Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-79-462/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-04
Bylos Nr.: 1A-79-462/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-04-6-00015-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis: V. V., A. B.
Advokatai: Ona Gailiuvienė

Kategorijos

1.2.14.5.2.3Sukčiavimas išvengiant didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikinant (BK 182 str. 2 d.)
1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-462/2020Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00015-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.3; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nuteistajam V. V., jo gynėjai advokatei Onai Gailiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. ir jo gynėjos advokatės Onos Gailiuvienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-10 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 40 MGL (1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 centų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais paskirti įpareigojimai: toliau dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-10 nuosprendžiu taip pat nuteistas A. B., tačiau apeliacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies negautas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23, būdamas faktiniu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir realiai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2016-08-24 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, veikdamas bendrininkų grupe, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, o būtent:

1.1. V. V., siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų akcinei bendrovei (toliau – AB) „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai keltais keliami nemokamai, 2016 m. birželio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarė su A. B., kad šis individualiosios įmonės (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vardu kreipsis į (duomenys neskelbtini) administraciją dėl leidimų nemokai keltis į Neringą išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms.

1.2. A. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, 2016 m. birželio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo faktinis direktorius V. V., 2016-06-23 automobilių panaudos sutartis Nr. PS16/06/23-1; Nr. PS/16/06/23-2 ir Nr. PS/16/06/23-3, kurias pateikė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. V., nesuvokusiam jo nusikalstamų veikų pobūdžio, dėl tariamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių automobilių: SCANIA 114G, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo neatlygintinai jas valdyti bei naudotis iki 2018-06-23, nors faktiškai šių automobilių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepriėmė ir jų perimti neketino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. B. 2016 m. birželio 29 d. Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė minėtų automobilių panaudos sutartis kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones: SCANIA 114G, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios faktiškai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė.

1.3. Pasinaudojant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2016-06-30 išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 faktinio direktoriaus V. V. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės: SCANIA 114G, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jų vairuotojais neatlygintinai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos iš viso 239 kartus už 15 743,55 Eur, iš kurių 191 kartą apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, ir 48 kartus apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, kurio Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „Smiltynės perkėla“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.

1.4. Taip laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 Klaipėdos ir Neringos miestuose V. V., veikdamas kartu su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 15 743,55 Eur, kuri pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą buvo kompensuota AB „Smiltynės perkėla“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas 15 743,55 Eur žalą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžetui.

2. Be to, V. V. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

2.1. Jis, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23, nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau realiai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2016-08-24 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2016 m. birželio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje kartu su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B., vykdydamas nusikalstamą sumanymą išvengti didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai AB „Smiltynės perkėla“ keltais keliami nemokamai, iš anksto susitarė, kad A. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu kreipsis į (duomenys neskelbtini) administraciją dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms. Imituodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių perdavimą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje tyčia suklastojo tikrus dokumentus:

2.2. 2016-06-23 automobilio panaudos sutartis Nr. PS16/06/23-1; Nr. PS/16/06/23-2 ir Nr. PS/16/06/23-3, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda neatlygintinai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki 2018-06-23 automobilius: SCANIA 114G, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN TGA35440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurias V. V., realiai vadovaudamas bendrovei, pateikdamas pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. V., nesuvokusiam jo nusikalstamų veikų pobūdžio, ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus 2016-06-29 pateikdamas (duomenys neskelbtini) administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą, panaudojo.

2.3. Taip V. V., žinomai suklastotų dokumentų pagrindu gavęs leidimus nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 15 743,55 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. (toliau – ir apeliantas) ir jo gynėja advokatė Ona Gailiuvienė nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-10 nuosprendžio dalimi, kuria V. V. nuteistas, prašo skundžiamą nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – nuteistąjį V. V. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino leidimų nemokamai keltis keltais transporto priemonėms išdavimo aplinkybes, todėl, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

3.1. Nagrinėjamu atveju nesurinkta įrodymų, jog apelianto veiksmuose buvo apgaulė ir tikslas buvo suklaidinti (duomenys neskelbtini) administraciją ir išvengti mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją. Pateikdamas A. B. pasirašytas panaudos sutartis su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliantas panaudos sutarčių neskaitė, jų neanalizavo, nes sutartys pasirašė jo tėvas J. V., pasitikėjo A. B., kurį pažinojo iš seniau, ir jis pažadėjo, jog išsiaiškins, ar galima gauti leidimus nemokamai keltis transporto priemonėms.

3.2. Apelianto veiksmuose nėra subjektyviojo sukčiavimo požymio – tyčios ir apgaulės, nes 2016 m. liepos mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo apeliantas, vykdė statybos rangos darbus Juodkrantės objekte, o A. B., kuris turėjo registruotą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasisiūlė subrangos pagrindu atlikti šiame objekte vidaus apdailos darbus ir išsiaiškinti dėl leidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms nemokamai keltis į Neringą išdavimo. Kaltinamojo V. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, jie aiškiai patvirtino, jog jis niekada nesiekė nieko suklaidinti bei padaryti žalos, nes jo vienintelis tikslas buvo laiku atvykti į statybos objektą Juodkrantėje ir tinkamai bei kokybiškai atlikti statybos darbus.

