Notarų biuro notarė R. S. 1998 m. kovo 3 d. paliudijo dovanotojos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui teikiamame prašyme esančio parašo tikrumą. Prašyme nurodoma, kad jog ji sutinka, kad mokestis už pasodybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , būtų užskaitytos ieškovės vardu. Tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė įgijusi nuosavybės teisės į žemės sklypą (Nekilnojamojo turto registre nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas neįregistruotas) nėra ir nebuvo. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , buvo suprojektuotas 2016 m. balandžio 8 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-507 patvirtintame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte (toliau - Projektas). Projekte suformuotas 0,1473 ha kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas skirtas naudojamiems statiniams eksploatuoti. Sklypas suformuotas pagal naudojamas ribas. Vadovaudamasi Projektu matininke D. V. parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir pateikė patikrai Ukmergės skyriui. 2016 m. gegužės 17 d. byla buvo patikrinta ir kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmesta ir nederinta. Pakartotinai patikrai byla nebuvo pristatyta. Kad Ukmergės skyrius galėtų tęsti žemės sklypo privatizavimo procedūrą, ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į matininkę D. V. dėl kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodytų trūkumų ištaisymo ir bylos pateikimo Ukmergės skyriui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Gretimas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), kaip jau minėta, yra valdomas privačios nuosavybės teise. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro matavimai atlikti 1996 metų spalio mėnesį. Linijų ilgiai nurodyti šiaurės vakarinėje pusėje 59,77 m, šiaurės rytinėje pusėje 29,97 m, pietryčių pusėje ribos linijos ilgis yra 59,66 m (29,37 m riba su ieškovės naudojamu žemės plotu + 30,29 m riba su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu, suformuotu atlikus kadastro matavimus, žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiu (duomenys neskelbtini) ), o atstumas nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) pietvakarinio ribos posūkio taško iki šiaurės vakarinio ribos posūkio taško yra 24,93 m. Ukmergės skyriui pateiktoje Ukmergės TTI biuro formoje Nr. 1 - Namų valdybos techninės apskaitos kortelėje yra įrašas apie tai, kad 1987 m. kovo mėnesį statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , valdytojas yra H. M., o naudojamas žemės sklypo plotas yra 1644 kv. m. 1996 m. spalio 21 d. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus nustatyta, kad šio žemės sklypo plotas yra 1634 kv. m. Valstybinės žemės 1996 m. gruodžio 24 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) , 1634 kv. m ploto (10 kv. m mažesnis, nei naudotas 1987 metais) žemės sklypas parduotas statinių savininkui, t. y. atsakovui. Trečiasis asmuo teismo prašo klausimą dėl ieškovės keliamų reikalavimų spręsti savo nuožiūra.

9. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus atstovė M. V. T. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Vietos apžiūros metu trečiojo asmens atstovė paaiškino, jog D. V. pažymėtas riboženklis įkaltas nevertinant leistinos paklaidos, neatsižvelgiant į koordinačių sistemų skirtumą. Tai patvirtino pati D. V. teismo posėdžio metu. Atsakovas išsipirko žemės sklypą, matuotą vietinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo ribų ilgiai ir plotas buvo išlaikyti, todėl trečiasis asmuo neturėjo pagrindo nederinti projekto. Paskaičiavus ieškovės žemės sklypo plotą, atsižvelgiant į uždarą kontūrą, pagal AASE nustatytas koordinates, nustatytas 14,92 aro žemės sklypo plotas. Viena kraštinė su kito kaimyno kraštine, ties taškais 3 ir 4, yra vietinėje koordinačių sistemoje, todėl patikslinus matavimus žemės sklypo plotas galėtų kisti. Atliekant D. V. kadastrinius matavimus 2016 metais, dar nebuvo registruoti inžineriniai statiniai, kas šiuo metu ir sudaro uždarą kontūrą su atsakovo kadastriniais matavimais. Matininkė D. V. paėmė vietinėje koordinačių sistemoje registre įregistruotą tašką ir pagal jį atliko kadastrinius matavimus. Atsakovas kadastrinius matavimus yra pasidaręs LKS sistemoje ir šiuo metu jau yra įregistruoti keliai. Baigiamųjų kalbų metu trečiojo asmens atstovė atkreipė dėmesį, kad atsakovo pateikti patikslinti kadastriniai matavimai būtų buvę patvirtinti, jeigu ne ši civilinė byla. Tiek atsakovui, tiek ieškovei žemės sklypų plotai yra sumažėję nepaisant to, kiek jie buvo išsipirkę. Ieškovė pati neatlikusi procedūrų laiku ir tinkamai, kaltina kitus asmenis. Dėl dokumentų dingimo nebuvo pateiktų jokių įrodymų byloje.

