- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-10-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01745-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- N. J.
- Atsakovas
- H. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės N. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui H. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo, kurio plotas 1473 kv. m., esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2016 m. balandžio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geodarbai“ parengtą žemės sklypo planą, nustatyti ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribas pagal 2016 m. balandžio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geodarbai“ parengtą žemės sklypo planą ir leisti atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovo sutikimo. Nurodo, jog jai priklausantis 0,15 ha žemės sklypas yra po gyvenamuoju namu ir priklausiniais, kuriuos ieškovė valdo nuosavybės teise nuo 1975 m. gegužės 23 d. Ieškovės brolis A. P. (duomenys neskelbtini) aptariamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), gavo gyvenamojo namo statybai. Sklypo išmatavimai yra 50x30x50x30. Gyvenamasis namas pastatytas ieškovės tėvų A. P. ir B. P.. Vėliau sandoriais šis namas ir žemės sklypas perėjo ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės motinos A. P. vardu buvo sumokėtas avansas (8060 rublių) už 0,15 ha dydžio žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Šis mokėjimas atliktas 1992 m. liepos 23 d. iš jos investicinės sąskaitos pagal tuo metu galiojančią tvarką kaip avansinis mokėjimas perkant žemės sklypą. 0,15 ha dydžio žemės sklypas buvo pirktas iš valstybės gyvenamojo namo statybai. Pasikeitimų dėl žemės sklypo dydžio nebuvo, techninėje dokumentacijoje taip pat yra nurodytas 0,15 ha dydžio žemės sklypas. Po ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais esantis 0,15 ha žemės sklypas faktiškai buvo valdomas nuo skyrimo momento. Šis sklypas buvo pamatuotas 1975 m., žemės sklypo ribos suformuotos 1975 m. kovo 28 d. Atsakovas gyvenamąjį namą ir žemės sklypą įsigijo iš C., kuri jau turėjo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą iki ieškovės tėvai pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Tuo metu su šia kaimyne buvo nusistovėjusios naudojimosi ribos pagal planą, pagal kurį skirtas žemės sklypas. Skiriant žemės sklypą ieškovės gyvenamojo namo statybai, buvo derinamos ribos prie jau buvusių C. sklypo ribų, todėl negalėjo būti, kad ieškovės gyvenamojo namo statybai skirtas plotas buvo ant C. sklypo. Iš pradžių sklypų ribos buvo tvarkingos, viena greta kitos, ginčų nekildavo. Tačiau atsakovui įsigijus iš C. gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, ieškovės sklypo ribos ėmė keistis. Atsakovas vis užimdavo dalį ieškovės sklypo. Atlikus ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytas 1473 kv.m. plotas, tačiau tai nereiškia, kad kaimyniniam sklypui ieškovė privalo atiduoti žemės sklypo dalį, kaip reikalauja atsakovas. Šioje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo ribos pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geodarbai“ parengtą žemės sklypo planą ((duomenys neskelbtini)) taškuose 4-1, kurie yra šalia ieškovės sodo. Atsakovas pastatė tvorą, pasodino vaismedžių. Atsakovas užgrobė dalį ieškovės žemės sklypo ir nesutinka jai grąžinti užgrobtos žemės dalies, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą. Žemės sklypo paženklinimo akte, surašytame 2018 m. balandžio 11 d., kaimyninio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas (atsakovas) nederino ieškovės ir jo žemės sklypų bendros ribos. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 13-507 pradėtas ieškovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau ieškovė nurodo negalinti šių darbų baigti, nes kyla su atsakovu ginčas dėl žemės sklypo ribų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas H. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimu atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutinka, nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, 0,1634 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą atsakovas įgijo 1996 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir duomenys apie atsakovo žemės sklypo ribas yra įregistruoti. Šiame žemės sklype esantį gyvenamąjį namą atsakovui padovanojo jo mama J. M. (duomenys neskelbtini), nors ieškovė nurodo, kad nekilnojamąjį turtą atsakovas įgijo iš C.. Atsakovas teismui teikia Ukmergės TTIB namų valdos techninės apskaitos bylą apie namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje pateiktas 1987 m. kovo 16 d. sudarytas žemės sklypo planas su jame esančiais pastatais, iš kurio matyti, kad 1987 m. kovo mėnesį žemės sklypas buvo tokių išmatavimų 3000 x 6000 x 24.800 x 6000. Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad bendras naudojamos žemės sklypo plotas yra 1644 kv. m. Teismui tai pat pateikė 1983 m. gegužės 24 d. Ukmergės rajono architekto patvirtintą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ūkio pastato statybai projektą, kuriame yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, iš kurio matyti, kad žemės sklypo ribų ilgiai yra 30,00 m pagal gatvę, sklypo gale 24,80 m, o abi sklypo kraštinės pagal ilgį yra po 60,00 m. Tokio dydžio, t. y. 1644 kv. m., žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovas naudojasi nuo pat jo įsigijimo. Žemės sklypu tokiomis ribomis, kaip yra dabar, atsakovas nurodo naudojantis nuo 1996 metų, kai buvo atlikti kadastriniai matavimai. Tiek pat laiko ieškovė naudojasi valstybei priklausančiu sklypu. Be to, pačios ieškovės tėvas apie 1975 metus yra įkalęs kuolą, žymintį ribą tarp atsakovo ir ieškovės naudojamo žemės sklypo, ir tas įkaltas kuolas sutampa su atsakovo pastatyta tvora. Teismui pateikiamos nuotraukos, darytos 2012 m. iš Google Maps, iš kurių matyti, kad tvora, skirianti atsakovui priklausantį sklypą ir ieškovės naudojamą žemės sklypą jau buvo, šalia tvoros auga vaismedžiai prie elektros stulpo, tačiau atsakovo žemės sklypo pusėje yra akmenų krūva. Taip pat pateikta 2020 m. vasario 7 d. daryta nuotrauka, iš kurios matyti, kad tvora toje pačioje vietoje. Šie įrodymai paneigia ieškovės teiginius, kad 2016 metais jis užgrobė jos žemę ir pastatė tvorą. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra aiškios, nustatytos kadastriniais matavimais ir įregistruotos. Byloje nėra pateikta duomenų, kokio dydžio žemės sklypu atsakovė faktiškai naudojasi, yra tik jos deklaratyvūs teiginiai, kad ji yra 0,15 ha arba 1473 kv. m. žemės sklypo savininkė, be to, ieškovės naudojamas žemės sklypas yra kampinis, yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių susikirtime, galimai, pagal galiojančias naudojamų žemės sklypų formavimo nuostatas, turi būti išlaikyti gatvių, elektros apsaugos zonų reikalavimai, ir dėl šios priežasties ieškovė faktiškai naudojasi mažesniu žemės sklypu, nei nurodyta senuose projektuose. Ieškovei nepateikus žemės sklypo plano, atsakovas neturi galimybės pasisakyti, ar jos ketinamo įsigyti sklypo ribos nedengia atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodo, kad namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas 2016 m. balandžio 8 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-507 patvirtintame žemės (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte. Projekte suformuotas 0,1473 ha kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas skirtas naudojamiems statiniams eksploatuoti. Sklypas suformuotas pagal naudojamas ribas. Vadovaudamasi Projektu matininke D. V. parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir pateikė patikrai Ukmergės skyriui. 2016 m. gegužės 17 d. byla buvo patikrinta ir kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 47KAM- 40632 buvo atmesta ir nederinta. Pakartotinai patikrai byla nebuvo pristatyta. Kad Ukmergės skyrius galėtų tęsti žemės sklypo privatizavimo procedūrą, ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į matininkę dėl kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodytų trūkumų ištaisymo ir bylos pateikimo. Trečiasis asmuo teismo prašo klausimą dėl ieškovės keliamų reikalavimų spręsti savo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 713,28 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, priteisė iš ieškovės 7,16 EUR bylinėjimosi (pašto) išlaidas valstybės naudai. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5. Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės teismas nurodė, kad šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės kaip žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) naudotojos ir atsakovo kaip žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininko bendros žemės sklypų ribos nustatymo. Teismas nustatė, kad apeliantė yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o sklypas išskirtas jai naudotis. Nors ieškovė nėra sklypo savininkė, tačiau pirkimo procedūros yra pradėtos, todėl ji gali nesutikti su gretimų sklypų nustatytomis ribomis. Pažymi, kad šiuo atveju nėra ginčijami atsakovo įregistruoti kadastriniai matavimai, sklypų riba yra aiški, o teigiama, kad tvora yra pastatyta apeliantės sklype.