3.3. Apeliantas, pasitikėdamas A. B., tikėjosi, jog leidimai yra išduoti teisėtai ir pagrįstai, jokių teisės aktų nėra pažeista, nes jis asmeniškai į (duomenys neskelbtini) administraciją niekada nebuvo nuvykęs ir sprendžiant dėl leidimų išdavimo nedalyvavo ir nesigilino į jų išdavimo tvarką. Apeliantas klausė A. B., ar leidimai yra išduoti teisėtai, ir, gavęs patikinimą, kad viskas teisėta, pasinaudojo šiais išduotais leidimais. Teismo motyvas, jog apeliantas suvokė, jog leidimų nemokamai keltis savo vadovaujamos įmonės transportui pats negali gauti, todėl mainais už paslaugą darbą objekte – vidaus apdailos darbų atlikimą – A. B. jam „parūpino“ leidimus, yra niekuo nepagrįstas. Pažymėtina, jog V. V. neorganizavo ir nekontroliavo leidimų išdavimo proceso, netgi nesidomėjo, kokia tvarka yra išduodami leidimai neatlygintinai keltis į Kuršių neriją, nes tuo rūpinosi A. B., todėl nesuvokiama, kaip galėjo pasireikšti jo tikslas suklaidinti Neringos m. savivaldybę ar Smiltynės perkėlą arba kaip jis galėjo suvokti, jog leidimų keltis nemokamai negali gauti.

3.4. Apeliantas neturėjo tikslo naudotis nemokamais leidimais, nes tuo atveju, jeigu būtų nepatenkintas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininko A. B. prašymas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų buvę jokios naudos ir nuostolių, nes, sumokėjusi už transporto priemonių persikėlimą, turėtas išlaidas būtų priskaičiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitai įmonei, kuri vykdė darbus, ir šią sumą įtraukusi į sąskaitą, t. y. atskira eilute – paslaugas būtų įtraukusi į sąskaitą, arba galėjo prašyti avansinio kelto mokesčių sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju nesurinkta įrodymų, jog apelianto veiksmuose apgaulė būtų buvusi esminė.

3.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė didesnių išlaidų, nes šiai įmonei reikėjo sumokėti visą persikėlimo mokestį valstybei ir dėl to įmonė patyrė žalos ir nuostolį, kadangi sąskaitose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta tik krovinio atvežimo ir išvežimo kaina, o persikėlimo paslauga neįskaičiuota. Tai reiškia, kad įmonė turėjo sumokėti persikėlimo mokestį, kurio iš užsakovų negavo, taigi šiuo atveju patyrė nuostolį, o ne gavo pelno ar naudos.

3.6. Civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos teisė gintis civilinio proceso tvarka nebuvo suvaržyta, priešingai, ji buvo įgyvendinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįstant skolą ir gera valia ją atlyginant. Todėl apelianto veiksmai atitinka civilinį deliktą.

3.7. Šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodytas apelianto kaltės turinys, t. y. kad asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo.

Šalies argumentai

3.8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pelninga įmonė, nuolat sudarinėja didelės apimties sandorius, todėl įmonė sumokėti 15 743,55 Eur už leidimus yra pajėgi ir nebūtų buvę jokių didelių nuostolių.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

3.9. Pripažįstant apeliantą kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį reikia nustatyti jo tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti. Apeliantas nesuprato ir negalėjo suprasti, kad panaudoja suklastotas panaudos sutartis, nes jų nepasirašė ir jų neskaitė, visą leidimo išdavimo procedūrą organizavo ir kontroliavo A. B.. apelianto veiksmuose nėra būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių – pavojingos veikos ir tyčios.

3.10. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad apeliantas buvo susipažinęs su panaudos sutarčių sąlygomis ir žinojo, kad jose pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys. Iš A. B. parodymų matyti, kad jis neturėjo tikslo suklaidinti apeliantą, nes Neringos miesto savivaldybės darbuotojai jam užtikrino, jog panaudos sutarčių pasirašymas yra teisėtas ir tai daro dauguma juridinių asmenų.

3.11. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai ir faktiškai vykdė statybos darbus Juodkrantėje objekte ir šiems darbams atlikti naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones. Faktiškai A. B. šias transporto priemones turėjo, jomis naudojosi, jomis buvo vežami specifiniai kroviniai, medžiagos, įrenginiai, todėl šių transporto priemonių stovėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje negali būti traktuojamas kaip neperdavimas ar imitavimas, nes jos realiai buvo perduotos ir panaudotos A. B. susijusios įmonės veiklai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės buvo paliktos jos teritorijoje dėl to, kad jas vairuoti ir prižiūrėti gali tik patyrę ir tinkamai apmokyti vairuotojai, kurių A. B. neturėjo.

