Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-09-11 · Civilinė byla Nr. eB2-1397-524/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-11
Bylos Nr.
eB2-1397-524/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00389-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Kategorijos
  • 3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eB2-1397-524/2017(Proceso Nr. 2-57-3-00389-2017-7)Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovės BUAB ,,Catra‘‘ administratorės įgaliotam atstovui R. P., atsakovės Viešosios įstaigos ,,Mano daugiabutis‘‘ atstovui advokatui R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,, Catra‘‘ ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai ,,Mano daugiabutis‘‘ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė teismo prašo iškelti Viešajai įstaigai ,,Mano daugiabutis‘‘ bankroto bylą, nurodo, jog įmonė yra nemoki, nebegali padengti kreditinių įsiskolinimų. Nurodo, kad pagal finansinės atskaitomybės duomenis, sudarytus nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena, atsakovė turėjo 4 331,68 Eur pradelstą įsiskolinimą ieškovei. Tuo pagrindu atsakovei buvo pateiktas įspėjimas dėl skolos sumokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo, į kurį atsakovė atsiliepdama nurodė, kad jos duomenimis atsakovės 2017-05-31 dienai pradelstas įsiskolinimas ieškovei sudarė 675,48 Eur ir jis 2017-06-02 bankiniu pavedimu pilnai padengtas. Teigia, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodyto dydžio skolą ir atsiskaitymą su ieškove. Kadangi, įsiskolinimas nedengiamas nuo 2015 metų, mano, kad atsakovė yra nemoki.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodo, jog įmonė yra moki, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Be to, atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškinio, juose nurodė, kad atsakovės skolų suderinimo aktas, už laikotarpį nuo 2015-01-02 iki 2015-06-22, parodo, kad dar iki 2015-06-23 dienos egzistavo ieškovo skola atsakovei, kuri 2015-06-22 dienai sudarė 2 197,60 Eur sumą. Teigia, kad ieškovės pateiktoje skolos suvestinėje nepateikta duomenų apie minėtą ieškovės skolą, atsakovės atliktus mokėjimus. Suvestinė nepasirašyta ir buhalterine prasme yra nepagrįsta. Apie minėtus atsakovės nurodytus duomenis ieškovės atstovas turėjo prieigą, galėjo patikrinti, tačiau vietoje to, reiškia nepagrįstus reikalavimus, taip piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Prašo ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovės atstovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovės skolos dydis yra 2 748,12 Eur. Teigė, kad atsakovė yra nemoki, nes jos mokėtinų sumų dydis viršija 50 000 Eur sumą, tuo tarpu turimą turtą sudaro automobilis ir sąskaitos likutis 6 000 Eur sumai. Balanse nurodyti prekės paslaugų teikimui ir degalai negali būti laikomi įmonės turtu, tai įmonės sąnaudos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad šalių bendradarbiavimas prasidėjo 2012 metais, įmonės pirko ir pardavinėjo paslaugas. Atsakovės duomenimis, atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškove, jai neskolinga. Ieškovės 2017-04-01 parengtas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas sudarytas ydingai, neteisingai nurodomos sumos, dėl to kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl buvusio vadovo neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad pateiktoje atsakovės buhalterinėje ataskaitoje gali būti netikslumų, bet atsakovė neturi jokių įsiskolinimų, išskyrus einamojo mėnesio atlyginimų darbuotojams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. numato, kad bankroto byla įmonei keliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė yra nemoki ar vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, taip pat jeigu įmonė pasiskelbė, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi ar neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi teisę pateikti kreditoriai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-154/2008). Teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Jeigu bylą skolininkui inicijuojančio asmens reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, asmens reikalavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-707/2012). Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra atsakovės skolos dydis ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-196/2006 išaiškino, kad jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškinio teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje, bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje. Šioje stadijoje kreditinio reikalavimo dydis, t. y. skolininko atsakomybė kreditoriui, nenustatinėjamas. Todėl vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. Todėl šioje byloje ieškovo kreditinio reikalavimo pagrįstumas vertinamas preliminariai tiek, kiek to reikalauja paminėtos bankroto įstatymo nuostatos dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bylos medžiaga, tame tarpe ieškovės pateikta skolos suvestinė neįrodo, jog ieškovė turi neginčijamą kreditinį reikalavimą atsakovei, nes analogiškus argumentus, tačiau dėl skolos nebuvimo teikia ir atsakovė. Šioje byloje įvertinus ieškovės pateiktą 2017-04-01 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, paruoštą nuo 2012-01-01 ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame fiksuojama 2015-01-01 ieškovės skola 2 672,42 Eur, darytina išvada, jog šios bylos šalys skirtingai savo dokumentuose apskaito įsiskolinimus viena kitai. Iš liudytojos G. L. parodymų nustatyta, kad ieškovės vadovas Ž. P. neleido siųsti atsakovei skolų suderinimo dokumentų. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta ir 2012-02-09 įsakymu įrodyta, jog A. Š. dirbo pas ieškovę ir tuo pat metu vadovavo atsakovei. Ieškovės atstovas paaiškino, kad įmonei iškėlus bankroto bylą buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl apgaulingos buhalterijos vedimo. Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog ieškovės administratorius neturi tikslių dokumentų, įrodančių atsakovės įrodinėjamą skolą. Minėta, kad šioje byloje nagrinėjamoje stadijoje negali būti sprendžiamas atsakovės skolos (ne)buvimo faktas. Šioje stadijoje sprendžiama, ar atsakovė turėdama įsiskolinimus, dėl kurių pagrįstumo teismui nekyla didelių abejonių, yra moki, t.y. galinti padengti minėtus įsiskolinimus ir toliau veikti rinkoje. Teismas daro išvadą, kad ieškovė preliminariai neįrodė, jog turi neginčijamą kreditinį reikalavimą atsakovei.