10. Liudytoja G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vyr. specialiste - geodezininke. Byloje nagrinėjamą situaciją žino iš ankščiau. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtintas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Suformuotas buvo vienokio ploto žemės sklypas. Matininkė D. V. atliko kadastrinius matavimus, tačiau nesilaikė kadastro nuostatų, nes į matavimus nebuvo kviestas atsakovas. Liudytoja pažymėjo, kad ieškovei gali būti parduodamas tik jos faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas, ne pagal raudonųjų linijų planą. Už atsakovo tvoros esanti žemė, net jei ji būtų valstybinė, jos vis tiek nebūtų galima parduoti ieškovei, neatsižvelgiant į tai, kiek ieškovės jos buvo išpirkta. Matininkė D. V. galėjo matuoti tik tokį žemės sklypą, kurį naudoja ieškovė, ne atsakovas. K. pažymėjo, kad sklypų riba eina su tvora. Pasislinko ne riba, bet matininko nustatytas koordinuotas taškas. Liudytoja dirba nuo 2013 metų, skyriuje bylos pas juos nedingsta. Neatsižvelgiant į tai, kiek žmogus sumokėjo, jis turi teisę išsipirkti tik tiek žemės, kiek jos faktiškai naudoja. Atsakovas yra nusipirkęs žemės sklypą, o ieškovė nori dalį iš jo paimti. Ieškovė gali nusipirkti tik tokią dalį, kokią naudoja. Ji negali nusipirkti atsakovo žemės sklypo dalies, kuri pagal D. V. įėjo į matavimus už tvoros ribos. Ieškovė ploto trūkumo negalėtų kompensuoti pasislinkdama žemės sklypo ribas pagal kitas kraštines.

11. Liudytoja D. V. teismo posėdyje parodė, kad 2015 metais ieškovė atvyko į (duomenys neskelbtini) ir užsakė atlikti žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektą. Projektas buvo atliktas 2016 metais, vėliau atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atliko ji. Liudytoja, atlikdama kadastrinius matavimus, rėmėsi kadastro žemėlapiu. Byla buvo atmesta, kadangi paprašyta suderinti su kaimynais. Vėliau liudytoja išėjo dirbti į kitą darbą, tačiau ieškovė norėjo, kad liudytoja pakartotinai atliktų ribų ženklinimą ir tai buvo padaryta 2018 metais, kviesdama kaimynus registruotais laiškais. Riboženkliai nesikeitė, todėl nebuvo ženklinama iš naujo. Buvo suderinta su kaimynu, esančiu iš kairės pusės. Su atsakovu suderinta riba nebuvo. Atsakovas nurodė priežastį. Liudytoja pateikė Nacionalinei žemei tarnybai raštą dėl ribų nustatymo, nes tai jau nebuvo matininko kompetencijoje. Gavo atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos, kad ribos turi būti nustatomos tvoromis. Liudytoja pasiūlė ieškovei ribas daryti pagal tvoras arba kreiptis į teismą dėl ribų nustatymo. Liudytoja, atlikdama kadastrinius matavimus 2016 metais, rišosi prie jau atliktų kadastrinių matavimų, neatsižvelgiant į pastatytas tvoras. Su vieno kaimyno riba ir tvora sutapo, su atsakovo – ne. Būtų pasislinkimas visų žemės sklypų, esančių kvartale. Tvoros pastatytos neatsižvelgiant į pastatytas tvoras. Projektas su žemėtvarka buvo suderintas, pateiktos koordinates. Liudytoja patvirtino, kad projektą rengė prisirišusi prie atsakovo ir kito žemės sklypo savininko jau atliktų kadastrinių matavimų. Atsakovo tvora pastatyta pagal senus matavimus. Ieškovė pateikė liudytojai dokumentus, kad žemės sklypas buvo išpirktas, tačiau nuosavybė yra valstybės. Registrų centras neleistų palikti tarpų tarp sklypų. Pagal teisės aktų reikalavimus atliekant kadastrinius reikia rištis prie jau atliktų kadastrinių matavimų. Praktikoje liudytoja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl išaiškinimo. Pagal K. matavimus, atsakovo tvora sutapo su riba. Atsakovo žemės sklype sudėti riboženkliai sudarė labai mažą plotą. Projektas buvo viešinamas viešai, su atsakovu derintas nebuvo. Liudytoja sustabdė darbus dėl ieškovės nesutikimo.