3.12. Teismas privalėjo atsižvelgti į ydingą perkėlimo į Kuršių neriją leidimų išdavimo tvarką, kadangi teisme kaip liudytojai apklausti (duomenys neskelbtini) darbuotojai I. K., I. M., A. V. parodė, kad nemokamai keltis į Kuršių neriją galėjo Kuršių nerijoje registruoti juridiniai asmenys ir, jei transporto priemonė priklausė kitam asmeniui ar įmonei, norėdama gauti leidimą, įmonė turėjo pateikti dokumentus, kurie pagrįstų, kad ji tikrai naudosis šita transporto priemone. Pagal šiuo metu galiojančią leidimų išdavimo tvarką, pateikus transporto priemonės panaudos sutartį, leidimas nemokamai keltis AB „(duomenys neskelbtini)“ keltais nebūtų išduotas. Taigi, darytina išvada, kad jeigu įstatymo leidėjas būtų tinkamai įgyvendinęs leidimų išdavimo kontrolę, tai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu nebūtų buvę išduoti nemokami leidimai ir apeliantas nebūtų buvęs patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju labai svarbi aplinkybė, kad A. B. leidimus išduodančios tarnybos tarnautojai pasakė, kad tinka bet kokia sutartis, t. y. panaudos, nuomos, įgaliojimas, o jis pasirinko vieną iš dviejų variantų ir, pasirodo, netinkamą „panaudos sutartį“, iš kurios prokurorė kildina atsakomybę už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą.

3.13. Leidimų anuliavimą buvo galima išspręsti administracinėmis priemonėmis, o klausimą dėl žalos – civiline tvarka, t. y. valstybė turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Visa ši situacija galėjo ir turėjo būti sprendžiama pasitelkus ne tik civilinės teisės priemones, bet taip pat pasitelkus ir administracines priemones, o ne pasitelkiant baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso priemones.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba jai panaikinti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

7. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

8. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Šiuo straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma, t. y. ir ant popieriaus, ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, padarytas įrašas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).

9. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

10. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23 apeliantas, būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir realiai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2016-08-24 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, veikdamas bendrininkų grupe, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, t. y. apeliantas, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai keltais keliami nemokamai, 2016 m. birželio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarė su A. B., kad šis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu kreipsis į (duomenys neskelbtini) administraciją dėl leidimų nemokai keltis į Neringą išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms. A. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, 2016 m. birželio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo faktinis direktorius V. V., 2016-06-23 automobilių panaudos sutartis Nr. PS16/06/23-1; Nr. PS/16/06/23-2 ir Nr. PS/16/06/23-3, kurias pateikė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. V., nesuvokusiam jo nusikalstamų veikų pobūdžio, dėl tariamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių automobilių: SCANIA 114G, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo neatlygintinai jas valdyti bei naudotis iki 2018-06-23, nors faktiškai šių automobilių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neperėmė ir jų perimti neketino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. B. 2016-06-29 Neringos miesto savivaldybės administracijai pateikė minėtų automobilių panaudos sutartis kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tariamai priklausančias transporto priemones: SCANIA 114G, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios faktiškai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė. Pasinaudojant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2016-06-30 išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 faktinio direktoriaus V. V. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės: SCANIA 114G, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jų vairuotojais neatlygintinai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos iš viso 239 kartus už 15 743,55 Eur, iš kurių 191 kartą apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, ir 48 kartus apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, kurio Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „Smiltynės perkėlai“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto. Taip laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 Klaipėdos ir Neringos miestuose V. V., veikdamas kartu su A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 15 743,55 Eur, kuri pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą buvo kompensuota AB „Smiltynės perkėla“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas 15 743,55 Eur žalą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžetui.

11. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad apeliantas suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, t. y. jis laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23, nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau realiai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2016-08-24 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2016 m. birželio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje kartu su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B., vykdydamas nusikalstamą sumanymą išvengti didelės vertės turtinės prievolės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai AB „Smiltynės perkėla“ keltais keliami nemokamai, iš anksto susitarė, kad A. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu kreipsis į (duomenys neskelbtini) administraciją dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms. Imituodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių perdavimą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje tyčia suklastojo tikrus dokumentus: 2016-06-23 automobilio panaudos sutartis Nr. PS16/06/23-1; Nr. PS/16/06/23-2 ir Nr. PS/16/06/23-3, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda neatlygintinai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki 2018-06-23 automobilius: SCANIA 114G, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurias apeliantas, realiai vadovaudamas bendrovei, pateikdamas pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. V., nesuvokusiam jo nusikalstamų veikų pobūdžio, ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus 2016-06-29 pateikdamas (duomenys neskelbtini) administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą, juos panaudojo. Taip apeliantas, žinomai suklastotų dokumentų pagrindu gavęs leidimus nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 15 743,55 Eur.