Pasisakydamas dėl atsakovės mokumo, teismas atkreipia dėmesį, kad įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182/2009).

Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Be to, tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010).

Byloje pateiktas atsakovės 2017-04-25 balansas ir jį tikslinanti 2017-09-01 pažyma patvirtina, kad įmonė turi turto už 73 018 Eur. Minėtą turtą sudaro: 6 590 Eur ilgalaikis turtas, 24 180 Eur trumpalaikis turtas, 25 132 Eur išankstiniai apmokėjimai tiekėjams (pastaroji suma per klaidą pažymėta, kaip trumpalaikis įsipareigojimas). Tuo tarpu atsakovė neturi jokių pradelstų įsipareigojimų. Einamieji mokėjimai darbuotojams, nelaikytini skoliniais įmonės įsipareigojimais darbuotojams. Įmonėje dirba 26 darbuotojai. Duomenų, kad įmonė dirba aiškiai nuostolingai byloje nepateikta. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovei Lietuvoje (išskyrus šią bylą) nėra iškelta bylų, kurioje ji būtų patraukta atsakove. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonė yra moki. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei.

Atsakovė prašo skirti ieškovės atstovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Savo prašymą grindžia tuo, kad ieškovės atstovas turėdamas galimybę išsiaiškinti ginčo aplinkybes ir įsitikinti atsakovės skolos nebuvimu, reiškia nepagrįstus reikalavimus, taip piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.). Iš šios normos turinio matyti, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1885/2014).

Nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilo ginčas iš esmės dėl skolos ir jos dydžio pagrįstumo. Minėtas klausimas, minėta, gali būti sprendžiamas atskiroje byloje, teikiant teismui ieškinį dėl skolos priteisimo bendra tvarka. Kadangi, nagrinėjamoje byloje atsakovės skolos pagrįstumo klausimas nenustatinėjamas, o išvadą apie tai, kad ieškovė preliminariai neįrodė, jog turi neginčijamą kreditinį reikalavimą atsakovei, teismas padarė spręsdamas sąlygų kelti bankroto bylą buvimo klausimą, todėl spręsti, kad ieškovė naudojasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį, nėra jokio teisinio pagrindo. Priešingas aiškinimas reikštų, kad teismas, nenusprendęs dėl ieškovės nurodytų aplinkybių (dėl skolos ir jos dydžio) pagrįstumo, priimtų procesinį sprendimą, kuriuo nepagrįstai paneigtų ieškovės teisę į teisminę gynybą. Dėl to, atsakovės prašymas skirti baudą ieškovės atstovui atmestinas.

Atsakovė prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad atsakovė patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį atmetus, spręstina, kad byla išnagrinėta atsakovės naudai, todėl jai priteistinas minėtų patirtų išlaidų atlyginimas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės administratoriaus administravimo lėšų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-28 nutartyje Nr. 3K-3-384/2013 pateiktą išaiškinimą, kuris taikytinas ir atmetus bankrutuojančios įmonės ieškinį. Pagal CPK 93 str. 1 d. atmetus ieškinį ieškovui atsiranda pareiga atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju šios bylos atsakovė turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovės prievolių dėl pareigos atlyginti jų bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Dėl šios priežasties atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9, 10 str., CPK 290, 291, 335 str., teisėja

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą Viešajai įstaigai ,,Mano daugiabutis‘‘, juridinio asmens kodas 302653693.

Netenkinti atsakovės Viešosios įstaigos ,,Mano daugiabutis‘‘ prašymo dėl baudos skyrimo.

Priteisti iš ieškovės BUAB ,,Catra‘‘ administravimui skirtų lėšų atsakovei Viešajai įstaigai ,,Mano daugiabutis‘‘ 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erika Misiūnienė