12. Liudytojas P. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 metais atsakovas išsikvietė liudytoją dėl konsultacijos. Pamena faktą, kad matavimų metu susitiko su D. V.. Praktikoje buvo matuota vietinėje koordinačių sistemoje, kuria remtis 100 procentų negalima. Matininkai remiasi naudojimu ir koordinatėmis. Tokiu būdu galima išvengti ginčo. Tokio ploto, kiek nuėjo į atsakovo žemės sklypą riba, tiek nuėjo ir į kito kaimyno žemės sklypo ribą ((duomenys neskelbtini) ). Tai įrodo, kad neatitinka matavimai vietinėje koordinačių sistemoje, dėl ko ir kilo ginčas. Ieškovei nustačius ribą atsakovo naudojamame žemės sklype, jo žemės sklypo plotas sumažėtų. Liudytojo supratimu, atsakovas yra teisus, jam buvo pasiūlyta pasitikslinti projektą, ilgius. Nacionalinėje žemės tarnyboje projektas patvirtintas, ilgiai atitiko. Kadastro byloje trūkumai nenustatyti, tačiau ji sustabdyta dėl teisminio proceso. Liudytojas, tikslindamas matavimus, kvietė gretimo sklypo kaimynę. Ji dalyvavo, buvo supažindinta su ribomis ir jų neatitikimais. Vietinėje koordinačių sistemoje sklypai būna pasisuka, nebūtinai per visą kvartalą. Šalių neatitikimas tarp sklypų prie gatvės apie 30 cm., 10-15 kv. m. Liudytojo 2020 m. vasario 5 d. tikslinami kadastriniai matavimai skiriasi nuo 1996 metų kadastrinių matavimų, skiriasi posūkių taškai. Atsakovo kadastriniai matavimai buvo tikslinami pagal esamas, registruotas koordinates ir remiantis faktiniu naudojimu. Palei gatvę atitiko centimetrais, kitur skyrėsi keliais centimetrais. Detaliuose planuose nebuvo nustatytos koordinatės. Liudytojas rėmėsi dokumentais, registruotomis koordinatėmis ir faktiniu naudojimu, žiūrėjo ilgius. Jeigu ilgiai nebūtų atitikę, liudytojas nebūtų daręs matavimų. Atsakovo patikslintus kadastrinius matavimus atliko pagal registruotus kadastrinius matavimus.

13. Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) , nuo tada kai gimė. 1996 metais atsakovas įgijo nuosavybę kai liudytoja buvo šešiolikos metų. Kiemo riboje su ieškove augo liudytojos močiutės J. M. sodinti medžiai: slyvos, vyšnios, atvežtos iš L.. Medžiai buvo atsakovo sklype. Santykiai su ieškove buvo kaimyniški, liudytoja žaisdavo su ieškovės sūnumi, ieškovės vyras ateidavo pasiskolinti įrankių pas atsakovą. Apie 2013 metus pavasarį – vasarą atsakovas nusprendė atnaujinti sodą, pakeitė tvoros sutrūkusį tinklą, padėjo bordiūrą, išpjovė iššalusius medžius. Kuolus glaudė prie ieškovės kuolų, matavo pagal ruletę. 2016 metais liudytojos motina pamatė riboženklius. 2018 metais balandžio mėnesį gavo kvietimą į akto pasirašymą. Kaimynė pikta, sakė, kad atsakovas užgrobė jos žemę. 2018 metais atsakovas kreipėsi į AASE matininką P. U. dėl atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo. Susitiko D. V., P. U., šalys ir aiškinosi kaip turi būti ženklinama. Atsakovas nepasirašė paženklinimo akto, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrių, nurodė susidariusią situaciją. Liudytoja pažymėjo, kad D. V. jai sakiusi, kad su ieškove jai susitarti nepavyksta, skambina jai naktimis ir aiškino kaip matininkei dirbti. Matininkė norėjo atsisakyti toliau dirbti su ieškove. Tvoros kuolai nebuvo perkelti, tik ištiestas naujas tinklas. Ieškovės ir atsakovo tvoros kampai visada buvo tokie patys, niekas nesikeitė. Liudytoja pažymėjo, kad atsakovas iškirto jo pusėje esančius medžius, ne ieškovės. Kaip matininkai nustatė ribas, tokiomis ribomis atsakovas ir naudojosi visą laiką.