6. Dėl tvoros perstatymo teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė fakto, jog atsakovas 2013 metais atlikdamas tvoros atnaujinimo darbus išpjovė ieškovei priklausančius medžius ir pakeitė tarp šalių nusistovėjusią faktinę tvoros buvimo vietą. Pažymėjo, kad tvora pastatyta beveik prieš keturiasdešimt metų. Tvora žymėjo šalių faktiškai naudojamus žemės sklypų plotus ir ji nebuvo pakitusi. Tvora buvo atnaujinti ant tų pačių kuolų, nekeičiant nustatytų ribų. Ieškovė niekada nesinaudojo atsakovo pusėje esančiu žemės sklypo plotu, kuris pagal ieškovės skaičiavimus sudaro apie 8 kv. m..
7. Dėl žemės sklypo ribų nustatymo teismas nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Geodarbai“ parengtas projektas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įvertintas kaip netinkamai atliktas, neatsižvelgiant į faktiškai apeliantės naudojamą žemės plotą. Pažymėjo, kad atsakovo žemės sklypas yra suformuotas ir jam atlikti kadastriniai matavimai, kurie nėra nuginčyti ar paneigti. Ieškovės valdomas žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad parengtas projektas yra parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, nusprendė, jog šiais matavimais yra pažeidžiamos šalių nusistovėjusios faktinio žemės naudojimo ribos, tuo pažeidžiant ir atsakovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teises ir teisėtus interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Nurodo, kad apeliantės broliui neterminuotam laikotarpiui nuo 1966 metų buvo suteiktas 0,15 ha žemės sklypas. Tokio ploto žemės sklypo naudotoja apeliantė tapo 1975 m. gegužės 23 d., o atkūrus nepriklausomybę, 1992 metais Ukmergės rajono agrarinės reformos tarnybai ieškovės mama pateikė prašymą išpirkti 0,15 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris buvo patenkintas, įkainotas 9768 rubliais. Nurodo, kad išpirkimo procedūros buvo tęsiamos, sumokėta pilna sandorio suma, todėl apeliantė tapo 0,15 ha minėto sklypo savininke. Nurodo, kad trečiojo asmens sprendimų pagrindais ieškovei priklausančio žemės sklypo plotai buvo nepagrįstai sumažinti ir kuris šiuo metu yra 0,1473 ha. Mano, kad trečiasis asmuo neturi galimybių pašalinti konflikto priežastis.
8.2. Nurodo, kad 1996 metais atlikus kadastrinius matavimus, ieškovės žemės sklypas sumažėjo iki 0,1473 ha. Šis sumažintas sklypo plotas apeliantę tenkino, nes būtent toks plotas ir buvo ilgus metus nusistovėjęs, t. y. atsakovo iniciatyva ir savavališkai įrengta tvora ieškovės buvo priimta kaip nežymus žemės užgrobimas, kuris ilgus metus nusistovėjo. Viskas pasikeitė 2016 metais, kai atsakovas savavališkai perstatė tvorą pastumdamas ją į apeliantės pusę, o tokius veiksmus palaiko valstybinė žemėtvarkos institucija. Nurodo, kad faktas, jog atsakovas tvoros neperstatė nustatytas tik atsakovo atrinktais liudytojų parodymais, todėl teismas turėjo pasiūlyti šalims papildomai ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti tvoros perstatymo ar atnaujinimo faktą.