12. Apeliantas, nesutikdamas su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, jog jam, pirmiausia, nebuvo žinomas sudarytų panaudos sutarčių, dėl kurių suklastojimo jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, turinys, ir, antra, kad jis leidimų keltis per Kuršių neriją išdavimo procedūrose apskritai nedalyvavo. Leidimų keltis per Kuršių neriją išdavimu rūpinosi A. B., kuriuo apeliantas besąlygiškai pasitikėjo. Tačiau tokia apelianto versija yra paneigta baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos, iš dalies ir paties apelianto parodymais.

13. Panaudos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštos knygos XXXII skyrius. CK 6.629 straipsnio 1 dalis numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Taigi, kaip matyti iš įstatymo leidėjo suformuluotos panaudos sutarties sampratos, panaudos sutarties tikslas – neatlygintinis nesunaudojamojo daikto perdavimas, t. y. sudarydamas panaudos sutartį panaudos davėjas (nagrinėjamu atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo panaudos gavėjui (nagrinėjamu atveju – IĮ „(duomenys neskelbtini)“) perduoti naudotis panaudos sutartyse nurodytas transporto priemones SCANIA 114G, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

14. Apeliantas kategoriškai neigia, tačiau nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad apeliantui buvo žinomas panaudos sutarčių turinys. Šią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia toliau dėstomi argumentai. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad juridinio asmens vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, rūpestingumo ir atidumo standartai. V. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sudarydamas vadovaujamo juridinio asmens vardu bet kokias sutartis, tarp jų ir panaudos sutartis, privalėjo pasidomėti sudaromų sutarčių turiniu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019-11-13 teisiamojo posėdžio metu V. V. paaiškino, kad jis yra baigęs teisę (teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 117). Pažymėtina ir tai, kad kaip specialusis liudytojas apklaustas D. G. parodė: „Kai mes sėdome prie derybų stalo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. V. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B., kurį nuo vaikystės pažinojo V. V., tai kalbant apie darbus A. B. paprašė, kad duotume jo įmonei darbų objekte, o jis galėtų statybų metu parūpinti leidimus įmonėms, kurios dirbs tame objekte, nemokamai keltis keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekvatoriją, kadangi jo įmonė yra registruota Neringoje. Kiek prisimenu, panaudos sutartys buvo pasirašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise“ (2018-09-13 Liudytojo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais protokolas, b. t. 2, b. l. 34–35).

15. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aplinkybes, kad derybos dėl statybų objektų, dėl nemokamo automobilių kėlimo per Kuršių neriją vyko dalyvaujant ir V. V., į tai, kad V. V. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui keliami aukštesni kvalifikacijos, rūpestingumo ir atidumo standartai, turėdamas plačias atsakomybės ribas, t. y. pagal savo pareigas privalėdamas išmanyti sutarčių formai ir turiniui keliamus reikalavimus, privalėjo suvokti ir suvokė automobilių panaudos sutarčių ir prašymų Neringos miesto savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai įvažiuoti į Neringą turinį ir paskirtį, į tai, kad jis, kaip pats nurodė, yra įgijęs teisininko profesiją, konstatuoja, jog jam buvo suprantamas panaudos sutarčių turinys, t. y. kad jis, sudarydamas panaudos sutartis, kaip panaudos davėjas įsipareigoja neatlygintinai naudotis perduoti panaudos sutartyse nurodytas transporto priemones panaudos gavėjai IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, jog iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, jog apeliantas ne tik suprato panaudos sutarčių turinį, bet ir tikslingai sudarė sutartis, formaliai atitinkančias teisės aktų reikalavimus, kad būtų pagrindas panaudos sutarčių pagrindu gauti leidimus nemokamai keltis transporto priemonėms per Kuršių marias. (duomenys neskelbtini) administracijos atstovė I. K. patvirtino, jog savivaldybės specialistai tikėdavo pateiktais dokumentais bei jų turiniu (2018-09-19 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 56–57).

16. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog panaudos sutarčių pagrindu V. V. nė neketino perduoti panaudos sutartyse nurodytų transporto priemonių. Šios aplinkybės neneigia ir pats V. V.. Pasak apelianto, panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės faktiškai nebuvo perduotos tariamai dėl tos priežasties, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo vairuotojų, kurie minėtas transporto priemones galėtų valdyti, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis, nurodytomis panaudos sutartyse, buvo vežami IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbams atlikti reikalingi kroviniai. Tačiau šį apelianto argumentą, t. y. kad panaudos sutartyse nurodytomis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis buvo vežami tik IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kroviniai, paneigia baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pvz., iš 2016-09-12 krovinio važtaražčio (b. t. 2, b. l. 9) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia sunkiasvore transporto priemone MAN TGA35.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-2 pagrindu tariamai perduota IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė smėlį į Pervalką, kaip krovinio gavėja nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“; iš 2016-09-28 krovinio važtaražčio (b. t. 2, b. l. 10) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia sunkiasvore transporto priemone MAN TGA35.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-2 pagrindu tariamai perduota IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė smėlį į Pervalką, kaip krovinio gavėja nurodyta pati UAB „(duomenys neskelbtini)“; iš 2017-03-23 krovinio važtaražčio (b. t. 2, b. l. 11) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia sunkiasvore transporto priemone MAN TGA35.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-2 pagrindu tariamai perduota IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė smėlį į Pervalką, kaip krovinio gavėja nurodyta pati UAB „(duomenys neskelbtini)“; iš 2017-05-02 krovinio važtaražčio (b. t. 2, b. l. 12) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia sunkiasvore transporto priemone MAN TGA35.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-2 pagrindu tariamai perduota IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė smėlį į Pervalką, kaip krovinio gavėja nurodyta pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokios su statybomis susijusios veiklos apskritai nevykdė. A. B. paaiškino: „2016-2017 metais vienintelė vykdoma veikla – gultų nuoma Šiauriniame paplūdymyje, Nidoje. Jokių 2016-2017 metais IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklų, susijusių su statyba, nevykdė“ (2018-03-13 Paaiškinimas, b. t. 1, b. l. 3). Iš esmės analogiškas aplinkybes A. B. paaiškino ir 2019-11-13 teisiamojo posėdžio metu: „Su (duomenys neskelbtini) nedirbome, individuali įmonė neturėjo nei PVM mokesčių, neturėjo įregistruoto statybų verslo“ (teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 116). Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog, kaip jau minėta, pirmiausia, apeliantas nė neketino panaudos sutarčių pagrindu perleisti A. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ panaudos sutartyse nurodytų transporto priemonių, be to, panaudos sutartimis nurodytomis sunkiasvorėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis nebuvo vežami IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kroviniai, skirti tariamai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdomiems statybos darbas atlikti; kaip minėta, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokios su statybomis susijusios veiklos apskritai nevykdė, be to, baudžiamojoje byloje esantys krovinių važtaražčiai patvirtina faktą, kad statyboms skirtas medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė savo bei kitų, tačiau ne A. B. vadovaujamų (IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), statybomis užsiimančių įmonių reikmėms.

17. Kad panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės nebuvo perduotos IĮ „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino ir A. B.. Kaip įtariamasis apklausiamas A. B. parodė: „Sudarydamas panaudos sutartis su įtarime nurodytais asmenimis, aš bei mano individuali įmonė panaudos sutartyse nurodytų transporto priemonių faktiškai neperėmėme, šios transporto priemonės nei man asmeniškai, nei mano įmonėms perduotos nebuvo“ (2018-09-06 Įtariamojo papildomos apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 43–45). 2019-11-13 teisiamojo posėdžio metu A. B. taip pat patvirtino, kad faktiškai jis tų automobilių neperėmė (2019-11-13 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 115).

18. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad V. V. nurodė, kad sunkiasvorės transporto priemonės tariamai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perduotos dėl to, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo panaudos sutartyse nurodytoms transporto priemonėms valdyti tinkamų darbuotojų. Tačiau panaudos sutartimi, be sunkiasvorių transporto priemonių, kurioms, pasak apelianto, valdyti reikalingi specialūs įgūdžiai, taip pat buvo išduotas leidimas nemokamai keltis per Kuršių neriją ir lengvajam automobiliui, kuris taip pat faktiškai nebuvo perduotas, t. y. 2016-06-23 Panaudos sutartyje Nr. PS16/06/23-3, sudarytoje tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos A. B., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus J. V. (b. t. 1, b. l. 164–165), nurodyta, kad perduotas automobilis BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau, kaip minėta, ir ši transporto priemonė faktiškai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ perduota nebuvo, nors jokių spec. sugebėjimų vairuoti šią transporto priemonę nereikia. Ši aplinkybė tik patvirtina išvadą, kad panaudos sutartys buvo sudarytos ne siekiant sukurti panaudos santykius, o siekiant gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, taip išvengiant mokėjimo prievolių už suteiktas perkėlimo per Kuršių marias paslaugas.

19. Kad nemokamai keltis per Kuršių neriją leidimai buvo išimti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat patvirtina ir A. B. paaiškinimas: „2016 metais aš kreipiausi į Neringos miesto savivaldybę norėdamas gauti leidimus keltis keltais neatlygintinai šioms transporto priemonėms: UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamiems automobiliams MAN TGA naudojamiems automobiliams MAN TGA 35.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SCANIA 114G, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (2018-03-13 Paaiškinimas, b. t. 1, b. l. 3). Pažymėtina, jog jis leidimus nemokamai keltis per Kuršių neriją, kaip pats nurodo, išėmė ne IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai panaudos sutarčių pagrindu valdomoms transporto priemonėms, bet būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamiems automobiliams.