14. Liudytoja E. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini) Šiuo adresu gyvena nuo gimimo. Ieškovė mėgsta intrigas, todėl su ja nustojo bendrauti. Ribos buvo matuotos visiems pagal K. matavimus. Vėliau kvietėsi atlikti geodezinius matavimus prieš keturis – penkis metus. Buvo nustatyta paklaida, K. matavimai buvo atlikti netiksliai. (duomenys neskelbtini) plotas - 36 arai, prieš tai buvo daugiau. Ieškovės tėvai pirmiausiai pradėjo tverti tvorą. Tvora atsakovo buvo pakeista, tačiau liko toje pačioje vietoje, su tais pačiais kuolais. Tvora tarp ieškovės ir atsakovo buvo tinklinė, pastatyta atsakovo motinos. Liudytoja nematė, kad atsakovas būtų užgrobęs ieškovės žemę. Ieškovė pati slyvas išsipjovė. Pas atsakovą buvo tik obelys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

15. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės kaip žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) naudotojos ir atsakovo kaip žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) savininko bendros žemės sklypų ribos nustatymo. Ieškovė teigia, kad bendra riba su atsakovo žemės sklypu pagal kadastrinius matavimus sutampa, tačiau nesutampa atsakovo faktinis naudojimas. Šalių žemės sklypus skirianti tvora yra pastatyta ieškovės žemės pusėje. Tokiu būdu yra mažinamas ieškovės žemės sklypo plotas apie 8 kv. m. Pagal 1996 metais R. K. atliktus matavimus tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų buvo nustatyta tiesios linijos riba, o pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus minėta žemės sklypo riba neatitinka, jos persidengia, įvertinus ir galimą paklaidą. Dėl šios priežasties ieškovė prašo nustatyti ieškovės naudojamo namų valdos žemės sklypo, kurio plotas 1473 kv. m., esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ribas pagal 2016 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą, taip pat nustatyti ieškovės ir atsakovo H. M. žemės sklypų ribas pagal 2016 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą ir leisti atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovo sutikimo. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškiniu ir nurodo, kad jo ir ieškovės žemės sklypus skirianti tvora pastatyta labai seniai. Jos vieta nekito, tvora buvo tik atnaujinta ir ieškovė niekada nesinaudojo ta žemės sklypo dalimi, kurios reikalauja. Ieškovės 2016 m. balandžio 15 d. padaryti kadastriniai matavimai atlikti neatsižvelgiant į faktinį naudojimą, o koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) , ribos yra aiškios, nustatytos kadastriniais matavimais, įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. 2020 m. vasario 5 d. atsakovui atlikus patikslintus kadastrinius matavimus, jie išliko tokie patys, todėl ieškinys pagal byloje esančius duomenis turėtų būti atmestas.

16. CK 4.45 straipsnis numato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

17. Remiantis CK 4.45 straipsniu, norint nustatyti sklypų ribas teismine tvarka, besikreipiantis į teismą asmuo turi būti žemės sklypo savininkas, tarp sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl ribų bei sklypų ribos turi būti neaiškios. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas 1996 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,1634 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį adresu: (duomenys neskelbtini) . Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (1996 m. spalio 21 d. R. K. vietinėje koordinačių sistemoje atlikti kadastriniai matavimai, žemės sklypo planas M 1:500). Gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) , dovanojimo sutartimi buvo perleisti atsakovui 1979 m. liepos 31 d. Taigi atsakovas yra žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) , savininkas.

18. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai priklausantis 0,15 ha žemės plotas yra po gyvenamuoju namu ir priklausiniais, kuriuos ieškovė valdo nuosavybės teise nuo 1975 m. gegužės 23 d. Ieškovės brolis A. P. 1966 m. aptariamą žemės plotą, esantį P. gyvenvietėje (šiuo metu - (duomenys neskelbtini) ), gavo gyvenamojo namo statybai. Sklypo išmatavimai yra 50x30x50x30. Gyvenamasis namas pastatytas ieškovės tėvų A. P. ir B. P.. Vėliau sandoriais šis namas ir žemės sklypas perėjo ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės motinos A. P. vardu buvo sumokėtas avansas (8060 rublių) už 0,15 ha dydžio žemės plotą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) . Šis mokėjimas atliktas 1992 m. liepos 23 d. iš jos investicinės sąskaitos pagal tuo metu galiojančią tvarką. 0,15 ha dydžio žemės sklypas buvo pirktas iš valstybės gyvenamojo namo statybai. Po ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais esantis 0,15 ha žemės sklypas faktiškai buvo valdomas nuo skyrimo momento. Teismas iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė yra perėmusi A. P. 0,15 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) , pirkėjo teises, tačiau nuosavybės teise aptariamo žemės ploto nėra įgijusi. Ieškovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas 0,1473 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projektas. Nors ieškovė nėra nuosavybės teise įgijusi žemės ploto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) , tačiau teismas vertina, kad ieškovė yra asmuo, kurios atžvilgiu yra pradėta, bet neužbaigta žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedūra, todėl ieškovę prilygina žemės sklypo savininkei. Atitinkamai ji turi teisę užsakyti valdomo sklypo kadastrinius matavimus, nesutikti su gretimų sklypų nustatytomis ribomis, jeigu yra pažeidžiamos jos kaip žemės sklypo teisėto valdytojo ir būsimojo pirkėjo teisės, apskųsti jos teises pažeidžiančius sprendimus.

19. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei: žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, ribos neaiškios iš esamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019 nurodyta teismų praktika, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 47 punktą; kt.).

20. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą - įrodo kreipimosi į teismą faktas. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti tarp ieškovės ir atsakovo kilusį ginčą dėl jų žemės sklypus skiriančios ribos ir jos nustatymo pagal ieškovės pateiktą 2016 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą. Taigi pirmoji aplinkybė yra nustatyta.

21. Antroji aplinkybė – sklypo ribų neaiškumas. Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu: (duomenys neskelbtini) yra suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 1996 metais inžinieriaus R. K. vietinėje koordinačių sistemoje, atsižvelgiant į faktinį šalių naudojimą. Kaip nurodė šalys bylos nagrinėjimo metu, R. K. kadastrinius matavimus atlikdavo pagal tvoras. 1996 metų Žemės sklypo plane M 1:500 nurodyti atsakovui priklausančio žemės sklypo ilgiai: šiaurės vakarinėje pusėje - 59,77 m, šiaurės rytinėje pusėje - 29,97 m, pietryčių pusėje - 59,66 m (29,37 m riba su ieškovės naudojamu žemės plotu + 30,29 m riba su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu, suformuotu atlikus kadastro matavimus, žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiu (duomenys neskelbtini) ), o atstumas nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) pietvakarinio ribos posūkio taško iki šiaurės vakarinio ribos posūkio taško - 24,93 m. Atsakovo naudojamas žemės sklypo plotas buvo 1644 kv. m., tačiau 1996 m. spalio 21 d. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus nustatyta, kad šio žemės sklypo plotas yra 1634 kv. m. Kaip jau buvo minėta, 1996 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) , 1634 kv. m. ploto (10 kv. m mažesnis nei naudotas 1987 metais) žemės sklypas parduotas atsakovui kaip ant žemės sklypo esančių statinių savininkui. 2020 m. vasario 5 d. atsakovo pageidavimu buvo atlikti patikslinti atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) , kadastriniai matavimai, kurie nėra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka dėl teisminio ginčo buvimo fakto šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovo atlikti patikslinti kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte konstatuota, jog patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Vertinant tai, kas išdėstyta, atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) , yra suformuotas ir įregistruotas, jo ribos yra aiškios, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje ir patikrintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė šioje byloje neprašo pakeisti ar ginčija atsakovo įregistruotus Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo kadastrinius matavimus. Priešingai, ieškovės atstovas nurodo, kad nustatytos koordinatės sutampa, tačiau faktinė tvora yra pastatyta ieškovės žemės sklype, nepaisant to, kad ieškovė dar nėra įgijusi nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį.