8.3. Nurodo, kad apeliantės sklypo dydis galėjo mažėti tik dėl atsakovo neteisėtai atliekamų veiksmų - perstatomos tvoros. Teigia, kad atsakovas pastūmė tvorą 30-40 cm į apeliantės sklypą, kas nulėmė ploto sumažėjimą, o teismas nepagrindė išvados, jog šiuo atveju sklypų riba yra aiški. Mano, kad šiuo atveju byloje turėjo būti svarstomas klausimas dėl ekspertizės skyrimo ir be kitų reikšmingų bylai klausimų, buvo galima įvertinti trečiojo asmens veiklą. Pažymi, kad trečiasis asmuo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Geodarbai“ parengto projekto nustatė dirbtinius ir formalius trūkumus.
Atsiliepimas
9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Nurodo, kad apeliantė klaidingai teigia, jog yra ginčo sklypo savininkė, kadangi byloje nėra pateikta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, ieškovė nereiškė jokio reikalavimo dėl tokios sutarties įteisinimo ar termino pratęsimo jai sudaryti. Pažymi, kad 1996 metų matininko projektas nėra įregistruotas, todėl negaliojantis, kas paneigia apeliantės nurodomus argumentus dėl sklypo sumažėjimo.
9.2. Nurodo, kad apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės kelia valstybės institucijų kaltės klausimą. Teigia, kad apeliantas negali atsakyti į šiuos apeliacinio skundo motyvus, kadangi nėra susijęs su Nacionalinės žemės tarnyba. Teigia, kad apeliantė neskundžia trečiojo asmens veiksmų, kas įrodo, jog apeliantė sutinka su trečiojo asmens priimtais sprendimais.
9.3. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme apeliantė įrodinėjo, jog atsakovas perstatė tvorą 2016 metais, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad tvora buvo perstatyta du kartus (1996 metais ir 2016 metais). Pažymi, jog tvora buvo ne perstatyta, o atnaujinta 2016 metais, tokį faktą teismas nustatė išklausęs ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, atvykęs į vietą ir atlikęs vietos apžiūrą. Teigia, jog prašymas dėl ekspertizės skyrimo nebuvo reiškiamas.
10. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Nurodo, kad apeliantė trečiojo asmens 2015 m. gruodžio 22 d. raštu buvo informuota, jog jos naudojamas plotas yra preliminarus, sudaro 0,1434 ha ir apeliantė turi galimybę jį privatizuoti, išsinuomoti, tačiau turi savo lėšomis parengti formavimo - pertvarkymo projektą. Pažymi, kad ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nėra sudaryta.
10.2. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, jog trečiasis asmuo sąmoningai neatskleidžia visos informacijos. Teigia, kad pateikti įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai yra ieškovo, o ne trečiojo asmens pareiga, be to, ieškovė neteikė skundo trečiojo asmens veiksmų. Pažymi, jog išvažiuojamojo teismo posėdžio metu paprašyta parodyti kur augo atsakovo nupjauti medžiai, apeliantė to padaryti nesugebėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
13. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismo sprendimu sudaryta galimybė dar kartą praplėsti atsakovui žemės sklypo dydį apeliantės žemės sklypo sąskaita. Nurodo, kad apeliantė yra sumokėjusi už 0,15 ha žemė sklypą, tačiau dėl trečiojo asmens veiksmų apeliantės sklypas 1996 metais buvo sumažintas iki 0,1473 ha ploto, atsakovas pastatė tvorą apeliantės sklypo pusėje 2016 metais, dar kartą sumažindamas apeliantės sklypo plotą. Pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo kviestų liudytojų parodymais, kadangi jų parodymai yra subjektyvūs, be to, teismas procese nebuvo pakankamai aktyvus, nepasiūlė šalims įrodyti tvoros perstatymo fakto, nepasiūlė skirti ekspertizės.
14. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 13 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės ir proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, be atsakovo sutikimo, pagrįstumo.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja, kadangi šis sklypas užstatytas apeliantei priklausančiais statiniais. Atsakovas 1996 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,1634 ha ploto greta esantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, vietinėje koordinačių sistemoje. Šalių sklypai yra skiriami tvora.
16. Atsakovo žemės sklypo 1996 metų plane (Nr. DOK-8007) nurodyti aiškūs atsakovui priklausančio žemės sklypo ilgiai: šiaurės vakarinėje pusėje - 59,77 m, šiaurės rytinėje pusėje - 29,97 m, pietryčių pusėje - 59,66 m (29,37 m riba su ieškovės naudojamu žemės plotu + 30,29 m riba su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu, suformuotu atlikus kadastro matavimus, žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)), o atstumas nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakarinio ribos posūkio taško iki šiaurės vakarinio ribos posūkio taško - 24,93 m. Atsakovo naudojamas žemės sklypo plotas buvo 1644 kv. m., tačiau 1996 m. spalio 21 d. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus nustatyta, kad šio žemės sklypo plotas yra 1634 kv. m., tai yra atsakovo sklypo plotas sumažėjo 10 kv. m.. Apeliantės teigimu, šiuo atveju atsakovas perstatydamas tvorą į apeliantės sklypo pusę sumažino sklypo ribas ir šiuo metu apeliantė valdo mažesnį plotą, nei 0,15 ha, tai yra 0,1473 ha dėl ko prašoma nustatyti apeliantės ir atsakovo žemės sklypų ribas pagal 2016 m. balandžio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geodarbai“ parengtą žemės sklypo planą ir leisti atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovo sutikimo.
17. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Vadinasi, CK 4.45 straipsnio 1 dalies reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų.
18. Nagrinėjamu apeliaciniu skundu neginčijama pirmoji sąlyga (nutarties 14 punktas), tačiau nesutinkama su antrąja sąlyga - sklypo ribų aiškumo. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantės ieškinį netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl tvoros perstatymo aplinkybių, priimdamas teismo sprendimą vadovavosi subjektyviais atsakovo kviestų liudytojų parodymais, be to, nepasiūlė byloje skirti ekspertizės, teikti įrodymus, dėl tvoros perstatymo fakto.
19. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019).
20. Ginčo aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad sklypo ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išdėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
21. Pirmiausia, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sklypų ribos yra aiškios nurodo, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų R. M. ir E. Ž. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad liudytoja R. M. yra atsakovo dukra, o E. Ž. yra kaimynystėje gyvenantis asmuo, palaikanti gerus santykius su atsakovu, dėl ko liudytojų parodymai yra subjektyvūs ir naudingi atsakovui. Pažymi, kad teismas nepasiūlė (neatliko) ekspertizės byloje, nesudarė galimybės teikti įrodymus, dėl tvoros perstatymo fakto, todėl abejonių dėl sklypų ribos aiškumo priimdamas teismo sprendimą nepašalino.
22. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Taigi ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad liudytojos R. M. (atsakovo dukra) ir E. Ž. (šalių kaimynė) parodė, jog tvora, esanti ant ginčo sklypų ribos, buvo atnaujinta 2013 metais pakeičiant seną tvoros tinklą nauju (pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 1 d. garso įrašo 6.00 min. - 40.00 min.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju šių liudytojų parodymai dėl tvoros atnaujinimo, o ne perstatymo fakto atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, tai yra pateiktas foto fiksacijas, žemės sklypo planus. Apeliacinės instancijos teismas, su šia išvada sutinka. Iš byloje pateiktų vietos (žemės sklypų) foto fiksacijų, „Google Maps“ žemėlapio 2012 metų fiksacijos, matyti, jog ginčo sklype yra įrengta vielinė tvora, kuri buvo atnaujinta vėliau po 2012 metų, t. y. iš byloje pateiktų foto fiksacijų vizualiai matyti toje pačioje vietoje įrengtas naujas ir aukštesnis, nei žemėlapyje pavaizduota, vielinis tinklas ir kurio ribos vizualiai įvertinus prie sklypo esantį stulpą ir prie jo esančius akmenis, nepasikeitė, medžiai yra nupjauti tik vienoje sklypo pusėje.
24. Įvertinus teisinį reglamentavimą (nutarties 22 punktas), byloje esančius rašytinius įrodymus (nutarties 23 punktas), teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų R. M. ir E. Ž. parodymais ir turėjo juos atmesti. Pirmiausia pažymėtina, jog vien ta aplinkybė jog liudytoja R. M. yra atsakovo dukra, o liudytoja E. Ž. yra šalių kaimynystėje gyvenantis asmuo savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog šių liudytojų parodymai teismo neturi būti įvertinti ir atmesti kaip subjektyvūs. Antra - nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų R. M. ir E. Ž. parodymus, juos vertino byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo nustatytų aplinkybių, išvykstamojo teismo 2021 m. birželio 7 d. posėdžio metu, kontekste (nutarties 23 punktas), todėl negalima daryti išvados, jog šiuo atveju buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 183 straipsnio 3 dalis). Priešingai, tiek liudytoja R. M., tiek E. Ž. parodė iš esmės vienodas aplinkybes, jog ginčo sklype tvora buvo atnaujinta ištiesiant naują tinklą, o ne perstatyta kitoje sklypo dalyje, kaip teigia apeliantė, liudytojų parodymai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl teismo vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).
25. Antra, šiuo atveju nesutiktina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė atlikdamas procesinius teisės pažeidimus - nesudarydamas galimybės apeliantei teikti įrodymus dėl tvoros perstatymo (atnaujinimo), nepasiūlydamas byloje atlikti ir neatlikdamas ekspertizės dėl ginčo tvoros perstatymo (atnaujinimo).
26. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.
27. Šiuo atveju sklypų ribų aiškumas pirmosios instancijos teismo nustatytas ne tik remiantis sklype esančiu statiniu - tvora (nutarties 17 punktas), tačiau ir šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, įvertinus faktinę situaciją ginčo sklypų ribose išvykstamojo teismo 2021 m. birželio 7 d. posėdžio metu ir įregistruotais kadastriniais duomenimis (nutarties 16 punktas), kurių teisėtumo apeliantė pareikštu ieškiniu neginčija. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės įrodyti tvoros perstatymo fakto, teigia, kad byloje nebuvo pasiūlyta skirti ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, su šiais apeliantės argumentais dėl įrodymų vertinimo pažeidimo nesutinka. Pirmiausia, teismo išvykstamojo posėdžio metu, ginčo sklype, apeliantė nepaaiškino ir aiškiai nenurodė kiek ir kokių medžių (kokioje lokacijoje) atsakovas nupjovė įrengdamas tvorą, pažymėjo, kad į statybos inspekciją po tvoros įrengimo (atnaujinimo) teisėtumo nesikreipė (pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 12.00 min. - 16.00 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantei buvo sudaryta galimybė teikti tiek rašytinius įrodymus viso proceso metu, tiek aiškiai parodyti ginčo sklypo ribose, kaip jos teigimu buvo perkelta ginčo tvora, kokius medžius atsakovas pašalino atlikdamas statybos darbus, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nurodyti argumentai dėl rungtyniškumo ir dispozityvumo principų pažeidimo nesudarant galimybės įrodyti tvoros perstatymo (atnaujinimo) fakto atmestini kaip nepagrįsti.