20. Kad automobiliai, nurodyti panaudos sutartyse, buvo faktiškai naudojami pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat patvirtina ir K. D., E. R. ir R. P. paaiškinimai. Kaip liudytojas apklaustas K. D. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju dirbo nuo 2015 metų iki 2017 metų rudenio. 2016–2017 metais jam buvo priskirtas krovininis (sau kranu) automobilis „Scania 114G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-06-05 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 16). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta transporto priemonė 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-1 pagrindu tariamai buvo perduota IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kaip liudytojas apklaustas E. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju dirba jau kokius penkerius metus. 2016–2017 metais jam tekdavo pakeisti kitus vairuotojus. Tuo laikotarpiu keletą kartų teko vairuoti savivartį MAN TGA35.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su šiuo savivarčiu keltis į Neringą. Į Neringoje esančius objektus šiuo savivarčiu liudytojas vežė smėlį. Iš kur, kur ir kada vežti smėlį, jam nurodymus davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V.. Jis taip pat nurodė, kad keliantis į Neringą reikia naudotis leidimu (nemokamai keltis keltais), kuris yra savivarčio kabinoje (2018-06-08 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 21). Iš esmės analogiškus parodymus E. R. davė ir 2019-04-18 teisiamojo posėdžio metu (b. t.3, b. l. 155–156), t. y. jis parodė, kad jo darbdavys yra V. V., A. B. nepažįsta. E. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Įmonė tais metais Neringoje kažką vykdė, važiavo vieną–du kartus, kai kėlėsi į kitą pusę, nemokėjo, davė leidimą. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinoma, nedirbo joje. Atlyginimą mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Krovininiai automobiliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso. Kaip liudytojas apklaustas R. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju apytiksliai 14 metų. Jis vairuoja krovininį automobilį-savivartį MAN TGA35.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016–2017 metais jam teko keltis į objektus, kurie yra Neringoje, t. y. Juodkrantėje ir Nidoje, vežti statybines medžiagas – smėlį ir žvyrą. Jam būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybės duotas nurodymas iš kur, kur ir kada pristatyti krovinį, R. P. ir vykdė. Jis keldavosi keltais ir naudojosi leidimu nemokamai keltis keltais, kurį jam davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. (2018-06-08 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 26). Iš esmės analogiškus parodymus R. P. davė ir 2019-04-18 teisiamojo posėdžio metu (b. t. 3, b. l. 156), t. y. jis paaiškino, kad V. V. jo direktorius. A. B. jam nematytas. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. 2016-2017 teko važiuoti į Neringą savivarčiu. Už persikėlimą nemokėjo, leidimas buvo. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Nurodymus gaudavo iš valdžios. Kad nemokamai keltais su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis kėlėsi ne IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, 2019-11-13 teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats V. V., paaiškindamas: „Taip, buvo mano darbuotojai, A. neturėjo tokių darbuotojų“ (2019-11-13 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 118). Todėl nelogiška, kad, anot apelianto, transporto priemonės faktiškai perduodamos kitam juridiniam asmeniui, tik dėl saugumo jas valdo sugebantys tai daryti asmenys – K. D., E. R. ir R. P., tačiau jie buvo ne IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, atlyginimus ir darbdaviui tenkančius mokėti su darbuotojams mokamu darbo užmokesčiu susijusius mokesčius moka ne IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad leidimą nemokamai keltis per Kuršių marias K. D. taip pat davė ne ĮI „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, t. y. apeliantas. Taip pat nurodymus E. R. ir R. P., kokius krovinius iš kur ir kur vežti, taip pat davė ne IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o būtent apeliantas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės taip pat paneigia apelianto nurodytą versiją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sunkiasvorės transporto priemonės MAN TGA35.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-2 pagrindu tariamai perduota IĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir „Scania 114G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-1 perduota IĮ „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai buvo perduotos IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, jog ir pats apeliantas nurodė: „taip, kuro normos, viskas buvo apskaitoma mūsų įmonėje“ (2019-11-13 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 118), o tai, kaip minėta, neginčijamai patvirtina, kad panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės nebuvo perduotos IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o buvo naudojamos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. V. suprantant, kad toks panaudos sutarčių, neatitinkančių tikrovės, pasirašymas neketinant jų faktiškai vykdyti, ir transporto priemonių naudojimas nemokamai panaudos sutarčių pagrindu neteisėtai gautų leidimų keliantis per Kuršių neriją yra neteisėtas.

21. Kaip jau minėta šios nutarties 8-9 punktuose, be to, kaip teisingai pažymėjo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-175-303/2015).

22. Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008).

23. A. B. su V. V. automobilių panaudos sutartyse įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai priklausančius automobilius perduoda neatlygintinai IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtino parašais ir pateikdami (duomenys neskelbtini) administracijai kartu su prašymu dėl leidimų išdavimo, panaudojo, t. y. piktnaudžiaudami leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslėpdami informaciją, kad minėtos sutartys realiai nevykdomos, bei gavę leidimus nemokamai keltis keltais išvengė mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas. Suklastotų ir panaudotų dokumentų pagrindu (duomenys neskelbtini) administracija priėmė sprendimą, kad pateikti dokumentai atitinka reikalavimus, užpildė paraiškas, pagal kurias AB „Smiltynės perkėla“ išdavė leidimus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neva teisėtai valdomoms transporto priemonėms nemokamai keltis keltais. Šios panaudos sutartys, kuriose buvo nurodyta neteisinga informacija, kad automobiliai yra perduodami naudotis IĮ (duomenys neskelbtini)“ - įtvirtino teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri lėmė neteisingų sprendimų priėmimą – t. y. buvo išduoti leidimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms transporto priemonėms nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

24. Kaip minėta, aplinkybę, kad panaudos sutartyse nurodyta informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės perduodamos laikinai neatlygintinai naudotis IĮ (duomenys neskelbtini)“ – yra neteisinga, patvirtina tai, kad panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės iš tikrųjų realiai nebuvo perduotos pagal panaudos sutartis neatlygintinai naudotis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – ši įmonė savo veikloje nesinaudojo nurodytomis transporto priemonėmis, be to, šios aplinkybės neneigė ir nuteistieji A. B. bei V. V., tik teigė, kad pagal panaudos sutarties esmę jų manymu, nėra būtina panaudos sutartyje nurodytų transporto priemonių realiai perduoti, nors V. V., būdamas įmonės vadovu, kuriam keliami padidinti atidumo, rūpestingumo standartai, be to, įgijęs teisinį išsilavinimą, turėjo suprasti ir suprato panaudos sutarčių esmę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokį kaltinamųjų panaudos sutarties sąlygų aiškinimą paneigia ir labai konkretūs panaudos sutarčių 2.1. ir 3.1. punktai, kuriuose nurodyta, kad: „Panaudos gavėjas įsipareigoja iš anksto šalių sutartu laiku sutartoje vietoje priimti automobilį bei naudotis juo pagal tiesioginę paskirtį..“, ir, kad „panaudos davėjas įsipareigoja iš anksto sutartoje vietoje ir sutartu laiku automobilį perduoti laikinai neatlygintinai naudotis Panaudos gavėjui“.

25. Be to, kad nemokamai transporto priemonėms keltis per Kuršių neriją išduoti leidimai naudojami neteisėtai, V. V. taip pat suprato ir iš ant pačių leidimų nurodytos informacijos. Kaip liudytoja apklausta I. K. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) administracijos Dokumentų valdymo ir ūkio skyriaus specialiste. Jos darbo pagrindinės funkcijos – dokumentų dėl leidimų keltais ir įvažiavimo į Neringą priėmimas, sutikrinimas ir dokumentų perdavimas AB „Smiltynės perkėla“ dėl leidimų nemokamai keltis keltais išdavimo ir leidimų įvažiuoti į Neringą išdavimas, sutarčių sudarymas su įmonėmis dėl mokamo įvažiavimo į Neringą. Ji prižiūri, ar transporto priemonės, dėl kurių kreipiasi juridinis asmuo, tikrai priklauso įmonei, t. y. pirmiausia tikrina automobilio registracijos liudijimą, žiūri, ar automobilis priklauso įmonei. Jeigu transporto priemonė nepriklauso juridiniam asmeniui, turinčiam buveinę Neringos mieste, prašo pateikti duomenis, įrodančius, kad būtent ta įmonė naudojasi transporto priemone, o ne tretieji asmenys (2018-09-19 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 56–57). A. B., kaip pats nurodė, jau apie 20 metų naudojasi šia leidimų išdavimo tvarka, todėl konstatuotina, kad jam buvo žinoma, kam ir dėl kokių priežasčių gali būti išduodami leidimai nemokamai keltis per Kuršių neriją. Be to, V. V. taip pat nurodė, kad Kuršių nerijoje statybų objektus turi ne pirmą kartą, kitais kartais už automobilių keltais kėlimą per Kuršių marias mokėti reikėjo. Iš išdėstyto akivaizdu, kad tiek A. B., tiek V. V. buvo žinoma leidimų išdavimo sąlygos ir tvarka, todėl konstatuotina, kad tiek V. V. suvokė, kad leidimų gavimas nemokamai keltis keltais nėra teisėtas, nes kitu atveju, jei tai būtų buvę teisėta, pats būtų pateikęs dokumentus savivaldybei dėl leidimų išdavimo. Tačiau akivaizdu, jog V. V., suprasdamas, kad jo vadovaujama įmonė neatitinka sąlygų leidimams įmonės automobiliams nemokamai keltis keltais per Kuršių marias gauti, rado būdą (susitariant su A. B. ir jo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, registruota Kuršių Neringoje) tokius leidimus gauti. Papildomai pažymėtina ir ta aplinkybė, kad V. V. buvo suinteresuotas leidimų įmonės automobiliams nemokamai keltis keltais per Kuršių marias gavimu ir dėl tos priežasties, kad sutaupytų. 2019-11-13 teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino: „jeigu eina sutaupyti, mes taupome“ (teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 117).

26. Tęsiant tai, kad V. V. suprato, jog leidimai nemokamai keltis jo įmonei priklausančioms transporto priemonėms per Kuršių marias naudojami neteisėtai, patvirtina toliau dėstomi argumentai. Kaip liudytoja apklausta I. K. paaiškino, kad ant vienos kortelės (leidimo nemokamai keltis per Kuršių neriją) yra užfiksuotas juridinio asmens pavadinimas, automobilio kategorija, leidimo galiojimo laikas, transporto priemonės valstybinis numeris, leidimo unikalus numeris. Tos pačios kortelės pusės apačioje yra užrašas apie tai, kad leidimo perdavimas tretiesiems asmenims ir leidimo neteisėtas naudojimas yra nusikalstamas (2018-09-20 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 62–64). Kad ant leidimų nemokamai keltis keltais per Kuršių marias yra užrašas, jog kortelę perduoti naudotis tretiesiems asmenims yra draudžiama, patvirtino ir 2019-04-18 teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta I. K. (b. t. 3, b. l. 152). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ant leidimo buvo nurodyta, jog jis išduotas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nurodyta, kad leidimo perdavimas tretiesiems asmenims ir leidimo neteisėtas naudojimas yra nusikalstamas, konstatuoja, jog ir dėl šių priežasčių apeliantui buvo žinoma, kad jis neturi teisės naudoti leidimų nemokamai keltis keltais per Kuršių neriją savo įmonės transporto priemonėms, kurios, kaip minėta ir neginčijamai nustatyta, faktiškai nebuvo perduotos IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad V. V. turėjo priežasčių siekti ir siekė naudos ir neabejotinai jos turėjo, tačiau to pasiekė neteisėtais veiksmais – kartu su A. B. suklastojo automobilių panaudos sutartis, jas panaudojo ir taip apgaule išvengė mokėjimo prievolių už AB „Smiltynės perkėla“ suteiktas paslaugas bei padarė AB „Smiltynės perkėla“ žalos, kuri buvo kompensuota iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. AB „Smiltynės perkėla“ žalą nagrinėjamu atveju sudaro 15 743,55 Eur, t. y. 2016-06-29 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. (duomenys neskelbtini) administracijai pateikė prašymus dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, tyčia nurodant žinomai neteisingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones: V. V. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones SCANIA 114G, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAN TGA35.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios faktiškai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, šių automobilių UAB „(duomenys neskelbtini)“ IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė, o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016- 06-23 panaudos sutartis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų nepriėmė. Taip, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017- 06-09 pasinaudojant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule gautais leidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė didelės vertės turtinės prievolės - mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas) iš viso 15 743,55 Eur, kurie pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-989) 9 straipsnio 5 dalies 4 punktu buvo kompensuoti AB „Smiltynės perkėla“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų.

27. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas“ A. B., sudarydami 2016-06-23 Panaudos sutartis Nr. PS16/06/23-1, PS16/06/23-2 ir PS16/06/23-3, nesiekė faktiškai sukurti panaudos santykių, jų tikslas buvo minėtų panaudos sutarčių pagrindu tik gauti leidimus nemokamai keltis per Kuršių neriją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. B. su V. V. automobilių panaudos sutartyse įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai priklausančius automobilius perduoda neatlygintinai IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtino parašais ir pateikdami (duomenys neskelbtini) administracijai kartu su prašymu dėl leidimų išdavimo panaudojo, t. y. piktnaudžiaudami leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslėpdami informaciją, kad minėtos sutartys realiai nevykdomos, ir gavę leidimus nemokamai keltis keltais išvengė mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas. Suklastotų ir panaudotų dokumentų pagrindu (duomenys neskelbtini) administracija priėmė sprendimą, kad pateikti dokumentai atitinka reikalavimus, užpildė paraiškas, pagal kurias AB „Smiltynės perkėla“ išdavė leidimus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neva teisėtai valdomoms transporto priemonėms nemokamai keltis keltais. Būtent apgaulės panaudojimas gaunant leidimus nemokamai keltis per Kuršių marias V. V. veiką daro nusikalstamą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad apelianto veiksmai atitinka civilinį deliktą. Aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino skolą ir gera valia ją atlygino, pripažintina tik BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apelianto baudžiamąją atsakomybę lengvinančia, o ne šalinančia aplinkybe.

28. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. su V. V. suklastojo tikrus dokumentus – panaudos sutartis ir žinomai suklastotas panaudos sutartis panaudojo pateikdami jas (duomenys neskelbtini) administracijai siekdmai gauti leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, nuteisdamas V. V. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. ir jo gynėjos advokatės Onos Gailiuvienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dalius JocysRemigijus PreikšaitisAurelija Sadauskaitė