22. Greta atsakovo žemės sklypo esantis žemės plotas, adresu: (duomenys neskelbtini) , atskiru sklypu nesuformuotas, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Minėtu žemės plotu faktiškai naudojasi ieškovė, ant jo pastatytas ieškovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir kiti statiniai. Už 0,15 ha namų valdos žemės plotą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis. Sudarant pastatų dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovei buvo perleistos nuosavybės teisės į statinius, esančius (duomenys neskelbtini) , Ukmergės rajono notarų biuro notarė R. S. 1998 m. kovo 3 d. paliudijo dovanotojos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui teikiamame prašyme esančio parašo tikrumą. Prašyme nurodoma, kad jog ji sutinka, kad mokestis už pasodybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , būtų užskaitytos ieškovės vardu. Visgi, valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis ieškovės sudaryta nebuvo, ieškovė nuosavybės teisės į aptariamą žemės plotą įgijusi nebuvo. Namų valdos žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) , ieškovės iniciatyva buvo suprojektuotas 2016 m. balandžio 8 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekte. Projekte suformuotas 0,1473 ha kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas, skirtas naudojamiems statiniams eksploatuoti. Sklypas suformuotas pagal naudojamas ribas. 2016 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo plane M 1:500 nurodyti ieškovės naudojamojo žemės sklypo ilgiai: šiaurės vakarinėje pusėje – 29,37 m, šiaurės rytinėje pusėje – 49,56 m, pietryčių pusėje – 29,98 m, pietvakarių pusėje – 49,75 m. Vadovaudamasi Projektu, matininkė D. V. 2016 m. balandžio 15 d. parengė žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenų bylą ir pateikė patikrai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui. 2016 m. gegužės 17 d. byla buvo patikrinta ir kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atmesta. Kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo – parodymo aktas užpildytas neteisingai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1. punktą, t. y. gretimų žemės sklypų koordinatės nustatytos sąlyginėje koordinačių sistemoje. Matininkė D. V. 2018 m. rugsėjo 27 d. pakartotinai pateikė patikrai 2016 m. balandžio 15 d. parengtą žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. 2018 m. spalio 16 d. byla buvo patikrinta ir kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atmesta. Kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) planas sudarytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37 punktą (paženklinimo aktų datos), taip pat žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas užpildytas neteisingai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5. punktą. Trečiasis asmuo pakartotinai netvirtinęs ieškovės matininkės pateiktos kadastro duomenų bylos pažymėjo, kad žemės sklypo riba pagal tvoros ar daugiamečių želdinių kraštą, žemės savininkams ar valstybinės žemės patikėtiniams nesusitarus kitaip, nustatoma tvorą ar daugiamečius želdinius priskiriant tam žemės sklypui, kurio savininkas yra ir tvoros ar daugiamečių želdinių savininkas, arba tvoros ar daugiamečių želdinių viduriu, jeigu tvora ar daugiamečiai želdiniai tarnauja abiem žemės sklypams (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 45 punktas). Iš teisme išklausytų šalių ir liudytojų parodymų matyti, kad pakartotinai patikrai po 2018 metų žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla pristatyta nebuvo, 2018 m. spalio 16 d. tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti trūkumai neištaisyti. Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji, 2016 metais atlikdama ieškovės naudojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus, rišosi prie jau atliktų atsakovo ir kito kaimyno kadastrinių matavimų, tačiau neatsižvelgė į pastatytas tvoras. Su vienu kaimynu tvora ir riba sutapo, su atsakovo tvora riba nesutapo. Po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepatvirtino matininkės pateiktos kadastro duomenų bylos, D. V. pasiūlė ieškovei nusistatyti ribas pagal faktinį naudojimą, tačiau ieškovė nesutiko. Taipogi ieškovė neskundė trečiojo asmens priimtų sprendimų nei 2016 metais, nei 2018 metais dėl kadastro bylos netvirtinimo.

23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( (duomenys neskelbtini) m. k.v.) planas M 1:500 parengtas ir sklypų ribos paženklintos 1996 metais inžinieriaus R. K.. Kadastro byla patvirtinta ir atsakovo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės naudojamo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) planas M 1:500 parengtas ir sklypo ribos paženklintos 2016 m. balandžio 15 d. matininkės D. V.. Iš šalims priklausančių žemės sklypų planų nustatyta, kad sklypai turi bendrą ribą, kuri identifikuota atsakovo priklausančio žemės sklype plane pažymėtais taškais 3 ir 2, atitinkamai ieškovės plane taškais 1 ir 4, ir šių taškų posūkių duomenys, užfiksuoti koordinačių sistemoje, sutampa. Iš byloje pateiktų įrodymų visumos (planų, patikrinimo aktų, liudytojų parodymų, šalių paaiškinimų) matyti, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypai natūroje yra tarpusavyje suderinti, atsakovas yra įgijęs nuosavybės teise mažesnio ploto žemės sklypą, negu buvo išsipirkęs. Be to, šiaurės vakarų pusėje esanti abiejų šalių sklypų linija yra ištisinė, joje taip pat pažymėtos gretimų sklypų ribos bei atstumai tarp taškų, kurie yra bendri su šia kryptimi esančiais kaimyniniais sklypais. Teisėjų vertinimu, nustatant šalims priklausančių žemės sklypų ribas vietinėje koordinačių sistemoje, riba tarp ginčo šalių žemės sklypų buvo aiški, identifikuota tiek bendroje sklypo riboje pažymėtais taškais, tiek ir esančioje šiaurės vakarų pusėje sklypų riboje pažymėtais taškais ir atstumais tarp jų. Aiškios žemės sklypų teisinės ribos iš esmės eliminuoja būtinybę nustatyti sklypus skiriančią ribą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad faktinis naudojimasis žemės sklypais skiriasi nuo teisiškai aiškių žemės sklypų ribų, sklypus skirianti riba laikytina ginčo dalyku.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip pat iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Taigi, sprendžiant ginčą dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai ankščiau buvo susitarę ir kada dėl sklypus skiriančios ribos, kokiu būdu ši riba pažymėta, ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusią ar sutartą ribą; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010 ir kt.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su kaimyne C. turėjo nusistovėjusias žemės naudojimosi ribas pagal planą, pagal kurį buvo skirtas žemės sklypas. Sklypų ribos buvo tvarkingos, viena šalia kitos, tačiau atsakovui įsigijus gyvenamąjį namą, ieškovės sklypo riba ėmė keistis. Atsakovas užgobė 0,66 aro ieškovės sklypo ir 2016 metais išpjovė jos vaismedžius. Ieškovė teigė, kad atsakovas savavališkai perkėlė tvoros stulpą, žymintį žemės sklypų ribą. Šiuos ieškovės teiginius paneigia byloje surinkti duomenys ir liudytojų parodymai. Byloje nustatyta, to neneigia ir pati ieškovė, kad riba tarp sklypų buvo nustatyta prieš beveik keturiasdešimt metų ir dėl pastatytos tvoros ginčo iki 2016 metais atliktų matininkės D. V. parodymų nebuvo kilę. Apie 1975 metus ieškovės tėvas įkalė kuolą, žymintį ribą tarp šalių sklypų, ir įkaltas kuolas sutampa su pastatyta tvora. Ieškovė teigė, kad atsakovas tvorą atnaujino 2016 metais, tačiau iš teismui pateiktų nuotraukų, liudytojų R. M., E. Ž. parodymų nustatyta, kad tvora, esanti ant ginčo ribos, buvo atnaujinta 2013 metais. Tvoros atnaujinimo metu atsakovas pakeitė seną tinklą nauju, uždėjo bortelius. Nuo seno įkalti ieškovės tėvo kuolai liko tie patys ir toje pačioje vietoje. Kai kuriuos kuolus atsakovas paaukštino dėl vienodo kuolų aukščio naujam tvoros tinklui užtiesti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas 2013 metais atlikdamas tvoros atnaujinimo darbus išpjovė ieškovei priklausančius medžius ir pakeitė tarp šalių nusistovėjusią faktinę tvoros buvimo vietą. Tai patvirtina ir atsakovo 2020 m. vasario 5 d. atlikti jam priklausančio žemės sklypo patikslinti kadastriniai matavimai.

25. Pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre Įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

26. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Nuostatų 21 punkto normoje yra įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr., pvz., 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje N r. A-4-552/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje N r. A- 816-438/2015, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje N r. A-2459-822/2016 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju iš rašytinių įrodymų matyti, kad pagal 2016 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) matininkės D. V. atliktus kadastrinius matavimus žemės sklypų riba neatitinka, jos persidengia, įvertinus ir galimą paklaidą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) matininkė D. V. gali paženklinti tik (duomenys neskelbtini) , esančių statinių savininkų naudojamą žemės sklypą, t. y. į matuojamo žemės sklypo ribas kito asmens (šiuo atveju atsakovo) naudojama žemė negali patekti.

29. Atsižvelgiant į tai, kad Nuostatų 21 punkte numatyta išvada yra būtinas kadastro duomenų bylos dokumentas, be kurio vykdytojas (matininkas) iš viso negali tęsti matavimo darbų ir jų užbaigti, sudarydamas Nuostatų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo planą, darytina išvada, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai ieškovės naudojamame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) gali būti tęsiami tik vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius aiškiai išreiškė poziciją, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 15 d. parengta kadastro byla neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37 punkto, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas užpildytas neteisingai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5. punktą, o ieškovės žemės sklypo riba pagal tvoros ar daugiamečių želdinių kraštą, žemės savininkams ar valstybinės žemės patikėtiniams nesusitarus kitaip, turi būti nustatoma tvorą ar daugiamečius želdinius priskiriant tam žemės sklypui, kurio savininkas yra ir tvoros ar daugiamečių želdinių savininkas, arba tvoros ar daugiamečių želdinių viduriu, jeigu tvora ar daugiamečiai želdiniai tarnauja abiem žemės sklypams, kaip tai numato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 45 punktas. Tai reiškia, kad ieškovės kadastro duomenų byla nėra parengta, o teismui ieškovės pateiktas (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 15 d. parengtas žemės sklypo planas M 1:500 nėra juridinę reikšmę turintis dokumentas. Tokioje situacijoje teismas negali vertinti (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 15 d. parengto žemės sklypo plano (M 1:500) pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Sutiktina su trečiojo asmens išsakyta pozicija, kad žemės sklypų matavimo priemonės ir būdai yra nuolat tobulėjantys, sklypai matuojami tiksliau, todėl patikslinus sklypų plotus gali susidaryti situacija, kai nuosavybės teise yra įgyta daugiau ploto, negu kad pamatuota ir patikslinta natūroje. Tokios situacijos sprendimo būdai yra nustatyti Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, nustatant, kad tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte detalizuojama nustatytų ploto skirtumų ir kitų neatitikimų sprendimo eiga.