28. Antra, šiuo atveju esant įregistruotiems kadastriniams duomenimis, kurie nėra nuginčyti ar paneigti (nutarties 16 punktas), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo riba, skirianti šalių žemės sklypus, įvertinus tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, yra aiški ir nusistovėjusi. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantės ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba pažymėta tvora buvo pastatyta prieš beveik keturiasdešimt metų, todėl esant aiškioms sklypų riboms, o ir be kita ko atsižvelgiant į faktinę naudojimo trukmę (nutarties 19 punktas) pirmosios instancijos teismas, nesant apeliantės prašymo neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad prašymas dėl ekspertizės skyrimo nėra pateiktas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
29. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu taip pat nurodo, kad šiuo atveju faktą, jog tvora buvo perstatyta ją paslinkus į apeliantės sklypo pusę pagrindžia liudytojos D.V. parodymai, bei jos atlikti matavimai.
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad liudytoja D. V. 2016 m. balandžio 15 d. parengė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir pateikė patikrai trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui, tačiau kadastro 2016 m. gegužės 17 d. byla buvo patikrinta ir kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu atmesta, tai yra šios matininkės nustatyti matavimai nebuvo patvirtinti. Liudytoja D. V., parengusi kadastro bylą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji neatsižvelgė į pastatytas tvoras, o apeliantė neskundė trečiojo asmens priimtų sprendimų dėl kadastro bylos netvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju minėta kadastro byla ir joje nustatyti duomenys nebuvo patvirtinti trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos, teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis, kadangi atsakovo žemės sklypas yra suformuotas ir jam atlikti kadastriniai matavimai, kurie nėra nuginčyti ar paneigti. Pažymėtina, jog šiuo atveju apeliantė apeliaciniame skunde išsamiai nurodo, kad trečiasis asmuo netvirtindamas kadastro duomenų nustatė dirbtinius trūkumus, duomenis vertino formaliai, vengia taisyti klaidas dėl sklypų ploto, tačiau pažymėtina, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų jog per visą laikotarpį skundė trečiojo asmens sprendimus, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog 2016 m. balandžio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geodarbai“ projektas yra ydingas ir jo patvirtinimas šiuo atveju pažeistų atsakovo interesus, kadangi apeliantės prašomi pakeitimai būtų daromi tik atsakovo interesų sąskaita.
31. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybių, teigia, kad yra šio sklypo, kurio plotas 0,15 ha savininkė, o dėl trečiojo asmens veiksmų (sprendimų), šiuo atveju sklypas buvo sumažintas iki 0,1473 ha ploto.
32. Nustatyta, kad apeliantė byloje nepateikė duomenų (pirkimo - pardavimo sutarties ir pan.), jog yra įgijusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius nurodo, kad pirkimo - pardavimo sutartis su apeliante nėra sudaryta. Apeliantė neginčija, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Nr. 13-502 patvirtintas 0,1473 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nėra sudaryta, tai yra teismui tokie įrodymai nepateikti, todėl šiuo aspektu nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sklypo įsigijimo aplinkybes. Pažymėtina, jog apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. raštą, kuriuo apeliantė informuojama apie galimybę privatizuoti arba išsinuomoti žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pateiktas rašytinis įrodymas iš esmės taip pat pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, jog apeliantė nėra žemės sklypo savininkė, o ir be to, apeliantė nepateikė duomenų, nenurodė jokių motyvų, jog kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą jog minėtame rašte duomenys apie žemės sklypo nuosavybės formą nėra tikslūs, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo sklypo įsigijimo aplinkybių nustatymo atmestini kaip nepagrįsti.
33. Įvertinus šios nutarties 13–32 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek byloje esančius rašytinius įrodymus dėl žemės sklypo ribų, tiek šalių paaiškinimus, bei iš šių duomenų viseto (CPK 185 straipsnio 1 dalis) padarė motyvuotas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas šalių teiktus paaiškinimus įvertino kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir priėmė sprendimą remdamasis vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, todėl nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties.
34. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
35. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
37. Atsakovui pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1867-8285 suteikta antrinė teisinė pagal ir jis 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Remiantis VGTPT 2021 m. gruodžio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr)PT-8759, už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovui yra susidariusios 195,94 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimų, 195,94 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš apeliantės (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės N. J. 195,94 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, informuojant apeliantę, jog išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.