31. Iš 2020 m. lapkričio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ) nustatyta, kad ieškovės atstovė V. B. kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu atlikti analizę gretinant ieškovės ir aplinkinius gretimus žemės sklypus, paskaičiuojant sklypo plotą ir nurodant ribas. Trečiasis asmuo rašte nurodė, kad nustatyti tikslų ieškovės žemės sklypo plotą ir nurodyti sklypo ribas negali, nes ieškovės naudojamas žemės sklypas ribojasi su vietinėje koordinačių sistemoje pamatuotu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotu žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) . Matininkės D. V. 2016 m. balandžio 15 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:500 nurodyta, kad minėtas sklypas turi bendrą ribą su ieškovės naudojamu žemė sklypu, pažymėta taškais 3 ir 4. Trečiasis asmuo, išanalizavęs VĮ „Registrų centras“ kadastro duomenų žemėlapyje esančius duomenis, taip pat atsakovo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matininko P. U. paženklintas koordinates, nustatė, kad uždarą kontūrą sudarantis plotas yra 0,1494 ha, tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškovė pagal galiojančius teisės aktus turi teisę išsipirkti tik naudojamą žemės sklypą.

32. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip pasikeis atsakovo žemės sklypo plotas, jeigu teismas patenkintų ieškovės reikalavimus. Teismui nustačius aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai parengti nesilaikant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, akivaizdu, jog šiais matavimais yra pažeidžiamos šalių nusistovėjusios faktinio žemės naudojimo ribos, tuo pažeidžiant ir atsakovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teises ir teisėtus interesus.

33. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Įvertinęs byloje pateiktus žemės sklypų planus, patikrinimo aktus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, kadastrinių matavimų planus, teismas sprendžia, kad ginčo riba, skirianti šalių žemės sklypus, yra aiški. Kaip jau buvo minėta, ieškovė įrodinėja faktą, kad atsakovas yra neteisėtai užėmęs jai priklausančią žemės sklypo dalį, kurią skiria tvora. Ieškovė vadovaujasi 2016 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) parengtu projektu ir matininkės D. V. atliktais kadastriniais matavimais, kurie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įvertinti kaip netinkamai atlikti, neatsižvelgiant į faktiškai ieškovės naudojamą žemės plotą. Atsakovo žemės sklypas yra suformuotas ir jam atlikti kadastriniai matavimai, kurie nėra nuginčyti ar paneigti. Ieškovės valdomas žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi ginčą ieškovė kelia dėl konkrečių ir visiškai aiškių atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ribų konfigūracijos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba pažymėta tvora pastatyta prieš beveik keturiasdešimt metų. Tvora žymėjo šalių faktiškai naudojamus žemės sklypų plotus ir ji nebuvo pakitusi. Tvora buvo atnaujinti ant tų pačių kuolų, nekeičiant nustatytų ribų. Ieškovė niekada nesinaudojo atsakovo pusėje esančiu žemės sklypo plotu, kuris pagal ieškovės skaičiavimus sudaro apie 8 kv. m. 2016 m. balandžio 8 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-507 patvirtintame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekte suformuotas 0,1473 ha kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas, skirtas naudojamiems statiniams eksploatuoti. Taigi, ieškovės sklypas turi būti suformuotas pagal naudojamas ribas ir ieškovė gali nuosavybės teise įgyti tik tokia dalį valstybinės žemės ploto, kuri faktiškai naudoja. Kaip nustatyta, ginčo žemės sklypo ploto ieškovė niekada nenaudojo ir jo nelaikė savu iki 2016 metais matininkės D. V. atliktų kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje, neatsižvelgiant į faktinį šalių žemės plotų naudojimą. Teismas daro išvadą, kad patenkinus ieškovės ieškinį ir nustačius ginčo ribą pagal 2016 m. balandžio 15 d. planą, atsakovas kaip žemės sklypo savininkas negalės tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į 0,1634 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Ieškovės prašomi pakeitimai būtų daromi tik atsakovo interesų sąskaitą, tokiu būdu nebūtų užtikrinta abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktas (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 15 d. parengtas žemės sklypo planas neatitinka nei įstatymų reikalavimų, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl žemės sklypų ribų nustatymo, byloje nėra objektyvių duomenų, kad minėtas žemės sklypo planas labiausiai atitinka faktinę situaciją, teismas sprendžia, kad ieškinys yra neįrodytas, todėl atmestinas.

35. Kiti ieškinio reikalavimai laikytini išvestiniais, todėl netenkinus ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, taip pat atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Atsakovui pagal 2020 m. sausio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagal ir jis 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Remiantis VGTPT 2021 m. birželio 25 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovui H. M. yra susidariusios 713,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį atmetus, 713,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).

38. Šioje byloje teismas patyrė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės N. J. ieškinį atsakovui H. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 713,28 Eur (septynis šimtus trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, informuojant ieškovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 7,16 Eur (septynių eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, informuojant ieškovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė